SSC

Didysis Penktadienis

Kristaus kančios pasakojime pro mūsų akis praslenka vienas už kitą šiurpesni vaizdai: Jėzaus agonija Alyvų kalne, Judo išdavystė, Viešpaties pasmerkimas ir jo kelionė su kryžiumi į Golgotą. Giliai sukrėsti klausomės prie kryžiaus prikalto Jėzaus žodžių: nuo pirmojo „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ iki paskutiniojo – „Atlikta“. Suvokiame, jog čia vyksta kažkas nepaprasto, kas asmeniškai paliečia kiekvieną žmogų, ir nė vienas negalime praeiti pro šalį abejingas, nes visi esame paliesti nuodėmės ir už kiekvieną liejosi Viešpaties kraujas.

Mieli Broliai Seserys!

2016 m. spalio 19 dieną ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus, komentuodamas tą dieną skaitytą prieš mirtį rašyto šv. apaštalo Pauliaus Antrojo laiško Timotiejui ištrauką, kalbėjo: „Geras sielų ganytojas nesivaiko galios ir turtų, bet visada yra su Jėzumi. Gero sielų ganytojo Jėzus neapleidžia; taip pat ir senatvėje, ligoje ir kančioje Jėzus visada yra su juo.“

Jis prisikėlė, Jis gyvas

Velykinis Kristaus Prisikėlimas yra Jėzaus dieviškumo ženklas, kuris mus veda iš mirties į gyvenimą, iš lėkšto gyvenimo beprasmybės į suvoktą amžino gyvenimo ilgesį bei prasmę, todėl, kai Velykų nakties liturgijoje uždegame žvakę ir atnaujiname Krikšto įžadus, suvokiame, kodėl gyventi verta ir prasminga. Mes ne vieniši šiame žemiškame kelyje – su mumis prisikėlęs Jėzus!

Didysis penktadienis: meilė, kviečianti atsakui

Ši diena ypatinga krikščionims visame pasaulyje. Ji unikali visoje religijų istorijoje. Dievas atskleidžia save iki galo. Ne jis reikalauja žmonių aukų sau, o pats už juos pasiaukoja. Tam, kad atsikurtų nutrūkęs santykis. Įvyktų susitaikymas. Tiksliau, Dievas sutaikina su savimi žmones, – Jis juk jau visada buvo jų pusėje. Tad didysis kančios įvykis išties byloja apie didžiąją meilę, kviečiančią atsakui. Santykiui.

Kun. Artūras Kazlauskas komentuoja išskirtinę šiandienos liturgiją.

Kryžiaus kelio meditacija

Kryžiaus kelias (Via Dolorosa) Jeruzalėje – tai brangiausias krikščionims kelias. Šiuo keliu nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių praėjo mūsų Išganytojas.

Ėjimas tuo keliu, kuriuo už mus kenčiantis Jėzus praėjo paskutinę savo žemiškojo gyvenimo dieną prieš du tūkstančius metų, tepaliečia mūsų širdžių gelmes.

Jėzaus Kristaus teismo procesas: ar galėjo Pilotas paleisti Jėzų?

Jėzaus Kristaus teismo procesas, priešingai tuo metu galiojusioms teisinėms procedūroms, organizuotas išskirtinės skubos tvarka švenčių išvakarėse. Jėzaus teisme ne tik niekas negynė, jis dar buvo spaudžiamas liudyti prieš save. Apie daugybę Jėzaus teismo proceso pažeidimų ir apie tai, ar galėjo Pilotas pasielgti kitaip kalbamės su Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja docente Aušrele Požėraite ir Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetų dėstytoju, teisės daktaru Mariumi Jonaičiu.

„Mes, kunigai, turime tarnauti“. Popiežiaus interviu italų dienraščiui

Popiežius jau penktą kartą Paskutinės vakarienės atminimą švenčia su paribiuose atsidūrusiais žmonėmis; jiems plauna kojas. Šią tradiciją Pranciškus įvedė pirmosios savo pontifikato Didžiosios savaitės ketvirtadienį – 2013 m. kovo 28 d. – Paskutinės vakarienės Mišias aukodamas nepilnamečių pataisos namuose Romoje. Antrąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias popiežius aukojo ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, ketvirtąsias – migrantų globos centre. Šiemet Paskutinės vakarienės Mišias popiežius nusprendė aukoti už kelių dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos esančio Paliano miestelio kalėjime.

Krizmos Mišios: Evangelijos malonės – Tiesa, Gailestingumas, Džiaugsmas

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną (džiugų skelbimą) vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“, žodžiais iš Evangelijos pagal Luką Krizmos Mišių homiliją ketvirtadienio ryte, šv. Petro bazilikoje, pradėjo popiežius Pranciškus.

Kauno arkivyskupas metropolitas priėmė Armėnijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje

Balandžio 11 dieną Kauno kurijoje arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas priėmė Armėnijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje Tigraną Mkrtchyaną. Susitikime buvo sutarta, jog armėnų tautos genocido 102 metinėms paminėti š. m. balandžio 23 dieną 18 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose melsimės už armėnų tautą ir jos 1915 m. genocido aukas. Eucharistijos liturgijai vadovaus Kauno arkivyskupas, dalyvaus Armėnijos ambasadorius Lietuvoje, kviečiama (taip pat ir giedoti) armėnų bendruomenė, gyvenanti Kaune bei visoje Lietuvoje.

Velykinis ganytojiškas laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).

Didysis ketvirtadienis – Paskutinė vakarienė

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Šv. KRIZMOS Mišios arkikatedroje: „Su Jėzumi esame geroje draugijoje“

Balandžio 13 d. rytmetį Kauno arkikatedroje bazilikoje švęsti šv. Krizmos Mišių į susirinko bemaž 80 arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų, kad bendrystėje su savo vyskupu atnaujintų kunigystės pažadus ir Dievo padedami, tikinčiųjų maldos užtarti juos toliau tesėtų ir Jėzaus pavyzdžiu tarnautų Dievui bei žmonėms. Krizmos Mišiose buvo paruošta ir palaiminta šventoji Krizma ir katechumemų bei ligonių patepimo aliejai, vėliau išvežami į parapijas, kad Dievo malonė per juos plačiai pasklistų ir pasiektų visus ją priimančius. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Pastoralė“.

Įšventins vedusius vyrus diakonais

Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijoje, švenčiant Kauno arkivyskupijos globėjo Šventojo Jono Krikštytojo gimimo iškilmę, Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, diakonais bus įšventinti 6 vedę vyrai, kurie nuo 2012-ųjų metų šiems šventimams ruošėsi studijuodami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre.

Didysis ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link

Balandžio 16-ąją švęsime Kristaus prisikėlimo šventę – Velykas. Paskutinė savaitė iki jų vadinama Didžiąja arba Šventąja, nes šiomis dienomis prisimenami svarbiausi Kristaus gyvenimo kulminacijos įvykiai. Tikslas, dėl kurio Jis gyveno tarp mūsų.

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje. Apie tai plačiau pasakoja liturgijos specialistas kunigas Artūras Kazlauskas.

Po žudynių koptai skelbia maldos ir susitelkimo Velykas

Egipto koptų bažnyčiose Velykos bus švenčiamos susitelkimo ir maldos dvasioje, prisimenant kankinius nužudytus Verbų sekmadienį. Iškilmingą liturgiją lydėdavę šventiški priėmimai, susitikimai su valstybinių, socialinių ir religinių institucijų atstovais atšaukiami.

Artėja arkivysk. T. Matulionio beatifikacijos iškilmė

Birželio 25 d. Vilniuje Katedros aikštėje pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyks unikalus įvykis – garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Į sostinę iš Kaišiadorių katedros specialiame sarkofage bus atvežtas arkivyskupo kūnas. Iškilmei vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato.

Lietuvoje išleista naujausia Benedikto XVI knyga

Balandžio 16 d. – Velykų sekmadienį – popiežiui emeritui Benediktui XVI sukanka 90 metų. Ta proga „Katalikų pasaulio leidiniai“ pristato naujausią Benedikto XVI ir žurnalisto Peterio Seewaldo pokalbių knygą „Paskutiniai pokalbiai“.

Popiežius melsis už naujuosius kankinius

Popiežius Pranciškus balandžio 22dieną vadovaus Žodžio liturgijai už XX ir XXI amžių „Naujuosius Kankinius“. Popiežiaus pamaldos su šv. Egidijaus bendruomene įvyks Dievo gailestingumo sekmadienio išvakarėse Šv. Baltramiejaus bazilikoje. Popiežiaus apsilankymas šventovėje prasidės 17 val. praneša Šventojo Sosto Spaudos salė.

Bendroji audiencija. Kryžius – mano viltis

Kontempliuokime kryžių -  mūsų vilties šaltinį, ragino popiežius Pranciškus Didžiosios savaitės trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusius maldininkus. Tęsdamas katechezę apie krikščioniškąją viltį, šį kartą popiežius komentavo Jėzaus žodžius apie grūdą, kuris mirdamas duoda vaisių.

T. Mertonas: įgyti tokį tikėjimą, kokio mums reikia dabar

Gavėnios laikas – lyg audinys, kuriame į bendrą vientisą raštų tėkmę pinasi nuolat vienas kitą lydintys klausimai ir atsakymai. Taip į išgelbėjimo laukiančiųjų kasdienybę įsismelkia neaprėpiamos ir neapsakomos Dievo malonės žymės. Akimirksniu užčiuopta ji perkeičia visą gyvenimą. „Jau, bet dar ne“, – ieškodami ir skelbdami Dievo karalystę – Kristų – sakome. Kartais viskas lyg ir atvirkščiai. Juk nuodėmės tamsa – kartu ir saugus, patogus, ir viską aplink naikinantis veiksmas, buvimas. Bėga savaitės. Vis dar esame konkrečiu laiku, konkrečiose aplinkybėse gyvenantys žmonės.

Kaip nustatoma Velykų data?

Ir kodėl Ortodoksai Velykas švenčia vėliau?

Velykų sekmadienis yra didžiausia krikščionių liturginė šventė. Per ilgą 2000 metų istoriją jos data labai keitėsi ir jos nustatymą lydėjo aibė kontroversijų.

Nuo pat Bažnyčios aušros Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventė buvo susijusi su žydų Velykų data. Kadangi Jėzaus kančios ir prisikėlimo įvykiai vyko žydų šventės kontekste, krikščionys visada jautė, kad šitaip jiems derėtų švęsti prisikėlimą, o ne nustatant fiksuotą datą.

Kryžiaus kelias – daug daugiau nei nekaltai pasmerkto mirti atminimas

Didžiojo Penktadienio apeigos, transliuojamos per televiziją, minioms pasaulyje suteikia galimybę prisiliesti prie krikščioniško tikėjimo širdies: Kristaus kryžiaus, „papiktinimo žydams ir kvailybės graikams“, kaip sako šv. Paulius, tačiau atrandant Dievo išmintį, kuri viršija kiekviena žmogišką išmintį, - sakė Anne Marie Pelletier, teologė, biblistė, šiemetinių Kryžiaus kelio prie Koliziejaus mąstymų autorė, kurią kalbino katalikų žinių agentūra „Zenit“.

#Krakow2Panama: dėmesys vargšams

Prasidėjo atbulinis skaičiavimas iki PJD Panamoje, 2019 metų sausio 27 d. (su papildomais renginiais sausio 22-27 dd.). Tarptautinio katalikiško jaunimo sąskrydžio simbolius Romoje, Verbų sekmadienį, jaunimui iš Centrinės Amerikos perdavė paskutinės tarptautinės PJD šeimininkai, Krokuvos Bažnyčios jaunimas su ganytojais.

Alepe pas pranciškonus vaikai ir pavalgo, ir muzikuoja

Asociacija „Pro Terra Sancta“, remianti krikščionis Šventojoje Žemėje, siunčia naujienlaiškį apie padėtį Alepe, Sirijoje. Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas. Pranciškonai iš Alepo prašo paremti jų misiją Sirijoje. Pagal Bažnyčios tradiciją, aukos Šventajai Žemei (kuriai priklauso ir pranciškonų Šventosios Žemės kustodija) renkamos Didžiojo penktadienio pamaldų metu.

Baigėsi sielovadinė vizitacija Medžiugorje. Dvasiniai vaisiai akivaizdūs

Viso pasaulio katalikų žinomame Bosnijos Hercegovinos Medžiugorje miestelyje kovo 26 – balandžio 5 dienomis lankėsi popiežiaus pasiuntinys, Lenkijos Varšuvos – Pragos, tai yra Vyslos rytiniame krante esančios Lenkijos sostinės dalies, vyskupijos ganytojas arkivysk. Henryk Hoser. Popiežius Pranciškus jį pasiuntė susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. M. Marijos apsireiškimų vietoje. Arkivyskupo Hoserio misija buvo tik pastoracinė, neliečianti nei doktrininių galimų apsireiškimų aspektų, nei juo labiau neturinti apsireiškus patvirtinti ar paneigti.

Popiežius sergantiems vaikams: šeimoje svarbus kiekvienas!

Popiežius Pranciškus susitiko su vaikais ir paaugliais, gydomais Šventojo Sosto pediatrinėje ligoninėje “Bambin Gesù“. Susitikimas su katalikiškos ligoninės pacientais įvyko pirmadienio popietę mažojoje audiencijų salėje Vatikane. Vaikus lydėjo jų tėvai, ligoninės medikai ir seselės ir Italijos visuomeninio transliuotojo RAI atstovai. Vaikai ligoniai nuo 5 iki 18 metų dalyvauja RAI dokumentiniame televizijos seriale „Kūdikėlio Jėzaus vaikučiai“.

Romoje pradėjo veikti „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“

Pradėjo veikti „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“, nemokama paslauga skirta Romos vargšams, visų pirma gyvenantiems be pastovios vietos, kad galėtų išsiskalbti, išsidžiovinti ir išsilyginti savo rūbus ir baltinius. Iniciatyva steigti skalbyklą vargšams kilo atsiliepiant į popiežiaus paraginimą konkrečiais veiksmais liudyti Gailestingumo jubiliejaus malonę, sakoma Popiežiaus išmaldininko komunikate, kurį paskelbė Šventojo Sosto spaudos salė.

Kodėl per Gavėnią dengiami kryžiai?

Penktąjį Gavėnios sekmadienį radiciškai uždengiami kryžiai. Anksčiau daugumoje bažnyčių gyvavo paprotys jau gavėnios pradžioje uždengti šydu ne vien Nukryžiuotąjį, bet ir šventųjų statulas bei atvaizdus. Po Vatikano II susirinkimo šalies vyskupų konferencijoms palikta spręsti, ar šios tradicijos dar laikytis. Lietuvoje dengiami procesijos, didžiojo altoriaus ir prie šventinto vandens indo bažnyčios prieangyje esantys kryžiai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, JAV vis dar dengiami ir paveikslai. Kokia šio ženklo prasmė? Amerikiečių kunigo mintys.

„Amoris laetitia“: išskirtinės ir laisvos meilės dvasingumas

Jūsų dėmesiui – paskutinė „Amoris laetitia“ ištrauka. Visą dokumentą galima įsigyti katalikiškuosiuose knygynuose.

Santuokoje taip pat patiriamas visiškos priklau­somybės kitam asmeniui jausmas. Sutuoktiniai prisii­ma iššūkį ir trokšta senti bei eikvoti jėgas drauge taip atspindėdami Dievo ištikimybę. Toks tvirtas apsis­prendimas, ženklinantis gyvensenos būdą, yra „san­tuokinės meilės sandoros vidinis reikalavimas“ (380), nes „tam, kuris neapsisprendžia mylėti amžinai, sunku nuoširdžiai mylėti ir vieną dieną“ (381). Tačiau tai ne­turėtų dvasinės reikšmės, jei galvoje būtų turimas įsta­tymas, kuriuo būtų gyvenama apimtam rezignacijos. Tai širdies, kurią regi vien Dievas (plg. Mt 5, 28), pri­klausomybė. Šis apsisprendimas būti ištikimam, kad ir kas nutiktų per dieną, Dievo akivaizdoje atnaujinamas kas rytą pabudus. Ir eidamas miegoti kiekvienas tikisi vėl pabusti ir šį nuotykį tęsti pasitikėdamas Viešpa­ties pagalba. Šitaip kiekvienas sutuoktinis kitam yra Viešpaties artumo ženklas ir įrankis – Viešpaties, kuris mūsų niekada nepalieka: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Jei ši Didžioji savaitė būtų paskutinė

Ar Didžioji savaitė tikrai verta tokių pastangų? Jei pakalbėtumėt su ganytojais, liturgistais, chorų vadovais ir t. t., pamatytumėte, kad Didžioji savaitė jiems yra frenetiško bėgimo, didžiulio planavimo bei jo stokos laikas, ir savotiškai – bent kartais– įkvepiantis. O paskui?..

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode