Į Naujuosius metus – su iškiliuoju kankiniu

 

Laiko tėkmė paradoksali. Kai pagalvojame, kiek mes jau turime metų ir kiek trumpai gali gyventi tas kūdikėlis, kurio gyvybė dėl gimimo komplikacijų kabo ant plauko, tada pradedame giliau suvokti Dievo žodį, bylojantį, kad „viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena“ (2 Pt 3, 8). Viena senolė sakė: „Kai pasižiūriu atgal, atrodo, kad viskas taip greitai prabėgo lyg nebūčiau gyvenusi, o kažkur sapne pabuvojusi...“

2016-ieji: netikėtumų metai popiežiui Pranciškui

Nuo pat pontifikato pradžios Pranciškaus fotografijos daugybę kartų puošė pirmuosius dienraščių puslapius, žurnalų viršelius, tad atrinkti svarbiausius 2016-ųjų įvykius atrodo beveik neįmanoma užduotis. Pradedant Gailestingumo jubiliejaus paskelbimu, baigiant spaudos konferencijomis lėktuve po kiekvienos iš šešių užsienio kelionių, kuriose visada būdavo paliečiamas labai platus temų laukas, popiežius nuolat tapdavo naujiena, nekalbant jau apie asmeninius vienam iš žurnalistų duotus interviu. Viename iš paskutiniųjų – popiežius, pavyzdžiui, pabrėžė kvietimą žiniasklaidai liautis mėgautis purvu.

Ar egzistuoja „po to“? Italo kardinolo knyga apie mirtį ir krikščionišką viltį

Žymus italų teologas kardinolas Camillo Ruini spalio mėnesį išleido knygą apie mirtį. „Ar egzistuoja „po to“?. Mirtis ir viltis“. Kaip savo knygos pratarmėje rašo jis pats, 2012 metais užbaigęs savo ankstesnę knygą, jau nebegalvojo apie kitą, nes sulaukus 81 metų amžiaus atrodė, kad jau nebėra laiko imtis kitos. Bet privačiame susitikime popiežius Benediktas XVI jį paragino perduoti savo sukauptą patirtį svarbiu klausimu ir jau kitą rytą, pasak kardinolo, jis pagalvojo, kad tai galėtų būti mirties klausimas, apie kurį šiuolaikinėje visuomenėje dažnai nekalbama, kartais net ir per laidotuves.

„Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19)

Visus mūsų tikėjimo atsakymus, kodėl Marija vadinama Dievo Motina, randame Evangelijoje pagal Luką ir Bažnyčios Tradicijoje. Angelas Apreiškimu praneša, kad ji taps Aukščiausiojo Sūnaus, kurio vardas bus Jėzus, Motina. Sausio 1-oji diena – Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, šventė. Jau ankstyvosios Bažnyčios Efezo visuotiniame susirinkime 431 m. po Kr. buvo patvirtinta, kad Marija yra tikra Dievo Motina, o 451 m. po Kr. Chalcedono visuotiniame susirinkime visa tai paskelbiama kaip dogma. Mes, katalikai, pagerbiame Mariją, nes jau pats Dievas išsirinkęs ją būti Jo Sūnaus Motina, suteikė jai pirminę ir niekuomet nesiliaujančią garbę būti Kristaus Motina, Dievo Gimdytoja.

2016 gyvybės neteko 31 katalikų sielovados darbuotojas

Jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo“, pasakojo „Apaštalų darbų“ autorius apie pirmojo krikščionių kankinio paskutines akimirkas (žr. nr. 6-7). Šventojo Stepono liturginė šventė buvo minima kitą dieną po Kalėdų, gruodžio 26-ąją. Vidudienio maldoje jį priminė popiežius Pranciškus, kaip pirmąjį iš didžiulės kankinių procesijos, kurios gretos kasmet auga.

Rygoje prasideda Taizé jaunimo susitikimas

Trečiadienį Rygoje prasideda Taizé bendruomenės rengiamas naujametinis Europos jaunimo susitikimas. Jame laukiama maždaug 15 tūkst. dalyvių – iš Latvijos, kitų Europos šalių. Svečius į savo namus priima latvių šeimos, taip pat parapijos ir vienuolynai. Jaunimo priėmimo akcijoje dalyvauja ir Rygos miesto valdžia, suteikusi jaunimo susitikimo organizatoriams galimybę naudotis mokyklų patalpomis. Susitikimo programoje numatyta malda ir bendravimas įvairiose Rygos miesto bendruomenėse ir senamiesčio bažnyčiose, o taip pat bendri susitikimai Rygos arenoje ir parodų centre.

Popiežius jaunimui Rygoje: padarykite regimą tą meilę, kuria Dievas jus myli

„Žodžiais ir darbais liudykite, kad net ir po didelių sunkumų, istorijoje visada nugali gėris“, - ragina popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Latvijos sostinėje Rygoje nuo trečiadienio iki sekmadienio, nuo gruodžio 28 iki sausio 1 d. vykstančio naujametinio Europos jaunimo susitikimo dalyvius. Šiuos susitikimus jau beveik keturis dešimtmečius kasmet vis kitame mieste rengia Taizé bendruomenė. Šiemetinis susitikimas turi daug ekumeninių elementų, nes Latvijoje, o ypač sostinėje Rygoje, krikščionių daugumą sudaro liuteronų Bažnyčios nariai. Nemažai taip pat ir ortodoksų.

Kalėdos Betliejuje – Durys, kurios nebus uždarytos

„Štai, Viešpats prie durų!“, - citavo Biblijos eilutes arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchato administratorius. – Kalėdos yra Dievo Sūnaus įžengimas į pasaulį: Kristus įžengia į pasaulį, ateina tarp savo žmonių. Kitą dieną po Gailestingumo Jubiliejaus galime Kalėdas pavadinti Durimis, kurias Dievas laiko atviras, pats išeidamas link žmogaus ir kad žmogus galėtų ateiti pas Jį.

Jaunimas kviečiamas Naujuosius metus sutikti be svaigalų

Kiekvieną gruodžio 31 d. vidurnaktį vyksta tie patys pasikartojantys procesai – metai iš metų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, alkoholis, prekyvietės fejerverkais ir naktiniai barai okupuoja gausią mūsų tautos, o ypač tautos jaunimo dalį. Girtavimas ir nepažabotos linksmybės tapo neišvengiamu procesu, kurio metu jau normaliu reiškiniu tampa įvykstantys nelaimingi, o kartais net labai skaudūs atsitikimai.

Popiežius Pranciškus: Dievas, tapdamas mažas, apvertė pasaulio vertybes

Popiežius Pranciškus pastarosiomis dienomis padovanojo keletą staigmenų: antradienio popietę išvykęs iš Vatikano apsilankė vienoje nedidelėje ortopedinių prekių parduotuvėje Vatikano prieigose, kur, pasak vietinės spaudos, užsisakė porą ortopedinių batų; ketvirtadienio rytą tiesioginiame eteryje kalbėdamas telefonu per Italijos nacionalinio transliuotojo RAI pirmosios programos rytmečio laidą „Unomattina“, pasveikino jos vedėjus ir žiūrovus transliacijų trisdešimtmečio proga. Laidos vedėjai ir visuomeninio transliuotojo RAI direktoriai telefonu pasveikino Šventąjį Tėvą su aštuoniasdešimtuoju gimtadieniu ir Kalėdomis, paprašė, kad pasveikintų populiarios programos žiūrovus, prisimindami, kad daugelis jų yra seneliai ir ligoniai.

Bus naujas šventasis Faustinas

Apie pal. t. Faustino Miguezo, Pijorų ordino kunigo būsimą kanonizaciją pranešta penktadienį Vatikane po Popiežiaus audiencijos kardinolui Angelo Amato. Per audienciją popiežius leido paskelbti dekretą dėl palaimintojo užtarimu įvykusio stebuklo, kurį patvirtinus atsivėrė kelias pal. Faustino kanonizacijai. XIX mažiuje gyvenęs ispanas palaimintasis didžiąją gyvenimo dalį praleido Madride kaip kunigas nuodėmklausys, jaunimo ugdytojas, gamtos mokslų dėstytojas. Pijorų ordino, kuriam priklausė būsimas šventasis, nariai buvo atsikėlę ir į Lietuvą, kur įkūrė atskirą Lietuvos provinciją, savo mokyklose sėkmingai ugdė jaunimą iki kol buvo Caro imperijos potvarkiais uždaryti XIX amžiaus viduryje. Būsimasis šventasis Faustinas, matydamas, kad Ispanijoje Pijorų „pamaldžiosios mokyklos“ vargsta be moterų įnašo, įkūrė atskirą Kalasantiečių Dieviškosios Ganytojos dukterų kongregaciją.

Misionieriaus atsisveikinimas: Ačiū! Atleiskite ir viso geriausio!

Keletą metų italų misionierius, Komboniečių kongregacijos kunigas t. Daniele Moschetti buvo vienas iš patikimų balsų Pietų Sudane, kur jis tarnavo kaip savo brolijos vyresnysis, pranešantis apie šios jaunos valstybės džiaugsmus ir, ypač, skausmus per pastaruosius trejus metus, užvirus genčių ir klanų tarpusavio kovai, dėl savo, o ne dėl valstybės interesų. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos vyresniojo pareigose jį keičia kitas kombonietis, o t. Daniele paskelbė laišką bendražygiams, draugams, visiems sutiktiems, kurį pavadino taip: „tik trys žodžiai: Ačiū jums! Atleiskite ir viso geriausio“.

Mieli Broliai, Seserys Kristuje!

Sveikinu Jus visus 2016-ojo Kristaus gimtadienio proga!

Šie besibaigiantys metai buvo ypatingi. Popiežiaus Pranciškaus jie buvo paskelbti Gailestingumo metais. Popiežiaus buvome kviečiami tapti gailestingais vieni kitiems (visiems be išimties, kaip Dievas, visų mūsų Tėvas, yra visiems gailestingas – Misericordes sicut Pater!). Jei to dar nepasiekėme, šių metų Kalėdos tebus dar viena proga mums tokiais gailestingais tapti! Todėl visiems Jums siųsdamas kalėdinius sveikinimus noriu pasiūlyti Kūčių vakarą ir Kalėdų švenčių metu ramiai įsimąstyti ir įsijausti tų Gailestingumo metų proga vokiečių kardinolo Valterio Kasperio parašytos knygos „Gailestingumas. Pamatinė Evangelijos sąvoka ir krikščioniškojo gyvenimo raktas“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2016; p. 76-78) mintis.

„Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14)

Kalėdos – tai pranašysčių išsipildymo metas ir beribis Dievo gailestingumo apsireiškimas, atsiųstas į pasaulį vienatinis Sūnus. Jėzaus vardas yra graikiško hebrajų vardo Yehosua atitikmuo, reiškiantis – Išganytojas. Kalėdos yra tikrai stebuklų metas, nes primena, kiek daug gali mažas garstyčios grūdelis, kritęs į gerą dirvą, tai yra į žmogų, kuris turi gyvą tikėjimą. Tokio žmogaus nepalauš jokios gyvenimo vėtros bei žemės drebėjimai.

Kun. Andrius Šidlauskas: „Gyvenimo prasmė – mylėti“

Kasdienybės rutina ir šventės laukimas, dažnai netgi svarbesnis ir pačią šventę, (mat laukiame stebuklo, o stebuklas – kaip tas Godo iš S. Beketo absurdo dramos – taip ir neateina) – toks, rodos, amžinas gyvenimo ratas, neretai palyginamas su voverės ratu, akcentuojant jo monotoniją ypač šiais laikais, kai mūsų, rodos, niekuo neįmanoma nustebinti, kai visi stebuklai (taip pat – ir didžiųjų metų švenčių) tėra tik reklaminiai prekybininkų triukai. Ar išties XXI amžiaus žmogus „išaugo“ stebuklų metą? O gal dar gyvas bent Kalėdų stebuklas? Apie tai (ir ne tik!) kalbamės su Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu kunigu Andriumi ŠIDLAUSKU.

Plungėje paminėtos kunigo Petro Našlėno 100-osios gimimo metinės

Gruodžio 12 d. Plungės švento Jono krikštytojo bažnyčioje Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su Žemaičių Kalvarijos dekanato kunigais aukojo šventas mišias Plungėje 16 metų kunigavusiam P. Našlėnui-Kerbeliui atminti. Po mišių vyskupai susitiko su Plungės rajono savivaldybės vadovais.

Vysk. E. Bartulis Airijos lietuviams: „Tragedija, kai tėvai parveža pinigų, bet netenka savo vaikų“

Nors prieš didžiąsias metų šventes Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis turi ypatingai daug darbo, bet mielai skyrė valandėlę „Airijos dienai“ ir laimina Airijoje gyvenančius lietuvius. Su vyskupu kalbamės ne tik apie Kalėdų džiaugsmą, bet ir apie švenčių virtimą apsipirkimo laikotarpiu, apie skaudžias emigracijos pasekmes, kai tėvai praranda vaikus, apie artimo meilę ir viltį, kad gyvenimas Lietuvoje gerės.

Kalėdaitis ant Kūčių stalo

Ka­lė­dai­tis (ne­pai­nio­ki­me jo su per šv. Mišias gau­na­mu Kris­taus Kū­nu – tai du vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai) sim­bo­li­zuo­ja šei­mos ben­drys­tę ir vie­ny­bę, nes duo­na yra ke­pa­ma iš dau­gy­bės grū­dų. Kai Kū­čių va­ka­re lau­žo­me ka­lė­dai­tį, pa­sižada­me da­ly­tis vie­ni su ki­tais Die­vo ma­lo­nė­mis, mei­le, rū­pes­čiais, džiaugs­mais, ne­šio­ti vie­ni ki­tų naš­tas. To­dėl ka­lė­dai­čio lau­žy­mas pa­ly­di­mas pa­ties Jė­zaus iš­mo­ky­ta „Tė­ve mū­sų“ mal­da, ku­ri yra Die­vo vai­kų vie­ny­bės mal­da. Ne­se­niai pa­skelb­ta pa­lai­min­tą­ja, Mo­ti­na Te­re­sė sa­ky­da­vo: „Besimel­džian­ti šei­ma išlie­ka vie­nin­ga“.

Malda ir pasninkas – idant 2017-ieji būtų Taikos metai

„Metas vienytis – visoms religijoms, etninėms grupėms – kad 2017-ieji tikrai taptų Taikos metais. Taiką įmanoma pasiekti per teisingumą, per derybas. Raginame visų religijų tikinčiuosius 2017 m. sausio 1 d. pasninkauti ir melstis už taiką“. Tai Jangono arkivyskupo kardinolo Charles Maung Bo kreipimasis, kurį išplatino agentūra „Fides“.

Popiežiaus gimtadienis: kiekvienam Carito svečiui - desertas

Jau nuo pat ankstaus šeštadienio ryto popiežių Pranciškų aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga skubėjo sveikinti jo svečiai. Aštuoni benamiai, dvi moterys ir šeši vyrai, lydimi Šventojo Tėvo elemozinarijaus vysk. Konrado Krajewskio, jau 7.15 val. ryto Šv. Mortos namuose sveikino popiežių įteikdami jam kelias puokštes saulėgrąžų. Popiežius asmeniškai pasilabino su kiekvienu jų - italais, moldavais, rumunu ir peruviečiu, kurie gyvena Šv. Petro bazilikos prieigose. Popiežius pakvietė juos pusryčių į Mortos namų valgyklą, prisėsdamas kartu ir šnekučiuodamasis, bei pasiūlydamas jiems argentinietiškų saldumynų. Po pusryčių visi kartu nuėjo į popiežiaus Pauliaus koplyčią, kur popiežius su kardinolais aukojo šv. Mišias.

Arkivysk. G. Grušas: valstybės parodo savo didybę taikinga gyvendamos su kaimynais

„Sovietinio imperializmo mentalitetas yra gajus ir daugelis Rusijoje laiko Baltijos valstybes tos imperijos dalimi“, sako interviu apie Baltijos šalių gyventojų būgštavimus dėl galimos Rusijos agresijos JAV „Catholic News Service“ pranešime Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Ganytojas pripažino, jog Europos ir JAV parama padėjo išblaškyti tokius būgštavimus.

Powered by BaltiCode