Apie „prestižinę“ Bažnyčią

Labai žmogiška norėti pripažinimo, norėti būti vertinamam, mėgstamam, palaikomam – tą norą turim visi, jis labai normalus. Na, jei būti ne šauniausiam, tai norisi būti bent šauniam, mėgstamam. Taip pat norisi, kad ir mums svarbūs dalykai kitų būtų laikomi šauniais. Tik štai, kai tas šaunumo kriterijus taikomas Bažnyčiai, – labai netikėtų niuansų atsiranda, atrodo, kad prarandam esmę. Kartais panašu, jog bandoma parodyti, kad yra naudinga, „apsimoka“ eiti į bažnyčią...

Irena Vaišvilaitė: „Kardinolas atnešė į Lietuvą povatikaninės bažnyčios patirtį“

Vasario 1 d. Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis švenčia 80-ąjį gimtadienį. Jubiliejaus proga Irena Vaišvilaitė, dabartinė Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šventojo Sosto, „Bernardinai.lt“ skaitytojams primena kardinolo titulo vertę nacionalinei Bažnyčiai, aptaria kard. Bačkio svarbą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.

Ar vienuolinės bendruomenės dar turi ateitį?

Chiara D’Urbano yra psichologė-psichoterapeutė, baigusi studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete, vėliau specializavosi klinikinės psichologijos ir psichoanalizės srityse. Dabartinė darbo sritis – kunigų ir pašvęstųjų asmenų ugdymas bei palydėjimas, poros santykių problemos. Dėsto pašaukimo procesų psichologiją Popiežiškajame universitete Regina Apostolorum, bendradarbiauja su Aukštuoju moters studijų institutu.

Startuoja atnaujinta svetainė apie garbingąjį Dievo tarną Teofilių Matulionį

Su džiaugsmu pristatome naują svetainę www.teofilius.lt. Ji kelia sau tokius uždavinius: 
– populiarinti garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą ir veiklą; 
– pristatyti Teofiliaus metų žinią; 
– padėti rengtis garbingojo Teofiliaus beatifikacijai.

Atsižvelgdami į lenkakalbius tikinčiuosius, svetainėje įdiegėme nuorodą (PL) į joje skelbiamus lenkiškus tekstus. Tikimės, kad šių tekstų tik daugės.

Kardinolo A. J. Bačkio amžiaus sukaktis

Vasario 1-ąją kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukanka aštuoniasdešimt metų. Vilniaus arkivyskupas emeritas, vienintelis Kardinolų kolegijos – Popiežiaus senato narys iš Lietuvos, ligi jubiliejinės sukakties buvo tarp Kardinolų kolegijos pilnateisių narių, galinčių rinkti popiežių. Teisė rinkti popiežių tradiciškai priklausydavo visiems kardinolams iki gyvos galvos. Popiežius pal. Paulius VI 1970 metų sprendimu vienus kardinolus išskyrė iš konklavos, įvesdamas taisyklę, tapusią nauja tradicija: kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų, nebedalyvauja konklavose.

„Jūs pasaulio šviesa.Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno“ (Mt 5, 14)

Sekmadienis po Grabnyčių Evangelijoje mums dar kartą primena žmogaus gyvenimo pasiuntinybės didingumą ir dievišką prasmingumą. Jėzus kalba apie mūsų pasiuntinybės esmę, lygindamas mus su žemės druska ir pasaulio šviesa. Druska daug amžių buvo ir tebėra svarbi žmogaus maisto skonio dalis. Kaip druska teikia maistui skonį ir apsaugo nuo gedimo, taip ir mes esame pašaukti pasaulį apsaugoti nuo sugedimo ir savo pavyzdžiu kurti čia ir dabar Dangaus karalystę. Tiesa, druska niekada nepraranda savo sūraus skonio, nebent tik viena išimtimi, kai ji sumaišoma su kokiu nors nešvarumu. Kažkas panašaus yra ir su mumis, kai nešvarumas – nuodėmė – įsimaišo į mūsų gyvenimus. Tada lygiai taip pat ir mes prarandame tikro skonio žinovo kvapą ir patikimumą. Druska taip pat yra tyrumo ir švento naivumo, kūdikiškos dvasios pasitikėjimo Dieviška Apvaizda simbolis. Ar mūsų kalba, elgsena ir net slapčiausios mintys yra druskos baltumo ir visiško tyrumo ženklas? O gal esame savo gyvenimo kelyje sutikę „saldų“ žmogų? Ar tas saldumas suteikė mums pasitikėjimo? Jėzus niekur nekalba apie saldumą ir nekviečia mūsų būti žemės saldumu. Priešingai – Jėzus nori, kad būtume šios žemės druska.

Arkivysk. L. Virbalas: Mylinti šeima – geriausiai aplinka augti kiekvienam vaikui

Sekmadienį, sausio 29 d., Kauno katedroje arkivyskupas Lionginas Virbalas drauge su tikinčiais meldėsi už vaikus, patiriančius smurtą ir prašė Dievo pagalbos, kad vaikai šeimose būtų mylimi, bet ne žalojami, o šeimos susilauktų visos būtinos pagalbos.

Homilijoje ganytojas kalbėjo: „Fizinis smurtas jokiu būdu nepriimtinas ir sulaukia bausmės. Grubi prievarta ir smurtas tik suluošina – visada dvasiškai, o kai kada ir fiziškai. Bet juk daugybė įstatymų draudžia sukčiauti, vengti mokesčių, skriausti kitus ir t. t. Ar išleidus šiuos įstatymus viskas susitvarkė ir nebeliko priešingai besielgiančių?!

Popiežius: Be atsivertimo neįmanoma būti palaimintais

Turime santūriai naudotis materialinėmis gėrybėmis, visada padėti kitiems žmonėms, vadovautis nuolankumo darybe bendraudami su kitais žmonėmis ir su Dievu, - šito mus moko Kristaus palaiminimai, kuriuos girdėjome sekmadienio Evangelijoje. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus, prieš sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldą sveikindamas šią proga į Šv. Petro aikštę susirinkusius tikinčiuosius.

Pranciškonai vyskupai

Iš Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos yra kilę du vyskupai – J. E. išeivijos lietuvių vyskupas Paulius Baltakis OFM (dabar jau vyskupas emeritas) ir J. E. Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM. Džiaugdamiesi savo broliais vyskupais, pateikiame jų biografijas.

Jėzaus palaiminimų kelias

IV eilinio sekmadienio homilija

Naujai išrinkti Seimo nariai, uždėję ranką ant Konstitucijos, prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvai ir ginti Konstitucijoje įrašytas tautos vertybes. Tikriausiai, stebėjote, kaip naujai išrinktas Amerikos prezidentas D. Trampas, uždėjęs ranką ant jo motinos padovanoto Šv. Rašto, taip pat prisiekė ginti savo šalį ir jos žmonių konstitucines teises.

Amžininkų liudijimai apie T. Matulionį: sesuo Agnietė OSB

Tęsiame amžininkų liudijimų seriją, kurioje atsiskleidžia įvairūs būsimo palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo ir asmenybės aspektai. Sesuo Agnietė (Čyžaitė), OSB, buvusi Kauno benediktinių vie­nuolyno vyresnioji tuo metu, kai vysk. T. Matulionis gyveno jų vienuolyne. Šiuos atsiminimus ji rašė Belgijoje apie 1947-1950 metus. Ji pateikia čia būdingą epizodą iš vyskupo T. Matulionio gyvenimo.

Mons. A. Svarinsko pagerbimas Viduklėje

Sausio 26 d. (tą dieną jis buvo trečią kartą suimtas) Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai: Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių.

„Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3)

Paskutiniojo sausio mėnesio sekmadienio Evangelijoje Jėzus atskleidžia pasauliui dievišką keistenybę. Tikroji žmogaus palaima – tai gyvenimo akimirkos varge, alkyje, sielvarte ir persekiojimuose. Juk ne veltui sakoma: „Nelaimėje pažinsi draugą.“ Ir ne tik. Būtent gyvenimo suspaudimuose ir sielvartuose mes dar geriau pažįstame Dievą, kuris ne tik karaliauja žmogaus ir visatos dėsnių vyksme, bet taip pat mums dovanoja savo Apvaizdą, palaimą ir tyrą džiaugsmą.

Šeima moko bažnyčią mylėti

Kard. Audrys Juozas Bačkis

Daug metų Artumos svarbiausia teminė skiltis buvo „Didelės ir mažos kryžkelės“, o štai šįmet ją nutarėme vadinti „Meilės džiaugsmas“! Mat būtent taip popiežius Pranciškus pavadino savo posinodinį apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia – apie meilę šeimoje. Šis laiškas mums, kaip šeimos žurnalui, pasirodė toks aktualus ir įdomus, kad sumanėme visus šiuos metus skirti jam aptarti. O apie jo atsiradimo aplinkybes ir tikslus turbūt geriausiai Lietuvoje žino kardinolas Audrys Juozas BAČKIS – ne tik dėl to, kad jis yra LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas, pats dalyvavęs šeimai skirtame sinode, bet ir todėl, kad jam nuolat rūpėjo ir teberūpi šeimų gyvenimas, jų rūpesčiai ir džiaugsmai.

Popiežiaus Pranciškaus interviu (III). „Krizės laikotarpiu linkstama ieškoti „gelbėtojo“

Paskutinėje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje: apie populizmo pavojus ir moters vaidmenį Bažnyčioje.

POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS INTERVIU (I). APIE VIDURINIOSIOS KLASĖS ŠVENTUMĄ IR IDEOLOGINIUS URVUS

POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS INTERVIU (II). APIE INTEGRACIJOS SVARBĄ, KOMUNIKACIJĄ IR VATIKANO DIPLOMATIJĄ

Tiek Europoje, tiek ir Amerikoje krizės atgarsiai niekaip nesibaigia, auganti nelygybė, stiprios lyderystės stoka skina kelią politinėms grupėms, kurios atspindi piliečių nepasitenkinimą. Kai kurie jų – vadinamieji antisisteminiai arba populistai – koncentruoja visą dėmesį į baimę, kylančią akistatoje su nenuspėjama ateitimi, kurdami žinią pilną ksenofobijos ir neapykantos svetimšaliams. D. Trumpo atvejis pats žinomiausias, tačiau yra ir kitų, tokių kaip Austrija ar Šveicarija. Ar jums kelia nerimą šis fenomenas?

Popiežiaus Pranciškaus interviu (II). Apie integracijos svarbą, komunikaciją ir vatikano diplomatiją

Antroje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje: apie tai, kaip Bažnyčia ir vyriausybės priima imigracijos iššūkį, Vatikano komunikacijos transformaciją ir diplomatijos principus.

Šventasis Tėve, šiais metais per jūsų keliones, ne kartą mačiau jus susijaudinant, o kartu ir sujaudinant ne vieną jus klausantįjį... Pavyzdžiui, pamenu tris ypatingus kartus: Lampedūzoje, kai klausėte, ar mes verkėme kartu su moterimi, kuri jūroje neteko savo vaikų; Sardinijoje, kai kalbėjote apie nedarbą ir globalinės finansų sistemos aukas; Filipinuose, kur gyva įvairiai išnaudojamų vaikų tragedija. Ką Bažnyčia gali dėl to padaryti, kas jau yra padaryta, ir ką daro vyriausybės?

Teofilius Matulionis. Nuolankus dievo tarnas

Monika VAIČIULIENĖ

Lietuvos jaunimo dienos 2017 „Tiesa padarys jus laisvus“ apdovanotos ypatinga malone – šįkart turime net du globėjus. Editą Štein maldoje už LJD jaunimą palaikys arkivyskupas, kankinys Teofilius Matulionis. Tad tai puiki proga susipažinti su šiuo tiesos nė kiek ne mažiau ieškojusiu mūsų kraštiečiu, ar jau anksčiau užmegztą pažintį pagilinti.

„Skelbti viltį ir pasitikėjimą mūsų dienomis“. Popiežiaus žinia žiniasklaidos dienai

Gegužės 28 d. – septintą Velykų sekmadienį (Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tą dieną švenčiant Šeštines – Kristaus Žengimo į Dangų iškilmę) – bus minima Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Šiemetinės, jau 51-osios dienos tema: „Nebijok, nes aš su tavimi (Iz 43,5). Skelbti viltį ir pasitikėjimą mūsų dienomis“. Šį antradienį, sausio 24-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse dirbančių žmonių dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia.

Mirė buvęs ilgametis popiežių gydytojas

Sausio 21sios naktį Romoje mirė buvęs asmeninis popiežių gydytojas dr. Renato Buzzonetti. Romoje prieš 92 metus gimęs medikas pasitraukė į pensiją 2009 metais po daugiau kaip keturiasdešimties tarnystės metų Vatikane kaip popiežių pal. Pauliaus VI ir Jono Pauliaus I  gydytojo padėjėjas, o nuo 1978 metų kaip pagrindinis šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI gydytojas. Velionis dr. Buzzonetti apie Joną Paulių II Vatikano radijui pasakė, kad popiežius buvo nesugriaunamo tikėjimo liudytojas iki pat savo žemiškojo gyvenimo pabaigos. Pokalbis su popiežiaus gydytoju buvo įrašytas netrukus po Jono Pauliaus II mirties 2005 metais. Pokalbyje Buzzonetti samprotavo apie šv. Karolio Wojtylos – popiežiaus Jono Pauliaus II kančios liudijimą.

Popiežius Pranciškus: Neškime Jėzaus žodį kaip jo mokiniai

Sekmadienio susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus komentavo sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį apie pirmųjų mokinių pašaukimą prie Galilėjos ežero, pasveikino milijonus žmonių visame pasaulyje, kurie sausio 28 dieną švęs Naujuosius Metus pagal Mėnulio kalendorių, guodė dėl sniego lavinos ir žemės drebėjimo artimųjų centrinėje Italijoje netekusias šeimas ir kvietė melstis už krikščionių vienybę atkreipdamas dėmesį, kad dar tęsiasi Maldų savaitė už krikščionių vienybę.

Kardinolas P. Parolin keliauja į Madagaskarą

Sausio 26 dieną artimiausias popiežiaus bendradarbis kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius, pradės vizitą Madagaskaro saloje, minint diplomatinių santykių su šia valstybe penkiasdešimties metų jubiliejų ir lankant šio krašto katalikiškas bendruomenes ir grupes: kunigus, seminaristus, pasauliečius, numatytoas bendros šventosios Mišios Mahamasina stadione. 

Popiežius Pranciškus: leiskim Dievui mums atleisti

Popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Mišių homilijoje savo namų koplyčioje kalbėjo apie Kristaus nuostabią kunigystę, kuri susidaro iš trijų etapų: kai atleido nuodėmes kartą visiems laikams, dabar, kai mus užtaria Tėvo akivaizdoje ir, galiausiai, kai ateis mūsų pasiimti. Homilijoje Šventasis Tėvas kalbėjo ir apie nedovanojamą piktžodžiavimą  prieš Šventąją Dvasią.

Popiežius: mafija yra mirties kultūros dalis

20/01/2017 13:23

Pastoracinis laiškas apie gailestingumo kultūrą

Jaunimas užaugo mėgdžiodamas šeimos modelius iš televizijos, arba socialinių tinklų, paremtus vartotojiškumu, savanaudiškumu ir individualizmu. Būtent todėl taip svarbu šiandien jaunimui parodyti gerą šeimos pavydį, sako vyskupas pastoraciniame laiške.

19/01/2017 15:02

Popiežius padėkojo parodos apie jubiliejus organizatoriams

17/01/2017 14:24

Žinia popiežiui Pranciškui: „Lietuva tavęs laukia!“

19/12/2016 16:59

Kaliniai pasveikino popiežių Pranciškų su gimtadieniu

30/11/2016 14:52

Popiežius: melskimės vieni už kitus, kad gailestingumo darbai taptų gyvenimo stiPirmadienį, sausio 23 dienos ryte, popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Italijos nacionalinės Antimafijos ir antiterorizmo valdybos narius. Ši valdyba pirmiausia persekioja tris dideles kriminalines organizacijas ir jų tinklus Italijoje: mafiją, kamorą ir ‘ndranghetą, kurios, pasak popiežiaus, išnaudodamos ekonominius, socialinius ir politinius trūkumus realizuoja nusikalstamus planus. Kita Valdybos darbo sritis: terorizmo prevencija.

Popiežiaus Pranciškaus interviu (I). Apie viduriniosios klasės šventumą ir ideologinius urvus

Publikuojame pirmąją dalį popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“. Joje popiežiaus mintys apie apie labiausiai Bažnyčiai kenkiantį blogį – klerikalizmą, „viduriniosios klasės šventumą“, siekį slėptis po saugiu ideologijos stogu ir naująjį JAV prezidentą.

Šventenybe, beveik po ketverių metų Vatikane, kas dar liko iš to gatvių kunigo, kuris atvyko iš Buenos Airių į Romą, turėdamas atgalinį bilietą kišenėje?

Jis vis dar yra gatvių kunigas. Juk vos tik galiu išeiti į gatvę pasveikinti žmones arba keliaudamas... mano charakteris nepasikeitė. Nesakau, kad tai darau sąmoningai: man tai natūralu. Netiesa, kad, būdamas čia, žmogus privalo pasikeisti. Tai būtų nenatūralu. Tapti kitokiam, kai tau 76-eri, reikėtų nusigrimuoti. Galbūt negaliu daryti visko, ko norėčiau, tačiau mano gatvinė siela – gyva, ir jūs tai matote.

Powered by BaltiCode