A. Lidžių kolektyvas išrinko „Metų administratoriumi“. Autorės nuotrauka Mažeikių ligoninės vadovo įdirbis neliko nepastebėtas

Iš septynių savaitraščio „Lietuvos sveikata“ nominacijų vieną – Metų administratoriaus – pelnė Mažeikių ligoninės direktorius Albinas Lidžius.

Per penkerius vadovavimo ligoninei metus pritraukęs apie 8 milijonus litų investicijų, nominantas savęs nesureikšmino: „Tai visų darbuotojų nuopelnas. Jie balsuodami mane ir išrinko.“

 Apdovanoti diplomais 

„Metų vadovo“ konkursas, skirtas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir organizatoriams pagerbti, surengtas jau septintąjį kartą. Išrinkti geriausieji gydymo įstaigų kolektyvų ir pacientų nuomone, praėjusiais metais – ekonominio sunkmečio laikotarpiu – labiausiai prisidėję prie vadovaujamos įstaigos pažangos, technologinės plėtros ir sveikatos paslaugų teikimo organizavimo. Nominantai vasario pabaigoje apdovanoti diplomais jiems surengtame vakare viename iš viešbučių Vilniuje.

„Manau, kad žmonių pesimizmo priežastis yra ir tas nuolatinis nelaimių pranašų brukimas į mūsų gyvenimą“, – svarstė I. Ruginienė. Nuotraukos autorius nežinomas Ketvirtadienį minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines. Šia iškilia ir prasminga proga kalbamės su aktyviais rajono sąjūdininkais: Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus pirmininke Irena Ruginiene, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininku Albertu Ruginiu bei Sąjūdžio Mažeikių skyriaus tarybos nariu Alfonsu Degučiu.

Atgimimo iniciatorė ir organizatorė mūsų rajone I. Ruginienė pripažįsta, kad jai rūpi išlaikyti orų Sąjūdį. Kaip buvusių bendražygių klubą, o visuomenei – Atgimimo laikų liudininką. Tačiau Irena įžvelgia, kad Lietuva šiandien praranda tautinį identitetą, trūksta naujų jablonskių ir kudirkų, ir tai galėtų būti naujo sąjūdžio, ginančio kalbą ir kultūrą, didžiuliai uždaviniai.

A. Laucevičius aptarė biudžetą bei supažindino su naujovėmis. Nuotrauka iš redakcijos archyvo Ketvirtadienį Mažeikių verslininkų asociacija organizavo susitikimą su Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (TAVMI) vadovais: viršininku Algimantu Laucevičiumi, viršininko pavaduotoju Sauliumi Urbonu bei TAVMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus vedėja Vilija Barštiene. Savivaldybės posėdžių salėje rinkosi ne tik verslininkai, bet ir Savivaldybės vadovai, Tarybos nariai.

Mokesčių mokėtojų patogumui

Susitikimo metu buvo kalbama apie Mokesčių inspekcijos struktūrą: ar ji liks tokia pati, ar nebus pertvarkoma, kaip apskričių viršininkų administracijos. Telšių AVMI viršininkas teigė, jog permainos jau vyksta: nuo kovo 1-osios keitėsi Kauno ir Vilniaus apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų, o nuo gegužės pradžios pasikeis ir kitų apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų struktūros. Vietoj dabar esančių teritorinių skyrių AVMI bus įkurti mokestinių prievolių padaliniai. „Minėtuose padaliniuose dirbantys specialistai vykdys mokesčių mokėtojų stebėseną, dažniau tiesiogiai bendraus su mokesčių mokėtojais, aiškinsis jų problemas, dėl kurių šie negali vykdyti mokestinių prievolių, jas spręs vietoje, – sakė A. Laucevičius. – Valstybinė mokesčių inspekcija pastaruosius kelerius metus itin aktyviai diegė naujas elektronines paslaugas, tobulino jau esamas: mokestines prievoles mokesčių mokėtojai šiandien mažiausiomis sąnaudomis gali atlikti elektroninėje erdvėje, kartu mažėja ir administravimo kaštai. Nuveikti darbai skatino keisti institucijos veiklos organizavimą, nulėmė struktūrinius pokyčius, leisiančius mokesčių inspekcijos paslaugas dar labiau priartinti prie mokesčių mokėtojų.“

Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorė Genovaitė Pulkienė savo kolegei – R. Širvinskienei linkėjo svajonės išsipildymo – mokyklai tapti gimnazija. Autorės nuotrauka Vakar Židikuose paminėtos rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo metinės. Aukotos šv.  Mišios, ant tautos patriarchės kapo padėta jos mėgtų gėlių – baltų rožių.

Kaip ir kiekvienais metais, kovo 8-ąją, rašytojos gimimo dieną, jos vardu pavadintos Židikų Marijos Pečkauskaitė vidurinės mokyklos bendruomenė surengė šventę, į kurią atvyko ir garbių svečių iš toliau. Šv. Mišiose, aukotose Telšių vyskupo Jono Borutos SJ ir kitų dvasininkų, giedojo Telšių Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos Propedeutinio kurso auklėtiniai.

Pirmas pavasario mėnuo dovanoja dvi šventes: Moters dieną ir valstybinę šventę – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kuri iš jų svarbesnė? Tautos patriotai, be abejo, atsakys, kad antroji. Tautos skeptikai su tuo nesutiks, tačiau ne visi sureikšmins ir Kovo 8-ąją. Mat daugeliui mūsų kartos žmonių Tarptautinė moters diena asocijuojasi su sovietiniu laikmečiu, kai ji ypač buvo minima.

Tačiau taip manantieji yra neteisūs. Panagrinėję giliau sužinome, kad šios dienos ištakos daug tolimesnės. Siekia net Antikos laikus ir yra politinės. Net kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti karą ir būti su moterimis. Dėl lygių moterų ir vyrų teisių viena garsi politikė, beje, socialdemokratė, Klara Cetkin pradėjo kovoti dar 1899 metais. Po aštuonerių metų jos iniciatyva surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija, kurioje nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises. Lygiai prieš šimtą metų, kovo 8 dieną, Kopenhagoje vykusioje kitoje konferencijoje jau dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. O po metų – 1911-aisiais – pirmą kartą Tarptautinė moters diena minėta Vokietijoje, Australijoje, Danijoje ir Švedijoje. Taigi šiai šventei –  šimtmetis.

Autorės nuotrauka Kovo 8-oji – Tarptautinė moters diena. Kai kuriose šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje, Makedonijoje, Armėnijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir kitur) tai oficiali valstybinė šventė. Kanadoje kovo 2–8 dienomis švenčiama Tarptautinė moterų savaitė.

„Būdas žemaičių“ pasidomėjo, ką apie šią dieną mano mažeikiškiai: ką jiems primena Kovo 8-oji? Ar prisimena, švenčia šią progą? Kokia moters vieta šiuolaikinėje visuomenėje? Ar pakankamas jai dėmesys? 

Vertos ne vien gėlių

 „Nesutinku, kad Moters diena — tik moterų šventė. Tai kartu ir vyrų, kurie mėgsta moterims dovanoti gėlių, šventė. Man gražu matyti, kaip iš pat ryto jie stovi eilutėse, suka galvą, kokiomis gėlėmis pagerbti savo žmoną, seserį, mamą, dukterį. Tik keista, kad vengia gvazdikų, kurie vadinami sovietinių laikų gėlėmis. Jie turi tiek spalvų ir atspalvių, kad gražesnę gėlę sunku įsivaizduoti“, – mintimis dalijosi jau dvejus metus gėlėmis prekiaujančios Ernesta ir Gitana. Moterys pastebėjo, kad Kovo 8-osios išvakarėse, sekmadienį, daug žmonių, daugiausia moterys, pirko tulpes. Kovo 8-osios rytą pagrindiniai tulpių pirkėjai – vyrai. Pasak Ernestos, Moters dienos proga gėlių nuperka daugiau nei Valentino dieną, nemažai iš anksto užsisako kolektyvai, kuriuose tapo tradicija pagerbti ten dirbančias moteris. 

Didžioji dalis vyrų pripažįsta, kad Kovo 8-oji – puiki proga prisiminti, jog dėl moterų galima nukeliauti net į pasaulio kraštą (arba bent iki artimiausio gėlių turgelio), daryti mielas staigmenas ir pažadėti sau, kad nuo šiol taip nuolatos elgsis. Tačiau toks vidinis pasiryžimas visas dienas paversti Kovo aštuntąja neretai būna nepatvarus ir trumpalaikis.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo Juozas Taunys, „Ventos“ pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas:

Švenčiame Motinos dieną, bet ne kiekviena moteris yra mama. Jei jaunuoliai merginas pasveikins su Moters diena, taip bus ugdoma pagarba moteriai, jos sunkiai daliai. Dirbdamas mokykloje matau, kaip paaugliai ir jaunimas kartais šaiposi iš mergaičių, ryškėjančių merginų kūno formų. Manau,  tokiam požiūriui į moterį įtakos turi šiuolaikinė televizija, spauda ir visa žiniasklaida, kurioje akcentuojamas merginų seksualumas.

Naudodamasis proga noriu pasveikinti visas savo koleges mokytojas, mokyklos mergaites ir merginas, visas rajono moteris, savo žmoną Virginiją su vakar minėta Tarptautine moters diena ir palinkėti visoms sveikatos, santarvės šeimose, mažiau kasdienių rūpesčių, daugiau džiaugsmo, laimės ir sėkmės. Džiaukitės gyvenimu, kuris yra gražus kaip artėjantis pavasaris.

Autorės nuotrauka Vida LIZDENIENĖ, Savivaldybės Archyvų skyriaus vyresnioji archyvarė:

– Kovo 8-oji man neleidžia pamiršti, kad esu moteris. Ta proga kasmet dovanų gaunu pirmųjų pavasario tulpių ir suvokiu, kad jau artėja pavasaris. Nors šiemet gamta šiluma nedžiugina, tačiau vis kaitresni saulės spinduliai ragina išsinerti iš pilkų drabužių ir pasipuošti spalvingiau.

Ir šiais metais Kovo 8-osios proga vyras man ir mano mamytei, kuri sulaukė garbingo 80-mečio, įteikė tradicines tulpių puokštes. Žinoma, netrūko šiltų ir malonių žodžių. Norėtųsi, kad dėmesio netrūktų ne tik ypatingomis progomis, bet ir slenkant pilkai kasdienybei.

Tiesa, šiandien moteris yra ne tik motina, žmona, bet ir gera kūrėja, politikė, kovotoja, todėl jos vieta šiuolaikinėje visuomenėje yra ir ateityje bus svarbi. O dėmesio, manau, moteris sulaukia tiek, kiek jo užsitarnauja. Žinoma, jei jo būtų daugiau, moteris būtų tik laimingesnė.

Autorės nuotrauka Nijolė JUOZUMIENĖ, „Ventos“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja:

– Kovo 8-oji man primena vaikystę, kai skindavome pamiškėje žibutes ir skubėdavome pasveikinti mamytės, vėliau ir mokytojų. Primena sovietinius laikus, kai gatvėse mirgėjo raudoni žiedai, kuriuos vyrai nešė žmonoms, draugėms, mamoms, mylimosioms ir kaimynėms.

Ši diena nebuvo kaip nors ypatingai minima mūsų šeimoje, nešvenčiame ir dabar, bet moteriai visada malonu gauti gėlių.

Šiuolaikinėje visuomenėje moters padėtis kitokia. Moterys – troleibusų vairuotojos, moteris – šalies prezidentė, moteris vadovauja Seimui, moterys sprendžia svarbius strateginius šalies valdymo ir vykdomosios valdžios klausimus. Moterys siekė ir išsikovojo lygybę – gavo, ko norėjo, bet ar nieko neprarado? Iškovotos lygios teisės su vyrais, pasikeitęs moters įvaizdis ir stilius, įvairūs judėjimai pakeitė požiūrį į jas, kaip į gležnas būtybes, jos tapo stiprios ir atsakingos. Sakyčiau, moterys prarado moteriškumą, prisiėmusios visus sunkumus.

Tiesa, kiekviena moteris turėtų būti saulė apniukusiame danguje ir pelnytai gerbiama. Moteriai niekada nebus per daug dėmesio, nes mes trokštame pagarbos, supratimo, darbų šeimoje  pasidalijimo ir būti mylimos. Vyrai atstovauja vien visuomenei, o moterys – visai gamtai. Ir niekas kitas, tik pačios moterys, atkreipė į save dėmesį.

Aš negaliu skųstis kažko stoka, nes mane supa suprantantys ir mylintys žmonės. Jei ko trūksta, nemokame arba bijome pasinaudoti savo moteriškais ginklais: grožiu, rūpestingumu, švelnumu ir ištverme. Šiandien linkiu moterims atsigręžti į save ir retkarčiais segėti sijonus.“

Autrės nuotrauka Ema PRUŠINSKIENĖ, Jaunimo ir moters užimtumo centro direktorė:

– Kovo 8-oji man primena moterų šypsenas, pavasarį ir daug gėlių, kurių sulaukiame šią dieną. Tiesa, moterims niekada nebūna per daug dėmesio ir gėlių. Pastaruoju metu dažnai girdime, kad moterims nereikia išskirtinės dienos, kad jas reikia visada gerbti. Deja, ar daug matome pagerbtų moterų, nešinų gėlėmis, besišypsančių. Nebent palydint Anapilin, bet ir tada dažnas ieško pigesnių... Visada yra išimčių, žinoma, nekalbu apie aukštuomenės damas ir elitą.

Nuo vaikystės prisimenu, kaip tėtis mamai dovanodavo puokštę tulpių ir mums su sese įteikdavo po vieną. Gėlės buvo privalomos ir labai laukiamos mano šeimoje. Kasmet sveikinimų sulaukiu iš savo vyro bei sūnų.

Tradicija tapo Tarptautinę moters dieną paminėti su Jaunimo ir moters užimtumo centro moterimis. Tiesa, Moters diena – keistoka šventė. Ją moterys mielai švęstų, tik nežino, kaip. Vienos pačios organizuoja kokį vakarėlį ar koncertą. Kitos, atsidėkodamos už leisgyvį gėlės žiedelį, vyrui surengia romantišką vakarienę. Bet ar jis tikrai šaunuolis ir tokio dėmesio vertas? Tiesa, tąkart jis padarė viską, ką galėjo. Negi per vieną dieną jis galėjo pasikeisti ir padaryti ką nors daugiau?

Manau, dabartinis moters prilyginimas vyrui ir lygių galimybių teisės yra gana iškreiptos. Dar sovietiniais laikais moteris buvo prilyginama vyrui – net visa tepaluota galėjo traktorių valdyti. Visais laikais moteris laikė keturis namų kampus... Dabar, man atrodo, grįžtama prie to paties – moteris arba žaislas kieno nors rankose, arba stipri „lygiateisė“, nesidairanti į šalis ir užsimerkusi žengianti į priekį. Žinoma, yra išrinktųjų, bet nedaug... Dabar gera proga valdžios vyrams ir moterims pakalbėti apie tai, ko Lietuvoje labai trūksta, – moters globą ir apsaugą. Juk dauguma moterų iš bėdų kapstosi, kaip išmano, moka kreditus bankams, iki išnaktų dirba, kad išlaikytų šeimą.

Gal reikėtų, kad ši diena atkreiptų visuomenės dėmesį į ekonominę moterų diskriminaciją bei neišspręstas problemas: smurto prieš moteris, kaip brutaliausios žmogaus teisių pažeidimo formos, įveikimo srityje. Gal tada daugiau moterų Kovo 8-osios proga eitų su šypsena ir gėlėmis gatve, tuo išdidžiai primindamos apie save...“

Laima ŽIURLIENĖ, pareigūnė:

– Įvairios tautos savo moteris pagerbia skirtingai. Beje, mes, lietuviai, jas turėtume sveikinti ne Moters dieną, o meilės deivės Mildos dieną gegužės mėnesį. Būtų šilčiau, jau gėlės žydėtų, jų būtų galima pasiskinti ir tėviškės pievose, – šmaikštavo fotografuotis nesutikusi Laima. – Ne paslaptis, kad gėlės žiedas, Moters dienos proga padovanotas darbdavio, tampa malonia staigmena. Juk yra daugybė moterų  išsiskyrusių, netekėjusių, kurių santykiai su vyrais nėra lengvi, tad joms tai graži proga būti pagerbtoms bent jau darbe. Be to, Moters diena neįpareigoja. Kitaip nei Šv. Valentino diena, kuri vienišas moteris priverčia jaustis nelaimingomis: esą jei tą dieną negavai meilės žinutės, esi antrarūšė. Moters diena leidžia pasijusti laimingoms. Gali būti graži, negraži, su kuprele, šluba – jeigu esi dirbanti moteris, Moters dieną būtinai gausi tulpę.

Aš pati Moters dienos proga gėlių gaunu nuo mokyklos laikų. Tada buvo madingos ir dirbtinės gėlės. Tai buvo proga klasės, paskui kurso draugams patinkančioms panelėms parodyti dėmesį. Žinoma, būtų malonu ir gražu, kad vyrai rastų ir kitų progų moterims dovanoti gėlių, pasakyti gerų žodžių, jas pastebėtų ir pradžiugintų.