Sekmadienio vidudienio maldos susitikime, kreipdamasis į maldininkus šv. Petro aikštėje, popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangeliją apie 72 mokinių siuntimą (žr. Lk 10). Pats skaičius turbūt simbolizuoja visas tautas: tai Pradžios knygoje išvardintų tautų skaičius (žr. Pr 10). Šis siuntimas tarsi iš anksto kalba apie Bažnyčios misiją skelbti Evangeliją visoms tautoms. Siųsdamas savo mokinius Jėzus sako: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“.

Lygiai prieš šešerius metus, 2013 metų liepos 8-ąją, popiežius Pranciškus pirmą kartą po savo išrinkimo kovo mėnesį paliko Romos vyskupijos ribas ir leidosi į kelionę. Ši kelionė nebuvo suplanuota, kaip įprasta, prieš ilgą laiką, tačiau padiktuota spontaniško popiežiaus sielovadinio rūpesčio, išreiškianti Pranciškaus pontifikato prioritetus.

Popiežius laišku kreipiasi į Vokietijos katalikų vyskupus ir drąsina Bažnyčios Vokietijoje ėjimą pirmyn sinodiniu būdu. Birželio 29-ąją, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilme datuotame laiške Pranciškus pasidžiaugė bažnytinės bendruomenės gyvenimu, perspėjo neiti atskirai ir patikino apie Šventosios Dvasios veikimą bažnytinio atsinaujinimo centre.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, liepos 1 d., vadovavo viešai eilinei konsistorijai dėl penkių palaimintųjų kanonizavimo. Konsistorijos darbai pradėti dienine valandų liturgija, po kurios dalyviams pristatytos penkių kandidatų šventumo biografijos. Konsistorijai pritarus popiežius nurodė pasirengti penkių palaimintųjų kanonizavimo apeigoms. Popiežiaus Pranciškaus sprendimu, penkių palaimintųjų kanonizavimas įvyks Romoje sekmadienį, spalio 13 dieną.

Tėvas Juniperas Serra gimė Petroje, Malijorkos saloje. 1730 m. lapkričio 14 dieną jis įstojo į Alkantarinos pranciškonus, reformacinį judėjimą Ordine, ir priėmė Junipero vardą, šventojo Junipero, kuris buvo šv. Pranciškaus bendražygis, garbei. Dėl savo gabumų moksle buvo paskirtas filosofijos dėstytoju dar prieš gaudamas kunigystės šventimus. Vėliau įgijo teologijos daktaro laipsnį Lulliano universitete Palmoje, kur užėmė Dunso Skoto vietą filosofijos katedroje, kol 1749 m. neišvyko į Šv. Fernando iš Meksikos misionierišką kolegiją.

Arkivysk. Gintaro Grušo homilija šv. Mišiose Liubline, minint 450-ąsias Liublino unijos metines.

Šiandienos liturginiai skaitiniai ragina mus apmąstyti, kaip per Išganymo istoriją Dievas kviečia žmones ir tautas imtis tarnystės ir užmegzti santykius. Pirmajame skaitinyje pasakojama istorija apie Eliziejaus pašaukimą – jis raginamas palikti dabartinį gyvenimą ir sekti didįjį pranašą Eliją. Per šį pašaukimą Eliziejus galų gale taps Elijo įpėdiniu. Jam pasiūlomos pareigos, bet jis turi priimti sprendimą palikti savo šeimą ir ūkį, užtikrintą pragyvenimą ir atsiliepti į Dievo kvietimą. Evangelijoje matome du apaštalus – Jokūbą ir Joną, – kurie viską paliko, kad sektų Jėzų, bet vis dar mokosi, ką tai iš tiesų reiškia. Išganymo istorija – tai istorija apie tai, kaip Dievas kviečia asmenis ir tautas užmegzti santykį su Kūrėju, vis labiau vienytis su Dievu ir vienam su kitu.

Popiežius Pranciškus parašė laišką Gorgonos kalėjimo belaisviams Italijoje, kartu paprašė vietinių Bažnyčių bendruomenių konkrečiai liudyti Bažnyčios motinišką artumą esantiems kalėjimuose, pasak popiežiaus, skausmo ir atpirkimo vietose. „Gailestingasis Viešpats visuomet yra šalia mūsų!“ – patikino kaliniams Šventasis Tėvas. Popiežiaus laišką Gorgonos kaliniams nuvežė juos sekmadienį aplankęs buvęs sąžinės belaisvis, kardinolas Ernest Simoni.

„Videniškių bažnyčia – tarsi pirmasis ženklas, rodantis pal. Mykolo Giedraičio kulto sklaidą Lietuvoje. Laikui bėgant ji galėtų tapti šio palaimintojo – o viliamės, ateityje ir šventojo – gerbimo šventove“ – pasakė Lietuvos episkopato portalui pal. Mykolo Giedraičio bylos postulatorius prelatas M. Jagosz.

Popiežius konsekravo naują vyskupą. Kreipdamasis šeštadienį į naują ganytoją, Čilės sostinės Santjago vyskupą augzilijarą 65 metų Alberto Ricardo Lorenzelli ir į konsekravimo apeigų dalyvius Šv. Petro bazilikoje, popiežius prašė tikinčiųjų priimti šį brolį: „Per vyskupišką tarnystę pats Kristus toliau skelbia išganymo Evangeliją“, – sakė Pranciškus.

Sekmadienio vakare popiežius Pranciškus aplankė Romos Casal Bertone kvartalą, Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, parapiją. Šventasis Tėvas vadovavo Kristaus Kūno ir Kraujo, Corpus Domini – Devintinių, iškilmės šv. Mišių aukai, o homilijoje tarsi papildė vidudienio maldos susitikimo šv. Petro aikštėje metu išsakytas mintis apie Eucharistiją.

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus priminė, jog tą dieną daugelyje kraštų buvo paminėta Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, Corpus Domini. Visuotiniame Romos kalendoriuje ji minima birželio 20-ąją dieną, tačiau paprastai perkeliama į sekmadienį. Dienos skaitinys iš Evangelijos pagal Luką (Lk 9, 11–17) pasakojo apie duonos padauginimo stebuklą prie Galilėjos ežero. Jėzus kalbėjo tūkstančiams žmonių ir gydė ligonius. Atėjus vakarui mokiniai atėjo pas Jėzų ir pasakė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto“, nes aplink buvo dykumingos vietovės. O Jėzus jiems atsakė: „Jūs duokite jiems valgyti!“ Mokiniai sutrikę pastebi, jog „nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai“.

Ketvirtadienį minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Šia proga Šventojo Sosto Komunikacijos diskasterijos patalpose surengtame susitikime „Migrantai ir pabėgėliai. Dabarties įnašas ir uždaviniai“ dalyvavęs Vatikano diplomatijos vadovas arkivyskupas Paul Richard Gallagher pasidalijo Pasaulinės pabėgėlio dienos proga Šventojo Sosto siunčiama žinia.

Tęsdamas neseniai pradėtą naują katechezių ciklą, skirtą Apaštalų darbų knygai, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie įvykį, kuris žymi Bažnyčios istorijos pradžią – Sekmines – Šventosios Dvasios atsiuntimą.

Penktadienį Bažnyčios liturgija mini šv. Aloyzą Gonzagą, pasak popiežiaus Pranciškaus, „žavintį evangelinio asketiškumo ir tyrumo pavyzdį“.

Šaukitės jo, paragino popiežius, užbaigdamas trečiadienio bendrąją audienciją. „Šaukitės šv. Aloyzo Gonzagos, kad jums padėtų su Jėzumi užmegzti artimą draugystę, kuri padėtų ramiai spręsti gyvenimo reikalus“.

„Tikėjimo tiesos nekintamos; kita gali būti pritaikoma kintančioms sąlygoms“, – sako Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kardinolas Lorenzo Baldisseri, portalui Vatican Insider duotame interviu komentuodamas gana gyvas reakcijas, kurias sukėlė pirmadienį Vatikane pristatytas šių metų rudenį vyksiančio Amazonijai skirto Vyskupų sinodo darbo dokumentas.

Kas yra malda ir kaip bei kada meldžiuosi, mane iš esmės susimąstyti paskatino vienos paslaugios ir nuoširdžios krikščionės žodžiai: „Aš neturiu laiko ilgai melstis...“ Kadangi ji man yra gyvas tarnavimo artimui pavyzdys, mintyse perkračiau visus man žinomus meldimosi būdus ir pradėjau skaičiuoti, kiek laiko kuris nors vienas jų užima ar atima...

Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija paragino visus vyskupus, o per juos – visas katalikų bendruomenes minėti „Kūrinijos laiką“ – penkias savaites nuo rusėjo 1-osios iki spalio 4-osios skirti sielovadinėms iniciatyvoms ir maldai už mūsų visų bendrus namus.

Nesitikėta, kad šis dokumentas bus taip viešai aptarinėjamas. Pasak kardinolo Versaldi, jis yra skirtas pirmiausia katalikų bendruomenei, katalikiškų mokyklų ugdytojams, dvasininkams, sielovadininkams ir gali būti įdomus katalikiškoms šeimoms. Tačiau, kaip ir pats kardinolas pripažino duodamas interviu „The Catholic Herald“, situacija nebuvo tinkamai įvertinta.