Lapkričio 16 d. Bažnyčioje iškilmingai švenčiame Švč. Mergelę Mariją Gailestingumo Motiną (lot. Mater Misericordiae). Šia proga verta prisiminti šv. Faustiną, kuri gyvendama Vilniuje mums perdavė Dievo Gailestingumo žinią. Kokia tai žinia ir kodėl mes dažniausiai girdime tik vieną jos dalį, kalbamės su Lietuvoje viešėjusiu amerikiečių teologu dr. RALPHU MARTINU. Viešpats liepė s. Faustinai užrašyti savo apsilankymo pragare patirtį, kad niekas negalėtų sakyti, jog pragaro nėra, teigia pašnekovas.

Marijos radijo laidoje „Katechezė“ br. kun. Arūnas Peškaitis OFM pasakoja, kaip gailestingumas skleidėsi Marijos gyvenimo istorijoje.

Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas feisbuko socialiniame tinkle iškėlė klausimą – ar kunigai turėtų grįžti į sakyklas. „Man labai įdomi klausytojų nuomonė apie pamokslų sakymą. Ar normalu, ar gerai, kad dabar paprastai kalbama nuo altoriaus (iš presbiterijos)? Pridedu savo nuomonę ir vieno profesoriaus iš Vokietijos pastabas”, – rašo vyskupas. 

Vysktant Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidams kviečiame pasidomėti pamaldumu Mergelei Marijai. Šv. Liudvikas de Monforas, kaip teigia seminaristas Linas Braukyla, „nėra pamaldumo Švč. Mergelei steigėjas, bet tiek anksčiau, tiek dabar yra nepakeičiamas siekiant suprasti, kas yra tikrasis pamaldumas Marijai.“

Šv. Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas (1673-1716) yra žinomas visame pasaulyje, tačiau netiesiogiai – per šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II šūkį „Totus tuus“. Ši frazė yra šv. Liudviko de Monforo pateikiamos trumpos maldos dalis: „Tuus totus ego sum, et omnia mea tua sunt“ (liet. „Aš esu visas tavo ir kas tik mano yra tavo“). Vien jau dėl šio ryškaus pavyzdžio derėtų pažvelgti į šv. Liudviko mokymą ir pabandyti naujai atrasti pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.

Lapkričio 14 dienos bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius Pranciškus pasveikino didelę piligrimų ir maldininkų minią šv. Petro aikštėje, po to tęsė katechezių ciklą apie Dievo įsakymus. Šį kartą jis kalbėjo apie aštuntąjį Dievo įsakymą, kuris nustato žmogaus pareigą tiesai, įsako nemeluoti, „klaidingai neliudyti“ prieš artimą.

Lapkričio 12-ąją Bažnyčia liturgijoje minėjo vyskupą kankinį šv. Juozapatą Kuncevičių – herojišką ganytoją, gyvybe sumokėjusį už nepalaužiamą laikyseną. Apie ganytojui, tikinčiųjų bendruomenės vadovui, keliamus reikalavimus kalbama ir Mišių pirmajame skaitinyje iš šv. Pauliaus laiško Titui.

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Vokietijoje prieš 50 metų įkurtos Katalikų žurnalistų mokyklos delegaciją – dėstytojus, studentus ir absolventus, iš viso apie tris su puse šimto asmenų.

„Tokia buvo atviros kovos už tikinčiųjų teises pradžia“

Šeštaisiais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metais, leidėjas ir vyr. redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius sulaukė svečių iš Maskvos. 1978 m. vasarą apsilankę disidentai – stačiatikių dvasininkas Glebas Jakuninas, Aleksandras Ogorodnikovas ir Levas Regelsonas – papasakojo, kad Maskvoje yra įkūrę Krikščioniškąjį komitetą tikinčiųjų teisėms ginti ir pasiūlė prie jų prisidėti. Artimiausieji bendražygiai kun. Alfonsas Svarinskas ir kun. Juozas Zdebskis idėjai pritarė: vienos pogrindinės ,,Kronikos” tikinčiųjų teisėms ginti per maža, būtų naudinga įkurti viešai veikiančią kunigų grupę, kuri operatyviai reaguotų į tikinčiųjų teisių pažeidimus. Tačiau jie buvo įsitikinę, kad Lietuvos komitetas turėtų būti savarankiškas ir bendradarbiautų su Krikščioniškuoju komitetu. Prie trijų sutiko prisidėti telšiškiai kunigai Vincentas Vėlavičius ir Jonas Kauneckas.

Penkeri popiežiaus Pranciškaus pontifikato metai tik patvirtino pirmųjų jo veiksmų simbolizmą: Pranciškus siekia gilių pokyčių Bažnyčioje, kurių troško Jono XXIII sušauktas Vatikano II Susirinkimas. Brazilų teologas Francisco Catão tuo metu ne vien rengė disertaciją Strasbūre, bet ir turėjo galimybę asmeniškai dalyvauti Susirinkimo darbe. Jam ypač rūpi pokyčiai, kuriuos kaip Bažnyčia išgyvename šiandien. Teologą kalbina Cecília Canalle ir Raúlis Gouveia. Interviu publikuotas judėjimo „Bendrystė ir išsilaisvinimas“ žurnale Passos.

Didakas gimė 1400 metais Andalūzijoje, dievobaimingoje ir neturtingoje šeimoje. Būdamas labai jaunas įstojo į Trečiąjį šv. Pranciškaus ordiną. Pirmuoju jo dvasiniu mokytoju buvo vienuolis atsiskyrėlis, gyvenęs Šv. Mikalojaus varpinėje, gimtajame mieste. Šv. Didakas visur lydėdavo savo mokytoją rinkdamas aukas. Taip pat jie kartu rinko malkas ir šakas, kurias vėliau išdalindavo vargšams. Po kurio laiko, trokšdamas didesnio pasišventimo, Didakas persikėlė į Kordobą, kur pasiprašė priimamas į pranciškonų ordiną ir ten davė įžadus kaip pasaulietis broliukas. Tokie asmenys duodavo tik dalinius įžadus, negalėjo būti šventikais ir dirbdavo fizinį darbą.

„Jiems [sutuoktiniams] patariama per daug nesijaudinti dėl to, ką savo sutuoktinyje jiems reikia ištverti, bet veikiau galvoti, ką jų sutuoktinis turi ištverti juose. Nes jei kas nors tikrai apgalvos, ką kitiems reikia ištverti dėl jo, jam bus lengviau pakelti kitų trūkumus.“, – šv. Popiežius Grigalius Didysis

Šeštadienį popiežius susitiko su trimis šimtais žmonių, daugiausia jaunimo, priklausančių „Dangaus mokinių“ asociacijai.

Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Tarptautinių eucharistinių kongresų komiteto plenarinio posėdžio dalyvius. Pasėdžio tema – pasirengimai būsimam Tarptautiniam eucharistiniam kongresui, kuris 2020 m. vyks Budapešte.

Tėvo Antano Saulaičio įtakos neįmanoma išmatuoti pasakytais pamokslais, aukotomis mišiomis ar parašytomis knygomis. Tėvo Antano nuopelnus geriausiai atspindi skautai, vadinantys jį lyderiu, poros, keliaujančios tūkstančius kilometrų, kad būtų jo palaimintos, vaikai, randantys paguodą jo žodžiuose. Gyvenęs JAV, Lietuvoje ir Pietų Amerikoje, jis savo pėdsakų paliko visame pasaulyje ir skirtingose lietuvių diasporos kartose.

Prieš 65-erius metus, 1953 m. lapkričio 9 d. Vladimiro kalėjime mirė Vilniaus arkivyskupas Mečislovas Reinys. Teologijos ir filosofijos profesorius, diplomatas, politikas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, kankinys.

Tęsdamas katechezę apie Dekalogą, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie septintąjį Žodį: „Nevok“.

„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“

Vandens problemas tiriantis institutas „World Water“ aprašė šimtus su vandeniu susijusių katastrofų, konfliktų ir socialinių sukrėtimų, nuo seniausių laikų ir šiandieninių.

Vanduo yra būtinas visoms gyvoms būtybėms ir visai augmenijai. Be vandens didelė dalis žemės ūkio, industrinės ir energijos gaminimo veiklos būtų neįmanoma, vandens reikia tiek asmeninei higienai, tiek didžiulių miestų sanitarinėms sistemoms. Vandens telkiniai, upės ir jūros taip pat tarnauja kaip žuvų ir kitų maisto resursų užsitikrinimo vieta, kaip priekių ir žmonių judėjimo keliai, galiausiai kaip poilsio vietos. Vandens naudojimas, tiesiogine ar simboline prasme, yra visų civilizacijų kultūrų dalis. Pakanka pagalvoti apie vandenį krikščionybėje, apie krikšto sakramentą. 

Bažnyčia pripažino Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtino jo kultą nuo neatmenamų laikų. Mykolas Giedraitis – palaimintasis

Mykolas Giedraitis, penkioliktajame amžiuje gyvenęs baltųjų augustinų ordino pasaulietis, – Bažnyčios palaimintasis. Tai patvirtino popiežius Pranciškus įgaliodamas skelbti dekretą dėl Mykolo Giedraičio beatifikacijos.

Įvairios iniciatyvos numatytos Romoje lapkričio 18-ąją, kai bus minima Vargstančiųjų diena, kurią popiežius įsteigė baigiantis Gailestingumo Metų Jubiliejui. Pauliaus VI audiencijų salėje – pietūs su 1500 nepritekliuje gyvenančių žmonių.

Tęsdamas katechezę apie Dekalogą, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie septintąjį Žodį: „Nevok“.

„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo keturios dešimtys Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokinių ir mokytojų. Juos popiežius paminėjo sveikindamas audiencijoje dalyvavusias maldininkų grupes.

Palaimintasis Jonas Dunsas Škotas buvo žymiausias XIV a. pradžios dėstytojas Kembridžo, Oksfordo ir Paryžiaus universitetuose. Jis ne tik turėjo vieną skvarbiausių protų pasaulio istorijoje, bet taip pat buvo nuolankus mažesnysis brolis ir šv. Pranciškaus sekėjas.

Lapkričio 7 d. Singapūre baigėsi trijų dienų krikščionių ir daoistų (taoistų) susitikimas, kuri surengė Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, Singapūro katalikų arkivyskupija ir Daoistų federacija. Daoizmas yra sena religinė ir filosofinė doktrina, gimusi Kinijoje. Vienas iš svarbiausių jos autorių yra Laodzi, gyvenęs, pasak vienų, VI amžiuje, pasak kitų, IV amžiuje prieš Kristų.

Šiandien arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ švenčia 80 metų gimtadienį. „Esu vienas iš tų eilinių krikščionių, kurie savo gyvenime nematė stebuklų, – kalbėjo ganytojas, – neturėjo kokio nors Dievo apreiškimo ir nepajuto tokio Šventosios Dvasios išsiliejimo, kurį patyrė Jėzaus mokiniai per pirmąsias Sekmines. Tačiau nė kiek neabejoju, kad Dievo Dvasia daug kartų man kalbėjo per visą gyvenimą nuo pat vaikystės per aplinkybes, išgyventus įvykius ir sutiktus žmones. Kalbėjo tyliai sąžinėje ir neatėjo nė mintis tam balsui prieštarauti.“

„Trokštame, kad kiekvienais metais, šis minėjimas pasikartotų kaip linkėjimas ir pažadas, žmogaus gyvenimo kelią laike matuojančio ir aprašančio kalendoriaus pradžioje, jog tai taika, jos teisinga ir naudinga pusiausvyra įsigalės ateities istorijoje“, rašė popiežius Paulius VI 1968 m. sausio 1 d., jo iniciatyva įsteigtos Pasaulinės taikos dienos proga.

Popiežius Pranciškus padrąsino Prancūzijos vyskupus ryžtingai tęsti kovą su pedofilija ir vykdyti nulinės tolerancijos kursą prieš seksualinius nusikaltimus. Šventojo Tėvo paraginimą Prancūzijos vyskupams perdavė Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.

Kardinolas kreipėsi į Prancūzijos vyskupus, susirinkusius į plenarinę asamblėją Lurde. Vyskupai pagrindinį dėmesį skyrė seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje temai, taip pat neseniai į dienos šviesą iškeltiems ir teisingumo tiriamiems įvykiams. Vyskupai išklausė kardinolo žinią asamblėjos posėdyje antradienio vakarą.

Pirmadienio ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kuo artimo meilė skiriasi nuo savanaudiškos meilės, apie vienybę ir tai, kas ją griaužia.

Dienos skaitiniuose apaštalas Paulius laiške Filipiečiams tvirtino: „padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitės vienos minties, turėsite vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Fil, 2, 1–3).

Šventasis Sostas pranešė, jog steigia naują katalikų charizminiam atsinaujinimui tarnausiančią instituciją „CHARIS“, kurios tikslas – tarptautiniu mastu geriau atsiliepti į Katalikų charizminio atsinaujinimo poreikius Bažnyčioje.

Margarita iš Lotaringijos gimė 1463 metais kilmingoje šeimoje. Jos pastangos gyventi dorybingai patraukė dėmesį dar pačioje jaunystėje. 1488 m. brolio iniciatyva Margarita ištekėjo už Alansono kunigaikščio Rene ir susilaukė trijų vaikų, tačiau jau po ketverių metų tapo našle.

Popiežius Pranciškus sekmadienį per Vidudienio maldos susitikimą komentavo Morkaus Evangelijos skaitinį apie meilės įsakymą – Dievo meilės ir artimo meilės. Jėzus visiems laikams išmokė, kad Dievo meilė ir artimo meilė yra neatskiriami; ne tik neatskiriami, o vienas kitą papildo.