Ukrainos miestai ir kaimai dreba nuo rusiškų raketų ir bombų, labiausiai kenčia Charkivas ir Mykolajivas. Priešas sąmoningai naikina civilius objektus ir miestų infrastruktūrą. Liejasi kraujas. Tačiau Ukraina laikosi, Ukraina kovoja, Ukraina meldžiasi.

Vatikane ketvirtadienį, rugpjūčio 11 d., popiežius Pranciškus ir Kardinolų kolegija išlydėjo pirmadienį mirusį buvusį ilgametį Romos kurijos narį slovaką kardinolą Jozefą Tomko. Po gedulingų Mišių ir atsisveikinimo apeigų Šv. Petro bazilikoje velionio kūnas Slovakijos vyriausybės lėktuvu pargabentas į jo tėvynę.

Pirmojoje audiencijoje po kelionės į Kanadą popiežius dalijosi kelionės įspūdžiais, tačiau šį trečiadienį, rugpjūčio 10 d., vėl pratęsė ciklą katechezių apie senatvę, kuris, sakė Pranciškus, artėja į pabaigą.

„Nepaisant kraujo upių, lavonų kalnų, ašarų jūros, Ukraina laikosi, kovoja ir meldžiasi“, – patikino Sviatoslavas Ševčukas, Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, rugpjūčio 9 d. video žinioje kreipdamasis 167-ąją ukrainiečių tautai nelygios kovos su neteisingu agresoriumi Rusija dieną.

Šventojo Sosto delegacijos vadovas arkivyskupas Gabriele Caccia, rugpjūčio 8 d. kalbėdamas Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalių atstovų konferencijoje Jungtinėse Tautose, patikino, kad, nors branduolinės technologijos labai prisidėjo prie tvaraus vystymosi, tačiau jas plėtojant neapsieita be problemų, kai kurių – labai rimtų.

Popiežius pasveikino Romos kankinio ir diakono šv. Lauryno liturginės šventės proga. Kreipdamasis itališkai, Pranciškus reiškė viltį, kad ši šventė kiekvienam sužadins troškimą liudyti Evangeliją ir būti nusiteikusiems visuomet padėti vargšams ir sunkumus patiriantiems žmonėms. Popiežius paminėjo Ukrainos tautos kentėjimą ir karą, kuris yra toks žiaurus, atkreipė dėmesį į nuolat atvykstančius migrantus, prašė už juos melstis. 

Popiežius Pranciškus pareiškė užuojautą pirmadienį Romoje mirusio slovako kardinolo Jozefo Tomko artimiesiems, Slovakijos dvasininkams, tikintiesiems ir visai Slovakijos tautai.

Iš Romos per Asyžių į Turiną: šimtai kilometrų vedantys per 14 Italijos miestų. Susitikti su vargšais, nešti Kristaus šviesą Šviesos keliu.

Šventojo Sosto diplomatija atstovauja ne įprastinei valstybei, bet tarptautinės teisės subjektui, neturinčiam jokių politinių, ekonominių ar karinių interesų. Ji tarnauja Romos vyskupui, kuris yra visuotinės Bažnyčios ganytojas, sakė Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas interviu Italijos politikos žurnalui „Limes“.

Lenkijos Osvencimo basųjų karmeličių vienuolyne, esančiame šalia Aušvico mirties lagerio, antradienio rytą aukotomis Mišiomis buvo paminėtos šv. Editos Stein nužudymo 80-osios metinės ir šią dieną švenčiamas jos liturginis minėjimas. Mišioms vadovavo Šventojo Sosto Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas kardinolas Michaelas Czerny.

Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas savo kasdienę vaizdo žinią sekmadienį, rugpjūčio 7 d., 165-ąją karo dieną, skyrė visų pirma tiems savo tautiečiams, kurie dėl karo pasitraukė į užsienį.

Antradienį, rugpjūčio 9-ąją, minimos Europos globėjos šv. Editos Stein – iš Vroclavo kilusios katalikės ir žydės, karmelitės Kryžiaus Teresės Benediktos mirties Aušvico koncentracijos stovykloje 80-osios metinės.

Rugsėjo 14–15 d. Kazachstano sostinėje Nur Sultane vyksiančiame septintajame Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongrese dalyvaus beveik šimtas delegacijų iš šešiasdešimties šalių.

Be popiežiaus Pranciškaus, susitikime turėtų dalyvauti Maskvos patriarchas Kirilas, Jeruzalės patriarchas Teofilius III, Kairo Al-Azharo didysis imamas Ahmedas al-Tayyebas.

Kongreso dalyviai atstovaus islamui, krikščionybei, judaizmui, šintoizmui, budizmui, zoroastrizmui, induizmui ir kitoms religijoms. Į kongresą atvyks ne tik dvasininkai, bet ir kiti su religijomis susiję žinomi asmenys.

Rugpjūčio 5 d. Katalikų Bažnyčios liturginis kalendorius mini Romos Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos dedikavimo metines. Ši, viena iš keturių vadinamųjų popiežiškųjų Romos bazilikų, yra pirmoji bažnyčia pasaulyje, dedikuota Dievo Motinai Marijai.

Kaip kasmet, bazilikos dedikavimo šventė buvo pradėta pasirengimo tridieniu, kurį užbaigė ketvirtadienio vakarą surengtas bazilikos choro koncertas. Pačios iškilmės dieną, penktadienį, pagrindines Mišias aukojo bazilikos arkikunigas kardinolas Stanislawas Rylko.

Per visas apaštališkąsias keliones popiežius susitinka su lankomose šalyse tarnaujančiais jėzuitais. Liepos 29-ąją, paskutinę vizito Kanadoje dieną, Kvebeko arkivyskupo namuose Pranciškus pusvalandį kalbėjosi su penkiolika šioje Kanados dalyje dirbančių jėzuitų. Užrašytą pokalbį ketvirtadienį, rugpjūčio 4 d., paskelbė Italijos jėzuitų dvisavaitis žurnalas „La Civiltà Cattolica“.

Rugpjūčio 4 d. Bažnyčia liturginiame kalendoriuje mini Arso kleboną šv. Joną Mariją Vianėjų, visų kunigų ir ypač klebonų dangiškąjį globėją.

Trečiadienį, rugpjūčio 3 d., vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Prieš kelias dienas Pranciškus grįžo iš Kanados, tad, kaip įprasta, bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams jis kalbėjo apie savo apaštališkąją kelionę.

Norėčiau paprašyti jūsų melstis už tuos žmones, kurie gyvena okupuotose teritorijose arba prie fronto linijos. Šiomis dienomis vyksta žmonių, kurių gyvybei gresia pavojus, gelbėjimo operacija. Melskimės už šiuos žmones, prašė Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas antradienį, rugpjūčio 2 d., 160-ąją karo dieną, paskelbtoje žinioje.

Per daugiau nei penkis karo mėnesius priešas dešimtis kartų daugiau bombardavo civilius objektus, negu karinius. O tai reiškia, kad agresoriaus tikslas yra genocidas, sakė Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas pirmadienį, 159-ąją karo dieną, paskelbtoje žinioje.

Popiežius Pranciškus pasveikino liepos 31–rugpjūčio 6 d. Medžiugorjėje vykstančio jaunimo festivalio dalyvius. Popiežiaus žinią pirmadienį jaunimui perskaitė apaštališkasis vizitatorius Medžiugorjės parapijoje arkivyskupas Aldo Cavalli.

Palaimintas tas, kuris myli kitą iš tolo taip, tarsi būtų šalia. Šią Pranciškaus Asyžiečio mintį priminė šventojo bendravardis popiežius Pranciškus argentiniečio teologo Marcelo Figueroa veikalo apie socialinę brolybę „Broliški dialogai“ (ispaniškai „Dialogos Fraternos“) pratarmėje.

Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas S. Ševčukas pasmerkė Rusijos nusikaltimus prieš žmoniją Ukrainoje ir paprašė viso pasaulio bendruomenę, taip pat Bažnyčių ir religijų vadovus, kad pasmerktų rusų vykdomus karo nukaltimus, kurie yra nusikaltimai prieš žmoniją.

Porciunkulės atlaidai – tai šv. Pranciškaus Asyžiuje atvertos dvasinės gailestingumo durys ateinantiems pasisemti Dievo malonės per susitaikymo patirtį. 

Sekmadienio Mišių Evangelijoje Jėzus perspėja saugotis bet kokio godumo. Kas yra godumas, klausė sekmadienį vidudienio maldos apmąstyme popiežius.
Godumas yra nesuvaldomas noras praturtėti. Tai liga, kuri naikina žmones, nes turto troškimas sukelia priklausomybę. Ypač niekada nebūna patenkinti tie, kurie turi daug: jie visada nori daugiau ir tik sau. Tačiau jie nebėra laisvi – jie prisirišę prie to, kas paradoksaliai turėtų jiems padėti gyventi laisvai ir ramiai. Ne pinigai jiems tarnauja, o jie pinigams. Tačiau godumas taip pat yra pavojinga visuomenės liga: dėl jo šiandien susiduriame su kitais paradoksais, su dar niekada istorijoje taip nepasireiškusia neteisybe, kai nedaugelis turi daug, o daugelis – mažai arba visai nieko.

Popiežius Pranciškus sekmadienį, liepos 31 d., po vidudienio maldos palaiminimo, padėkojo visiems, kurie prisidėjo rengiant jo apaštališkąją kelionę į Kanadą, ir patikino, kad šios kelionės metu nepaliaujamai meldėsi už Ukrainą, prašydamas Dievą, kad išlaisvintų ją nuo karo. Popiežius taip pat pasveikino jėzuitus ordino steigėjo šv. Ignaco Lojolos liturginės šventės proga.

Ketvirtadienio, liepos 28-osios, rytą popiežius Pranciškus seniausioje šiaurinės Amerikos piligriminėje ir nacionalinėje šventovėje – Kvebeko šv. Onos „Sainte-Anne-de-Beaupré“ bazilikoje – vadovavo Susitaikymo Mišioms ir pasakė homiliją.

Muscoweguano vaikų internate, netoli Edmontono, prievartą patyrusi Gerry Shigouz prisipažino, kad popiežiaus atgailos piligrimystės susitikime su čiabuviais pasijuto ne kaip. „Jaudinausi“, – pasakė garbingo amžiaus moteris pokalbyje su „Vatican News“ korespondente, lydinčia popiežių Pranciškų jo kelionėje.

Priešas nori mus įbauginti, raketomis smogia į taikius miestus, siekdamas palaužti Ukrainos žmones, tačiau pasiekia priešingą rezultatą – mūsų žmonių valia ginti tėvynę dar labiau stiprėja, sakė Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas trečiadienį, 154-ąją karo dieną, kreipdamasis į savo bendruomenės tikinčiuosius ir visus geros valios žmones.

„Prašau atleidimo už tai, kad daug Bažnyčios narių praeityje prisidėjo prie jūsų kultūros naikinimo ir prievartinės asimiliacijos“, – sakė Pranciškus pirmadienį susitikęs su Kanados čiabuvių tautų atstovais.

Kanados visuomenėje yra daug kritikos Bažnyčiai dėl jos praeities, liečiančios pirmuosius Kanados gyventojus. Tiesa, kad Bažnyčia yra padariusi daug gerų darbų, tačiau čia kalbama apie krašto gyventojų kultūrinę tapatybę, interviu „Vatican News“ pažymi arkivyskupas Ivanas Jurkovičius, apaštalinis nuncijus Kanadoje, komentuodamas popiežiaus atgailos piligrimystę dėl Bažnyčios vaidmens indėnų asimiliacijos politikose.