Laimingas žmogus, kuris nėra praradęs vilties (plg. Sir 14, 2)

Mieli broliai ir seserys,

Jubiliejus, kurį švenčiame, padeda mums suprasti, kad viltis visada, nepaisant žmogaus amžiaus, yra džiaugsmo šaltinis. Kai viltis išbandyta ilgo gyvenimo ugnimi, ji tampa pilnutinės palaimos versme.

Šventajame Rašte randame įvairių pavyzdžių, kai Viešpats į savo išganymo planus įtraukia garbaus amžiaus vyrus ir moteris. Prisimename Abraomą ir Sarą: būdami seni jie negalėjo patikėti Dievo žodžiu, žadančiu jiems sūnų. Atrodė, kad negalėjimas susilaukti vaikų užvėrė jų vilties žvilgsnį į ateitį.

Ne kitokia buvo Zacharijo reakcija išgirdus žinią apie būsimą Jono Krikštytojo gimimą: „Kaip aš tai patirsiu? Aš gi jau senis, ir mano žmona nebejauna“ (Lk 1,18). Senatvė, nevaisingumas, silpnėjimas – regis, užgesino šių vyrų ir moterų gyvenimo ir vaisingumo viltis. Ir net Nikodemo klausimas Jėzui, kai Mokytojas jam kalba apie „naują gimimą“, atrodo grynai retorinis: „Kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ (Jn 3, 4). Tačiau kiekvieną kartą, kai atsakymas, regis, savaime suprantamas, Viešpats nustebina savo pašnekovus gelbstinčiu užmoju.

Vyresnieji žmonės – vilties ženklai

Biblijoje Dievas ne kartą parodo savo apvaizdą kreipdamasis į vyresnio amžiaus žmones. Taip nutiko ne tik Abraomui, Sarai, Zacharijui ir Elžbietai, bet ir Mozei, kuris buvo pašauktas išlaisvinti savo tautą, kai jam buvo jau aštuoniasdešimt metų (plg. Iš 7, 7). Taip pasirinkdamas, Dievas mus moko, kad jo akyse senatvė yra palaiminimo ir malonės laikas, o senesnieji žmonės jam yra pirmieji vilties liudytojai. „Kas gi yra tas senatvės metas?“ – klausia šventasis Augustinas. Į tai Dievas tau atsako: „Tegul tavo jėgos iš tiesų nyksta, idant tavyje liktų mano jėga, ir tu galėtum ištarti su apaštalu: „Būdamas silpnas, esu stiprus“ (Super Ps. 70, 11). Tas faktas, kad šiandien senų žmonių daugėja, yra mums laiko ženklas, kurį esame pašaukti įžvelgti, idant galėtume teisingai suprasti mūsų išgyvenamą istoriją.

Bažnyčios ir pasaulio gyvenimą įmanoma suvokti tik per kartų kaitą, o kai apkabiname senyvą žmogų, tai padeda mums suprasti, kad istorija nesibaigia dabartimi, ji apima ne tik skubius susitikimus ir fragmentiškus santykius, bet tęsiasi ir į ateitį. Pradžios knygoje randame jaudinantį epizodą, kai senas Jokūbas laimina savo anūkus, Juozapo vaikus: jo žodžiai skatina juos su viltimi žvelgti į ateitį, kaip į Dievo pažadų laiką (plg. Pr 48, 8–20). Jei tiesa, kad senųjų trapumui reikia jaunųjų stiprybės, tai taip pat galioja tiesa, kad jaunimo patirties stokai reikia senųjų liudijimo, idant būtų galima išmintingai kurti ateitį. Kaip dažnai mūsų seneliai buvo mums tikėjimo ir atsidavimo, pilietinių dorybių ir socialinio įsipareigojimo, atminties ir ištvermės išbandymuose pavyzdžiai! Šis gražus palikimas, kurį jie mums perdavė su viltimi ir meile, visada skatins mus būti dėkingus ir nuoseklius.

Vilties ženklai, skirti vyresnio amžiaus žmonėms

Jubiliejus pagal savo biblinę kilmę buvo suvokiamas kaip išlaisvinimo laikas: vergai išlaisvinami, skolos atleidžiamos, žemė grąžinama pirminiams savininkams. Tai buvo Dievo norėtos socialinės tvarkos atkūrimo momentas, kai atitaisomos per metus susikaupusios nelygybės ir priespaudos apraiškos. Jėzus atnaujina šiuos išlaisvinimo įvykius, Nazareto sinagogoje skelbdamas gerąją naujieną vargdieniams, akliesiems – regėjimą, kalinių išvadavimą ir laisvę prislėgtiesiems (plg. Lk 4, 16–21).

Žvelgdami į vyresnio amžiaus žmones šiuo jubiliejiniu žvilgsniu, mes taip pat esame kviečiami kartu su jais patirti išlaisvinimą, ypač iš vienatvės ir apleistumo. Šie metai yra palankus laikas tai įgyvendinti: Dievo ištikimybė savo pažadams moko mus, kad senatvėje glūdi palaima, tikras evangelinis džiaugsmas, ir tai ragina mus nugriauti abejingumo sienas, už kurių dažnai būna uždaryti pagyvenę žmonės. Visame pasaulyje mūsų visuomenėse pernelyg dažnai priprantama prie to, kad tokia svarbi ir turtinga jų socialinio audinio dalis yra paliekama nuošalyje ir pamirštama.

Tokioje situacijoje būtina keisti požiūrį, kuris liudytų visos Bažnyčios prisiimtą atsakomybę. Kiekviena parapija, kiekviena asociacija, kiekviena bažnytinė grupė yra kviečiama dalyvauti dėkingumo ir rūpestingumo „revoliucijoje“: dažnai lankyti pagyvenusius žmones, jiems ir drauge su jais kurti paramos ir maldos tinklus, megzti santykius, galinčius suteikti viltį ir orumą tiems, kurie jaučiasi pamiršti. Krikščioniška viltis visada skatina išdrįsti daugiau siekti, plačiau mąstyti, nesitenkinti esama padėtimi. Šiuo atveju – darbuotis siekiant pokyčių, kurie senoliams grąžintų pagarbą ir meilę.

Todėl popiežius Pranciškus norėjo, jog Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena būtų švenčiama pirmiausia susitinkant su vienišais žmonėmis. Dėl tos pačios priežasties buvo nuspręsta, kad tie, kurie šiais metais negalės kaip piligrimai atvykti į Romą, „galės pelnyti jubiliejinius atlaidus, skirdami atitinkamą laiką ir lankydami vienišus senelius […], tarsi kaip piligrimai keliaudami pas tuose žmonėse esantį Kristų (plg. Mt 25, 34–36)“ (Apaštalinė penitenciarija. Normos dėl atlaidų suteikimo per 2025 m. Jubiliejų, III). Aplankyti pagyvenusį žmogų yra būdas susitikti su Jėzumi, kuris išlaisvina mus iš abejingumo ir vienatvės.

Senatvėje galima turėti viltį

Siracido knygoje teigiama, kad palaiminti yra tie, kurie neprarado vilties (plg. 14, 2); galima numanyti, jog mūsų gyvenime – ypač jei jis ilgas – gali būti daug motyvų žvelgti atgal, o ne į ateitį. Popiežius Pranciškus, kai paskutinį kartą gulėjo ligoninėje, rašė: „[Nors] mūsų kūnas silpnas, bet net ir tada niekas negali mums trukdyti mylėti, melstis, dovanoti save, per tikėjimą būti šviesiais vilties ženklais vieni kitiems“ (Viešpaties angelo malda, 2025 m. kovo 16 d.). Turime laisvę, kurios negali atimti jokie sunkumai: tai laisvė mylėti ir melstis. Visi, visada galime mylėti ir melstis.

Mūsų jėgoms silpstant, nenyksta tas gėris, kurio linkime savo artimiesiems – sutuoktiniui, su kuriuo praleidome didžiąją savo gyvenimo dalį, vaikams, anūkams, džiuginantiems mūsų dienas. Dažnai būtent jų meilė atgaivina mūsų energiją, suteikia vilties ir paguodos.

Šie gyvybingos meilės ženklai, kylantys iš paties Dievo, suteikia mums drąsos ir primena, kad „jei mūsų išorinis žmogus vis nyksta, tai vidinis diena iš dienos atsinaujina“ (2 Kor 4, 16). Todėl, ypač senatvėje, išlaikykime pasitikėjimą Viešpačiu. Tegu mus kasdien atnaujina susitikimas su juo maldoje ir šventosiose Mišiose. Šeimoje ir kasdieniuose susitikimuose su meile perduokime tikėjimą, kuriuo gyvenome tiek daug metų: visada šlovinkime Dievą už jo gerumą, puoselėkime vienybę su artimaisiais, atverkime savo širdį tiems, kurie yra toli, ypač vargstantiesiems. Taip būsime vilties ženklai, būdami bet kokio amžiaus.

Iš Vatikano, 2025 m. birželio 26 d.

LEONAS XIV 

Žinia 5-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos (2025 m. liepos 27 d.) proga

Budas.lt archyvo nuotr.

 

Šv. Petro skatiko svarba popiežiaus misijoje

leonasXIV2025 m. Šv. Petro skatiko rinkliavos proga Šventojo Sosto dikasterijos, atsakingos už rinkliavą, priminė pastarųjų aštuonių popiežių, nuo Leono XIV iki Pijaus XII, išsakytas mintis apie šios rinkliavos svarbą popiežiaus misijoje. Tradicinei metinei rinkliavai skirtoji metinė diena – birželio 29-oji, kai švenčiama apaštalų šv. Petro ir Pauliaus liturginė iškilmė.

Popiežius Leonas XIV iškilmingai pradėjo savo tarnystę

popinaugurSekmadienį, gegužės 18 d., Šv. Petro aikštėje aukotomis Mišiomis popiežius Leonas XIV pradėjo Romos vyskupo tarnystę. Iškilmingoje pontifikato inauguracijoje dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių, pusantro šimto oficialių valstybinių delegacijų, Bažnyčių ir krikščioniškų bendruomenių bei kitų religijų atstovai.

Leonas XIV – Robertas F. Prevostas OSA

leonasXIVAugustinų ordino vienuolis tėvas R. F. Prevostas gimė 1955 m. rugsėjo 14 d. Čikagoje, JAV. Jis augo Louiso Mariuso Prevosto ir Mildred Martinez šeimoje. Tėvas, Čikagoje tarnavęs katechetas, buvo prancūzų ir italų kilmės imigrantas, motina – ispanų kilmės imigrantė.

Kaip atsirado konklavos – „už užrakintų durų“ – taisyklė

konklavaŽodis „konklava“ gimė iš dviejų lotyniškų žodžių – „cum clave“ („su raktu“). Pažodinė „konklavos“ reikšmė – su raktu užrakinta vieta. Joje „užrakinami“ kardinolai, kurių uždavinys yra išrinkti popiežių. Grigaliaus X bulėje „Ubi Periculum“, nustačiusioje šią taisyklę, tai suprantama pažodžiui – popiežiaus rinkimų vieta turi būti „gerai aptverta iš visų pusių, kad niekas negalėtų į ją įeiti ar išeiti“.

Velykų pirmadienio rytą mirė popiežius Pranciškus

mirepoppranc

Vatikanas Velykų pirmadienį pranešė apie 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį.

Dar Velykų sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane, Šventojo Petro aikštėje, nors vis dar sveiko po sunkios ligos.

„Brangiausi broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – sakoma kardinolo Kevino Farrello (Kevino Farelo) pareiškime, kurį Vatikanas paskelbė platformoje „Telegram“.

Krizmos Mišios Šv. Petro bazilikoje: „Žodis, kurį išpildome“

krizmaBalandžio 17 dienos rytą Šv. Petro bazilikoje buvo aukojamos Krizmos Mišios, priklausančios Didžiosios savaitės liturgijai. Jų metu yra šventinami aliejai, kurie vėliau parapijose ir vyskupijose naudojami teikiant įvairius sakramentus. Šias Mišias popiežius paprastai aukoja su Romos vyskupijos kunigais. Šį Didįjį ketvirtadienį Mišių aukai vadovavo, aliejus šventino kardinolas Domenico Calcagno, kuris perskaitė popiežiaus Pranciškaus parengtą homiliją.

Verbų sekmadienio homilija Šv. Petro aikštėje: niekas nėra svetimas išganymo istorijoje

vatikanasverbos„Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu!“, – šlovino minia Jėzų, kai jis įžengė į Jeruzalę. Mesijas įžengia pro plačiai atvertus šventojo miesto vartus, o po kelių dienų išeis pro juos keikiamas ir pasmerktas, nešinas kryžiumi, pažymima popiežiaus Pranciškaus Viešpaties kančios (Verbų) sekmadienio homilijoje, kurią vietoj jo perskaitė kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių dikasterijos prefektas.

Romoje iškilmingai minimos šv. Jono Pauliaus II mirties 20-osios metinės

jonopauliausii20Trečiadienį, balandžio 2 d., sukanka popiežiaus šv. Jono Pauliaus II mirties 20-osios metinės. Jonas Paulius II mirė 2005 m. balandžio 2 d. vakarą, 21.37 val., per Gailestingumo sekmadienio pirmuosius Mišparus. Tų metų gegužės 18 d. jam būtų sukakę 85 metai, o spalio 16 d. jis būtų užbaigęs 27 popiežystės metus. Jonas Paulius II mirė priėmęs sakramentus savo bute Vatikano Apaštališkuosiuose rūmuose prie Šv. Petro aikštės, kurioje tą vakarą budėjo ir meldėsi dešimtys tūkstančių žmonių.

Atsimainymas – tai veidrodis, kuriame atsispindi, kokie galėtume būti, jei priimtume mums duotą Žodį

atsimainymasAnuo metu Jėzus pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.

Šv. Kazimiero iškilmė Romos Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje

vyskjureviciusaisteskarpytesAntradienį, paskutinę Jubiliejaus piligrimystės dieną, lietuviai maldininkai žengė pro Romos Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos duris ir joje šventė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę.

Bazilikoje buvo aukojamos dvejos Mišios: 10 val. joms vadovavo šios bazilikos arkikunigas koadjutorius kard. Rolandas Makrickas, 13 val. – Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Pašventintas restauruotas lietuviškas kryžius Vatikane

vatikanokryziusVatikano soduose pirmadienio, kovo 3 d., priešpietį vyko lietuviško kryžiaus pašventinimo ceremonija. Vatikano muziejų restauruotą ir Vatikano sodų direkcijos į seną vietą Vatikano soduose sugrąžintas kryžius pastatytas 1987 m. minit Lietuvos krikščionybės 600 metų jubiliejų.

Vatikanas: popiežius Pranciškus ilsisi, jo būklė gerėja

popsuzurnalistaisPopiežius Pranciškus, kuris kovoja su abiejų plaučių uždegimu, ligoninėje praleido ramią naktį, penktadienį pranešė Vatikanas.

Į Romos Gemelli (Džemelio) ligoninę popiežius buvo paguldytas vasario 14 dieną, dėl sunkumų kvėpuojant. Po to jo būklė ėmė prastėti, o tai privertė sunerimti katalikų bendruomenę.

Popiežiaus kūnas reaguoja į gydymą, bet pavojus dar neišnyko

spaudosPraėjus savaitei nuo popiežiaus paguldymo į Agostino Gemelli ligoninę, jį gydančios Gemelli ligoninės gydytojų komandos vadovas profesorius Sergio Alfieri ir Vatikano sveikatos apsaugos direkcijos vadovo pavaduotojas daktaras Luigi Carbone pateikė daugiau informacijos apie popiežiaus sveikatos būklę ir tęsiamą gydymą. Jie pabrėžė, kad popiežiaus būklė yra geresnė nei tada, kai jis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau gydymas yra procesas, reikalaujantis laiko ir sudėtingų priemonių.

Apdovanotas italas salezietis kunigas

boreliVasario 16 d. tarp kitų apdovanotųjų Lietuvos nacionalinės šventės proga buvo ir italas salezietis kunigas Alessandro Barelli. Lietuvos prezidentas jį apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi.

Benas Lyris: „Kiekvienas iš mūsų galime būti Kalėdos“

blyris„Esu girdėjęs daugybę istorijų. Kai kurios galėtų išties padrąsinti kitus ieškoti šviesos ir atsakymų“, – sako kunigas, poetas Benas Audrius Martusevičius, socialiniuose tinkluose geriau žinomas Beno Lyrio slapyvardžiu. Beveik šimtas tūkstančių sekėjų kunigo mintyse ieško ramybės ir įkvėpimo.

Šiaulių vyskupo pareigas pradeda eiti D. Trijonis

trijonis1„Šventasis Tėvas priėmė Eugenijaus Bartulio atsistatydinimą iš Šiaulių vyskupijos ganytojo pareigų. Jį pakeičia Darius Trijonis, tos pačios vyskupijos vyskupas koadjutorius“, – pranešama gruodžio 8 dienos Šventojo Sosto spaudos salės pranešime.

Sinodo baigiamasis dokumentas apie Bažnyčios sinodinį pašaukimą

paskutinissinodoasmablejosposedisSinodo asamblėja iš esmės buvo mokinių susitikimo su prisikėlusiu Viešpačiu Velykų naktį, Paskutinės Vakarienės menėje, atnaujinimas (1), sakoma Sinodo asamblėjos apie sinodiškumą „Baigiamajame dokumente“. Sinodas kviečia nūdienos Bažnyčią būti sinodine Bažnyčia – kad taip, kaip užgimstanti krikščionių bendruomenė atsivėrė Sekminių naujumui, visi kartu pasiryžtų būti keliaujančia mokinių misionierių tauta (155).

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode