„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19)

 

Šių metų gegužės mėnesio paskutinis sekmadienis – tai didžiausios mūsų tikėjimo paslapties – Švč. Trejybės šventė. Nors Senajame Testamente apie Švč. Trejybę kalbama lyg per miglą, o Naujajame Testamente tokio žodžio kaip Trejybė irgi nėra paminėta, bet Jėzaus išsireiškimai, vaizdingi palyginimai buvo aiškiai suprasti kaip Dieviško gyvenimo slėpinių nuoroda į Švč. Trejybę.

Pranciškus prancūzų katalikams: eikite pas laukiančius Viešpaties paguodos

 

Šventės dalyviai sekmadienį taip išgirdo ir pamatė popiežiaus Pranciškaus videožinią.

Sekmines, Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmę, Pontoise vyskupija, Paryžiaus metropolijos vakaruose, šventė iš tiesų triukšmingai, linksmai ir ilgai, visą Sekminių savaitgalį. Kaip kviesdamas į šventišką susibūrimą parašė jos vyskupas Stanislas Lalanne, tai „Šventosios Dvasios malonės veikimo laikas mūsų dalinės Bažnyčios ir viso pasaulio gyvenime. Tai gražus laikas atgaivinti savo mokinių misijoje pašaukimą “.

Arkiv. G. Grušas: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Žmogus yra laisvas būti šventas. Žinoma, daug dažniau mes norėtume nebūti šventi. Dažnai atrodo, kad šventumas pernelyg įpareigoja, atrodo, kad šventumas suvaržo. Mes galvojame: Na, gerai, tegul šventieji būna šventi, o aš tik noriu gyventi paprastą gyvenimą, noriu būti laisvas ir laimingas. Turiu Jums gerą naujieną: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam. Nėra nei vieno šventojo, kuris nebūtų buvęs laisvas žmogus. Galima sakyti, kad laisvė yra būtina šventumo sąlyga.

Popiežius apie Misijų dieną: meilei būdinga veržtis pro kraštus

 

Dalinimosi tikėjimu misija realizuojasi ne dirbtinai, o „užkrečiant“ meile, džiaugsmu ir entuziazmu išreiškiant atrastąją prasmę ir gyvenimo pilnatvę.

„Kiekvienas vyras ir moteris yra misija, tai priežastis dėl kurios gyvenama žemėje. Būti patrauktiems ir būti siųstiems yra du judesiai, kuriuos mūsų širdis, ypač esant jauniems amžiumi, jaučia kaip ateitį žadančios ir pirmyn mūsų egzistenciją stumiančios vidines meilės jėgas“, parašė popiežius Pranciškus šiemetinėje žinioje Pasaulinei misijų dienai.

„Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21)

 

Štai ir vėl Sekminės! Tai metas, kai užbaigiame velykinį laikotarpį ir grįžtame į eilinį bažnytinį metų laiką. Sekminių dovana Bažnyčiai yra Šv. Dvasios nužengimas ant mokinių ir Švč. Mergelės Marijos. Šv. Dvasios dovanos yra šios: Žinojimo, Išmanymo, Išminties, Patarimo, Dievo baimės, Stiprybės ir Pamaldumo dovana. Visa tai įvyko penkiasdešimt dienų po Kristaus Prisikėlimo iš numirusių. Velykiniu laikotarpiu išgyvenome Kristaus Kančios, Mirties, Prisikėlimo, Žengimo į Dangų ir Šv. Dvasios atsiuntimo slėpinius. Nepamirština, kad Sekminės – tai Bažnyčios gimtadienis, kai šv. Petras, įkvėptas Šv. Dvasios, atvertė į krikščionybę pirmuosius tris tūkstančius klausytojų. Sekminių stebuklas, įvykęs prieš du tūkstančius metų, mus kviečia tęsti šv. Petro misiją, dalinantis tikėjimo slėpiniais čia ir dabar kiekvieno iš mūsų gyvenamoje aplinkoje ir artimiausių žmonių rate.

Ką gi švenčiame per Sekmines?

 

Sekminės buvo švenčiamos dar iki Šventosios Dvasios nužengimo, tai yra iki krikščionių Sekminių. Jeruzalėje kasmet vykdavo trys šventės – Velykų, Sekminių ir Palapinių. I amžiuje tomis progomis į Jeruzalę suplaukdavo dešimtys tūkstančių žmonių iš Izraelio ir kitų kraštų, kur tik žydai gyveno (plg. Lk 2, 41–45; Apd 2, 5–11). Apie žmones, 33 m. po Kr. atkeliaudavusius į Jeruzalę švęsti Sekminių, rašoma ne tik Biblijoje, bet ir ano meto žydų rašytojo Filono Aleksandriečio raštuose. Filonas apie minias, plūstančias į Jeruzalę, pasakojo: „Į kiekvieną šventę atvyksta begalė žmonių iš nesuskaičiuojamos daugybės miestų; vieni atkeliauja sausuma, kiti – jūra, iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.“

„Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 16)

 

Kiekvieną sekmadienį Bažnyčioje iškilmingai išpažįstame Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo – išpažinimą tardami žodžius: „Įžengė į dangų ir sėdi Dievo tėvo dešinėje.“ Kristaus įžengimas į dangų yra Dieviško išganymo plano viršūnė ir dvasinė aukštuma visai žmonijai ir kiekvienam iš mūsų, bet ne pabaiga. Jėzus ir toliau yra kartu su mumis per Dievo Tėvo ir Šv. Dvasios veikimą Bažnyčioje ir kiekvieno mūsų širdyje.

Visa, kas gražiausia – Marijai

Amžiams bėgant Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas tai, kurią Bažnyčios liturgija vadina Jericho rože, Libano kedru, kvapiu cinamono ir balzamo medeliu. Kadangi gamta išsiskleidžia visu savo grožiu, ypač gegužės mėnesį, jis yra paskirtas ir pašvęstas ypatingai garbinti Mariją. Kasdienės šio mėnesio pamaldos Marijos garbei yra vadinamos gegužinėmis pamaldomis. Gegužės mėnesį Bažnyčia kviečia savo vaikus rinktis į Marijos šventoves, prie jos paveikslų, ir nešti dvasines maldų puokštes, prigimties ir malonės žiedus.

Dangiški apdarai: kai susitinka religija ir mada

Katalikybė išėjo iš mados? Anaiptol. Ji su mada susitinka naujoje prestižinio Metropoliteno muziejaus parodoje. Liturginiai drabužiai iš Vatikano Siksto koplyčios zakristijos su Cristóbalio Balenciagos vakariniais paltais, Domenico Dolces ir Stefano Gabbanos suknelėmis ar GianniVersace švarkeliais.

Neeilinis jubiliejus Vietnamo kankiniams atminti

Vietnamas tapo kankinių žeme vos tik atvykus pirmiesiems misionieriams dominikonams ir pranciškonams, paskui kuriuos sekė jėzuitai. Vietname nuo 1625 iki 1886 metų buvo paskelbi 53 įsakai prieš krikščionis. Manoma, kad tame laikotarpyje buvo nužudyta apie 130 000 krikščionių.

Neokatechumenai – brangi Dievo dovana Bažnyčiai

 

Šeštadienį priešpiet, Romos priemiesčio Tor Vergata rajono Šv. Jono Pauliaus II aikštėje – toje pačioje vietoje, kur 2000 metais vyko didysis Pasaulio paunimo dienų susitikimas – popiežius Pranciškus susitiko su Neokatechumenų kelio judėjimo atstovais iš viso pasaulio, mininčiais įsikūrimo penkiasdešimtąsias metines.

Kryžius ir meilės bedugnė

 

Įtikėjimas į Kristų mus visada atveda prie kryžiaus. Kad ir kokia būtų pergalinga prisikėlimo žinia, bet tuo pat metu ji neatsiejama nuo kančios ir žaizdų. Tačiau kančia ir kryžius nepaneigia meilės. Priešingai – kryžius skatina nutilti ir įsiklausyti į Tėvo ir Sūnaus meilę. Simone Weil mintis, jog „[m]irštame už tai, kas stipru, o ne už tai, kas silpna“, suteikia akstiną apmąstyti tarsi dvi kryžiaus puses: viena vertus, Jėzus atiduoda save dėl silpnųjų – žmonių, kurie nesupranta, ką daro, ir, kita vertus, dėl Tėvo valios, kuri yra Jo stiprybė ir tikroji lemtis. Ir ar šis pasiaukojimas nevyko ir nevyksta per visą istorijos tėkmę, kai žmonės ir toliau nežinojo, ir vis dar nežino, ką daro ir kaip elgiasi su pačia stiprybe – Dievo Žodžiu?

Meilė nėra tas pats, ką pamatome filme

 

„Meilę pamatome darbuose, ne žodžiuose“. Popiežius Pranciškus lankydamasis vienoje Romos parapijoje sekmadienio popietę priminė Jėzaus raginimą: „pasilikite mano meilėje“. Mišių metu popiežius suteikė sutvirtinimo Sakramentą reta liga sergančiai mergaitei ir jos motinai.

Šventosios motinos

Švenčiant Motinos dieną verta prisiminti moteris, kurios yra dorybingo gyvenimo pavyzdžiai visiems tikintiesiems ir įkvepia siekti šventumo. Jos priėmė tiek motinystės džiaugsmus, tiek vargus. Tarp jų užtarėjų ras ir dirbančios, ir vienišos, ir daugiavaikės motinos.

Mūsų motina – mokytoja

 

Atpirkėjo Gimdytojos Mergelės Marijos elgesys gali pamokyti kiekvieną, sekantį Kristumi. Kai Jai apsireiškė angelas Gabrielius, Ji sutriko, nes dar niekas iš mirtingųjų nebuvo girdėjęs žodžių, iškeliančių išskirtinį žmogui suteiktų Viešpaties malonių grožį (plg. Lk 1, 28–29). Trumpas Marijos sumišimas nesutrukdė Jai pagalvoti, o ką reiškia tai, kas dabar vyksta? Išklausiusi visą šio Dievo pasiuntinio paaiškinimą, Ji padarė tokį sprendimą, kurio padarinių, pakeitusių žmonijos istorijos raidą, dar negalėjo suvokti...

Powered by BaltiCode