SSC

Į Romą grįžta „Žemės kaimelis“, kurio centre – dialogas

Balandžio 21-25 dienomis į Romą grįžta „Žemės kaimelis“: penkios dienos skirtos planetos saugojimui. Šių metų pagrindinė kaimelio tema – tarpkultūrinis dialogas. Renginį organizuoja Fokoliarų judėjimas kartu su asociacija „Žemės diena“, bendradarbiaudami su Italijos Aplinkos ministerija. Programoje numatyta dešimtys apvalaus stalo diskusijų apie ekonomiką, švietimą, mokslą, sveikatą, sportą, tarpreliginius santykius, liudijimai, koncertas už žemę.

Popiežiaus kelionė į Egiptą: žada atvykti ir patriarchas Baltramiejus

Ortodoksų patriarcho Baltramiejaus žodžiai, kad „greitai“ gali pasitaikyti nauja proga jam susitikti su popiežiumi Pranciškumi, jau septintąjį kartą, iš tiesų, italų žiniasklaidos duomenimis, rodos, išsipildys mažiau nei už dešimties dienų. Pranešama, kad ekumeninis Konstantinopolio patriarchas, kuris turi garbės pirmumą tarp visų ortodoksų Bažnyčių, balandžio 28 dieną žada būti Egipte ir dalyvauti tarptautinėje taikos konferencijoje, kartu su popiežiumi Pranciškumi ir konferencijos šeimininku, islamiškojo Al Azhar universiteto didžiuoju imamu Mohamedu al-Tayyibu. Numatytas susitikimas ir su koptų ortodoksų popiežiumi Tawadrosu.

Popiežius šiemet nekeliaus į Braziliją

Šventojo Sosto Spaudos salė informuoja, kad popiežius Pranciškus prieš kelias dienas parašė laišką Brazilijos prezidentui ir, atsakydamas į prezidento kvietimą, pranešė, kad negalės atvykti į Braziliją ir dalyvauti šiemet švenčiamo Aparesidos Dievo Motinos šventovės 300 metų jubiliejaus renginiuose.

Pradėta kun. Jacques'o Hamelio beatifikacijos byla

Pradėta kun. Jacques’o Hamelio, Prancūzijoje nužudyto Ruano vyskupijos dvasininko, beatifikacijos byla. Apie oficialiai pradėtą beatifikacijos bylą pranešė Ruano vyskupas Dominique Lebrun Didįjį Ketvirtadienį Ruano katedroje, po Krizmos Mišių, kuriose dalyvavo daug kunigų, diakonų ir paprastų tikinčiųjų. Apie pradėtą beatifikacijos bylą pranešama vyskupijos portale. Bylos postulatorius yra kun. Dominique Vigouroux.

Pranciškus: krikščionybė – ne ideologija, bet tikėjimo kelionė

Krikščionybė tai ne ideologija ir ne filosofinė sistema, bet tikėjimo kelionė, kuriai pradžią davė pirmųjų Kristaus mokinių liudijimas. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus Velykų oktavos trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams komentuodamas šv. Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams ištrauką.

7 priežastys dalyvauti Lietuvos jaunimo dienose Vilniuje

Šiemet birželio 23–25 dienomis jau 9 kartą įvyks Lietuvos jaunimo dienos – bene didžiausias Lietuvos Katalikų Bažnyčios organizuojamas renginys. Visi keliai į sostinę ves dar ir todėl, kad jų metu Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Visgi tai ne vienintelės priežastys, kodėl verta dalyvauti Jaunimo dienose.

Vilniuje prasidėjo Gailestingumo savaitė

Vilniuje Šv. Velykomis prasidėjo Dievo Gailestingumo savaitė, kuri tęsis iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio, balandžio 23-iosios.

Visą šią savaitę kasdien Dievo gailestingumo šventovėje (Domininkonų g. 12) prie stebuklingo Dievo gailestingumo paveikslo šv. Mišios bus aukojamos 7, 9, 10, 12, 13.30, 18 ir 20 val. lietuvių k. bei 8 ir 16 val. lenkų k. Vidurdienio šv. Mišias šią savaitę aukos vis kitas Lietuvos vyskupas. Šią savaitę Vilniuje Dievo gailestingumo šventovėje 15 val. lietuvių kalba ir 15.45 val. lenkų k. kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis. Tarp šv. Mišių meldžiamasi Rožinio malda, Valandų liturgija, vyksta Švč. Sakramento adoracija. Kas vakarą nuo 22 val. iki vidurnakčio vyks šlovinimas, evangelizacija mieste, Švč. Sakramento adoracija, melsis Vilniaus parapijų jaunimas. Naktinę maldą iš šventovės tiesiogiai transliuos Marijos radijas.

Egipto jėzuitas: ko reikia, kad pakeistume pasaulį?

Kad pakeistume pasaulį, reikia pakeisti žmogaus širdį. Žmonijos ateitis priklauso nuo mūsų, nuo mūsų atsivertimo, nuo mūsų asmeninio gyvenimo pakeitimo. Įstatymų, politikos nepakanka: kol nepakeisime žmogiškos būtybės iš vidaus, nepasieksime nieko. Mano tikslas yra uždegti žmonių širdis. Žadinti pasitikėjimą gailestingumo pilnu Dievu, kuris visada pasilenkia virš žmonijos su savo meile.

Pagalbos šauksmas iš Sirijos: kad ši kančios taurė praeitų

„Kristus prisikėlė, tikrai Jis prisikėlė“, rašo Damaske, Didįjį penktadienį, balandžio 14 dieną paskelbtame Velykiniame laiške du Rytų Bažnyčių vadovai: Jonas X, Antiochijos graikų ir visų Rytų patriarchas ir Efremas II, Antiochijos sirų ir visų Rytų patriarchas, Sirų Bažnyčios primas.

Velykos Šventojoje Žemėje. Džiaugsmas ir liūdesio šešėlis

Šiemet kur kas daugiau, negu paprastai, maldininkų Velykų proga lankėsi Šventojoje Žemėje. Didesnio skaičiaus priežastis labai paprasta – šiemet tą pačią dieną Kristaus prisikėlimą minėjo ir Romos katalikai bei kiti Vakarų krikščionys, ir Julijaus kalendoriaus besilaikančios Rytų Bažnyčios. Be to, krikščionių Velykos sutapo ir su žydų Velykų – Peisacho savaite, prasidėjusia krikščionių Didžiojo pirmadienio vakarą.

Benedikto XVI išrinkimo popiežiumi dvyliktosios metinės

Kardinolas Joseph Ratzinger buvo išrinktas popiežiumi 2005 metų balandžio 19 dieną ir tapo šešioliktuoju popiežiumi, pasirinkusiu Benedikto vardą. Benediktas XVI po septynerių metų, dešimties mėnesių ir devynių dienų, 2013 metų vasario 28 dieną pasitraukė iš visų popiežiaus pareigų, „Petro tarnystę“, kuriai buvo išrinktas, pratęsdamas nauju būdu – kaip popiežius emeritas.

Velykų oktavoje – Evangelijos pasakojimai apie Jėzaus Prisikėlimą

Antrąją Velykų dieną popiežius Pranciškus palinkėjo Velykų oktavos dienomis „pratęsti Kristaus prisikėlimo džiaugsmą“, „nepraleisti progos būti Priskėlusio Viešpaties taikos liudytojais“. Trečiąją Velykų oktavos dieną, antradienį, Šventasis Tėvas pasiuntė žinią, kad „šią savaitę būtų į gera jei kasdien perskaitytume Evangelijos pasakojimą, kuriame kalbama apie Kristaus prisikėlimą“. Žinia perduota per popiežiaus Tviterio paskyrą.

Bavarai atvyko pasveikinti Benediktą XVI

Devyniasdešimtmetį švenčiantį popiežių emeritą Benediktą XVI Velykų pirmadienį aplankė kelios dešimtys jo tautiečių bavarų – Bavarijos premjeras Horst Seehofer ir tradiciniais kostiumas pasipuošę Kalnų šauliai. Susitikime dalyvavo ir popiežiaus emerito brolis – jau devyniasdešimt ketvirtuosius metus einantis prelatas Georgas Ratzingeris.

Kun. Kazimieras Milaševičius OSB: Prisikėlęs Kristus pirmas ieško žmogaus

Skaitant Evangelijų tekstus nuo tuščio Jėzaus kapo atradimo stebina, kiek daug juose pasimetimo, nesusipratimų, abejonių. Panašu, kad pirmiesiems krikščionims prireikė nemažai laiko suprasti, kas įvyko ir ką tai keičia. Kaip ir prieš du tūkstančius metų tikintieji patiria tuos pačius gundymus, pasitikėjimo Dievu trūkumą, net suabejoja Kristaus prisikėlimu. Pasak tėvo Kazimiero Milaševičiaus, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioro, geroji žinia, kurią perduoda evangelijų pasakojimai, yra ta, kad Dievas sugeba prieiti prie žmogaus taip, kad būtų atpažintas. Prie kiekvieno – asmeniškai, subtiliai. Jis užkalbina Mariją Magadalietę sode, ateina į vakarienbutį, kur užsidarę apaštalai, prisijungia prie dviejų mokinių kelyje į Emausą.

Pyktis ant Dievo: „Kodėl iš manęs atėmei brangiausia?“

Jei tikime į Dievą, šis klausimas gali nuskambėti šventvagiškai. Taip galvoti – gal, kur nuo to dėsies... Bet ištarti?! Kaip galima pykti ant To, kuris, kaip rašoma šventose ir dvasingose knygose (ir todėl mūsų protas gerai tai žino), yra tobula Meilė, nuo kurio malonės visiškai priklausome? Tačiau jei turime drąsos, o gal esame pakankamai (ir palaimintai) nusilpę ir nebepajėgiame slėptis nuo savo jausmų, veikiausiai tokį pyktį ar priekaištą įžvelgiame buvus ar esant. Uoliai stengtis nepykti ant Dievo, kitaip sakant – to pykčio nepripažinti ir neišreikšti nėra tas pats, kas jo neturėti. Šiam jausmui rastis yra daugybė priežasčių, šiuo atveju mums svarbios tos, kurios susijusios su skyrybų išgyvenimais.

Popiežius: Gyvenimas pagal Dvasią - mūsų prisikėlimo pradžia

Popiežius Pranciškus palinkėjo ramumos Velykų oktavos laikotarpyje, pratęsiančio Kristaus prisikėlimo džiaugsmą. Šventasis Tėvas kalbėjo Antrąją Velykų dieną vidudienio maldos susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje. „Priimkite kiekvieną gerą progą būti Priskėlusio Viešpaties taikos liudytojais! Džiugių ir šventų Velykų!“, sakė popiežius, drauge paprašęs prisiminti jį maldose.

Velykų Vigilija: įžengėme į kapą, išeikime iš jo, pamatykime naują aušrą

„Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo“. Galime įsivaizduoti šiuos žingsnius... būdingus žingsnius to, kuris eina į kapines, sunkiu ir sumišusiu žingsniu, netvirtu žingsniu to, kuris dar negali patikėti, kad viskas baigėsi tokiu būdu... Galime įsivaizduoti jų išblyškusius veidus, sudrėkusius nuo ašarų.... Ir klausimą – kaip įmanoma, kad Meilė mirė? – pradėdamas Velykų Vigilijos Mišių, šv. Petro bazilikoje, homiliją sakė popiežius Pranciškus.

Popiežiaus Velykinis sveikinimas: Taikos mūsų dienoms!

 

Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienio rytą vadovavo Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo Mišioms Šv. Petro aikštėje, pasakė trumpą homiliją, o po Eucharistijos šventimo papamobiliu apvažiuodamas aikštę sveikino Mišių dalyvius ir iš pagrindinio Šv. Petro bazilikos balkono suteikė iškilmingą Velykų palaiminimą Romos miestui ir pasauliui „Urbi et Orbi“. Prieš palaiminimą Šventasis Tėvas pasakė tradicinę Velykinę kalbą:

Kryžius yra ne „prieš“ pasaulį, bet „už“ pasaulį

Didžiojo penktadienio pavakare popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo Viešpaties Kančios pamaldoms. Jų centre – evangelisto Jono aprašytos paskutinės Jėzaus žemiškojo gyvenimo valandos ir nukryžiavimo scena. Kaip įprasta, homiliją šia proga sakė ne popiežius, bet jo namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas (Velykos)

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. (Jn 20, 1–9)

Kryžiaus kelio Koliziejuje istorija

Kasmet Didžiojo penktadienio vakarą popiežius vadovauja Kryžiaus keliui prie Koliziejaus – romėniško antikos laikų amfiteatro, menančio pirmųjų krikščionių persekiojimų laikus.

Ši tradicija siekia aštuonioliktojo amžiaus vidurį. Pirmasis Kryžiaus keliui Koliziejaus viduje vadovavo popiežius Benediktas XIV 1750 m. Didįjį penktadienį, norėdamas suteikti daugiau iškilmingumo ir maldingumo tais metais švęstam krikščionybės jubiliejui. Kryžiaus kelio Koliziejuje tradicija gyvavo iki 1870 m. Italijos karalystei užėmus Romos miestą ir panaikinus Bažnyčios valstybę kelis dešimtmečius nebuvo oficialių kontaktų tarp Vatikano ir naujos italų valdžios, dėl to ir Kryžiaus kelio Koliziejuje tradicija nutrūko.

Liuksemburgas: Krikščionių Bažnyčių žinia Velykoms

„Pasaulyje, kuris tampa vis labiau abejojantis ir pasimetęs, krikščionys suvienija savo balsus, kad skelbtų pergalę prieš mirtį, patvirtindami savo tikėjimą į Prisikėlimą“, - rašo vienuolika Liuksemburgo Krikščionių Bažnyčių tarybos narių Velykoms skirtoje žinioje. Dokumente pažymima, kad krikščionys stengiasi pažinti giliau ir supažindinti kitus su Kristumi, Jo kančios ir Prisikėlimo galia.

Patriarchas Sako: Tikėjimas į Kristų stipresnis už neapykantą ir terorizmą

Krikščionys Irake ir visame pasaulyje  rengiasi švęsti Prisikėlimo Velykas nepaisant kentėjimų ir sunkumų, kuriuos sukėlė rasistinė neapykanta ir kruvini teroristų išpuoliai. Agentūra „Asianews“ cituoja chaldėjų patriarcho Louiso Raphaelio Sako žinią, išplatintą Didžiosios savaitės proga, kurioje pabrėžiama, kad krikščionims patikėtas dialogo ir susitaikymo uždavinys. Patriarchas Sako kviečia politikus ir religinius lyderius kurti „pilietinę ir modernią“ valstybę, kuri gebėtų kurti veiksmingas švietimo, ekonomikos ir socialines programas, idant irakiečiai galėtų džiaugtis saugia ir taikia ateitimi, pasižyminčia teisingumu, orumu ir laisve. Bažnyčios uždavinys yra atgaivinti Ninivės lygumą įkvepiant naują gyvybę jos miestams ir kaimams.

Didysis penktadienis. Prasmė

Didįjį penktadienį prisimename Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas. Šiandien mintimis sustojame ties kryžiumi ir Viešpaties kentėjimais; ne siekdami susigraudinti, tačiau norėdami prisiminti Jo meilę, kuria mus mylėjo iki paskutinio kraujo lašo, kad gautų atleidimą už mūsų nuodėmes.

Krizmos Mišios vyko Vilniaus arkikatedroje

Didžiojo ketvirtadienio, 2017 m. balandžio 13 d., rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyko Krizmos šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, 104 Vilniaus arkivyskupijoje tarnaujantys kunigai. Prieš šv. Mišias visi susirinkusieji meldėsi Valandų liturgiją, psalmes giedoti padėjo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos seminaristai.

Didysis Ketvirtadienis

 Evangelijoje pagal Joną randame platų pasakojimą, kaip Jėzus nusivilko viršutinius drabužius, persijuosė rankšluosčiu, įpylė vandens į praustuvą ir mazgojo mokiniams kojas.

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode