Mokyklų vadovai sako, kad sprendimas šiemet pridėti balų prie beveik kiekvieno valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultato nėra teisingas kitais metais egzaminus laikiusių ar laikysiančių abiturientų atžvilgiu, tačiau dalis ugdymo specialistų pateisina tokį žingsnį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė trečiadienį paskelbė, kad šiemet nustatyta brandos egzaminų išlaikymo kartelė yra per aukšta, todėl kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato buvo pridėta po dešimt taškų.
Šiemet VBE išlaikymo kartelė augo nuo 16 iki 35 taškų, tačiau sprendimas pridėti taškų gerino egzaminų rezultatus daugeliui mokinių, ne tik tiems, kurie balansavo ties egzamino neišlaikymo riba.
Prestižinėse mokyklose toks žingsnis reiškia šimtukus gavusių moksleivių didėjimą.
„Beveik visi istorijos egzaminą laikę mūsų mokiniai gavo šimtą. To niekada nėra buvę. Geografijos irgi pasipylė vieni šimtukai, matematika – irgi idealiai, beveik vieni šimtukai“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras BNS irgi teigė, kad šiųmetiniai abiturientai gavo gerokai daugiau šimtukų nei ankstesni.
„Visoje Lietuvoje smarkiai išaugo šimtukų skaičius – matematikos šimtukų padidėjo dešimčia kartų, istorijos – 100 kartų. Panašiai ir pas mus“, – kalbėjo T. Kivaras.
Kitur balų pridėjimas irgi reiškė geresnius nei įprasta VBE rezultatus.
„Detaliai dar neįvertinome, bet tikrai šiemet geresni rezultatai“, – BNS sakė Kelmės rajono Pakražančio gimnazijos direktorė Raimonda Blužienė.
Tačiau ne visų mokyklų vadovams ženkliai geresni mokinių rezultatai atrodo pagrįsti.
Iškraipyti rezultatai
Vilniaus licėjaus direktorius sako, kad šių metų VBE rezultatai dėl sprendimo pridėti balus yra absoliučiai neadekvatūs.
„Jie yra iškraipyti ir jie neatitinka nusistovėjusių tradicijų, kurios vyko mokyme iki programų pakeitimų“, – teigė S. Jurkevičius.
„Programų pakeitimas ir mokymo priemonių nebuvimas atvedė visą Lietuvos švietimą į gilią krizę, kurios pasekmėms švelninti daromi vis absurdiškesni sprendimai“, – pridūrė jis.
Pasak specialisto, pridėjus balus prie egzamino rezultatų ir kitais būdais eksperimentuojant su švietimo sistema, nebeįmanoma adekvačiai įvertinti mokinių pasiekimų lygio – ar jie gerėja, ar prastėja.
Jo teigimu, sprendimas pridėti balų buvo politinis, kad išlaikančiųjų egzaminus procentas pernelyg nesikeistų, o gal net dirbtinai pagerėtų.
Anot S. Jurkevičiaus, buvusi centro-dešinės Vyriausybė padarė didelę žalą Lietuvos švietimui „per neadekvačias ambicijas ir įsivaizdavimus“, o dabartinė valdžia tapo šios situacijos įkaitais.
„Gerą sprendimą rasti buvo sunku“
Mokyklų vadovai sako, kad rezultatai neteisingi kitais metais laikančiųjų egzaminus atžvilgiu, bet dalis teisina sprendimą pridėti po dešimt balų.
S. Jurkevičius tvirtino, kad neteisinga, jog itin gerai besimokantys vaikai, kurie ir taip būtų gavę šimtukus, turės daugiau konkurentų stojant į aukštąsias mokyklas.
KTU gimnazijos vadovas jam antrino.
„Aišku, universitetams tai geras ženklas, kolegijos laimingos, vaikai nuraminti, bet kartėlis liks, kad ne patys jie užsidirbo tuos rezultatus. Kaip dirbantieji su gabiausiais vaikais, keliame klausimą, o kaip jaustis tiems, kurie ir be pagalbos būtų gavę 99 ar 100 balų?“, – kalbėjo T. Kivaras.
Kelmės rajono Pakražančio gimnazijos direktorė irgi tvirtino, kad sprendimas neteisingas itin gerai savomis jėgomis VBE išlaikiusiųjų atžvilgiu, bet ragino suprasti ir ant išlaikymo ribos balansavusius moksleivius, kuriems per vienerius metus išlaikymo kartelė šoktelėjo nuo 16 iki 35 balų.
„Tai tikrai didelis skirtumas ir jis irgi yra neteisingas šių metų abiturientų atžvilgiu“, – kalbėjo specialistė.
„Gerą sprendimą rasti čia buvo sunku ir ministrė turbūt bandė suktis iš padėties, nes švietimo sistemą veja skandalas po skandalo, – pridūrė ji. – Matėte, kas dėjosi, ir mokiniai, ir tėvai piketavo, tai tikrai reikėjo kažkokio sprendimo, kuris sušvelnintų situaciją.“
T. Kivaras sakė, kad ministerija jau turėtų ruoštis atsakyti į klausimus kitų metų abiturientams, dabartiniams vienuoliktokams, kodėl prie jų VBE rezultatų analogiškai nebus pridėta balų.
Svarstys mažinti išlaikymo kartelę
Kaip rašė BNS, matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė kiek daugiau nei 15 proc. abiturientų.
Matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 84,5 proc. abiturientų, kai pernai tai padarė 89,5 proc. dvyliktokų. Valstybinį matematikos egzaminą laikė 12 tūkst. 580 abiturientų, o jų surinktų taškų vidurkis siekia 59,2 balo iš 100 galimų.
NŠA duomenimis, 8,1 proc. šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu įvertinti šimtu balų.
Matematikos egzaminą bendruoju kursu laikė 5 tūkst. 954 kandidatas ir 57,1 proc. jų egzaminą išlaikė. Šimto balų įvertinimą gavo 29 mokiniai, tai sudaro 0,5 proc. laikiusiųjų.
Tuo metu lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą išplėstiniu lygiu išlaikė 94,3 proc. abiturientų, jį laikė 17 tūkst. 42 moksleiviai. Praėjusiais metais lietuvių kalbos egzaminą išlaikė mažesnė dalis moksleivių – 91,1 procento.
Vidutiniškai šiame egzamine abiturientai rinko po 59,6 balo, o šimto balų įvertinimus gavo 132 kandidatai, t. y. 0,8 proc. laikiusiųjų.
Pasak švietimo ministrės, dešimt taškų nepridėta tik prie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultato, nes šio egzamino struktūra ir vertinimo kriterijai yra kitokie.
Bendruoju lygiu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 6 tūkst. 957 kandidatai ir išlaikė 68,7 proc. jų.
Tuo metu iš 8 tūkst. 639 kandidatų, laikiusių istorijos egzaminą, jį išlaikė 95,5 proc. 614 arba 7,1 proc. abiturientų gavo aukščiausią šimto balų įvertinimą.
Biologijos egzaminą laikė 8 tūkst. 464 kandidatai ir išlaikė 91,8 proc. laikiusiųjų. Šimtu balų įvertinti 128 arba 1,5 proc. kandidatų.
Geografijos egzaminą išlaikė 97 proc. kandidatų, o aukščiausiais balais įvertinti 375 – 6,2 proc. laikiusiųjų. Iš viso egzamine dalyvavo 6 tūkst. 20 kandidatų.
Paskelbus rezultatus, R. Popovienė pranešė, kad šiemet egzaminų išlaikymo kartelės nuleisti nebuvo galima, nes tai prieštarautų teisės aktams, tačiau bus svarstoma ją koreguoti kitąmet.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
