Parama




Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

Pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus: tiek jau įvykdę įsipareigojimus pagal šią priemonę, tiek naujai į ekologinį ūkininkavimą įsitraukę žemdirbiai.

Paukščių laikytojai, nukentėję nuo pandemijos, galės gauti paramą

Paukščių laikytojai, susiduriantys su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, nuo balandžio 19 d. iki 30 d. kviečiami teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Iš viso šiai priemonei, kuria siekiama padėti paukštininkystės sektoriui, 2021 m. pirmam pusmečiui numatyta skirti 3,7 mln. Eur.

Bus skaičiuojama, kiek lėšų reikės perimti sodų kelius

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad nėra aišku, kiek lėšų reikia savivaldybėms perimant sodininkų kelius. Todėl ministerijoje sudaryta darbo grupė įvertins „tiek tam tikrų sprendimų, tiek lėšų poreikį“. 

„Tada galėsime pasakyti, kokio masto problema, kad ji yra, žinome, bet kokie reikalingi finansai ją išspręsti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras, atsakydamas į socialdemokrato Kęstučio Vilkausko klausimą dėl galimybių savivaldai perimti sodininkų kelius.  

Lydekas šiais metais dar bus galima žvejoti nuo balandžio 21 d.

Aplinkos ministerija informuoja gyventojus, kad šį pavasarį lydekų žvejybos draudimo ir draudimo masalui naudoti žuvelę terminas dar nebus pratęstas, lydekas bus galima žvejoti kaip įprasta – nuo balandžio 21 d. Pasikeitimai, svarbūs žvejams, įsigalios gegužės pradžioje.

Startuoja „Gero ūkininko čempionatas“

Kartu su bundančia gamta prasideda nauja iniciatyva – „Gero ūkininko čempionatas“. Jos metu bus apdovanoti darnoje su gamta ūkininkaujantys ir pavyzdį kitiems rodantys ūkininkai bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančios seniūnijos.

Norintiems nutraukti žvejybos veiklą – kas gali pretenduoti į kompensacijas?

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinti kriterijai, kuriuos turės atitikti rytines, vakarines menkes bei vakarines strimeles žvejoję laivai, norintys visam laikui nutraukti žvejybos veiklą Baltijos jūroje. Taip pat patvirtinti supaprastinti atrankos kriterijai siekiantiems investuoti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimo efektyvumo didinimą.

Nekontroliuojami pievų gaisrai labiausiai kenkia mikroorganizmų pasauliui

Aplinkos ministerija primena: pievų  gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.

Kur priduoti nudėvėtas padangas? Trys patogūs būdai

Atėjus žieminių padangų keitimo vasarinėmis laikui, Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos. Gyventojai senas padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.

Pasėlių situacija – kol kas dar ne viskas aišku

Kovo pabaiga. Kol kas dar su nerimu į pasėlius žvelgia ūkininkai. Kaip pavyko peržiemoti žiemkenčiams? Ar jie įveikė pavasarinius oro pokyčius? Pastebėjimais iš savo rajonų dalinasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnynos biurų augalininkystės konsultantai.

Ministerijos skiriamos stipendijos skatina jaunimą rinktis žemės ūkio studijas

Studijų programos, susijusios su žemės ūkio veikla, kasmet pritraukia vis mažiau studentų, todėl žemės ūkio sektoriui labai trūksta specialistų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina stojančiuosius į valstybei reikalingų specialybių studijų programas papildomomis priemonėmis – tikslinėmis ir skatinamosiomis stipendijomis. Jos bus skiriamos ir šiemet.

Tvarūs medinių namų sprendimai: 4 mitai, kuriuos neigia profesionalai

Nors daugeliui žmonių medinis namas vis dar asocijuojasi su kaimiško stiliaus sodo namu ar vasarnamiu, ilgus metus medinių namų statybose besispecializuojančių profesionalų teigimu – tai vis dar plačiai sklaidantis mitas, trukdantis tinkamai įvertinti tikruosius medinio namo privalumus. Mediniai namai yra puikiai pritaikomi tiek vasaros, tiek žiemos sezonui, todėl tinkamai įrengti – puikus pasirinkimas nuolatiniam gyvenimui,– akcentuoja įmonės Meistro Namai atstovai.

Lietuva pritaria planams kurti anglies dioksido „pasienį“

Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvą kurti Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kuris trečiųjų šalių importuotojus skatintų taikyti aukštus aplinkosauginius reikalavimus į ES rinką įvežamai produkcijai. Būtinybę 2023 m. sukurti tokį mechanizmą skelbiantį pareiškimą antradienį išplatino 20 Europos Sąjungos šalių ministrų, tarp jų – aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Klimato kaitos programa numato subsidijų už 161,6 mln. eurų

31,3 mln. eurų gyventojų namams atnaujinti, 46,5 mln. eurų netaršioms technologijoms įmonėse, net 58 mln. eurų mažataršiam transportui, tarp jų – ir paspirtukams įsigyti. Tokias pagrindines subsidijų kryptis numato antradienį Vyriausybei pateiktas Klimato kaitos programos sąmatos projektas. Šiais metais klimato kaitos suvaldymo  priemonėms iš viso siūloma skirti 161,6 mln. eurų.

Kokia šildymo sistema yra efektyviausia jūsų namams?

Namų šildymas yra svarbus dalykas žiemos mėnesiais, net tose vietose, kur temperatūra retai nukrenta žemiau nulio. Šildymo išlaidos gali lengvai sunaudoti beveik pusę vidutinio namų energijos biudžeto, todėl energijos vartojimo efektyvumas tampa svarbiu tikslu tiems, kurie nori sumažinti išlaidas. Jei jums reikia naujos namų šildymo sistemos, turite keletą galimybių pasiekti labai efektyvų rezultatą.

Miškininkystės sektoriaus atstovams pristatytos paramos administravimo aktualijos

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) surengė diskusiją miškininkystės sektoriaus paramos administravimo aktualijoms aptarti.

Diskusijoje dalyvavo NMA socialiniai partneriai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ir Privačių miškų savininkų asociacijos vadovai bei nariai, taip pat atstovai iš Žemės ūkio, Aplinkos  ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybės miškų urėdijos.

Vaistažoles bei prieskoninius augalus auginantiems ekologinių ūkių valdytojams!

Ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ ir deklaravę daugiau kaip 1 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, turėtų suskubti NMA pateikti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus. Pavėluotai teikiamų pažymų terminas baigsis kovo 25 d.

Žemdirbiai savo veiklą jau keičia, svarbu keisti ir požiūrį

Lietuva pabrėžia tvirtai palaikanti Europos Sąjungos išsikeltą tikslą Žaliojo kurso pagalba pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tai rimta ir ilgalaikė augimo perspektyva mums visiems. Tačiau pagrindinis klausimas, kuris kyla – keisti ar keistis?

Šiemet Vokietijoje vykusioje tradicinėje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julija Klokner ragino ekonominius ir socialinius pokyčius įgyvendinti žvelgiant iš tvarumo, ne vien iš ekologijos perspektyvos.

Įmonių atsakomybė aplinkosaugai – daugiau nei įstatymo prievolės

Iki 2050-ųjų Lietuva siekia tapti klimatui neutralia šalimi: vis svarbesni tampa žiedinės ekonomikos principai, prioretizuojamas taršos mažinimas, ieškoma tvaresnių sprendimų. Į šią grandinę įsitraukia ir verslas – naudodamos pažangesnes technologijas, ieškodamos inovatyvesnių sprendimų ir ugdydamos atsakomybę įmonės siekia būti vis draugiškesnės gamtai.

Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 14 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 14 proc. iki 52,30 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina išliko tokia pati, kaip ankstesnę savaitę – 43,92 Eur/MWh.

„Kainos augimui Lietuvoje įtakos turėjo 29 proc. sumažėjęs elektros srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su ankstesne savaite, kilo 17 proc. iki 50,48 Eur/MWh. Kainą didino ir kritęs gamybos lygis bei išaugęs vartojimas“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

„Veistas“: negalėjome tylėti matydami, kaip TRATC teršia aplinką

Rūpinimasis aplinka yra mūsų visų atsakomybė. Tačiau panašu, jog Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC) bei jo vadovas Vidimantas Domarkas į tai pažiūrėjo pro pirštus. UAB „Veistas“ dėka TRATC su V. Domarku priešakyje buvo pričiupti už rankos negailestingai teršdami mūsų visų namus. Kaip žinia, TRATC, pažeidžiant teisės aktus, mišrias komunalines atliekas atvežusį šiukšliavežį nukreipė į sąvartyno teritoriją, kur šalinti neapdorotas mišrias komunalines atliekas griežtai draudžiama. Aiškėja, kad tokio įžūlaus elgesio aplinkos ir visuomenės atžvilgiu būtų buvę galima išvengti, jei ne paties V. Domarko savivaliavimas ir įsipareigojimų nevykdymas.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode