Piligrimystė

Nors prisimindamos tik miglotai, sielos visgi siekia susigražinti gėrį, tačiau kaip gerai įkaušę vyrai neranda kelio į namus. Boethius

„Per crucem ad astra“: Teofilius Matulionis – gimnazijos ir seminarijos metai

2017-uųjų Lietuvos ganytojų paskelbtų arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metų šūkis – Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). 

„Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti – ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis.“

Visuotiniai atlaidai Fatimos jubiliejaus proga

Portugalijos Leirijos – Fatimos vyskupija, kurioje yra garsioji Fatimos Marijos šventovė, pranešė, kad šiemet švenčiamos Švč. M. Marijos apsireiškimų Fatimoje 100 metų sukakties proga popiežius Pranciškus suteikė galimybę pelnyti visuotinius atlaidus piligrimams, kurie aplankys Fatimą jubiliejaus metais.

Sinodas jaunimui: Apie meilės džiaugsmą

Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius penktadienį pristatys visuomenei būsimos Sinodo asamblėjos parengiamąjį dokumentą. Pristatymo išvakarėse kard. Lorenzo Baldisseri Vatikano dienraščio paskelbtame pokalbyje sakė, kad „raudonas siūlas“ jungia buvusius du šeimos sinodus su būsimuoju, kurio dėmesio centre jaunimas. Jungianti grandis tai popiežiaus Pranciškaus posinodinis paraginimas „Amoris laetitia“. Penkioliktosios sinodo asamblėjos tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“.

Europos ir Šiaurės Amerikos vyskupų vizitas Šventojoje Žemėje

Kasmetinę kelionę į Šventąją Žemę pradeda Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos vyskupų grupė, kuri koordinuoja savo šalių bažnytinių organizacijų ir fondų paramą Šventosios Žemės katalikams. Šiemetinis paramą teikiančių episkopatų koordinacinės grupės vizitas truks nuo sausio 14 iki 18 d. Vizito metu vyskupai susitiks su Jeruzalės lotynų patriarchato apaštališkuoju administratoriumi arkivysk. Pierbattista Pizzaballa bei su vietiniais katalikais Jeruzalėje, Betliejuje ir Nazarete. Prieš oficialią vizito pradžią, keli vyskupai užsuko į Gazos sritį.

Kankinio pal. Oskaro Romero šimtmetis ir kanonizacijos byla

Southwark arkivyskupija pietinėje Anglijoje pranešė, kad gavo Kulto ir Sakramentų kongregacijos leidimą liturgijoje paminėti palaimintąjį Oskarą Romero. Pasak arkivyskupo Peterio Smitho, bus galima minėti palaimintąjį arkivyskupijos šv. Jurgio katedroje kasmet kovo 24-ąją, palaimintojo užgimimo dangui dieną. Southwark arkivyskupija yra bene vienintelė diecezija ne Salvadore, kuriai suteiktas leidimas švęsti liturginį minėjimą. Šv. Jurgio katedroje Londono centre saugomas vadinamasis „Romero kryžius“, margai išdailintas keturių metrų aukščio salvadorietiškas kryžius, į kurį įkomponuotos palaimintojo kankinio Romero relikvijos: marškiniai su kankinio kraujo dėme ir vyskupo pijusė.

Klausimas migrantų akivaizdoje: ar visų asmenų orumas vienodas?

Per kelerius pastaruosius metus paplito kolektyvinė baimė „svetimšalio“ ir „vargšo“, vienu žodžiu  - „migranto“, atžvilgiu, kuri, pirmiausia, išreiškia lengvai suprantamą ir gal net pateisinamą psichologinę reakciją, tačiau jokiu būdu neturi būti kurstoma, - rašo Gualtiero Bassetti, italų kardinolas, Perudžos arkivyskupas, „l’Osservatore Romano“ puslapiuose.

Šiaulių vyskupijos šventė Lietuvos šeimoms

Sausio 8 d. šeimas sukvietė tradicinė, jau šešioliktoji Šiaulių vyskupijos šeimų šventė „Pašventink juos tiesa“ (Jn 17, 17). Seniai Šiaulių vyskupijos ribas išaugusiame renginyje šventine nuotaika su šiauliečiais dalijosi svečiai iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Mažeikių ir kitų Lietuvos miestų. 12.00 val. Šeimų šventė prasidėjo katecheze, kurią vedė Kelmės dekanas, kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius. Šv. Mišios prasidėjo iškilminga Eucharistijos dalyvių procesija salės viduriu nuo pagrindinių Šiaulių arenos durų iki gėlėmis papuošto altoriaus. Šv. Mišių aukai vadovavo ir pamokslą sakė apaštalinis nuncijus arkivysk. dr. Pedro Lopez Quintana, koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupijos kunigai.

Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2017 m. sausio 9 d. plenarinį posėdį

2017 m. sausio 9 dieną Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius, P. López Quintana, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo jiems gero darbo.

Popiežius: Kas man yra Jėzus Kristus?

Po Kalėdų prasideda eilinis liturginių metų laikotarpis, tačiau mūsų krikščioniškojo gyvenimo centre visuomet yra Jėzus – pirmasis ir paskutinysis Tėvo Žodis, Visatos Viešpats, pasaulio Išganytojas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Apie žmogų, nepasiklydusį istorijoje. Pokalbis su T. Matulionio bylos postulatoriumi

Baigiantis metams buvo paskelbta žinia apie tai, kad 2017-siais Lietuva turės dar vieną palaimintąjį – tiesą sakant, mažai kam žinomą, buvusį Kaišiadorių arkivyskupą Teofilių Matulionį (1873 – 1962).

„Bernardinai.lt“ skaitytojai turėjo galimybę su juo kiek susipažinti iš dr. Romos Zajančkauskienės tekstų, pristatėme ir paties T. Matulionio minčių. Šįkart – pokalbis su vienu iš beatifikacijos bylos rengėjų bažnytinės teisės daktaru, kun. Mindaugu Saboniu, iš arčiau susipažinusiu su būsimo palaimintojo asmenybe. „Tarp manęs ir Matulionio nebuvo meilės iš pirmo žvilgsnio. Tikrai neapsidžiaugiau, kai sužinojau, jog šalia studijų Romoje dar turėsiu tvarkyti ir Teofilio Matulionio beatifikacijos bylos reikalus“, – atvirauja kunigas.

Mes matėme jo žvaigždę

 Kristaus Apsireiškimo arba Trijų Karalių šventė primena Rytų išminčių apsilankymą Betliejuje ir karališkos pagarbos atidavimą gimusiam Mesijui, o tuo pačiu primena, kad Dievas apsireiškia tiems, kurie jo ieško.

Evangelijoje nekalbama, kas buvo tie Rytų išminčiai, kiek jų buvo ir iš kur jie atvyko, todėl Šventojo Rašto tyrinėtojams belieka spėlioti. Tie „Rytai“, apie kuriuos mini evangelistas – tai teritorija už Jordano į rytus: pirmiausia didžiulė sirų - arabų dykuma, paskui Mesopotamija ir Persija. Senajame Testamente visos šios vietovės vadintos Rytais. Ne tik žydai, bet ir persai pagal Zaratusrtos tikėjimo tradiciją laukė gelbėtojo. Istoriškai yra visiškai tikėtina, kad žinios apie žydų laukiamąjį Mesiją – Gelbėtoją buvo paplitusios ir Persijos išminčių tarpe. Šios istorinės aplinkybės tyrinėtojams yra įdomios, bet mums - ne pačios svarbiausios.

Dešimt Dievo įsakymų

Dešimt Dievo įsakymų, arba Dekalogas, yra dešimt žodžių, Dievo apreikštų ant Sinajaus/Horebo kalno Mozei ir Izraeliui apie žmogaus dorovinį elgesį (Iš 20, 2–17; Įst 5, 6–21).

Atvykome iš Rytų šalies pagarbinti karaliaus (plg.Mt 2, 1–12)

Sakoma, kad Viešpaties Apsireiškimo šventė, Trys Karaliai, pirmų amžių krikščionims Mažojoje Azijoje ir Egipte savo svarba nusileisdavo tik Velykų šventimui. Šioje šventėje tilpo du Kristaus gyvenimo svarbūs įvykiai: Jo Užgimimas ir Krikštas. Tik vėliau, kai gruodžio 25 d. buvo pasirinkta kaip Kristaus Gimimo šventė, šios šventės dvigubas šventimas atsiskyrė. Bažnyčia, kuri laikui bėgant pradėjo įgauti Rytų ir Vakarų Bažnyčios veidą, pasipuošė ir išskirtiniais liturgijos bei bažnytinio gyvenimo ženklais, būdingais jau tik Rytų ir Vakarų pasauliams. Taip Rytų Bažnyčia (o tai yra mūsų tikėjimo broliai ir seserys ortodoksai) savo liturgijoje Viešpaties Apsireiškimo šventę pradėjo švęsti kaip Kristaus Krikštą, tuo tarpu Vakarų Bažnyčioje (katalikų) ši šventė įgavo Trijų Karalių išskirtinį šventinį atspalvį, o Kristaus Krikšto šventė švenčiama sekmadienį tuoj po to.

Arkivyskupas Ševčiukas: Kalėdos tai Dievo gimimas manyje

„Nuo mūsų priklauso ar įsileisime Jėzų pas save, ar užtrenksime jam duris. Jei priimame Dievą, viskas atsinaujina ir atgyja, Dievas mums atveria savo širdį, apdovanoja mus viltimi ir suteikia gyvenimo prasmę. Ten, kur Dievas atmetamas, viskas apmiršta, genda ir pūva, o žmogus praranda gyvenimo prasmės pojūtį“. Taip rašo Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, Kijevo ir Haličo Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas Kalėdų proga paskelbtoje žinioje. Ukrainiečiai unitai, panašiai kaip ir daug kitų rytų apeigų Bažnyčių, laikosi nereformuoto Julijaus kalendoriaus, tad Kalėdas jie švęs šeštadienį, sausio 7 d.

Išminčiai iš Rytų

Per Viešpaties Apsireiškimo iškilmę Bažnyčia toliau kontempliuoja ir švenčia Jėzaus, mūsų Išganytojo, gimimą. Ypač šiandiene švente pabrėžiama šio gimimo visuotinė paskirtis ir reikšmė. Tapdamas žmogumi Marijos įsčiose, Dievo Sūnus ateina ne tik pas Izraelio tautą, atstovaujamą Betliejaus piemenų, bet ir pas visą žmoniją, kuriai atstovauja išminčiai.

Apie tikėjimą kaip Dievo dovaną

„Ji (Evangelija) juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam“ (Rom 1, 16). Išgelbėjimas – išvadavimas iš to, kas bjauroja, menkina, griauna gyvenimą. O galybė, kurią Dievas panaudoja tam, kad išgelbėtų, – tai „jo Sūnaus Evangelija“ ( Rom 1, 9). Ši Evangelija – Geroji naujiena – atskleidžia Dievą, atiduodantį viską: savo atleidimą, savo gyvybę, savo džiaugsmą. Todėl išgelbėjimas apima ne tik tuos, kurie patenkina tam tikrus kriterijus. Jis skirtas geriems ir piktiems, išmintingiems ir kvailiems. Dievas gelbsti „kiekvieną tikintįjį“.

Lenkija minės Čenstakavos Dievo Motinos karūnavimo 300-ąsias metines

Lenkijos parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl Čenstakavos Švč. Mergelės karūnavimo Lenkijos karaliene 300 metų sukakties minėjimo, praneša agentūra „Sir“. 1717 m. rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės atvaizdas pirmą kartą karūnuotas už  Romos ribų, tad Seimas, primindamas šį istorinį įvykį, pabrėžia, kad „šventė tuomet suvienijo visus socialinius sluoksnius ir tapo nacionalinio tikėjimo išraiška“. Tai atspindi parlamentarų nuostatą, kad Marijos kultas svarbus visai šaliai.

Apie maldą „Sveika, Marija“

2010 m. atsiliepdamas į Tomo Vilucko straipsnyje „Marija, Marija“ iškeltas mintis, ilgametis liturginių tekstų redaktorius kun. Vaclovas Aliulis MIC (1921 – 2015) paprašė redakcijos paviešinti šį Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatui skirtą paaiškinimą, kuriame autorius, be kita ko, kviečia pratęsti diskusijas apie liturginių ir teologinių tekstų vertimo niuansus.

Popiežius Pranciškus pakrikštys keletą italų vaikų iš žemės drebėjimo zonos

Tradiciškai per Viešpaties Krikšto šventę,  kuri Romoje bus švenčiama sausio 8-ąją, popiežius pakrikštija keliolika vaikų, gimusių dažniausiai Šventojo Sosto darbuotojų šeimose. Tačiau šį sausį popiežius Pranciškus jų pakrikštys daugiau: sausio 14 dieną į šv. Mortos namus Vatikane atvyks aštuonios šeimos iš Amatričės ir Akumulio miestelių, o Šventasis Tėvas asmeniškai pakrikštys jų vaikus, gimusius po rugpjūčio 24 dienos. Tądien visą centrinę Italiją supurtė stiprus žemės drebėjimas, o minėtieji miesteliai kalnų papėdėse, istoriniai ir pamėgti atostogautojų, buvo beveik visiškai sugriauti. Žemės drebėjimo aukų skaičius pasiekė beveik tris šimtus, daugybė namų yra rizikingos būklės, įtrūkusiomis sienomis, ir šeimos bijo į juos sugrįžti.

Powered by BaltiCode