Lietuvos mažesnieji broliai išsirinko naują vadovybę

Sausio 11–15 dienomis Kretingoje vyksta Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos rinkimų kapitula. Ketvirtadienį naujuoju provincijos ministru 2016–2022 m. kadencijai tapo pranciškonas kunigas br. Algirdas Malakauskis OFM. Pastaruosius trejus metus kun. A. Malakauskis OFM buvo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas ir viceprovincijolas.

Popiežiaus kalba diplomatams

Sausio 11 dieną popiežius susitiko su visais diplomatais, kurie atstovauja savo valstybėms prie Šventojo Sosto. Paprašėme šį įvykį ir pačią kalbą pakomentuoti Ireną Vaišvilaitę, Lietuvos Respublikos ambasadorę prieš Šventojo Sosto, kuri tiesiogiai jos klausė, o vėliau galėjo apsikeisti naujametiniais sveikinimais su Pranciškumi.

Irena Vaišvilaitė:

Visų valstybių vadovai vieną kartą per metus susitinka su diplomatiniu korpusu, išsako pagrindines žinias valstybėms, su kuriomis ta šalis, šiuo atveju Šventasis Sostas, palaiko diplomatinius santykius. Kadangi kalba yra transliuojama, yra vieša, tai dar platesnė žinia, visam pasauliui. Tai yra tarptautinės politikos kalba. Šiuo atveju popiežius, sakydamas kalbą, per ambasadorius, kurie yra akredituoti prie Šventojo Sosto, reziduojantys ir ne, nes šitame susitikime dalyvauja ir nereziduojantys ambasadoriai, per 190 ambasadorių (diplomatų dalyvauja daugiau).

Laisvės kaina

Prieš dvidešimt penkerius metus sausio 13 - ąją dieną, 12 val. su kun. Robertu Grigu aukojome Mišias prie atviro Seimo lango. Žemai, aikštėje prieš Seimą, tyvuliavo didžiulė minia žmonių, atvykusių ginti Aukščiausiąją Tarybą. Visi žinojo apie naktį įvykdytas žudynes prie televizijos bokšto, tačiau niekas nepajudėjo iš vietos, nors tvyrojo sunkiai pakeliama įtampa. Meldžiantis įtampa šiek tiek atslūgdavo ir įsižiebdavo viltis, o gal tankai ir neatriedės.

„Dievo vardas – gailestingumas“. Popiežiaus knygos ištraukos

I. Gailestingumo laikas

Savo gyvenimą galiu skaityti per pranašo Ezechielio knygos 16 skyrių. Skaitau tuos puslapius ir sakau: juk visa tai atrodo parašyta man. Pranašas kalba apie gėdą, o gėda yra malonė: kai žmogus jaučia Dievo gailestingumą, jis smarkiai susigėsta dėl savęs, dėl savo nuodėmės. Tėvas Gastonas Fessard’as, didis dvasingumo tyrinėtojas, savo knygoje Šventojo Ignaco Lojolos „Dvasinių pratybų“ dialektika (La Dialectique des „Exercises spirituels“ de S. Ignace de Loyola) yra pateikęs puikią esė apie gėdą. Gėda – tai viena malonių, kurių šventasis Ignacas liepia prašyti išpažįstant nuodėmes prieš nukryžiuotą Kristų. Ezechielio veikalas moko gėdytis, skatina tave susigėsti. Nepaisant visos tavo apgailėtinos ir nuodėmingos istorijos, Dievas lieka tau ištikimas ir tave pakylėja. Aš tai jaučiu. Neturiu ypatingų prisiminimų iš vaikystės.

Pranciškaus knyga: „Keturiasdešimt klausimų apie gailestingumą“

Skaičiusieji antradienį pristatytą popiežiaus knygą „Dievo vardas – gailestingumas“ sako, kad ji lengvai skaitoma, popiežius Pranciškus paprastai ir atvirai seka mintį, jo kalba nesunki, mintys nesudėtingos, jis kreipiasi tarsi čia pat kalbėtų. Labiau nei knyga/pokalbis tai bendravimas su popiežiumi, dalijimasis mintimis. Pokalbį apie Dievo gailestingumą sudaro keturiasdešimt redaktoriaus Andrea Tornielli klausimų ir popiežiaus atsakymai, pasvarstymai. Keturiasdešimt temų autorius suskirstė į devynis skyrius. Štai kelios temos, aptartos su popiežiumi devyniuose knygos skyriuose.

Popiežius Pranciškus ir šv. Faustina Kowalska

Tiesa, kad kalbėdamas apie Gailestingumo jubiliejų Pranciškus nemini dažnai lenkų vienuolės Faustinos Kowalskos, per kurią Dieviškojo Gailestingumo kultas tapo pasauliniu. Tad kai kurie jos gerbėjai baiminasi, kad tarsi ji pamiršta. Bet tai nėra tiesa, - rašo žinomas bažnytinių aktualijų apžvalgininkas John Allen Jr „Cruxnow“ portale. Savo žodžiams paremti jis išvardija septynis epizodus ar aplinkybes.

Pirmiausia, tai pats Gailestingumo jubiliejaus paskelbimas per popiežiaus bulę „Misericordiae Vultus“. Čia žurnalistas atkreipia dėmesį į dvi detales. Pirma, bulė paskelbta Dieviškojo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, o, antra, pačiame tekste paminima „didžioji gailestingumo apaštalė“ šventoji Faustina Kowalska, prašant jos užtarimo šiems šventiesiems metams.

Pristatoma Pranciškaus pirmoji knyga

Dievo vardas – Gailestingumas“. Taip pavadinta pirmoji popiežiaus Pranciškaus knyga-pokalbis su žurnalistu Andrea Tornielli. Knygos pristatymas įvyks sausio 12 dieną Augustinų Patristikos Institute Romoje ir jau tą pačią dieną veikalą bus galima įsigyti daugelyje pasaulio kraštų, įskaitant Lietuvą. Lietuvoje popiežiaus Pranciškaus knygos lietuvišką vertimą platins leidykla „Baltos Lankos“.

Pranciškus: „Linkiu, kad sugebėtumėte perduoti didžiausią palikimą, tikėjimą“

Sekmadienį, sausio 10 dieną, popiežius Pranciškus aukojo Kristaus Krikšto šventės Mišias. Kaip ir kitais kartais šios iškilmės proga, taip ir šį kartą popiežius pakrikštijo daug mažų vaikų: trylika mergaičių ir trylika berniukų. Tai buvo Vatikano miesto ar Šventojo Sosto institucijose, taip pat Vatikano radijuje, dirbančių tėvų vaikai.

Mišios vyko ne didelėje šv. Petro bazilikoje, bet daug mažesnėje Siksto koplyčioje, dalyvaujant šeimoms, kurių vaikai buvo krikštijami, kartu su krikštatėviais, aukštuose XV amžiaus antrosios pusės iškilusios koplyčios skliautuose aidint kūdikių balsams.

Jėzaus misijos pradžia

Pasninkaudamas ir melsdamasis Jėzus dykumoje praleido keturiasdešimt dienų ir naktų; Jis ruošėsi Dievo gailestingumo žygiui pasaulyje. Čia, dykumoje, jis buvo gundomas atsisakyti Dievo plano ir priimti piktosios dvasios siūlomas priemones patraukti žmones prie savęs.

Trijų karalių šventė vaikams (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Sausio 6-ąją Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko Trijų karalių šventės proga organizuotas renginys Pirmosios Komunijos sakramentui besiruošiantiems vaikams. Renginį organizavo parapijos ateitininkai, kurie vaikams pristatė penkis savo – ateitininkų – principus: katalikiškumą, tautiškumą, šeimyniškumą, visuomeniškumą, inteligentiškumą. Taip pat vaikai turėjo atlikti įvairias užduotis, kad nueitų iki Betliejaus. „Visa ši kukli šventė: žaidimai, užduotys, vaišės, šokiai – tik dėl vaikų“, – teigė viena iš organizatorių.

 

Pakrikštytieji (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Patirtis

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos...“ (Mt 28, 19)

Esame pakrikštyti. Taigi, esame Jėzaus mokiniai. Nuo pat pakrikštijimo momento priimti į jo mokyklą. Mokytojas yra vienas – Jėzus. Tėvai ir krikštatėviai prisiima pareigą ugdyti pakrikštytuosius tikėjimo mokykloje.

Žemaičių Kalvarijoje vyko pirmieji atlaidai Gailestingumo metais

Sausio 4 dieną Žemaičių Kalvarijos Šventovėje vyko kasmėnesiniai atlaidai. Tai pirmieji atlaidai šiais Gailestingumo metais. Šią dieną atstovavo Akmenės dekanato parapijų kunigai ir tikintieji. Pagrindinėms tos dienos 12 val. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, būrelis kunigų, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių kunigų seminarijos klierikai. Tą dieną visi dalyvavusieji atlaiduose turėjo galimybę įsigyti piligrimų pasą ir jame gauti atžymą apie savo dalyvavimą pamaldose Žemaičių Kalvarijos Šventovėje. Praėjus pro Šventovės Jubiliejines Gailestingumo duris piligrimams buvo perskaityta ištrauka iš popiežiaus Pranciškaus bulės dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo, išsamiai pristatytos atlaidų laimėjimo sąlygos šiais Gailestingumo metais šioje šventovėje, sukalbėta Gailestingumo Jubiliejaus malda.

Gailestingumo darbai liudija apie mūsų tikėjimą

Ketvirtadienio rytą popiežiaus Pranciškaus aukotose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje vėl dalyvavo kelios dešimtys žmonių. Po Kalėdų švenčių pertraukos vėl buvo sakoma homilija ir joje, komentuodamas skaitinyje iš šv. Jono pirmojo laiško skambėjusį raginimą tikėti ne kiekviena dvasia, bet jas ištirti, įsitikinti ar jos iš Dievo, popiežius kalbėjo apie mūsų pareigą būti budriems, nepasiduoti supasaulėjimui.

Šv. Tėvo Pijaus relikvijos bus Romoje

Vienas svarbių ir ko gero nemažai maldininkų sutrauksiančių Gailestingumo jubiliejaus įvykių Romoje bus Dievo gailestingumo apaštalo garsiojo kapucino nuodėmklausio šv. Tėvo Pijaus relikvijų išstatymas viešam pagerbimui Šv. Petro bazilikoje.

Tėvo Pijaus relikvijų, saugomų jam dedikuotoje šventovėje San Giovanni Rotondo miestelyje, pietrytinės Italijos Apulijos regione, kelionė į Romą prasidės vasario 2 d. Prieš keletą metų baigtos statyti didžiulės šventovės kriptoje laikomos relikvijos tos dienos rytą bus iškeltos į viršutinę bažnyčią. Joje vasario 2-osios pavakare bus aukojamos Mišios, kuriomis šventovę prižiūrintys kapucinai ir kiti regiono vienuoliai užbaigs nuo 2014 m. Advento visoje Bažnyčioje minimus Dievui pašvęsto gyvenimo metus.

Viešpaties Apsireiškimas (Trys Karaliai). Meditacija.

Sausio 6 dieną Bažnyčia švenčia Trijų Karalių iškilmę, tačiau dera suprasti, kad Karaliai nėra šios šventės tikrasis centras. Tikrąją šios šventės reikšmę geriau nusako graikiškas žodis Epiphaneia, „pasirodymas“. Karalių dėka, pirmą kartą pagonių pasauliui pasirodo Jėzus kaip Mesijas. Todėl ši iškilmė ragina iš esmės švęsti Mesijo pasirodymą pasauliui, Kristaus Mesijo atėjimą į žemę per visus įvykius, kurie paženklino šį pasirodymą. Pagaliau, tai švęsti tikrosios Šviesos atėjimą į pasaulį. Tačiau šis pasirodymas įvyksta per Trijų Karalių liudijimą. Reikšmingi pirmiausia yra patys Karaliai. Tam tikra prasme jie iškalbingai iškelia į paviršių visos žmonijos giluminį troškimą – ieškoti šviesos.

„Jonas visiems kalbėjo: Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Lk 3, 16)

Kalėdų laikotarpis, prasidėjęs Apsireiškusiu Dievu užgimusiame kūdikėlyje Jėzuje šv. Kūčių naktį, baigiasi Viešpaties Jėzaus Krikšto liturgine švente. Iš tiesų, Kalėdos yra Apsireiškusio Dievo šventė hebrajų tautai, o Trijų karalių šventė yra Dievo apsireiškimas jau visoms pasaulio tautoms. Kristus savo krikštu Jordano upėje apreiškia save žmonijai: žaizdotai, nuodėmingai ir dažnai paskendusiai ūkanų ir nežinios tamsoje.

Homilija Panoteriuose laidojant tėvo į šulinį įmestus vaikus

„Pasigirdo garsios raudos ir aimanos“

Evangelijoje girdėjome pasakojimą apie Betliejaus kūdikių išžudymą. Išminčių apgautas Erodas baisiai įtūžo ir išžudė visus Betliejaus berniukus iki dviejų metų amžiaus. „Pasigirdo šauksmas, raudos ir aimanos: tai Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra“ (Mt 2,17-18).

Piligrimo pasas. Gailestingumo jubiliejus 2016

Šiais Gailestingumo jubiliejaus metais esame kviečiami leistis į piligrimines keliones ir žengti pro Gailestingumo duris. Pirmą kartą jubiliejų istorijoje Šventosios durys yra atvertos ne vien didžiosiose Romos bazilikose, bet ir vyskupijų katedrose bei kitose svarbiausiose šventovėse. Į penkiolika šias duris atvėrusių jubiliejinių šventovių Lietuvoje keliaukime su Piligrimo pasu.

Viešpats telaimina tave!

Naujieji Metai yra ne tik pasaulietinė, bet ir bažnytinė šventė.  Prie stalo, koncertų salėse ar miestų aikštėse žmonės laukė Naujųjų Metų, gėrė šampaną, triukšmingai linksminosi, todėl pirmąją metų dieną daugelis ilsisi. Tik ištikimiausieji katalikai ateina padėkoti Dievui už praėjusius metus ir paprašyti palaimos naujiesiems. Naujųjų metų pirmoji diena yra skirti Švč. Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai. Tai tarsi nuoroda, kieno globai turime patikėti visus metus. Sveikinu atėjusius pagerbti Švč. Mergelę Mariją ir jos Kūdikį, pasaulio Gelbėtoją ir linkiu ateinančiais metais patirti Dievo gerumą ir Dievo Gimdytojos globą.

Dievo paieškos

Evangelija pasakoja apie Rytų išminčius, atkeliavusius į Jeruzalę pagerbti gimusio Žydų karaliaus. Atvykėliai matomai nesiorientavo, koks žiaurus ir klastingas buvo tuometinis karalius Erodas ir viešai klausinėjo apie naujai gimusįjį Karalių. Įtarusis Erodas įžvelgė pavojų savo sostui ir tuojau surezgė planą kaip gimusįjį karalių nužudyti.

Kūdikėlio Jėzaus šypsena patvirtina, kad esame mylimi

Paskutinėje šiais metais vykusioje trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius kvietė mokytis nuolankumo iš Kūdikėlio Jėzaus. 

Šiomis Kalėdų dienomis stovime priešais Kūdikėlį Jėzų. Namuose dar daugelis šeimų pastato prakartėles, tęsdami šią gražią tradiciją, siekiančią Pranciškaus Asyžiečio laikus ir palaikančią mūsų širdyse gyvą Dievo tampančio žmogumi slėpinį, kalbėjo Šventasis Tėvas, atkreipdamas dėmesį, kad pamaldumas Kūdikėliui Jėzui labai paplitęs. Daugelis šventųjų jį puoselėjo savo kasdienėse maldose, trokšdami kurti savo gyvenimą pagal Kūdikėlio Jėzaus. Popiežius paminėjo šventąją Teresę iš Lizje, pasirinkusią Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresės vardą. Karmelitė, vėliau paskelbta Bažnyčios Mokytoja, gyveno ir liudijo „dvasinę vaikystę“, kuri medituojant Mergelės Marijos mokykloje padeda išmokti Dievo nuolankumo, kuris dėl mūsų tapo mažutėliu. Tai didysis slėpinys: Dievas yra nuolankus! Mes didžiuojamės, esame pilni tuštybės, o esame niekas! Jis, kuris yra didis, yra nuolankus ir tampa kūdikiu. Tai tikrasis slėpinys – Dievas yra nuolankus.

Įveikti abejingumą ir laimėti taiką

Žinia Pasaulinės taikos dienos (2016 m. sausio 1 d.) proga

1. Dievas nėra abejingas! Dievui rūpi žmonija, Dievas jos neapleidžia! Naujųjų metų pradžioje norėčiau ne tik pasidalyti šiuo savo giliu įsitikinimu, bet ir, kupinas vilties, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, kiekvienai šeimai, tautai ir šaliai, taip pat valstybių galvoms, vyriausybėms ir religiniams vadovams palinkėti gausios palaimos ir taikos. Nepraraskime vilties, kad 2016 m. visi tvirtai ir sklidini pasitikėjimo įvairiais lygmenimis įsipareigos įgyvendinti teisingumą ir darbuotis dėl taikos. Taip, taika yra ir Dievo dovana, ir žmogaus darbo vaisius. Taika yra Dievo dovana, tačiau patikėta visiems vyrams bei moterims: jie pašaukti ją įgyvendinti.

Bažnyčia bangavo kaip nerami jūra

Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis, sulaukęs garbingo amžiaus ir pasitraukęs iš Vilniaus Arkivyskupo sosto, pagaliau turi laiko maloniems užsiėmimams. Su geru bičiuliu Antanu Gailiumi jis valandų valandas kalbėjosi apie ilgą ir margą savo gyvenimą – vaikystę lietuvių inteligentų šeimoje Paryžiuje, tarnystę Bažnyčiai apaštališkosiose nunciatūrose įvairiuose kraštuose, glaudų bendradarbiavimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II Romos Kurijoje, galiausiai apie Vilniaus arkivyskupiją ir įnirtingą darbą, atkuriant nepriklausomybę atgavusią Lietuvą ir jos santykius su Visuotine Bažnyčia. Iš šių pokalbių 2016 m. pradžioje bus parengta ir išleista kardinolo atsiminimų knyga Taip, laimingas (Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai). Skelbiamas tekstas yra kiek sutrumpinta šios knygos 10 skyriaus „Paulius VI“ versija.

Prie bendro Kūčių stalo policijos bendruomenė pasisėmė rimties ir dvasinio įkvėpimo

Stovint ant Didžiųjų metų slenksčio, Advento susikaupimo laikotarpiu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskr. VPK) darbuotojai susibūrė prie bendro Kūčių stalo. Į rimties, susikaupimo ir laukimo skraiste apgobtą popietę, pasveikinti visų su artėjančiomis šventėmis, padėkoti už puoselėjamą bendrystę ir nenutrūkstamą ryšį atvyko ir JE Telšių Vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių policijos kapelionas kan. Remigijus Saunorius ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. Artėjančių švenčių proga, kolektyvą ir svečius, linkėdamas tarpusavio supratimo ir asmeninės laimės, pasveikino Telšių apskr. VPK viršininkas Remigijus Rudminas.

Kunigas atskleidė kalinių kasdienybę: iki kraujo apgraužtomis kojomis, maitinami koše ir papuvusiais vaisiais

Toronte gimęs lietuvis Edmundas Putrimas (56 m.), kurį į kunigus lygiai prieš trisdešimt metų Romos Šv. Petro bazilikoje įšventino popiežius Jonas Paulius II ir kuris asmeniškai pažįsta dabartinį popiežių Pranciškų, daugiau nei dešimtmetį rūpinasi užsienio lietuvių sielovada.

Apie valandas, praleistas lėktuvuose, tolimuose trečiojo pasaulio šalių kalėjimuose ir akistatą su Aukščiausiuoju – pokalbis su E.Putrimu.

Patriarchas Baltramiejus: „Ir Jėzus buvo pabėgėlis“

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus Kalėdų proga paskelbtame laiške daugiausia dėmesio skiria karo pabėgėliams, ypač vaikams. Tūkstančiai žmonių, bėgdami nuo mirties, religinių persekiojimų ir skurdo savo šalyse, šiais metais desperatiškai keliavo į Europą, ieškodami saugesnio ir geresnio gyvenimo. Nemaža jų dalis keliavo per patriarcho Baltramiejaus kanoninei jurisdikcijai priklausančias teritorijas.

Powered by BaltiCode