Reklama 2

Brangūs tikintieji, (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

po Gavėnios pasirengimo meto džiaugsmingai švenčiame Velykas visą savaitę iki Atvelykio, kurį šventasis popiežius Jonas Paulius II paskelbė Gailestingumo sekmadieniu. Jėzus atliko patį didžiausią gailestingumo darbą kiekvienam žmogui – pasiaukojo dėl mūsų, kad dovanotų mums gyvenimą. Kristus prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10,10). Velykos – Kristaus prisikėlimas – kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi. Kviečia džiaugtis visomis mums suteiktomis Dievo dovanomis: kiekviena dovanota diena, kiekvienu mums duotu žmogumi ir Dievo kūrinija.

Atsiverkime Gailestingumo jubiliejaus malonei (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Pašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015–2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki  2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės – veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.

 

Kokia proga Jubiliejaus metai švenčiami Bažnyčioje? (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Biblinis Kunigų knygos 25 skyriaus tekstas padeda mums suprasti, ką Izraelio tautai reiškė „Jubiliejaus metai“. Kas penkiasdešimt metų hebrajai išgirsdavo sugaudžiant ragą (jobel), sukviečiantį (jobil) juos švęsti šventųjų metų kaip visų susitaikymo (jobal) laiko. Šiuo laikotarpiu dovanojimo dvasia reikėdavo atkurti gerus santykius su Dievu, artimu ir kūrinija, todėl skatinta, be kita ko, atleisti nuo skolų, suteikti ypatingą pagalbą patekusiems į vargą, pagerinti asmenų tarpusavio santykius ir paleisti į laisvę vergus.

Apaštalinio nuncijaus arkivysk. Pedro López Quintana viešnagė Palangoje

Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė ypatingo svečio – apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.

Savo viešnagę Palangoje arkivyskupas Pedro López Quintana pradėjo nuo Paskutinės Vakarienės mišių. Didįjį ketvirtadienį kreipdamasis į susirinkusiuosius, apaštalinis nuncijus pasidžiaugė, kad galėjo atvykti į Palangą  ir švęsti su šio miesto parapijos bendruomene Didįjį Tridienį gražioje Palangos parapijos bažnyčioje.

Neišgirstasis Benediktas XVI

Prieš beveik dešimtį metų, 2006-ųjų rudenį, Regensburgo universitete tuometinis popiežius Benediktas XVI pasakė daug triukšmo sukėlusią kalbą. Tada daug kas piktinosi jo žodžiais. Gal ne tiek iš pagarbos islamui, kiek dėl reliatyvistinės tolerancijos idealo ir politinio apdairumo sumetimais. Kaip jis galėjo taip neprotingai, taip nediplomatiškai kalbėti?! Juk musulmonai įsižeidė! Bažnyčios reputacija nukentėjo! Tai politiškai nekorektiška!.. Tiesa, prisimenant Sokrato ir Jėzaus iš Nazareto likimus, buvo galima jau seniai suprasti, kad nei filosofija, nei religija nėra politinio korektiškumo sritys. Nors ir vieną, ir kitą pasmerkiant viešas diskursas buvo religinis, atidžiau pažiūrėjus darosi akivaizdu, kad iš tikrųjų abu tapo politinio žaidimo aukomis.

JAV mirė Motina Andželika

Velykų dieną, kovo 27-ąją, sulaukusi 92 metų amžiaus mirė vienas iš žinomiausių JAV katalikybės veidų per pastaruosius dešimtmečius  - Motina Andželika, katalikiškų medijų tinklo EWTN („Amžinojo Žodžio televizijos tinklo“) pradininkė, aistringa pamokslininkė ir visuomenės aktualijų komentuotoja. Tačiau iš viešos veiklos ši vienai pranciškonių klarisių kontempliatyviai kongregacijai priklausanti vienuolė pasitraukė dar 2001 metais, dėl sveikatos problemų.

Kviečiame dalyvauti Kaišiadorių vyskupijos 90-mečio sukakties minėjime (2016-04-03)

Paskutinę Velykų liturginės iškilmės dieną Visuotinė Bažnyčia švenčia Dievo Gailestingumo sekmadienį.Tą dieną Kaišiadorių katedroje bus švenčiami Dievo gailestingumo atlaidai, suteikti katedros Dievo Gailestingumo koplyčiai, ir paminėta Kaišiadorių vyskupijos 90-mečio sukaktis.Kaišiadorių vyskupija buvo įsteigta 1926 m. balandžio 4 d. Apaštaline konstitucija Lituanorum gente (Lietuvių tauta), Lietuvoje įsteigus Bažnytinę provinciją su 5 vyskupijomis – Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio ir Kauno arkivyskupija.

Kauno vyskupas: per šventes svarbu džiaugtis

Jeigu artėjant šv. Velykoms daugiau laiko praleidžiate parduotuvėse – nieko blogo. Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas sako, kad šventėms reikia ko nors nekasdienio, tačiau ragina nepamiršti ir pusiausvyros. "Jeigu žmogus rūpinasi tik tuo, kaip ko nors daugiau nusipirkti, neišgyvena šventės pilnatvės", – sako dvasininkas.

– Nebestebina prekybininkų nėrimasis iš kailio artėjant Kalėdoms, kurias jau tarsi ir prarijo komercija. Ar Velykų šventę tai palietė mažiau?

– Žmonės patys nustato, kiek komercijos nori įsileisti. Komercija visada save siūlo, nes tokia jos prigimtis. Jeigu mes leidžiamės pagaunami to komercinio šurmulio, tą ir turime. Jeigu žmogus skiria dėmesio dvasiniams dalykams, patiria kito lygio komerciją – dangiškąją mainų.

Kardinolas A. J. Bačkis: „Tikėjimas ir viltis turi atsispindėti mūsų kasdieniame gyvenime“

„Prancūzų poetas Charlesas Peguy kadaise rašė, kad yra trys sesutės – viltis, tikėjimas ir meilė. Atrodo, kad dvi vyresniosios sesutės – tikėjimas ir meilė – žengia pirmos ir paskui save veda tą mažąją sesutę. Tačiau iš tiesų būtent viltis jas veda į priekį, nes, jei jos nebūtų, tai nebūtų nei meilės, nei tikėjimo. Tad reikia atrasti viltį. Ji nėra susijusi su tuo, kad staiga viskas mūsų gyvenime kardinaliai pasikeis. Ji kalba apie viltį, kad gėris nugalės blogį, kad mums dera dėl to kovoti“, – teigia kardinolas Audrys Juozas Bačkis, su kuriuo bendravome artėjant šv. Velykoms, kurių laukimą aptemdė tragiški įvykiai Briuselyje.

Velykinis sveikinimas

visiems geros valios Prisikėlimo vilties nušviestiems žmonėms

Žodis, tapęs kūnu ir nukryžiuotas ant kryžiaus, skelbia – įvyko:  mirtis nugalėta, žmonija nušviesta Prisikėlimo vilties.

Tos vilties reikia kiekvienam iš mūsų, kad kartu su Prisikėlimo karaliumi galėtume

skelbti prisikėlimo viltį. Atgimti ir gyventi, o ne egzistuoti – turi būti kiekvieno iš mūsų tikslas

ir sąmoningas pasirinkimas tiek vertinant ir renkantis gyvybę,  tiek pasilenkiant prie kiekvieno žmogaus.

„Svarbiausias dalykas – Dievo meilė, kuri išsilieja ir neturi ribų.“

Pokalbis apie Didįjį Tridienį su Kauno arkivyskupu metropolitu Lionginu VIRBALU SJ

Didįjį ketvirtadienį išgyvename Paskutinės vakarienės prisiminimą. Tai Jėzaus dovana, palikta mums, ir mes galime ja naudotis net po 2000 metų kiekvienų šv. Mišių metu. Ką mums svarbu šiandien žinoti apie šios dovanos naudojimąsi? Ar mes su teisingomis nuostatomis tai išgyvename?

Jėzus yra atsakymas į visus žmogaus gyvenimo prasmės klausimus

Verbų sekmadienį paskambinau vienam jaunam bičiuliui. Jau kuris laikas, kai jis, buvęs giliai tikintis, šiuo metu išgyvena tikėjimo krizę. Todėl ir paskambinau. Pasiteiravau, ar jis buvęs bažnyčioje. Atsakė, kad ne. Nors tikėjimą praradęs retkarčiais apsilankydavo bažnyčioje, tačiau šį kartą jau nebuvo, bet čia pat atsakė, kad laiko veltui neleidęs: visą Verbų savaitgalį studijavo Kristaus istoriškumą – buvo tokia istorinė asmenybė ar čia tik žmonių išsigalvojimas.

Didįjį ketvirtadienį popiežius nuplaus kojas migrantams

Didžiojo ketvirtadienio pavakare popiežius Pranciškus aplankys Prieglobsčio prašančiųjų priėmimo centrą šalia Romos, aukos Paskutinės vakarienės Mišias ir jų metu nuplaus kojas dvylikai migrantų.

Iki Pranciškaus pontifikato pradžios Paskutinės vakarienės Mišias popiežiai aukodavę Romos vyskupijos katedroje – Laterano bazilikoje. Pranciškus įvedė naują tradiciją. Pirmąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias jis aukojo nepilnamečių kolonijoje; antrąsias –– ligoninėje, pernai – kalėjime, o šiemet popiežiaus solidarumo ir artimo meilės gestas skirtas migrantams ir pabėgėliams.

Paskutinė vakarienė

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs. Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“ Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“. Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi“. Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi“. Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs“. Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane 'Mokytoju' ir 'Viešpačiu' ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau. (Jn 13, 1–15)

DIDYSIS KETVIRTADIENIS, EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMO DIENA

„Ši diena, – sako Ernaudas Bonevalietis (†1156), – yra išpuošta daugybe slėpinių. Pirmą kartą šią dieną mums patikėtas duonos laužymas, Bažnyčios stalas pateikia žmonėms angelų duonos, kad jie jos valgytų. Šiandien Kristus savo apaštalams nuplovė kojas ir nurodė tai daryti visais laikais su tokiu pačiu pamaldumu. Su aliejais, kurie pašventina Kristaus įsigytą tautą, šiandien pašventinama Bažnyčioje šventoji krizma, kur balzamas yra sumaišomas su aliejumi ir išreiškia karališkosios ir kunigiškosios šlovės vienybę. Šiandien nusidėjėliai sutaikomi su Bažnyčia. Anksčiau atmesti, dabar sugrąžinami į jos vidų. Pašalinti iš šventųjų bendrystės vėl priimami į atimtą bendrystę. Šiandien kalėjimai atveriami, o pasmerktieji paleidžiami į laisvę“.

Didysis Pirmadienis Jn 12, 1–11 „Namai pakvipo tepalais“

Dienos Evangelija ir komentaras

Šešiomis dienomis belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. Paėmusi svarą brangių tepalų iš grynojo nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais.

Popiežius konsekravo du vyskupus

Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Šv. Juozapo šventės Mišias ir jų metu konsekravo du vyskupus – Peterį Brianą Wellsą, naują apaštališkąjį nuncijų Pietų Afrikos Respublikoje, Botsvanoje, Lesote ir Namibijoje ir Miguelį Angelį Ayuso Guixot, Popiežiškosios religijų dialogo tarybos sekretorių.

Šv. Mikalojus iš Flue, atsiskyrėlis

Kovo 21 d. minime šv. Mikalojų (Nicholas von Flue; 1417-1487), atsiskyrėlį.

Mikalojus gimė netoli Sachselno, Šveicarijoje. Tarnavo kariuomenėje, tapo kapitonu, o vėliau teisėju ir deputatu. Mikalojus laimingai vedė, susilaukė 10 vaikų, o būdamas 50 metų nusprendė tapti atsiskyrėliu ir užsidarė celėje Ranfte, netoli Sachselno. Čia jis kasdien po dvylika valandų meldėsi ir noriai dalino patarimus būriams kasdieninių lankytojų.

Asilėlis kaip dangiškasis sostas: Didžiosios savaitės pradžia bizantiškoje tradicijoje

Dauguma bizantiškajai tradicijai priskiriamų Bažnyčių laikosi Julijaus kalendoriaus ir Didžiąją savaitę pradeda keliomis savaitėmis vėliau nei katalikai. Tačiau kai kurios jų, kaip antai Konstantinopolio Bažnyčia, laikosi Grigaliaus kalendoriaus. „L‘Osservatore Romano“ apžvalgininkas Manuel Nin  kviečia trumpai pažvelgti į Didžiosios savaitės pradžios simboliką iš Bizantiškosios liturgijos perspektyvos.

„Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“ (Lk 23, 43)

Verbų sekmadieniu pradedame didžiąją, kupiną atpirkimo paslapčių, savaitę. Ji prasideda Velykų vakariene, Švč. Sakramento įsteigimu, išdavystės šešėlio persmelkta nuojauta. Šalia apaštalų tarnybos išaukštinimo čia pat seka įspėjimas Petrui. Lemiamos valandos sutinkamos Alyvų kalne. Jėzus suimamas, išjuokiamas ir nuplakamas. Jėzus nueina savo kryžiaus kelią, o jo Kančia ir Mirtis yra palydima gerojo nusikaltėlio, kurio žodžius šiandien milijonai kartoja kaip giesmę ir maldą: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“ (Lk 23, 42).

Kuo daugiau žmonių atvesti į vienybę su Dievu

Pirmasis naujosios Marijonų vienuolijos simbolis buvo balandis su alyvos šakele snape. Būsimas šventasis Jėzaus Marija Stanislovas gyveno gyva viltimi ir įsitikinimu, kad „Dievas išves naująjį ordiną pro visas žmonių sukuriamas kliūtis, kaip po didžiojo Tvano išvedė į sausumą Nojaus laivą“ (Aliulis). Kuo į būsimą šventąjį Marijonų steigėją pal. t. Stanislovą panašus Marijonų atkūrėjas pal. Jurgis Matulaitis?

Kryžius – Dievo nusižeminimo ženklas

Pasakodama išganymo istoriją, Biblija naudoja žalčio įvaizdį. Jis yra gundymo bei pasmerkimo, bet kartu, slėpiningai, ir išganymo simbolis. Apie tai kalba antradienio Mišių skaitiniai, kuriuos popiežius Pranciškus komentavo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Pirmasis skaitinys iš Skaičių knygos kalba apie iš Egipto vergijos išvestos Izraelio tautos murmėjimą prieš Mozę ir Dievą; apie bausmę – nuodingus žalčius ir apie išsigelbėjimo priemonę – ant stulpo iškeltą varinį žaltį, į kurį pažvelgdamas nuodingo žalčio įgeltas žmogus išgelbėdavo gyvybę. Šio simbolio aidą girdime ir šios dienos Evangelijoje kai Jėzus sako, kad jis būsiąs iškeltas aukštyn.

Popiežius Pranciškus pritarė Motinos Teresės paskelbimui šventąja

Vatikanas, kovo 15 d. (AFP-BNS). Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pritarė, kad šventąja būtų paskelbta Motina Teresė, dėl savo labdaringos veiklos pasaulyje išgarsėjusi vienuolė, tapusi gailiaširdiškumo simboliu.

Popiežius paskelbė, kad Nobelio taikos premija apdovanotos vienuolės kanonizacijos ceremonija įvyks rugsėjo 4 dieną.

Taip nuspręsta praėjus 19 metų nuo šios albanų vienuolės misionierės mirties. Motina Teresė beveik visą savo brandų gyvenimą pašventė teikdama pagalbą neturtingiesiems Indijos mieste Kalkutoje.

Pradedama statyti Vilniaus šv. Juozapo bažnyčia

Kovo 19-ąją, minint šv. Juozapo iškilmę, Pilaitėje bus pašventintas kertinis naujos bažnyčios akmuo. Parapijos klebono kun. Ričardo Doveikos iš Jeruzalės parvežtą kertinį akmenį pašventins Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Taip simboliškai prasidės Vilniaus šv. Juozapo bažnyčios statyba.

Popiežius per Gailestingumo metus paskelbs penkis šventuosius

„Teikti pagalbą skaistyklos vėlėms ir stengtis taikiai gyventi su visais žmonėmis“ – tokias gaires savo įsteigtos kongregacijos šeimai mirdamas nurodė palaimintasis t. Jėzaus Marijos Stanislovas – Jonas Papczynskis, kurį popiežius Pranciškus paskelbs Bažnyčios šventuoju birželio 5 dieną, Šventųjų Gailestingumo metų X eilinį sekmadienį. Tose pačiose kanonizacijos apeigose su septynioliktajame amžiuje gyvenusiu Marijonų kongregacijos steigėju lenku Papczynskiu, šventąja bus paskelbta švedė palaimintoji Marija Elžbieta Hesselblad, jaunystėje iš liuteronų bendruomenės perėjusi į katalikų Bažnyčią šv. Brigitos ordino atnaujintoja, gyvenimą ypatingu būdu pašventusi krikščionių vienybei.

Arkivysk. G. GRUŠO pamokslas Kovo 11-osios šv. Mišiose

Šiandienos skaitiniuose girdėjome apie bendruomenę, kuri nenori klausyti pranašo žodžių žmonijai. Šią pranašų vedamą tautą dažniausiai supo nedraugiški kaimynai, tad per istoriją ji daug kentėjo: prarado dalį teritorijos, patyrė okupacijų ir tremčių, pažino vergystę, tačiau pasiekė išsvajotą laisvę ir vėl galėjo laisvai gyventi mažame prieš amžius jai skirtame žemės lopinėlyje. Tauta buvo brangi Dievo akyse, o žemė – pirmutinė pavadinta Marijos žeme. Izraelio istorija turi daug panašumų su mūsų Tėvyne, kuri patyrė daug vargo ir skausmo ir kurią mes taip pat vadiname Marijos žeme.

„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“ (Jn 8, 7)

Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijos pasakojimas primena sugautos nusidėjėlės ir klastingų skundikų susitikimą su Jėzumi. Tuo tarpu Jėzui neramios dienos – artėja atpirkimo valanda, todėl taip dažnai nakties poilsis iškeičiamas į maldą Alyvų kalne. Regis, tai mėgstama Jėzaus vieta, kurioje dar ne kartą susikirs Jėzaus, mokinių ir fariziejų keliai. Būtent čia įvyks esminis išdavystės ir išganymo aktas: Judo pabučiavimas ir savanoriškas pasidavimas aukos bei kančios laukiančiai Išganymo taurei.

Powered by BaltiCode