Reklama 2

Popiežius: Tik klusnumas Šventajai Dvasiai ugdo Bažnyčią

Reikia klausyti Šventosios Dvasios. Nereikia jai priešintis, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinį iš Apaštalų darbų. Pastarosiomis dienomis Mišių skaitiniuose buvo kalbama apie Šventosios Dvasios įkvėptą pirmųjų krikščionių veikimą ir apie kitų priešinimąsi Šventajai Dvasiai. Jos įkvėpimo nepriėmė Jeruzalės šventyklos kunigai, nors matė apaštalų daromus stebuklus. Šventajai Dvasiai priešinosi ir tie,  kurie nužudė diakoną Steponą. O štai šį kartą Apaštalų darbų knyga pasakoja apie Šventosios Dvasios įkvėptą apaštalą Pilypą, kuris krikštija svetimšalį etiopą. O jis, tos pačios Dvasios paskatintas, prašo, kad apaštalas jį pakrikštytų.

Trečiadienio katechezė. Nėra šventojo be praeities ir nėra nusidėjėlio be ateities

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus, komentuodamas apaštalo Mato pašaukimą, dar kartą apsvarstė žmogiško nuodėmingumo ir Dievo gailestingumo susitikimą: tiek paties Mato, tiek visų tikinčiųjų gyvenime.

Matas buvo muitininkas, mokesčių rinkėjas, dirbęs romėnams, ir todėl traktuojamas kaip viešas nusidėjėlis. Tačiau Jėzus pakviečia jį juo sekti ir tapti jo mokiniu. Matas sutinka ir pakviečia į savo namus vakarienei, su visais mokiniais. Tada ir kyla ginčas tarp Jėzaus mokinių ir fariziejų, kurie priekaištauja jiems, kad jie, kartu su Mokytoju, dalinasi maistu su muitininkais ir nusidėjėliais. Pasak jų, į tokių žmonių namus negalima eiti. O Jėzus, priešingai, nuo jų nesišalina, bet lankosi jų namuose, atsisėda šalia jų. O tai reiškia, kad jie gali tapti jo mokiniais.

Filipinai: vyskupų patarimai pagal 10 įsakymų artėjant rinkimams

Rinkti politinius lyderius, kurie darbuotųsi vardan bendrojo gėrio ir būtų pasišventę tarnauti piliečiams: taip likus mėnesiui iki politinių rinkimų, kurių metu bus renkamas ir šalies prezidentas, tikinčiuosius ragina Filipinų vyskupai. Konferencijos pirmininko arkivyskupo Socrates Villegas pasirašytoje notoje rašoma, kad Filipinų ganytojai parengė gaires rinkėjams pagal dešimt įsakymų. Šių gairių santrauką paskelbė agentūra „Fides“.

Kodėl Vilnius – gailestingumo miestas?

Vau daugiau nei 400 metų prie Aušros vartų Dievo Gailestingumo Motinos paveikslo susitinka Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų kraštų tikintieji melsti globos ir užtarimo, dėkoti už patirtas malones.

Dievo Gailestingumo Motina buvo ypač brangi šv. Faustinai, Dievo Gailestingumo Motinos kongregacijos vienuolei, tapusiai viena žymiausių Bažnyčios mistikių, per kurią Jėzus perdavė žmonijai Dievo Gailestingumo žinią, kviesdamas atsigręžti į Jo Gailestingumą: „Senajame Testamente, – sakė Jis jai, – siunčiu pranašus pas savo tautą su griausmais. Šiandien siunčiu tave pas visą žmoniją su manuoju Gailestingumu.Nenoriu bausti išvargintos žmonijos, bet trokštu ją išgydyti, glausdamas prie gailestingosios savo širdies“ (Dien. 1588). „Iki ateisiu kaip teisingas Teisėjas, plačiai atversiu savo Gailestingumo duris. Kas nenori įeiti pro Gailestingumo duris, tas turi įeiti pro mano teisingumo duris” (Dien. 1146).

Lietuvos Gailestingumo kongrese dalyvaus Popiežiškasis legatas

Popiežius Pranciškus paskyrė kardinolą Pietro Parolin, Vatikano valstybės sekretorių, Popiežiškuoju legatu į Lietuvos nacionalinį gailestingumo kongresą Vilniuje gegužės 6-8 dienomis, pažymima šeštadienį Vatikane paskelbtame oficialiame komunikate.

Lietuvos Vyskupų konferencijos sekretoriatas pranešė apie Vatikano valstybės sekretoriaus apsilankymą po vyskupų plenarinio posėdžio Marijampolėje, balandžio 4 dieną. Posėdyje dalyvavęs Apaštališkasis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Pedro Lopez Quintana Lietuvos ganytojams pristatė Vatikano Valstybės sekretoriaus apsilankymo Vilniuje detales.

Kaip skaityti Šv. Raštą?

Kun. Antanas Saulaitis dalijasi patarimais, kaip galima skaityti Šv. Raštą. Kaip jį „prisijaukinti“, jei niekada nesame skaitę patys? Ar geriausia pradėti nuo pradžių? Gal vertėtų pirmiau perskaityti kokią knygą apie Šv. Raštą? Kun. Antanas Saulaitis yra kunigas jėzuitas, Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčios vicerektorius. Daugelį metų darbavosi JAV, Brazilijoje.

Esu tikintis, dalyvauju šv. Mišiose sekmadieniais ir stengiuosi neapleisti maldos, tačiau pats niekuomet nesu skaitęs Šventojo Rašto. Nuo ko vertėtų pradėti?..

Jau labai geras žingsnis – bažnyčioje klausytis ir girdėti Dievo žodį. Homilija (pamokslas) dažnai būna apie dienos skaitinių reikšmę šiandien. Iš anksto namie paskaičius numatytus skaitinius, dar geriau girdime ir Šv. Raštą, ir suvokiame Gerąją Naujieną, kuri skirta mums dabar ir čia.

Po gaisro Ceikinių bendruomenė meldėsi su arkivyskupu

Balandžio 5 d. Ignalinos r. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Medinė liaudies architektūros formų bažnyčia pastatyta 1773-iais metais. Bažnyčios gaisras Ceikinių parapijos tikintiesiems ir bažnyčią aptarnaujančiam kunigui Marijonui Savickui tapo skaudžia nelaime – pastaraisiais metais bendruomenės pastangomis bažnyčia buvo remontuojama ir gražinama, nuveikta daug prasmingų darbų.

KODĖL DABAR MUMS YPATINGAI REIKIA (DIEVO IR KITŲ) GAILESTINGUMO?

Dievo Gailestingumo metais (2011), kuriuos paskelbė vyskupai Lietuvoje, Dievo Motinos gimimo šventės metu Šiluvoje, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė: „Dabar, šią valandą, kviečiu susitelkti ties Dievo Gailestingumo slėpiniu, kuris yra labai svarbus kiekvienam pasaulio žmogui, o ypač svarbus mums, lietuviams. Kodėl mūsų̨ visuomenė yra tapusi tokia kietaširde ir negailestinga? Nesuradus atsakymo į šį klausimą, mes galime nepatirti Dievo Gailestingumo. Viena iš svarbiausių kietaširdiškumo [ir savanaudiškumo] priežasčių yra padarytos ir neapgailėtos nuodėmės, ypač nuodėmės prieš meilę artimui.”

„Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių“ (Jn 21, 14)

O iš tiesų tai būta jau ketvirto Jėzaus pasirodymo savo mokiniams po prisikėlimo iš numirusių. Pirmasis pasirodymas buvo Marijai Magdalenai. Antrasis – aukštutiniame kambaryje mokiniams be Tomo. Trečiasis – jau ir su abejojančiu apaštalu Tomu, kurio istoriją klausėme bažnyčiose praėjusį sekmadienį, ir štai ketvirtasis – Galilėjoje, prie Tiberiados ežero, kur mokiniai po Jėzaus nukryžiavimo ir mirties lyg ir bando sugrįžti į įprasto gyvenimo vėžes.

Kartūzai

Viena originaliausių kontempliatyvių vienuolijų yra kartūzai. Tai mūsų laikų atsiskyrėliai, kaip pirmųjų krikščionybės amžių tyrų eremitai, įjungti į vienuolinio gyvenimo rėmus. Kadangi jie yra atsiskyrėliai, tai kiekvienas gyvena atskirai — savo mažo namelio patalpose. Kadangi jie priklauso vienuolijai, tai jų nameliai sudaro koloniją, tvarkomą vienos vadovybės ir regulos.

Kiekvienas dviaukštis namelis yra taip aptvertas ir atitvertas, kad į jį negalima įžvelgti iš kito namelio. Mat, kartūzas turi jaustis vienas. Pro langą matosi melsvas dangus ir Dievo gamtos panorama, skęstanti saulėje arba migloje. Šalia, to, bekraštė dvasios perspektyva į Dievą ir niekieno nedrumsčiama tyla.

Šv. Jonas salietis, kunigas

Jonas Salietis gimė Reimse, Prancūzijoje, 1651 m. balandžio 30 d., o mirė Saint-Yon, 1719 m. balandžio 7 d.

Jis visą gyvenimą bandė įveikti neraštingumą ir daug kas kovojo prieš jį. Gimęs kilmingų, bet neturtingų tėvų šeimoje, turinčioje 10 vaikų, Jonas studijavo literatūrą ir filosofiją. 1678 m. tapo kunigu ir Reimso mieste vykdė įvairias pareigas, kartu padėdamas mokykloms, kurias įsteigė Adrianas Nyelis, liaudies švietimui atsidavęs pasaulietis.

Mokykloms nesisekė labiausiai dėl to, kad mokytojai patys buvo neraštingi ir neturintys motyvacijos.

Portugalijoje ruošiamasi Fatimos apsireiškimų šimtmečiui

Portugalijos vyskupai susirinko į plenarinį posėdį Fatimoje, Nossa Senhora das Dores namuose. Bene svarbiausia 189 plenarinio posėdžio tema – Fatimos apsireiškimų šimtmetis, kuris bus švenčiamas ateinančiais metais. Kitos susitikimo temos – Gailestingumo jubiliejaus nacionalinė programa, santuokos neišardomumas popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško „Mitis Iudex Dominus Iesus“ šviesoje ir vyskupų kovo 8-ąją paskelbtas pastoracinis pareiškimas apie eutanaziją. Ruošdamiesi Marijos apsireiškimų šimtmečiui vyskupai aptars Marijos atvaizdo piligrimystę į visas Portugalijos vyskupijas. Be administracinių ir personalo klausimų Portugalijos ganytojai taip pat susipažins su pal. Baltramiejaus (Bartolomeu Fernandes Dos Martires (1514-1590) kanonizacijos proceso reikalais.

Balandžio 24-ąją – speciali rinkliava karo aukoms Ukrainoje paremti

Sekmadienį po Mišių popiežius vedė vidudienio maldą, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių įvykių pasaulyje. „Šią dieną, kuri yra tarsi Šventųjų gailestingumo metų širdis, mano mintyse yra visi tie, kurie trokšta susitaikymo ir taikos. Ypač galvoju apie dramą tų, kurie kenčia prievartos pasekmes Ukrainoje“, – pasakė Pranciškus, primindamas tūkstančius žuvusiųjų, per milijoną pabėgėlių ir sunkumus tų, kurie liko rizikos zonose.

Šv. Jono Pauliaus II – Karolio Wojtyłos mirties metinės

Romoje balandžio 2 dieną 2005 metais mirė iš Lenkijos kilęs popiežius, prieš du metus kanonizuotas Bažnyčios šventuoju, Jonas Paulius II. Kaip mirties metais, taip pat šiemet Gailestingumo apaštalo Jono Pauliaus II vienuoliktosios mirties metinės sukanka jo paties įkurto Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse. Tai gražus sutapimas, įvykstantis Bažnyčiai švenčiant popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Gailestingumo jubiliejų.

Dievo Gailestingumo sekmadienis

Visame pasaulyje Atvelykio sekmadienį tikinčiųjų mintys krypsta į Dievo Gailestingumą, ryškiausiai suspindėjusį Jėzaus kančios ir prisikėlimo metu. 
Evangelija pasakoja apie Jėzaus pasirodymą visiems savo mokiniams (Jn 20,19-31). Jie jau buvo girdėję apie kelis Jėzaus pasirodymus ir susirinkę dalijosi praėjusių dienų įspūdžiais. Žinia apie prisikėlimą džiugino, bet abejonių pilnai neišsklaidė. Jėzaus nukryžiavimas per giliai sukrėtė Jėzaus mokinius, kad jie būtų galėję lengvai patikėti. Mokiniams besikalbant, staiga jų tarpe atsirado jų Mokytojas.

Šv. Hugonas, Grenoblio vyskupas

Balandžio 1 d. minime šv. Hugoną, Grenoblio vyskupą (1053-1132, Prancūzija).

Hugonas buvo itin jaunas vyskupas: priėmė šventimus turėdamas vos 27 metus ir iškart buvo paskirtas vadovauti Grenoblio vyskupijai. Po dvejų metų atsistatydino ir išėjo į Benediktinų vienuolyną. Tačiau tie, kas pasodino jį į Grenoblio katedrą, nebuvo linkę susitaikyti su tokiu pasirinkimu. Popiežius puoselėjo norą sumažinti Bažnyčioje tikėjimo neraštingumą, godumą ir vis labiau akis badantį papročių sugedimą. Siekdamas šių tikslų, jis buvo pasirengęs stoti prieš visus: kilmingus didikus pasauliečius ir klero narius, kunigaikščius, karalius ir imperatorius. Tai – Grigalius VII. Todėl Hugonas jo įsakytas grįžo į Grenoblį ir vėl ėmėsi vyskupo pareigų. Apvalė, įspėjo, atitolino nevertus asmenis. Ir visų pirma mokė, norėdamas išgyvendinti neraštingumą. Jaunystėje studijavo Valence ir Reimse, o vienas iš jo mokytojų buvo ir Brunonas iš Kelno. Popiežius Grigalius buvo patenkintas Hugonu: jo vyskupijoje vyko reforma.

Kardinolas A. J. Bačkis: „Kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią“

Europos apaštalikajame gailestingumo kongrese Romoje dalyvauja kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas emeritas ir vienas iš Gailestingumo kongresų iniciatorių. Kardinolas Bačkis ketvirtadienį pasakė Vatikano radijui, kad apaštališkojo kongreso tikslas – pagal šv. popiežiaus Jono Pauliaus II mintį kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią. Kardinolas be kita ko sakė:

Romoje vyksta Gailestingumo kongresas. Kardinolo Schoenborno konferencija

Ketvirtadienį Romoje prasidėjo Europos apaštališkasis Gailestingumo kongresas, kuris užsibaigs kartu su popiežiumi Pranciškumi iškilmingai švenčiamu Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Pirmas dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – kongresas vyksta tėvų teatinų Šv. Andriejaus bažnyčioje, Romos centre. Pirmąją kongreso dieną buvo klausoma konferencijų ir liudijimų. Vienas kongrese kalbėjusių liudytojų buvo kun. Mariuszas Marszalekas iš Lietuvos. Kongrese taip pat dalyvauja Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Juozas Bačkis.

Brangūs tikintieji, (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

po Gavėnios pasirengimo meto džiaugsmingai švenčiame Velykas visą savaitę iki Atvelykio, kurį šventasis popiežius Jonas Paulius II paskelbė Gailestingumo sekmadieniu. Jėzus atliko patį didžiausią gailestingumo darbą kiekvienam žmogui – pasiaukojo dėl mūsų, kad dovanotų mums gyvenimą. Kristus prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10,10). Velykos – Kristaus prisikėlimas – kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi. Kviečia džiaugtis visomis mums suteiktomis Dievo dovanomis: kiekviena dovanota diena, kiekvienu mums duotu žmogumi ir Dievo kūrinija.

Atsiverkime Gailestingumo jubiliejaus malonei (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Pašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015–2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki  2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės – veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.

 

Kokia proga Jubiliejaus metai švenčiami Bažnyčioje? (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Biblinis Kunigų knygos 25 skyriaus tekstas padeda mums suprasti, ką Izraelio tautai reiškė „Jubiliejaus metai“. Kas penkiasdešimt metų hebrajai išgirsdavo sugaudžiant ragą (jobel), sukviečiantį (jobil) juos švęsti šventųjų metų kaip visų susitaikymo (jobal) laiko. Šiuo laikotarpiu dovanojimo dvasia reikėdavo atkurti gerus santykius su Dievu, artimu ir kūrinija, todėl skatinta, be kita ko, atleisti nuo skolų, suteikti ypatingą pagalbą patekusiems į vargą, pagerinti asmenų tarpusavio santykius ir paleisti į laisvę vergus.

Apaštalinio nuncijaus arkivysk. Pedro López Quintana viešnagė Palangoje

Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė ypatingo svečio – apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.

Savo viešnagę Palangoje arkivyskupas Pedro López Quintana pradėjo nuo Paskutinės Vakarienės mišių. Didįjį ketvirtadienį kreipdamasis į susirinkusiuosius, apaštalinis nuncijus pasidžiaugė, kad galėjo atvykti į Palangą  ir švęsti su šio miesto parapijos bendruomene Didįjį Tridienį gražioje Palangos parapijos bažnyčioje.

Neišgirstasis Benediktas XVI

Prieš beveik dešimtį metų, 2006-ųjų rudenį, Regensburgo universitete tuometinis popiežius Benediktas XVI pasakė daug triukšmo sukėlusią kalbą. Tada daug kas piktinosi jo žodžiais. Gal ne tiek iš pagarbos islamui, kiek dėl reliatyvistinės tolerancijos idealo ir politinio apdairumo sumetimais. Kaip jis galėjo taip neprotingai, taip nediplomatiškai kalbėti?! Juk musulmonai įsižeidė! Bažnyčios reputacija nukentėjo! Tai politiškai nekorektiška!.. Tiesa, prisimenant Sokrato ir Jėzaus iš Nazareto likimus, buvo galima jau seniai suprasti, kad nei filosofija, nei religija nėra politinio korektiškumo sritys. Nors ir vieną, ir kitą pasmerkiant viešas diskursas buvo religinis, atidžiau pažiūrėjus darosi akivaizdu, kad iš tikrųjų abu tapo politinio žaidimo aukomis.

JAV mirė Motina Andželika

Velykų dieną, kovo 27-ąją, sulaukusi 92 metų amžiaus mirė vienas iš žinomiausių JAV katalikybės veidų per pastaruosius dešimtmečius  - Motina Andželika, katalikiškų medijų tinklo EWTN („Amžinojo Žodžio televizijos tinklo“) pradininkė, aistringa pamokslininkė ir visuomenės aktualijų komentuotoja. Tačiau iš viešos veiklos ši vienai pranciškonių klarisių kontempliatyviai kongregacijai priklausanti vienuolė pasitraukė dar 2001 metais, dėl sveikatos problemų.

Powered by BaltiCode