Jurginės – Popiežiaus vardinės

Sekmadienį, balandžio 23-ąją – popiežiaus Pranciškaus, pakrikštyto Jurgio Marijos vardais, vardinės. Balandžio 23-ji – Švento Jurgio liturginė šventė, šv. Jurgis - Lietuvos antrasis globėjas po šv. Kazimiero. Popiežiaus vardinės šiemet sutapo su Atvelykio sekmadieniu, kuris užbaigia Velykų oktavą, tą dieną drauge švenčiamas Dievo gailestingumo sekmadienis, kurį įvedė šv Jonas Paulius II.

Nauji vyskupai Lenkijoje ir Vokietijoje

Tautų Evangelizavimo kongregacijos pasekretoris kun. Tadeuszas Wojda po ilgametės tarnystės Šventam Sostui parvyksta su nauja misija į Lenkiją. Popiežius Pranciškus jį paskyrė Balstogės arkivyskupu. Katalikų apaštalavimo draugijos narys 60 metų arkivyskupas Wojda yra kilęs iš Kielcų vyskupijos Lenkijoje. Po kunigystės šventimų kun. Wojda buvo Katalikų apaštalavimo draugijos vadovas jaunimo misijų reikalams, prieš 27 metus įsidarbino Tautų Evangelizavimo kongregacijoje. Kun. Wojda yra penktasis Balstogės ordinaras po vyskupijos įkūrimo 1991 metais. Naujoji Balstogės vyskupija buvo sudaryta iš Lenkijos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus arkivyskupijos dalies. Naujojo Balstogės arkivyskupo Wojdos konsekravimas įvyks birželio 10 d.

Popiežius pagerbs naujųjų kankinių atminimą

Šeštadienio, balandžio 22-osios pavakare popiežius Pranciškus lankysis Naujųjų Kankinių šventovėje Šv. Baltramiejaus bazilikoje, Tibro saloje. Vizitas prasidės 17 val. Jo metu popiežius šventovėje pagerbs naujųjų laikų kankinius, susitiks su kai kurių XX amžiaus kankinių artimaisiais ir bičiuliais, o po pamaldų gretimoje salėje susitiks su grupe pabėgėlių, į Italiją atvykusių per humanitarinius koridorius, kuriuos su kitomis labdaringomis asociacijomis administruoja Šventojo Egidijaus bendruomenė. Šv. Jonas Paulius II 1999 metais suteikė Šventojo Egidijaus bendruomenei uždavinį Romoje puoselėti Naujųjų Kankinių atminimą ir tam tikslui paskyrė Šv. apaštalo ir kankinio Baltramiejaus šventovę.

Jau daugiau kaip 500 popiežiaus ryto homilijų

Per visą Didžiąją Savaitę ir Velykų oktavą nebuvo tradicinių popiežiaus Pranciškaus aukojamų ryto Mišių su trumpomis homilijomis, kurios, skelbiamos Vatikano radijo ir Vatikano dienraščio „L‘Osservatore Romano“, susilaukia gana didelio dėmesio. Paskutinį kartą rytines Mišias su homilija Vatikano svečių namų Šv. Mortos koplyčioje Šventasis Tėvas aukojo ketvirtadienį prieš Didžiąją savaitę, balandžio 6 d. Mišios su homilija vėl bus aukojamos ateinantį pirmadienį, balandžio 24-ąją. Tačiau reguliarus kassavaitinis ritmas bus atstatytas ko gero tik po popiežiaus kelionės į Egiptą.

Popiežius priėmė Lichtenšteino kunigaikštį

Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Lichtenšteino kunigaikštį Hansą Adamą ir jo įpėdinį Kunigaikštystės regentą princą Aloyzą. Vėliau jie taip pat susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Pietro Parolinu, pastarajame susitikime taip pat dalyvaujant pasekretoriui mons. Antoine’ui Camilleri.

Kaip švęsime Dievo Gailestingumo sekmadienį?

Pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų minima Dievo Gailestingumo šventė.

Vienuolė ir Dievo Gailestingumo apaštalė Faustina Kovalska yra viena garsiausių Bažnyčios šventųjų. Per šią šventąją Viešpats perduoda pasauliui didžiąją Dievo Gailestingumo žinią ir parodo krikščioniškojo tobulumo pavyzdį, kuriam būdingas pasitikėjimas Dievu ir artimo meilė.

Izraelio prezidentas aplankė Šventosios Žemės krikščionių vadovus

Trečiadienį Jeruzalės lotynų patriarchate įvyko Izraelio prezidento Reuveno Rivilno susitikimas su Šventosios Žemės krikščionių Bažnyčių patriarchais ir vyskupais. Izraelio valstybės vadovas, sveikindamas Velykas šiemet kartu švenčiančių Bažnyčių vyskupus, atkreipė dėmesį, kad su krikščionių Velykomis šiemet sutampa  ir pagrindinė judaizmo šventė – Peisachas, išvadavimo iš Egipto vergijos minėjimas. Prezidentas patikino patriarchus ir vyskupus, jog Izraelio valstybei rūpi, kad jos žinioje esančios viso pasaulio krikščionims svarbios šventosios vietos būtų visiems laisvai prieinamos ir saugios. Jis taip pat išreiškė apgailestavimą ir užuojautą dėl pastarojo meto išpuolių prieš krikščionis Egipte, taip pat dėl nesibaigiančio smurto Sirijoje.

UNESCO: taikos premija Lampedūzos merei

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija skyrė Houphouet-Boigny premiją už taikos siekį Italijos Lampedūzos salos merei Giuseppina Nicolini ir prancūzų nevyriausybinei organizacijai SOS Méditerranée. Šis vertingas apdovanojimas jiems suteiktas už daugybės pabėgėlių bei migrantų gyvybių išgelbėjimą ir jų orų priėmimą. „2012 m. išrinkta mere, Nicolini pasižymėjo didžiu žmoniškumu ir ryžtingu atsidavimu sprendžiant pabėgėlių krizę ir jų integraciją. Tūkstančiai pabėgėlių pasiekia Lampedūzos krantus ir kitas Italijos vietas“, rašoma pagrindime.  SOS Méditerranée asociacija padeda visiems, reikalingiems pagalbos asmenims Viduržemio regione.

Popiežius Pranciškus: Jaunimo ugdymas – tai meilės tarnystė

„Auklėkite ir ugdykite su meile. Padėkite mokiniams, kad išsiskleistų visi jų gabumai“, - rašo popiežius Pranciškus Brolių maristų kongregacijos nariams, minintiems savo vienuolijos įsikūrimo 200 metų sukaktį ir besiruošiantiems savo generalinei kapitulai, kuri šių metų rugsėjo mėnesį vyks Kolumbijoje.

„Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)

Prisikėlusio Jėzaus pasirodymas mokiniams, o galiausiai ir abejojančiam Tomui teisėtai vadinamas dievišku Gailestingumu. Susitaikymo sakramentas, įsteigtas Jėzaus Prisikėlimo šviesoje pirmosios savaitės vienoje iš dienų, įgalino apaštalus atleisti nuodėmes, sutaikinti juos supantį pasaulį Jėzaus pasakytais žodžiais: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“ (Jn 20, 23). Išvydus Prisikėlusio Jėzaus kančios ženklus abejojančio Tomo žodžiai: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! (Jn 20, 28) visiems laikams skamba lyg išpažinimo himnas tikėjimui ir amžinajam gyvenimui ir bet kokios abejonės vijimui šalin.

Popiežius kanonizuos naujus šventuosius Fatimoje ir Romoje

Mariją regėję brolis ir sesuo Pranciškus ir Jacinta Marto bus paskelbti šventaisiais gegužės 13 dieną Fatimoje. Fatimos piemenėlių kanonizacijai vadovaus popiežius Pranciškus, kuris gegužės 12-13 dienomis su apaštališkuoju vizitu lankysis Portugalijoje, Fatimos Marijos apsireiškimų šimtmečio proga. Apie kanonizaciją gegužės 13 dieną Fatimoje pranešė popiežius Pranciškus ketvirtadienį eilinėje viešoje konsistorijoje, sušauktoje dėl kai kurių kanonizacijų.

Kaišiadorių vyskupo kvietimas dalyvauti beatifikacijoje

Brangūs broliai ir seserys,

Su dideliu džiaugsmu sulaukėme žinios, jog 2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus pripažino Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystę ir atvėrė kelią jo paskelbimui Palaimintuoju. Tai nepaprastai svarbus įvykis ne tik mūsų vyskupijai, bet ir visai Lietuvai, nes beatifikacijos iškilmės Lietuvoje bus švenčiamos pirmą kartą.

„Vis savęs klausiu: kodėl gi kariaujama?“ Popiežiaus interviu italų dienraščiui

Popiežius jau penktą kartą Paskutinės vakarienės atminimą švenčia su paribiuose atsidūrusiais žmonėmis; jiems plauna kojas. Šią tradiciją Pranciškus įvedė pirmosios savo pontifikato Didžiosios savaitės ketvirtadienį – 2013 m. kovo 28 d. – Paskutinės vakarienės Mišias aukodamas nepilnamečių pataisos namuose, Romoje. Antrąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias popiežius aukojo ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, ketvirtąsias – migrantų globos centre. Šiemet Paskutinės vakarienės Mišias popiežius nusprendė aukoti už kelių dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos esančio Paliano miestelio kalėjime.

Henri Boulad SJ: ko reikia, kad pakeistume pasaulį?

„Kad pakeistume pasaulį, reikia pakeisti žmogaus širdį. Žmonijos ateitis priklauso nuo mūsų, nuo mūsų atsivertimo, nuo mūsų asmeninio gyvenimo pakeitimo“ – kalbėjo jėzuitas egiptietis Henri Boulad, kurį sutiko Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ korespondentė.

Į Romą grįžta „Žemės kaimelis“, kurio centre – dialogas

Balandžio 21-25 dienomis į Romą grįžta „Žemės kaimelis“: penkios dienos skirtos planetos saugojimui. Šių metų pagrindinė kaimelio tema – tarpkultūrinis dialogas. Renginį organizuoja Fokoliarų judėjimas kartu su asociacija „Žemės diena“, bendradarbiaudami su Italijos Aplinkos ministerija. Programoje numatyta dešimtys apvalaus stalo diskusijų apie ekonomiką, švietimą, mokslą, sveikatą, sportą, tarpreliginius santykius, liudijimai, koncertas už žemę.

Popiežiaus kelionė į Egiptą: žada atvykti ir patriarchas Baltramiejus

Ortodoksų patriarcho Baltramiejaus žodžiai, kad „greitai“ gali pasitaikyti nauja proga jam susitikti su popiežiumi Pranciškumi, jau septintąjį kartą, iš tiesų, italų žiniasklaidos duomenimis, rodos, išsipildys mažiau nei už dešimties dienų. Pranešama, kad ekumeninis Konstantinopolio patriarchas, kuris turi garbės pirmumą tarp visų ortodoksų Bažnyčių, balandžio 28 dieną žada būti Egipte ir dalyvauti tarptautinėje taikos konferencijoje, kartu su popiežiumi Pranciškumi ir konferencijos šeimininku, islamiškojo Al Azhar universiteto didžiuoju imamu Mohamedu al-Tayyibu. Numatytas susitikimas ir su koptų ortodoksų popiežiumi Tawadrosu.

Popiežius šiemet nekeliaus į Braziliją

Šventojo Sosto Spaudos salė informuoja, kad popiežius Pranciškus prieš kelias dienas parašė laišką Brazilijos prezidentui ir, atsakydamas į prezidento kvietimą, pranešė, kad negalės atvykti į Braziliją ir dalyvauti šiemet švenčiamo Aparesidos Dievo Motinos šventovės 300 metų jubiliejaus renginiuose.

Pradėta kun. Jacques'o Hamelio beatifikacijos byla

Pradėta kun. Jacques’o Hamelio, Prancūzijoje nužudyto Ruano vyskupijos dvasininko, beatifikacijos byla. Apie oficialiai pradėtą beatifikacijos bylą pranešė Ruano vyskupas Dominique Lebrun Didįjį Ketvirtadienį Ruano katedroje, po Krizmos Mišių, kuriose dalyvavo daug kunigų, diakonų ir paprastų tikinčiųjų. Apie pradėtą beatifikacijos bylą pranešama vyskupijos portale. Bylos postulatorius yra kun. Dominique Vigouroux.

Pranciškus: krikščionybė – ne ideologija, bet tikėjimo kelionė

Krikščionybė tai ne ideologija ir ne filosofinė sistema, bet tikėjimo kelionė, kuriai pradžią davė pirmųjų Kristaus mokinių liudijimas. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus Velykų oktavos trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams komentuodamas šv. Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams ištrauką.

7 priežastys dalyvauti Lietuvos jaunimo dienose Vilniuje

Šiemet birželio 23–25 dienomis jau 9 kartą įvyks Lietuvos jaunimo dienos – bene didžiausias Lietuvos Katalikų Bažnyčios organizuojamas renginys. Visi keliai į sostinę ves dar ir todėl, kad jų metu Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Visgi tai ne vienintelės priežastys, kodėl verta dalyvauti Jaunimo dienose.

Vilniuje prasidėjo Gailestingumo savaitė

Vilniuje Šv. Velykomis prasidėjo Dievo Gailestingumo savaitė, kuri tęsis iki Atvelykio – Dievo Gailestingumo sekmadienio, balandžio 23-iosios.

Visą šią savaitę kasdien Dievo gailestingumo šventovėje (Domininkonų g. 12) prie stebuklingo Dievo gailestingumo paveikslo šv. Mišios bus aukojamos 7, 9, 10, 12, 13.30, 18 ir 20 val. lietuvių k. bei 8 ir 16 val. lenkų k. Vidurdienio šv. Mišias šią savaitę aukos vis kitas Lietuvos vyskupas. Šią savaitę Vilniuje Dievo gailestingumo šventovėje 15 val. lietuvių kalba ir 15.45 val. lenkų k. kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis. Tarp šv. Mišių meldžiamasi Rožinio malda, Valandų liturgija, vyksta Švč. Sakramento adoracija. Kas vakarą nuo 22 val. iki vidurnakčio vyks šlovinimas, evangelizacija mieste, Švč. Sakramento adoracija, melsis Vilniaus parapijų jaunimas. Naktinę maldą iš šventovės tiesiogiai transliuos Marijos radijas.

Egipto jėzuitas: ko reikia, kad pakeistume pasaulį?

Kad pakeistume pasaulį, reikia pakeisti žmogaus širdį. Žmonijos ateitis priklauso nuo mūsų, nuo mūsų atsivertimo, nuo mūsų asmeninio gyvenimo pakeitimo. Įstatymų, politikos nepakanka: kol nepakeisime žmogiškos būtybės iš vidaus, nepasieksime nieko. Mano tikslas yra uždegti žmonių širdis. Žadinti pasitikėjimą gailestingumo pilnu Dievu, kuris visada pasilenkia virš žmonijos su savo meile.

Pagalbos šauksmas iš Sirijos: kad ši kančios taurė praeitų

„Kristus prisikėlė, tikrai Jis prisikėlė“, rašo Damaske, Didįjį penktadienį, balandžio 14 dieną paskelbtame Velykiniame laiške du Rytų Bažnyčių vadovai: Jonas X, Antiochijos graikų ir visų Rytų patriarchas ir Efremas II, Antiochijos sirų ir visų Rytų patriarchas, Sirų Bažnyčios primas.

Velykos Šventojoje Žemėje. Džiaugsmas ir liūdesio šešėlis

Šiemet kur kas daugiau, negu paprastai, maldininkų Velykų proga lankėsi Šventojoje Žemėje. Didesnio skaičiaus priežastis labai paprasta – šiemet tą pačią dieną Kristaus prisikėlimą minėjo ir Romos katalikai bei kiti Vakarų krikščionys, ir Julijaus kalendoriaus besilaikančios Rytų Bažnyčios. Be to, krikščionių Velykos sutapo ir su žydų Velykų – Peisacho savaite, prasidėjusia krikščionių Didžiojo pirmadienio vakarą.

Benedikto XVI išrinkimo popiežiumi dvyliktosios metinės

Kardinolas Joseph Ratzinger buvo išrinktas popiežiumi 2005 metų balandžio 19 dieną ir tapo šešioliktuoju popiežiumi, pasirinkusiu Benedikto vardą. Benediktas XVI po septynerių metų, dešimties mėnesių ir devynių dienų, 2013 metų vasario 28 dieną pasitraukė iš visų popiežiaus pareigų, „Petro tarnystę“, kuriai buvo išrinktas, pratęsdamas nauju būdu – kaip popiežius emeritas.

Velykų oktavoje – Evangelijos pasakojimai apie Jėzaus Prisikėlimą

Antrąją Velykų dieną popiežius Pranciškus palinkėjo Velykų oktavos dienomis „pratęsti Kristaus prisikėlimo džiaugsmą“, „nepraleisti progos būti Priskėlusio Viešpaties taikos liudytojais“. Trečiąją Velykų oktavos dieną, antradienį, Šventasis Tėvas pasiuntė žinią, kad „šią savaitę būtų į gera jei kasdien perskaitytume Evangelijos pasakojimą, kuriame kalbama apie Kristaus prisikėlimą“. Žinia perduota per popiežiaus Tviterio paskyrą.

Bavarai atvyko pasveikinti Benediktą XVI

Devyniasdešimtmetį švenčiantį popiežių emeritą Benediktą XVI Velykų pirmadienį aplankė kelios dešimtys jo tautiečių bavarų – Bavarijos premjeras Horst Seehofer ir tradiciniais kostiumas pasipuošę Kalnų šauliai. Susitikime dalyvavo ir popiežiaus emerito brolis – jau devyniasdešimt ketvirtuosius metus einantis prelatas Georgas Ratzingeris.

Kun. Kazimieras Milaševičius OSB: Prisikėlęs Kristus pirmas ieško žmogaus

Skaitant Evangelijų tekstus nuo tuščio Jėzaus kapo atradimo stebina, kiek daug juose pasimetimo, nesusipratimų, abejonių. Panašu, kad pirmiesiems krikščionims prireikė nemažai laiko suprasti, kas įvyko ir ką tai keičia. Kaip ir prieš du tūkstančius metų tikintieji patiria tuos pačius gundymus, pasitikėjimo Dievu trūkumą, net suabejoja Kristaus prisikėlimu. Pasak tėvo Kazimiero Milaševičiaus, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno prioro, geroji žinia, kurią perduoda evangelijų pasakojimai, yra ta, kad Dievas sugeba prieiti prie žmogaus taip, kad būtų atpažintas. Prie kiekvieno – asmeniškai, subtiliai. Jis užkalbina Mariją Magadalietę sode, ateina į vakarienbutį, kur užsidarę apaštalai, prisijungia prie dviejų mokinių kelyje į Emausą.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode