Pyktis ant Dievo: „Kodėl iš manęs atėmei brangiausia?“

Jei tikime į Dievą, šis klausimas gali nuskambėti šventvagiškai. Taip galvoti – gal, kur nuo to dėsies... Bet ištarti?! Kaip galima pykti ant To, kuris, kaip rašoma šventose ir dvasingose knygose (ir todėl mūsų protas gerai tai žino), yra tobula Meilė, nuo kurio malonės visiškai priklausome? Tačiau jei turime drąsos, o gal esame pakankamai (ir palaimintai) nusilpę ir nebepajėgiame slėptis nuo savo jausmų, veikiausiai tokį pyktį ar priekaištą įžvelgiame buvus ar esant. Uoliai stengtis nepykti ant Dievo, kitaip sakant – to pykčio nepripažinti ir neišreikšti nėra tas pats, kas jo neturėti. Šiam jausmui rastis yra daugybė priežasčių, šiuo atveju mums svarbios tos, kurios susijusios su skyrybų išgyvenimais.

Popiežius: Gyvenimas pagal Dvasią - mūsų prisikėlimo pradžia

Popiežius Pranciškus palinkėjo ramumos Velykų oktavos laikotarpyje, pratęsiančio Kristaus prisikėlimo džiaugsmą. Šventasis Tėvas kalbėjo Antrąją Velykų dieną vidudienio maldos susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje. „Priimkite kiekvieną gerą progą būti Priskėlusio Viešpaties taikos liudytojais! Džiugių ir šventų Velykų!“, sakė popiežius, drauge paprašęs prisiminti jį maldose.

Velykų Vigilija: įžengėme į kapą, išeikime iš jo, pamatykime naują aušrą

„Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo“. Galime įsivaizduoti šiuos žingsnius... būdingus žingsnius to, kuris eina į kapines, sunkiu ir sumišusiu žingsniu, netvirtu žingsniu to, kuris dar negali patikėti, kad viskas baigėsi tokiu būdu... Galime įsivaizduoti jų išblyškusius veidus, sudrėkusius nuo ašarų.... Ir klausimą – kaip įmanoma, kad Meilė mirė? – pradėdamas Velykų Vigilijos Mišių, šv. Petro bazilikoje, homiliją sakė popiežius Pranciškus.

Popiežiaus Velykinis sveikinimas: Taikos mūsų dienoms!

 

Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienio rytą vadovavo Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo Mišioms Šv. Petro aikštėje, pasakė trumpą homiliją, o po Eucharistijos šventimo papamobiliu apvažiuodamas aikštę sveikino Mišių dalyvius ir iš pagrindinio Šv. Petro bazilikos balkono suteikė iškilmingą Velykų palaiminimą Romos miestui ir pasauliui „Urbi et Orbi“. Prieš palaiminimą Šventasis Tėvas pasakė tradicinę Velykinę kalbą:

Kryžius yra ne „prieš“ pasaulį, bet „už“ pasaulį

Didžiojo penktadienio pavakare popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje vadovavo Viešpaties Kančios pamaldoms. Jų centre – evangelisto Jono aprašytos paskutinės Jėzaus žemiškojo gyvenimo valandos ir nukryžiavimo scena. Kaip įprasta, homiliją šia proga sakė ne popiežius, bet jo namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas (Velykos)

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. (Jn 20, 1–9)

Kryžiaus kelio Koliziejuje istorija

Kasmet Didžiojo penktadienio vakarą popiežius vadovauja Kryžiaus keliui prie Koliziejaus – romėniško antikos laikų amfiteatro, menančio pirmųjų krikščionių persekiojimų laikus.

Ši tradicija siekia aštuonioliktojo amžiaus vidurį. Pirmasis Kryžiaus keliui Koliziejaus viduje vadovavo popiežius Benediktas XIV 1750 m. Didįjį penktadienį, norėdamas suteikti daugiau iškilmingumo ir maldingumo tais metais švęstam krikščionybės jubiliejui. Kryžiaus kelio Koliziejuje tradicija gyvavo iki 1870 m. Italijos karalystei užėmus Romos miestą ir panaikinus Bažnyčios valstybę kelis dešimtmečius nebuvo oficialių kontaktų tarp Vatikano ir naujos italų valdžios, dėl to ir Kryžiaus kelio Koliziejuje tradicija nutrūko.

Liuksemburgas: Krikščionių Bažnyčių žinia Velykoms

„Pasaulyje, kuris tampa vis labiau abejojantis ir pasimetęs, krikščionys suvienija savo balsus, kad skelbtų pergalę prieš mirtį, patvirtindami savo tikėjimą į Prisikėlimą“, - rašo vienuolika Liuksemburgo Krikščionių Bažnyčių tarybos narių Velykoms skirtoje žinioje. Dokumente pažymima, kad krikščionys stengiasi pažinti giliau ir supažindinti kitus su Kristumi, Jo kančios ir Prisikėlimo galia.

Patriarchas Sako: Tikėjimas į Kristų stipresnis už neapykantą ir terorizmą

Krikščionys Irake ir visame pasaulyje  rengiasi švęsti Prisikėlimo Velykas nepaisant kentėjimų ir sunkumų, kuriuos sukėlė rasistinė neapykanta ir kruvini teroristų išpuoliai. Agentūra „Asianews“ cituoja chaldėjų patriarcho Louiso Raphaelio Sako žinią, išplatintą Didžiosios savaitės proga, kurioje pabrėžiama, kad krikščionims patikėtas dialogo ir susitaikymo uždavinys. Patriarchas Sako kviečia politikus ir religinius lyderius kurti „pilietinę ir modernią“ valstybę, kuri gebėtų kurti veiksmingas švietimo, ekonomikos ir socialines programas, idant irakiečiai galėtų džiaugtis saugia ir taikia ateitimi, pasižyminčia teisingumu, orumu ir laisve. Bažnyčios uždavinys yra atgaivinti Ninivės lygumą įkvepiant naują gyvybę jos miestams ir kaimams.

Didysis penktadienis. Prasmė

Didįjį penktadienį prisimename Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas. Šiandien mintimis sustojame ties kryžiumi ir Viešpaties kentėjimais; ne siekdami susigraudinti, tačiau norėdami prisiminti Jo meilę, kuria mus mylėjo iki paskutinio kraujo lašo, kad gautų atleidimą už mūsų nuodėmes.

Krizmos Mišios vyko Vilniaus arkikatedroje

Didžiojo ketvirtadienio, 2017 m. balandžio 13 d., rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyko Krizmos šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, 104 Vilniaus arkivyskupijoje tarnaujantys kunigai. Prieš šv. Mišias visi susirinkusieji meldėsi Valandų liturgiją, psalmes giedoti padėjo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos seminaristai.

Didysis Ketvirtadienis

 Evangelijoje pagal Joną randame platų pasakojimą, kaip Jėzus nusivilko viršutinius drabužius, persijuosė rankšluosčiu, įpylė vandens į praustuvą ir mazgojo mokiniams kojas.

Didysis Penktadienis

Kristaus kančios pasakojime pro mūsų akis praslenka vienas už kitą šiurpesni vaizdai: Jėzaus agonija Alyvų kalne, Judo išdavystė, Viešpaties pasmerkimas ir jo kelionė su kryžiumi į Golgotą. Giliai sukrėsti klausomės prie kryžiaus prikalto Jėzaus žodžių: nuo pirmojo „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ iki paskutiniojo – „Atlikta“. Suvokiame, jog čia vyksta kažkas nepaprasto, kas asmeniškai paliečia kiekvieną žmogų, ir nė vienas negalime praeiti pro šalį abejingas, nes visi esame paliesti nuodėmės ir už kiekvieną liejosi Viešpaties kraujas.

Mieli Broliai Seserys!

2016 m. spalio 19 dieną ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus, komentuodamas tą dieną skaitytą prieš mirtį rašyto šv. apaštalo Pauliaus Antrojo laiško Timotiejui ištrauką, kalbėjo: „Geras sielų ganytojas nesivaiko galios ir turtų, bet visada yra su Jėzumi. Gero sielų ganytojo Jėzus neapleidžia; taip pat ir senatvėje, ligoje ir kančioje Jėzus visada yra su juo.“

Jis prisikėlė, Jis gyvas

Velykinis Kristaus Prisikėlimas yra Jėzaus dieviškumo ženklas, kuris mus veda iš mirties į gyvenimą, iš lėkšto gyvenimo beprasmybės į suvoktą amžino gyvenimo ilgesį bei prasmę, todėl, kai Velykų nakties liturgijoje uždegame žvakę ir atnaujiname Krikšto įžadus, suvokiame, kodėl gyventi verta ir prasminga. Mes ne vieniši šiame žemiškame kelyje – su mumis prisikėlęs Jėzus!

Didysis penktadienis: meilė, kviečianti atsakui

Ši diena ypatinga krikščionims visame pasaulyje. Ji unikali visoje religijų istorijoje. Dievas atskleidžia save iki galo. Ne jis reikalauja žmonių aukų sau, o pats už juos pasiaukoja. Tam, kad atsikurtų nutrūkęs santykis. Įvyktų susitaikymas. Tiksliau, Dievas sutaikina su savimi žmones, – Jis juk jau visada buvo jų pusėje. Tad didysis kančios įvykis išties byloja apie didžiąją meilę, kviečiančią atsakui. Santykiui.

Kun. Artūras Kazlauskas komentuoja išskirtinę šiandienos liturgiją.

Kryžiaus kelio meditacija

Kryžiaus kelias (Via Dolorosa) Jeruzalėje – tai brangiausias krikščionims kelias. Šiuo keliu nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių praėjo mūsų Išganytojas.

Ėjimas tuo keliu, kuriuo už mus kenčiantis Jėzus praėjo paskutinę savo žemiškojo gyvenimo dieną prieš du tūkstančius metų, tepaliečia mūsų širdžių gelmes.

Jėzaus Kristaus teismo procesas: ar galėjo Pilotas paleisti Jėzų?

Jėzaus Kristaus teismo procesas, priešingai tuo metu galiojusioms teisinėms procedūroms, organizuotas išskirtinės skubos tvarka švenčių išvakarėse. Jėzaus teisme ne tik niekas negynė, jis dar buvo spaudžiamas liudyti prieš save. Apie daugybę Jėzaus teismo proceso pažeidimų ir apie tai, ar galėjo Pilotas pasielgti kitaip kalbamės su Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja docente Aušrele Požėraite ir Mykolo Romerio bei Vytauto Didžiojo universitetų dėstytoju, teisės daktaru Mariumi Jonaičiu.

„Mes, kunigai, turime tarnauti“. Popiežiaus interviu italų dienraščiui

Popiežius jau penktą kartą Paskutinės vakarienės atminimą švenčia su paribiuose atsidūrusiais žmonėmis; jiems plauna kojas. Šią tradiciją Pranciškus įvedė pirmosios savo pontifikato Didžiosios savaitės ketvirtadienį – 2013 m. kovo 28 d. – Paskutinės vakarienės Mišias aukodamas nepilnamečių pataisos namuose Romoje. Antrąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias popiežius aukojo ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, ketvirtąsias – migrantų globos centre. Šiemet Paskutinės vakarienės Mišias popiežius nusprendė aukoti už kelių dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos esančio Paliano miestelio kalėjime.

Krizmos Mišios: Evangelijos malonės – Tiesa, Gailestingumas, Džiaugsmas

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną (džiugų skelbimą) vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“, žodžiais iš Evangelijos pagal Luką Krizmos Mišių homiliją ketvirtadienio ryte, šv. Petro bazilikoje, pradėjo popiežius Pranciškus.

Kauno arkivyskupas metropolitas priėmė Armėnijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje

Balandžio 11 dieną Kauno kurijoje arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas priėmė Armėnijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje Tigraną Mkrtchyaną. Susitikime buvo sutarta, jog armėnų tautos genocido 102 metinėms paminėti š. m. balandžio 23 dieną 18 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose melsimės už armėnų tautą ir jos 1915 m. genocido aukas. Eucharistijos liturgijai vadovaus Kauno arkivyskupas, dalyvaus Armėnijos ambasadorius Lietuvoje, kviečiama (taip pat ir giedoti) armėnų bendruomenė, gyvenanti Kaune bei visoje Lietuvoje.

Velykinis ganytojiškas laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).

Didysis ketvirtadienis – Paskutinė vakarienė

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Šv. KRIZMOS Mišios arkikatedroje: „Su Jėzumi esame geroje draugijoje“

Balandžio 13 d. rytmetį Kauno arkikatedroje bazilikoje švęsti šv. Krizmos Mišių į susirinko bemaž 80 arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų, kad bendrystėje su savo vyskupu atnaujintų kunigystės pažadus ir Dievo padedami, tikinčiųjų maldos užtarti juos toliau tesėtų ir Jėzaus pavyzdžiu tarnautų Dievui bei žmonėms. Krizmos Mišiose buvo paruošta ir palaiminta šventoji Krizma ir katechumemų bei ligonių patepimo aliejai, vėliau išvežami į parapijas, kad Dievo malonė per juos plačiai pasklistų ir pasiektų visus ją priimančius. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Pastoralė“.

Įšventins vedusius vyrus diakonais

Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijoje, švenčiant Kauno arkivyskupijos globėjo Šventojo Jono Krikštytojo gimimo iškilmę, Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, diakonais bus įšventinti 6 vedę vyrai, kurie nuo 2012-ųjų metų šiems šventimams ruošėsi studijuodami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre.

Didysis ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link

Balandžio 16-ąją švęsime Kristaus prisikėlimo šventę – Velykas. Paskutinė savaitė iki jų vadinama Didžiąja arba Šventąja, nes šiomis dienomis prisimenami svarbiausi Kristaus gyvenimo kulminacijos įvykiai. Tikslas, dėl kurio Jis gyveno tarp mūsų.

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje. Apie tai plačiau pasakoja liturgijos specialistas kunigas Artūras Kazlauskas.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode