„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6,33)

Vasario mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijos tema – Dievas ir pinigas. Jėzus primena pavojų, jei pinigas žmogaus gyvenime tampa tikslu, o ne priemone, tuomet žmogaus gyvenimo kelionė yra tikrame pavojuje, nes kelio rodyklės tampa klaidingomis nuorodomis. Tačiau ne mažesni pavojai tyko ir tų, kurie gyvenimo džiaugsmą iškeičia į nuolatinę baimę ir rūpestį: ką valgys, ką vilkės ir ką atneš rytojaus laukimas. Jėzus kviečia pažvelgti į kūriniją ir jos grožį bei pasimokyti iš Dievo kūrinijos, kaip reikia vertinti kiekvieną suteiktą akimirką šlovinti Kūrėją tau duota giesme ir tos valandos darbu. Tikras ir neabejotinas žmogaus gyvenimo laimės pagrindas yra mūsų pasitikėjimas Apvaizda kiekviename žmogaus gyvenimo žingsnyje.

Katalikiška žiniasklaida pirmą kartą bendrame stende!

Vasario 23–26 d. sostinėje vyks 18-oji Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Pirmą kartą šioje tarptautinėje knygų mugėje BAŽNYČIOS KRONIKOS FONDO dėka KATALIKIŠKA ŽINIASKLAIDA jungiasi į vieną bendrą stendą. Jį bus galima rasti trečioje salėje priešais LRT forumą. Stendo numeris parodoje 3.17. Daugiau informacijos apie mugę www.vilniausknygumuge.lt.

Popiežiaus katechezė. Jau matome naują dangų ir naują žemę

Tęsdamas katechezę apie krikščionišką viltį, trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus komentavo apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžius:

„Visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai. O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais” (Rom 8,22-26).

Popiežius priėmė tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ dalyvius

Kartu su teise emigruoti turi būti garantuota ir teisė neemigruoti, - sakė popiežius Pranciškus, antradienį susitikęs su šiomis dienomis vykusio Šeštojo tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ dalyviais. Šiuos, kas dveji metai vykstančius forumus, rengia Šventojo Sosto visapusiško žmogaus vystymosi dikasterija, tarptautinis vienuolių skalabriečių pagalbos migrantams tinklas ir Konrado Adenauerio fondas.

„Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų paguoda“ po restauracijos grįžta į Pivašiūnus

Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose grįžta altorinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija) su karūnomis, aptaisais ir rėmu“. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas.

Malda už Lietuvą Latvijoje

Vasario 18 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime viename Latvijos miestų - Jelgavoje.

11 val. Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos katedroje aukotos lietuviškos šv. Mišios, kuriomis labai džiaugėsi Jelgavos lietuvių bendruomenė. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justs ir Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza.

Pranciškus: Vaikai kareiviai – tai tragedija

Po kartu su sekmadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje buvusiais žmonėmis kalbėtos „Viešpaties Angelo“ maldos, popiežius dar kartą kreipėsi į visus susitikimo dalyvius ir pakvietė melstis už Kongo Demokratinėje Respublikoje šiomis dienomis vėl prasiveržusio smurto aukas.

Popiežius: Į blogį atsakykime gerumu

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus mums rodo naują teisingumo kelią, ragina artimo meile įveikti seną taisyklę „akis už akį, dantis už dantį“. Apie tai kalbėjo ir popiežius Pranciškus, sveikindamas maldininkus ir turistus vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę.

Apie vieną svarbiausių lietuviškų albumų

Domantas RAZAUSKAS

Šiemet sukanka lygiai 40 metų nuo vieno istoriškai svarbaus albumo gimimo. 1977-aisias, tuo metu 26-erių, Vytautas Kernagis Vilniaus plokštelių studijoje įrašė pirmąją savo oficialią plokštelę, kuri taip ir vadinosi „Vytautas Kernagis“. Ilgainiui albumas imtas vadinti „Akustiniu“. Nė kiek neperdėdamas ir neabejodamas teigiu, kad tai vienas svarbiausių ir įtakingiausių albumų Lietuvos muzikos istorijoje, nenustojantis daryti įtakos dar ir šiandien.  

Apie netobulumą kaip vientisos tylos pažinimo šaltinį

Jūratė ZIEDELYTĖ

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų išgyvena tas gniuždančias netobulumo (silpnumo, bejėgiškumo, savigraužos, savikritikos, kaltės, neapykantos sau jausmo) akimirkų, kai visi mūsų gražiausi sielos apsireiškimai nublanksta ir atsiveria vidinė smegduobė į sunkią kasdienę buitį ir būtį. Bet kartais nutinka taip, kad būtent visuose pačiuose netobuliausiuose tylos pavidaluose slypi didžiausia jėga. Tyla savyje yra tobula, tačiau mūsų valia ji tampa slegiančia tuštuma, kurioje, jei jos neprižiūrime, per laiką prisikaupia nerimo, baimių, neapykantos ir kitų sunkių jausmų bei emocijų. Ten, kur tylą slegia saviplakos akmenys, glūdi pati galingiausia jėga į jos beribį pažinimą. Pakanka leisti jos slėpiniui įeiti pro siaurą nuo įtemptų minčių įelektrinto proto angą, šiek tiek atsitraukti nuo savo iškreipto pažinimo veidrodžių, kad galėtum geriau įsiklausyti į tylos slėpinio šnabždesį. Nors tai atrodo sunkiai pasiekiama triukšmo perpildytame pasaulyje ir vidinėje suirutėje, nors kartais baimė stipresnė už pasitikėjimą dieviškaisiais kelrodžiais, niekas negali iš mūsų atimti galimybės būti tylos tarpininkais.

Pašaukti į šventumą

7 eilinio sekmadienio homilija

Jėzus savo sekėjams įsakmiai primena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5,48). Jėzus nekviečia būti gudriais, versliais, sėkmingais, bet kviečia būti tobulais. Ir labai aukštai iškelia tobulumo kartelę – būti panašiems į dangiškąjį Tėvą, kuris myli net nusidėjėlius ir „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5,45).

„Mylėkite savo priešus“ (plg. Mt 5, 38–48)

Šiandien, kai valdančioji Lietuvos Seimo dalis vis labiau ir be jokių užuolankų simpatizuoja neopagonybei, o vienas žemės ūkio magnatas ir net Seimo narys savo tėvonijoje yra įkūręs neopagonišką šventvietę, ne vienam katalikui ir krikščioniui kyla klausimas: o kaip su Kristaus mokymu ir jo žinia – Evangelija, nejau visa tai pasenę ir svetima lietuviui, kaip kad tvirtina neopagonybės skleidėjai Lietuvoje? Ar šiandien gali atsakyti į visus gyvenimo prasmės, o neretai ir žmogaus gyvenimo kančios klausimus sugrįžimas į gamtą, jos reiškinių sudievinimas?

Popiežius paskyrė lietuvio beatifikacijos iškilmių datą

Su džiaugsmu pranešame, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Pranciškaus pratarmė kunigo vienuolio pedofilo aukos knygai

Danielio Pittet knygos italų kalba viršelis - RV

PASIDALINK:

Tėve, jums atleidžiu“ – taip skamba šveicaro Danielio Pittet, šiandien 58 metų amžiaus vyro, bibliotekininko ir šešių vaikų tėvo, vasario 16-ąją pasirodysiančios knygos pavadinimas. Šioje knygoje yra aprašomas susidūrimas Fribūre su kunigu pedofilu, vienuoliu kapucinu, ir ketverius metus, nuo 1968 iki 1972, trukęs lytinis išnaudojimas, jo paliktos žaizdos ir sunkus kelias atsistoti, kaip sako Pittet, „ant kojų“, pagyti atleidimo, maldos ir kitų pagalbos dėka.

Dykumos tėvai. Aba Danielius: „Kūnas klesti tiek, kiek silpsta siela“

Danielius buvo Arsenijaus mokinys. Budėjo prie jo šiam mirštant 449 metais. Sužinojęs, kad Arsenijus jam paliko apsiaustą, vilnonius marškinius ir sandalus, Danielius pasakė: „Nesu jų vertas, bet dėviu, kad jis mane laimintų.“

1. Apie abą Danielių pasakojo, kad kai barbarai užpuolė Skėtę ir kiti tėvai pabėgo, senolis pasakė: „Jei aš Dievui nerūpiu, kam gyventi?“ Tai taręs, praėjo pro barbarų minią ir liko nepastebėtas. Tada sau pasakė: „Matai, Dievas manimi rūpinasi, nes aš vis dargyvas. Dabar pasielgsiu kaip visi žmonės ir pabėgsiu  su tėvais.“

Apie aistrą gyventi

Juozapa Živilė MIELIAUSKAITĖ SF

Kai vasarą su jaunimu važiavome į Pasaulio jaunimo dienas Lenkijoje, pasiūliau įsivardinti vieną Jėzaus bruožą, kuris jiems yra svarbiausias – ir kelionės metu stebėti, kaip Dievas veikia gyvenime, kur tas bruožas tampa atpažįstamas. Labai naujų ir netikėtų įžvalgų tada jaunimas padarė, ypač apie Dievo gailestingumą – kaip jis pasireiškia. Aš tada įvardijau, kad man ryškiausias Jėzaus bruožas yra aistra, Jo visas buvimas persmelktas visa apimančios aistros – Jis viską daro nepaprastai aistringai, net ir mirti eina su didžiule aistra. Norėčiau šito labiau išmokti. Ir norėčiau šito daugiau matyti gyvenime – aistros, aistros gyventi, patirti, jausti, kurti – ne priimti gyvenimą kaip paruoštą pusfabrikatį, kur daugiau mažiau viskas aišku, o kaip dovaną, kuri išsiskleidžia dėl kokybiško naudojimosi ja.

Šv. Valentino diena KITAIP Kaune – meilės nuotykis jau dešimtąjį kartą

Vasario 14-ąją „Žalgirio“ arenoje Kaune vėl šėls Šv. Valentino diena KITAIP. „Ši šventė mums primena, kad įsimylėti yra „okey“, kad yra smagu dažnai įsimylėti ir kad įsimylėjimo autorius yra Dievas. Jis pirmas mus įsimylėjo, dėl to mes galime švęsti įsimylėjėlių dieną“, – sako Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Vysk. Kęstutis Kėvalas: „Visus yra ištikusi įsimylėjėlio dalia“

Živilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

Vasaris – mėnuo, kurio keturioliktoji diena nusidažo raudona spalva. Tą dieną gatvėse gali pamatyti širdelėmis nusėtų paauglių veidų, socialiniuose tinkluose skaityti džiaugsmingų meilės prisipažinimų arba išgirsti nusivylimo atodūsių, kad ši diena galėtų būti išbraukta iš kalendoriaus, nes, neturint antrosios pusės, nėra prasmės nei džiaugtis, nei švęsti. Bet ar tikrai Šv. Valentino diena džiugi tik įsimylėjėlių poroms? Ar švęsti galima tik būnant poroje? Apie tai, kam skirta ši diena ir kaip ją gali švęsti ne tik poros, kalbamės su Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

Vatikano valstybei – 88 metai

Vasario 11 d. sukako 88 metai nuo Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis, o tuo pačiu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Arkivysk. G. Grušas: turime kalbėti apie tikrąsias smurto priežastis

Kalbėdamas apie smurto mūsų visuomenėje priežastis, arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, kad dažnai kaip pagrindinė smurto priežastis yra įvardijamas nesupratimas, kas yra smurtas, kylantis iš to, jog suaugę žmonės patys vaikystėje yra gavę lupti ir dėl to nesupranta, kodėl tai blogai. „Taip, tai tiesa, kad žmonės, patyrę smurtą, patys dažnai smurtauja, – sakė arkivyskupas. – Bet per mažai kalbama apie kitus svarbius mūsų visuomenės faktorius, kurie lemia smurtavimo problemą. Vienas iš svarbiausių tokių faktorių yra girtuoklystė. Jei pažiūrėsime į šeimas, kuriose yra smurtaujama, labai dažnai šios šeimos turi problemų dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių. Dėl priklausomybių žmogus nebegali savęs suvaldyti, drausminimas virsta smurtavimu – tėvai prieš vaikus ar tėvai vienas prieš kitą. To šaknys labai dažnai yra priklausomybė nuo alkoholio.“

Powered by BaltiCode