Reklama 2

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams“ (Lk 4, 18)

III eilinio metų sekmadienio Evangelijos tema – viltis. Mes pernelyg dažnai save skandiname sopuliuose, patirtuose gyvenimo praeities karčiuose išgyvenimuose, taip savo rankomis užtraukdami tamsos užuolaidą ant savo gyvenimo lango. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus apsilanko savo vaikystės ir jaunystės vietose – ten, kur buvo užaugęs – Nazarete. Jo sugrįžimas paženklinamas gaivios pranašystės dvasia. Tai Dievo Žodžio išlaisvinimo teologija ir žmogaus sugrąžinimas iš nuodėmės vergijos pančių į mylinčio Dievo namus.

Vyks kongresas

Gegužės 6–8 dienomis Vilniuje vyks Nacionalinis gailestingumo kongresas – didžiausias Gailestingumo jubiliejaus renginys, kuriame laukiami tikintieji iš visos Lietuvos. Dauguma kongreso renginių vyks Vilniaus senamiestyje, o pagrindine susibūrimo vieta taps Katedros aikštė.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, sausio 19 d. sukvietęs renginio organizacinę grupę, akcentavo, kad būtent iš Vilniaus žinia apie Dievo Gailestingumą išplito po pasaulį, tad čia rengiamas Lietuvos vyskupų inicijuotas pagrindinis Gailestingumo jubiliejaus renginys. Organizatoriai sieks, kad kongresas kiekvienam dalyviui taptų impulsu autentiškai išgyventi Gailestingumo jubiliejų asmeniškai ir bendruomenėje.

Nuoširdus pokalbis su buvusiu Kauno arkivyskupu

Kaip rasti gyvenimo prasmę? Ką daryti jos nerandant? Koks gyvenimas geras, o koks – nelabai? Tai klausimai kartais, turbūt, susukantys kiekvieno mūsų smegenis. Šiandien – išskirtinis interviu su buvusiu Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

        Viena didžiausių šių laikų bėdų yra, jog dalis žmonių nežino, kas jie tokie. Kaip krikščionybė gali padėti rasti atsakymus į gyvenimo prasmės klausimus?

        Tikriausiai kiekvienam mąstančiam žmogui kyla panašūs klausimai:„Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Ar esu tik aklos gamtos produktas, kuris kažkuriuo metu pasirodė ir po kiek laiko išnyks? O gal esu protingo Kūrėjo kūrinys, kuris turi kažką atlikti ir sugrįžti pas Kūrėją?“

Prisimintas šviesuolis kunigas Albinas Šilkinis

Sausio 14 dieną Aukštadvario seniūnijos bendruomenė, parapijiečiai  minėjo  kunigo, Aukštadvario Kristaus  Atsimainymo parapijos altaristo Albino Šilkinio (1922–2006) dešimtąsias  mirimo metines.

Šia proga  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje vyko šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras,  kunigas dr. Algirdas Jurevičius ir aštuoni  gretimų  parapijų kunigai.  Šv. Mišiose dalyvavo Aukštadvario   šv. Domininko namų darbuotojai ir vadovai, Aukštadvario seniūnijos gyventojai, Aukštadvario senjorai, kurie puikiai prisimena  kunigo jubiliato A. Šilkinio pamokslus, sakytus Aukštadvario bažnyčioje ir šv. Domininko namų koplyčioje.

Trečiadienio audiencijoje Pranciškus sveikino „Arkos“ bendruomenės narius iš Lietuvos

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius sveikino įvairių kraštų piligrimus, o nemažai jų pasveikino ir pats asmeniškai paspausdamas ranką: tarp jų ir penkiolikos asmenų grupei iš Lietuvos. Tai buvo „Arkos“ ir „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių nariai bei draugai (http://ts.lcn.lt/, www.kaunoarka.lt), kuriuos lydėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje rektorius kun. Audrius Arštikaitis.

Mūsų yra keturiolika asmenų: septyni asmenys turintys proto negalią ir septyni lydintieji. Ir dar mus visoje kelionėje lydi mūsų arkivyskupas Lionginas Virbalas. Esame iš Arkos bendruomenės. Tai tokia vieta, kurioje stengiamės atskleisti vieni kitų dovanas ir būtent per draugystes su neįgaliaisiais. Kvietimas vykti į šią kelionę buvo labai didelė staigmena.

 

Lietuvos broliai ir seserys vienuoliai Kretingoje užbaigs Pašvęstojo gyvenimo metus

Š. m. sausio 23 dieną Kretingoje įvyks paskutinė bendra šventė, skirta Pašvęstojo gyvenimo metams pažymėti. Joje dalyvaus atstovai iš daugelio Lietuvoje veikiančių vyrų ir moterų vienuolijų. Į šventę kviečiami ir visi norintieji dalyvauti.

„Šeštadienio renginys Kretingoje simboliškai užbaigs vienuoliams skirtus metus. Popiežiaus Pranciškaus paraginti, visus metus bandėme iš arčiau parodyti mūsų, vienuolių, gyvenimą bei betarpiškai susitikti įvairius žmones. Todėl ir šį šeštadienį vėl nuoširdžiai kviečiame visus Lietuvos žmones susitikti“, – sakė vienas šventės iniciatorių, vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Telšių vyskupijos kunigų susirinkime pristatyta knyga apie mons. K. Vasiliauską

Kaip ir kiekvieną mėnesį, taip ir š. m. sausio mėnesio 18 dieną į Telšius rinkosi Telšių vyskupijos dvasininkai į permanentinį susitikimą. Susirinkimas prasidėjo 10 val. ryte ir vyko jis Telšių Žemaitė dramos teatro salėje. Susirinkimo pradžioje dvasininkus pasveikino ir bendrai maldai – Liturginių valandų Rytmetinei vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Pasimeldus į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ. Vyskupas kalbėjo apie svarbius vyskupijos bendruosius reikalus. Jis pristatė vyskupijos dekanatuose vyksiančių š. m. Gavėnios susirinkimų grafiką ir dienotvarkę, pakvietė visus vykti į Šv. Valentino dieną Kaune, kur ši šventė švenčiama KITAIP. Kauno arkivyskupijos organizuojamas renginys vyks vasario 14 d. Žalgirio arenoje.

Pasibaigė pranciškonų kapitula, broliams paskirtos naujos pareigos

2016 m. sausio 11–15 dienomis Kretingoje vyko Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos rinkiminė kapitula, kuriai pirmininkavo vizitatorius br. Sandro Overend Rigillo OFM iš Maltos. Kapituloje balsavimo teisę turėjo 37 Lietuvos pranciškonų broliai, davę amžinuosius įžadus.

2016–2022 metų kadencijai naujuoju provincijos ministru išrinktas Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas ir viceprovincijolas br. Algirdas Malakauskis, pakeitęs devynerius metus provincijolu buvusį br. Astijų Kungį. Brolis Algis liko Vilniaus Bernardinų parapijoje.

Agatonas „Supykęs žmogus Dievui neįtinka“

11. Tas pats aba Agatonas vaikščiojo su savo mokiniais. Vienas rado ant kelio žalią žirnelį ir paklausė senolio:Tėve, ar galiu pasiimti?“ Senolis apstulbęs pažvelgė į jį ir paklausė: Ar tu jį ten padėjai?“ „Ne“, − atsakė brolis. „Tai kaip, − klausė senolis, − gali imti tai, kas ne tavo?“

Pavojingi krikščionys

2015-ieji baigėsi su neeiline žinia apie religijos laisvės suvaržymą. Ne pirmus metus pertekliniu valstybės kišimusi į vaikų auklėjimą garsėjančioje ir dėl to net tarptautiniuose teismuose pralaimėjusioje Norvegijoje, vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“ lapkričio viduryje atėmė iš krikščionių šeimos visus penkis jos vaikus ir atidavė juos globėjams. Sprendimas  motyvuotas tuo, jog vaikus biologinėje šeimoje žaloja „krikščioniška indoktrinacija“. Toks iš pažiūros absurdiškas argumentas yra ankstyva pirmoji kregždė, įspėjanti apie ateityje laukiantį naują marksistinę pasaulėžiūrą kaip normą priėmusių valstybių santykio su savo krikščionimis piliečiais raidos etapą.

 

Ekumeninės pamaldos

Sausio 24 d. 16 val. Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje (Aleksoto g. 3) Ekumeninės pamaldos minint Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį (sausio 18–25 d.).

 

Moksleivių vaizdo darbų konkursas ATRASK GAILESTINGUMĄ – ir padovanok jo kitiems, vaizdais papasakodamas tikras istorijas!

Švenčiant Gailestingumo jubiliejų, Kauno arkivyskupijos kurija organizuoja kūrybinį videodarbų bei reklaminių klipų konkursą „ATRASK GAILESTINGUMĄ“, skirtą Lietuvos bendrojo lavinimo bei profesinių mokyklų moksleiviams.

Šiuo konkursu Gailestingumo jubiliejaus žinią trokštama kuo plačiau paskleisti tarp vaikų ir jaunuolių, kad jie Jubiliejaus metais prisiliestų prie dieviškojo gailestingumo slėpinio, atrastų šią dovaną ir ugdytųsi veiklaus gailestingumo artimui poreikį.

Jaunuoliai kviečiami kūrybiniais darbais – pasitelkiant skaitmenines technologijas ir sukuriant trumpus filmukus (3–8 min.) bei socialinės reklamos klipus (10–30 sek., begarsius) – atskleisti savo santykį, patirtį ir kūrybiškumą pastebint, užfiksuojant ir perteikiant tikroviškus gerus darbus ir istorijas savo aplinkoje, taip patiems augant gėrį kuriančiomis, brandžiomis asmenybėms.

Pranciškus paaugliams: Būti Jėzaus bičiuliais reiškia eiti prieš srovę

Popiežius Pranciškus laišku pasveikino paauglius, pakvietė rengtis būsimam Paauglių jubiliejui balandžio 24 dieną Romoje. Tą pačią dieną Bažnyčia Lietuvoje švenčia Sutvirtinamųjų jubiliejų; būtent į šio amžiaus mergaites ir berniukus kreipiasi laiške Pranciškus.

Šventasis Tėvas kviečia, kad visi paaugliai aktyviai įsijungtų į Gailestingumo jubiliejaus šventimą, matytų save kaip Dievo vaikus ir augtų gailestingumu. “Augti gailestingumu, kaip Tėvas” yra Paauglių jubiliejaus tema. Augti gailestingumu reiškia mokytis būti drąsiems konkrečioje ir nesavanaudiškoje meilėje, tai reiškia augti tiek kūnu, tiek vidujai.

„Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5)

Artėjantis sekmadienis, sausio 17 d. – Migrantų ir pabėgėlių diena. Popiežius Pranciškus susitikime su diplomatais Vatikane metų pradžioje savo kalboje pastebėjo, kad migracija bus ateities pasaulio dalis. Atrodo, šie popiežiaus žodžiai jau su kaupu pildosi modernioje Lietuvos istorijoje. Sausio 13 d. minėjome Laisvės gynėjų dieną, kuri primena, iš kur mes išėjome prieš ketvirtį amžiaus bei kur dabar yra Lietuva ir visi jos vaikai, pabirę po platųjį pasaulį. Visų mūsų kurta ir puoselėta Lietuva gal ir nėra tai, ko daugelis laukėme ir tikėjomės prieš ketvirtį amžiaus. Atpažindami ir įvardindami trūkumus, kurie matomi plika akimi dabarties Lietuvoje, pirmiausia turime išvysti ir atpažinti save. Migracija, kuri ne tik bus, bet jau ir yra dabarties Lietuvos dalis, kviečia susitelkti ties vertybėmis, kurios nekinta, nemąžta, o priešingai – su laiku ir patirtimi mums primena, kur yra saugus tautos išlikimo garantas ir kelias stipriai verdančiame pasaulio tautų katile.

Lietuvos mažesnieji broliai išsirinko naują vadovybę

Sausio 11–15 dienomis Kretingoje vyksta Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos rinkimų kapitula. Ketvirtadienį naujuoju provincijos ministru 2016–2022 m. kadencijai tapo pranciškonas kunigas br. Algirdas Malakauskis OFM. Pastaruosius trejus metus kun. A. Malakauskis OFM buvo Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas ir viceprovincijolas.

Popiežiaus kalba diplomatams

Sausio 11 dieną popiežius susitiko su visais diplomatais, kurie atstovauja savo valstybėms prie Šventojo Sosto. Paprašėme šį įvykį ir pačią kalbą pakomentuoti Ireną Vaišvilaitę, Lietuvos Respublikos ambasadorę prieš Šventojo Sosto, kuri tiesiogiai jos klausė, o vėliau galėjo apsikeisti naujametiniais sveikinimais su Pranciškumi.

Irena Vaišvilaitė:

Visų valstybių vadovai vieną kartą per metus susitinka su diplomatiniu korpusu, išsako pagrindines žinias valstybėms, su kuriomis ta šalis, šiuo atveju Šventasis Sostas, palaiko diplomatinius santykius. Kadangi kalba yra transliuojama, yra vieša, tai dar platesnė žinia, visam pasauliui. Tai yra tarptautinės politikos kalba. Šiuo atveju popiežius, sakydamas kalbą, per ambasadorius, kurie yra akredituoti prie Šventojo Sosto, reziduojantys ir ne, nes šitame susitikime dalyvauja ir nereziduojantys ambasadoriai, per 190 ambasadorių (diplomatų dalyvauja daugiau).

Laisvės kaina

Prieš dvidešimt penkerius metus sausio 13 - ąją dieną, 12 val. su kun. Robertu Grigu aukojome Mišias prie atviro Seimo lango. Žemai, aikštėje prieš Seimą, tyvuliavo didžiulė minia žmonių, atvykusių ginti Aukščiausiąją Tarybą. Visi žinojo apie naktį įvykdytas žudynes prie televizijos bokšto, tačiau niekas nepajudėjo iš vietos, nors tvyrojo sunkiai pakeliama įtampa. Meldžiantis įtampa šiek tiek atslūgdavo ir įsižiebdavo viltis, o gal tankai ir neatriedės.

„Dievo vardas – gailestingumas“. Popiežiaus knygos ištraukos

I. Gailestingumo laikas

Savo gyvenimą galiu skaityti per pranašo Ezechielio knygos 16 skyrių. Skaitau tuos puslapius ir sakau: juk visa tai atrodo parašyta man. Pranašas kalba apie gėdą, o gėda yra malonė: kai žmogus jaučia Dievo gailestingumą, jis smarkiai susigėsta dėl savęs, dėl savo nuodėmės. Tėvas Gastonas Fessard’as, didis dvasingumo tyrinėtojas, savo knygoje Šventojo Ignaco Lojolos „Dvasinių pratybų“ dialektika (La Dialectique des „Exercises spirituels“ de S. Ignace de Loyola) yra pateikęs puikią esė apie gėdą. Gėda – tai viena malonių, kurių šventasis Ignacas liepia prašyti išpažįstant nuodėmes prieš nukryžiuotą Kristų. Ezechielio veikalas moko gėdytis, skatina tave susigėsti. Nepaisant visos tavo apgailėtinos ir nuodėmingos istorijos, Dievas lieka tau ištikimas ir tave pakylėja. Aš tai jaučiu. Neturiu ypatingų prisiminimų iš vaikystės.

Pranciškaus knyga: „Keturiasdešimt klausimų apie gailestingumą“

Skaičiusieji antradienį pristatytą popiežiaus knygą „Dievo vardas – gailestingumas“ sako, kad ji lengvai skaitoma, popiežius Pranciškus paprastai ir atvirai seka mintį, jo kalba nesunki, mintys nesudėtingos, jis kreipiasi tarsi čia pat kalbėtų. Labiau nei knyga/pokalbis tai bendravimas su popiežiumi, dalijimasis mintimis. Pokalbį apie Dievo gailestingumą sudaro keturiasdešimt redaktoriaus Andrea Tornielli klausimų ir popiežiaus atsakymai, pasvarstymai. Keturiasdešimt temų autorius suskirstė į devynis skyrius. Štai kelios temos, aptartos su popiežiumi devyniuose knygos skyriuose.

Popiežius Pranciškus ir šv. Faustina Kowalska

Tiesa, kad kalbėdamas apie Gailestingumo jubiliejų Pranciškus nemini dažnai lenkų vienuolės Faustinos Kowalskos, per kurią Dieviškojo Gailestingumo kultas tapo pasauliniu. Tad kai kurie jos gerbėjai baiminasi, kad tarsi ji pamiršta. Bet tai nėra tiesa, - rašo žinomas bažnytinių aktualijų apžvalgininkas John Allen Jr „Cruxnow“ portale. Savo žodžiams paremti jis išvardija septynis epizodus ar aplinkybes.

Pirmiausia, tai pats Gailestingumo jubiliejaus paskelbimas per popiežiaus bulę „Misericordiae Vultus“. Čia žurnalistas atkreipia dėmesį į dvi detales. Pirma, bulė paskelbta Dieviškojo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, o, antra, pačiame tekste paminima „didžioji gailestingumo apaštalė“ šventoji Faustina Kowalska, prašant jos užtarimo šiems šventiesiems metams.

Pristatoma Pranciškaus pirmoji knyga

Dievo vardas – Gailestingumas“. Taip pavadinta pirmoji popiežiaus Pranciškaus knyga-pokalbis su žurnalistu Andrea Tornielli. Knygos pristatymas įvyks sausio 12 dieną Augustinų Patristikos Institute Romoje ir jau tą pačią dieną veikalą bus galima įsigyti daugelyje pasaulio kraštų, įskaitant Lietuvą. Lietuvoje popiežiaus Pranciškaus knygos lietuvišką vertimą platins leidykla „Baltos Lankos“.

Pranciškus: „Linkiu, kad sugebėtumėte perduoti didžiausią palikimą, tikėjimą“

Sekmadienį, sausio 10 dieną, popiežius Pranciškus aukojo Kristaus Krikšto šventės Mišias. Kaip ir kitais kartais šios iškilmės proga, taip ir šį kartą popiežius pakrikštijo daug mažų vaikų: trylika mergaičių ir trylika berniukų. Tai buvo Vatikano miesto ar Šventojo Sosto institucijose, taip pat Vatikano radijuje, dirbančių tėvų vaikai.

Mišios vyko ne didelėje šv. Petro bazilikoje, bet daug mažesnėje Siksto koplyčioje, dalyvaujant šeimoms, kurių vaikai buvo krikštijami, kartu su krikštatėviais, aukštuose XV amžiaus antrosios pusės iškilusios koplyčios skliautuose aidint kūdikių balsams.

Jėzaus misijos pradžia

Pasninkaudamas ir melsdamasis Jėzus dykumoje praleido keturiasdešimt dienų ir naktų; Jis ruošėsi Dievo gailestingumo žygiui pasaulyje. Čia, dykumoje, jis buvo gundomas atsisakyti Dievo plano ir priimti piktosios dvasios siūlomas priemones patraukti žmones prie savęs.

Trijų karalių šventė vaikams (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Sausio 6-ąją Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko Trijų karalių šventės proga organizuotas renginys Pirmosios Komunijos sakramentui besiruošiantiems vaikams. Renginį organizavo parapijos ateitininkai, kurie vaikams pristatė penkis savo – ateitininkų – principus: katalikiškumą, tautiškumą, šeimyniškumą, visuomeniškumą, inteligentiškumą. Taip pat vaikai turėjo atlikti įvairias užduotis, kad nueitų iki Betliejaus. „Visa ši kukli šventė: žaidimai, užduotys, vaišės, šokiai – tik dėl vaikų“, – teigė viena iš organizatorių.

 

Pakrikštytieji (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Patirtis

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos...“ (Mt 28, 19)

Esame pakrikštyti. Taigi, esame Jėzaus mokiniai. Nuo pat pakrikštijimo momento priimti į jo mokyklą. Mokytojas yra vienas – Jėzus. Tėvai ir krikštatėviai prisiima pareigą ugdyti pakrikštytuosius tikėjimo mokykloje.

Žemaičių Kalvarijoje vyko pirmieji atlaidai Gailestingumo metais

Sausio 4 dieną Žemaičių Kalvarijos Šventovėje vyko kasmėnesiniai atlaidai. Tai pirmieji atlaidai šiais Gailestingumo metais. Šią dieną atstovavo Akmenės dekanato parapijų kunigai ir tikintieji. Pagrindinėms tos dienos 12 val. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, būrelis kunigų, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių kunigų seminarijos klierikai. Tą dieną visi dalyvavusieji atlaiduose turėjo galimybę įsigyti piligrimų pasą ir jame gauti atžymą apie savo dalyvavimą pamaldose Žemaičių Kalvarijos Šventovėje. Praėjus pro Šventovės Jubiliejines Gailestingumo duris piligrimams buvo perskaityta ištrauka iš popiežiaus Pranciškaus bulės dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo, išsamiai pristatytos atlaidų laimėjimo sąlygos šiais Gailestingumo metais šioje šventovėje, sukalbėta Gailestingumo Jubiliejaus malda.

Gailestingumo darbai liudija apie mūsų tikėjimą

Ketvirtadienio rytą popiežiaus Pranciškaus aukotose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje vėl dalyvavo kelios dešimtys žmonių. Po Kalėdų švenčių pertraukos vėl buvo sakoma homilija ir joje, komentuodamas skaitinyje iš šv. Jono pirmojo laiško skambėjusį raginimą tikėti ne kiekviena dvasia, bet jas ištirti, įsitikinti ar jos iš Dievo, popiežius kalbėjo apie mūsų pareigą būti budriems, nepasiduoti supasaulėjimui.

Šv. Tėvo Pijaus relikvijos bus Romoje

Vienas svarbių ir ko gero nemažai maldininkų sutrauksiančių Gailestingumo jubiliejaus įvykių Romoje bus Dievo gailestingumo apaštalo garsiojo kapucino nuodėmklausio šv. Tėvo Pijaus relikvijų išstatymas viešam pagerbimui Šv. Petro bazilikoje.

Tėvo Pijaus relikvijų, saugomų jam dedikuotoje šventovėje San Giovanni Rotondo miestelyje, pietrytinės Italijos Apulijos regione, kelionė į Romą prasidės vasario 2 d. Prieš keletą metų baigtos statyti didžiulės šventovės kriptoje laikomos relikvijos tos dienos rytą bus iškeltos į viršutinę bažnyčią. Joje vasario 2-osios pavakare bus aukojamos Mišios, kuriomis šventovę prižiūrintys kapucinai ir kiti regiono vienuoliai užbaigs nuo 2014 m. Advento visoje Bažnyčioje minimus Dievui pašvęsto gyvenimo metus.

Viešpaties Apsireiškimas (Trys Karaliai). Meditacija.

Sausio 6 dieną Bažnyčia švenčia Trijų Karalių iškilmę, tačiau dera suprasti, kad Karaliai nėra šios šventės tikrasis centras. Tikrąją šios šventės reikšmę geriau nusako graikiškas žodis Epiphaneia, „pasirodymas“. Karalių dėka, pirmą kartą pagonių pasauliui pasirodo Jėzus kaip Mesijas. Todėl ši iškilmė ragina iš esmės švęsti Mesijo pasirodymą pasauliui, Kristaus Mesijo atėjimą į žemę per visus įvykius, kurie paženklino šį pasirodymą. Pagaliau, tai švęsti tikrosios Šviesos atėjimą į pasaulį. Tačiau šis pasirodymas įvyksta per Trijų Karalių liudijimą. Reikšmingi pirmiausia yra patys Karaliai. Tam tikra prasme jie iškalbingai iškelia į paviršių visos žmonijos giluminį troškimą – ieškoti šviesos.

Powered by BaltiCode