SSC

„Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3)

Paskutiniojo sausio mėnesio sekmadienio Evangelijoje Jėzus atskleidžia pasauliui dievišką keistenybę. Tikroji žmogaus palaima – tai gyvenimo akimirkos varge, alkyje, sielvarte ir persekiojimuose. Juk ne veltui sakoma: „Nelaimėje pažinsi draugą.“ Ir ne tik. Būtent gyvenimo suspaudimuose ir sielvartuose mes dar geriau pažįstame Dievą, kuris ne tik karaliauja žmogaus ir visatos dėsnių vyksme, bet taip pat mums dovanoja savo Apvaizdą, palaimą ir tyrą džiaugsmą.

Šeima moko bažnyčią mylėti

Kard. Audrys Juozas Bačkis

Daug metų Artumos svarbiausia teminė skiltis buvo „Didelės ir mažos kryžkelės“, o štai šįmet ją nutarėme vadinti „Meilės džiaugsmas“! Mat būtent taip popiežius Pranciškus pavadino savo posinodinį apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia – apie meilę šeimoje. Šis laiškas mums, kaip šeimos žurnalui, pasirodė toks aktualus ir įdomus, kad sumanėme visus šiuos metus skirti jam aptarti. O apie jo atsiradimo aplinkybes ir tikslus turbūt geriausiai Lietuvoje žino kardinolas Audrys Juozas BAČKIS – ne tik dėl to, kad jis yra LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas, pats dalyvavęs šeimai skirtame sinode, bet ir todėl, kad jam nuolat rūpėjo ir teberūpi šeimų gyvenimas, jų rūpesčiai ir džiaugsmai.

Popiežiaus Pranciškaus interviu (III). „Krizės laikotarpiu linkstama ieškoti „gelbėtojo“

Paskutinėje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje: apie populizmo pavojus ir moters vaidmenį Bažnyčioje.

POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS INTERVIU (I). APIE VIDURINIOSIOS KLASĖS ŠVENTUMĄ IR IDEOLOGINIUS URVUS

POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS INTERVIU (II). APIE INTEGRACIJOS SVARBĄ, KOMUNIKACIJĄ IR VATIKANO DIPLOMATIJĄ

Tiek Europoje, tiek ir Amerikoje krizės atgarsiai niekaip nesibaigia, auganti nelygybė, stiprios lyderystės stoka skina kelią politinėms grupėms, kurios atspindi piliečių nepasitenkinimą. Kai kurie jų – vadinamieji antisisteminiai arba populistai – koncentruoja visą dėmesį į baimę, kylančią akistatoje su nenuspėjama ateitimi, kurdami žinią pilną ksenofobijos ir neapykantos svetimšaliams. D. Trumpo atvejis pats žinomiausias, tačiau yra ir kitų, tokių kaip Austrija ar Šveicarija. Ar jums kelia nerimą šis fenomenas?

Popiežiaus Pranciškaus interviu (II). Apie integracijos svarbą, komunikaciją ir vatikano diplomatiją

Antroje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje: apie tai, kaip Bažnyčia ir vyriausybės priima imigracijos iššūkį, Vatikano komunikacijos transformaciją ir diplomatijos principus.

Šventasis Tėve, šiais metais per jūsų keliones, ne kartą mačiau jus susijaudinant, o kartu ir sujaudinant ne vieną jus klausantįjį... Pavyzdžiui, pamenu tris ypatingus kartus: Lampedūzoje, kai klausėte, ar mes verkėme kartu su moterimi, kuri jūroje neteko savo vaikų; Sardinijoje, kai kalbėjote apie nedarbą ir globalinės finansų sistemos aukas; Filipinuose, kur gyva įvairiai išnaudojamų vaikų tragedija. Ką Bažnyčia gali dėl to padaryti, kas jau yra padaryta, ir ką daro vyriausybės?

Teofilius Matulionis. Nuolankus dievo tarnas

Monika VAIČIULIENĖ

Lietuvos jaunimo dienos 2017 „Tiesa padarys jus laisvus“ apdovanotos ypatinga malone – šįkart turime net du globėjus. Editą Štein maldoje už LJD jaunimą palaikys arkivyskupas, kankinys Teofilius Matulionis. Tad tai puiki proga susipažinti su šiuo tiesos nė kiek ne mažiau ieškojusiu mūsų kraštiečiu, ar jau anksčiau užmegztą pažintį pagilinti.

„Skelbti viltį ir pasitikėjimą mūsų dienomis“. Popiežiaus žinia žiniasklaidos dienai

Gegužės 28 d. – septintą Velykų sekmadienį (Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tą dieną švenčiant Šeštines – Kristaus Žengimo į Dangų iškilmę) – bus minima Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Šiemetinės, jau 51-osios dienos tema: „Nebijok, nes aš su tavimi (Iz 43,5). Skelbti viltį ir pasitikėjimą mūsų dienomis“. Šį antradienį, sausio 24-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse dirbančių žmonių dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia.

Mirė buvęs ilgametis popiežių gydytojas

Sausio 21sios naktį Romoje mirė buvęs asmeninis popiežių gydytojas dr. Renato Buzzonetti. Romoje prieš 92 metus gimęs medikas pasitraukė į pensiją 2009 metais po daugiau kaip keturiasdešimties tarnystės metų Vatikane kaip popiežių pal. Pauliaus VI ir Jono Pauliaus I  gydytojo padėjėjas, o nuo 1978 metų kaip pagrindinis šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI gydytojas. Velionis dr. Buzzonetti apie Joną Paulių II Vatikano radijui pasakė, kad popiežius buvo nesugriaunamo tikėjimo liudytojas iki pat savo žemiškojo gyvenimo pabaigos. Pokalbis su popiežiaus gydytoju buvo įrašytas netrukus po Jono Pauliaus II mirties 2005 metais. Pokalbyje Buzzonetti samprotavo apie šv. Karolio Wojtylos – popiežiaus Jono Pauliaus II kančios liudijimą.

Popiežius Pranciškus: Neškime Jėzaus žodį kaip jo mokiniai

Sekmadienio susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus komentavo sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį apie pirmųjų mokinių pašaukimą prie Galilėjos ežero, pasveikino milijonus žmonių visame pasaulyje, kurie sausio 28 dieną švęs Naujuosius Metus pagal Mėnulio kalendorių, guodė dėl sniego lavinos ir žemės drebėjimo artimųjų centrinėje Italijoje netekusias šeimas ir kvietė melstis už krikščionių vienybę atkreipdamas dėmesį, kad dar tęsiasi Maldų savaitė už krikščionių vienybę.

Popiežius paskyrė Opus Dei prelatu mons. Fernando Ocariz

Vėlų pirmadienio vakarą popiežius Pranciškus, patvirtindamas Opus Dei generalinio kongreso pasiūlytą kandidatą, Opus Dei prelatu paskyrė mons. Fernando Ocariz. Mons. Fernando Ocariz tapo trečiuoju šv. Josemaria Escriva įpėdiniu Opus Dei priešakyje, praneša Opus Dei informacijos biuras Lietuvoje.

Kardinolas P. Parolin keliauja į Madagaskarą

Sausio 26 dieną artimiausias popiežiaus bendradarbis kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius, pradės vizitą Madagaskaro saloje, minint diplomatinių santykių su šia valstybe penkiasdešimties metų jubiliejų ir lankant šio krašto katalikiškas bendruomenes ir grupes: kunigus, seminaristus, pasauliečius, numatytoas bendros šventosios Mišios Mahamasina stadione. 

Popiežius Pranciškus: leiskim Dievui mums atleisti

Popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Mišių homilijoje savo namų koplyčioje kalbėjo apie Kristaus nuostabią kunigystę, kuri susidaro iš trijų etapų: kai atleido nuodėmes kartą visiems laikams, dabar, kai mus užtaria Tėvo akivaizdoje ir, galiausiai, kai ateis mūsų pasiimti. Homilijoje Šventasis Tėvas kalbėjo ir apie nedovanojamą piktžodžiavimą  prieš Šventąją Dvasią.

Popiežius: mafija yra mirties kultūros dalis

20/01/2017 13:23

Pastoracinis laiškas apie gailestingumo kultūrą

Jaunimas užaugo mėgdžiodamas šeimos modelius iš televizijos, arba socialinių tinklų, paremtus vartotojiškumu, savanaudiškumu ir individualizmu. Būtent todėl taip svarbu šiandien jaunimui parodyti gerą šeimos pavydį, sako vyskupas pastoraciniame laiške.

19/01/2017 15:02

Popiežius padėkojo parodos apie jubiliejus organizatoriams

17/01/2017 14:24

Žinia popiežiui Pranciškui: „Lietuva tavęs laukia!“

19/12/2016 16:59

Kaliniai pasveikino popiežių Pranciškų su gimtadieniu

30/11/2016 14:52

Popiežius: melskimės vieni už kitus, kad gailestingumo darbai taptų gyvenimo stiPirmadienį, sausio 23 dienos ryte, popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Italijos nacionalinės Antimafijos ir antiterorizmo valdybos narius. Ši valdyba pirmiausia persekioja tris dideles kriminalines organizacijas ir jų tinklus Italijoje: mafiją, kamorą ir ‘ndranghetą, kurios, pasak popiežiaus, išnaudodamos ekonominius, socialinius ir politinius trūkumus realizuoja nusikalstamus planus. Kita Valdybos darbo sritis: terorizmo prevencija.

Popiežiaus Pranciškaus interviu (I). Apie viduriniosios klasės šventumą ir ideologinius urvus

Publikuojame pirmąją dalį popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“. Joje popiežiaus mintys apie apie labiausiai Bažnyčiai kenkiantį blogį – klerikalizmą, „viduriniosios klasės šventumą“, siekį slėptis po saugiu ideologijos stogu ir naująjį JAV prezidentą.

Šventenybe, beveik po ketverių metų Vatikane, kas dar liko iš to gatvių kunigo, kuris atvyko iš Buenos Airių į Romą, turėdamas atgalinį bilietą kišenėje?

Jis vis dar yra gatvių kunigas. Juk vos tik galiu išeiti į gatvę pasveikinti žmones arba keliaudamas... mano charakteris nepasikeitė. Nesakau, kad tai darau sąmoningai: man tai natūralu. Netiesa, kad, būdamas čia, žmogus privalo pasikeisti. Tai būtų nenatūralu. Tapti kitokiam, kai tau 76-eri, reikėtų nusigrimuoti. Galbūt negaliu daryti visko, ko norėčiau, tačiau mano gatvinė siela – gyva, ir jūs tai matote.

Atsiliepti į pakvietimą

Evangelijoje pagal Joną yra papasakojimas, kaip po Jėzaus krikšto du vyrai – Jonas ir Andriejus - nusekė paskui Jėzų ir su juo praleido visą dieną. Sugrįžęs Jonas savo įspūdžius papasakojo broliui Jokūbui, o Andriejus – broliui Petrui. Abu tvirtino: „Radome Mesiją!“ Kitą dieną Andriejus savo brolį Simoną nusivedė pas Jėzų, kad ir jis įsitikintų, jog Jėzus tikrai yra ilgai lauktas Mesijas. Ta proga Jėzus Simoną pavadino Petru – Uola. Simonas nesuprato, ką reiškė ši Jėzaus užuomina; tai paaiškės tik po Jėzaus prisikėlimo, kai Petrui bus suteikta aukščiausia valdžia Bažnyčioje.

Mirė kun. Henrikas Bernatovičius (1954-1984-2017)

A†A kun. Henrikas Bernatovičius, atsidavęs tylaus būdo dvasininkas, ištikimas pavestose pareigose, uolus maldoje. Tesiilsi ramybėje!

2017 m. sausio 20 d. Panevėžio infekcinėje ligoninėje mirė kunigas Henrikas Bernatovičius. Kun. Henrikas gimė 1954 m. liepos 20 d. Tarališkių k., Vilniaus r. 1972 metais baigęs Maišiagalos vidurinę mokyklą mokėsi tuometinėje Vilniaus 21-oje technikos mokykloje, kurią baigęs 1973 m. buvo paimtas į sovietinę kariuomenę. Nuo 1975 m. dirbo Vilniaus radijo komponentų gamykloje.

Vienybės ilgesys Teofiliaus tarnystėje

Sausio 18-25 dienomis Bažnyčios liturginiame kalendoriuje meldžiamasi už krikščionių vienybę. Istorijos bėgyje krikščionybė išgyveno skaudžių skilimų, kurių pagrindinė priežastis glūdi žmogaus nuodėmingume, dažnai besislepiančiame po politiniais ar ekonominiais motyvais. Jei krikščioniškuose kraštuose tikintieji buvo beveik apsipratę su šiuo blogiu, tai misijose krikščionių susiskaldymas kėlė didžiulę grėsmę Kristaus Evangelijos plėtrai. Misijas vykdė ne tik katalikai ar stačiatikiai, bet taip pat ir įvairios protestantų bažnytinės bendruomenės, todėl krikščionybę norintiems priimti pagonims buvo nesuprantami misionierių tarpusavio ginčai dėl tikėjimo. Tad krikščionių vienybės ilgesys ir ekumeninio judėjimo ištakos 19 amžiaus pabaigoje kilo misijų kraštuose. Žymiai vėliau Vatikano II Susirinkimas rašys: krikščionių pasidalijimas „atvirai prieštarauja Kristaus valiai, ir yra papiktinimas pasauliui, ir kenkia šventam uždaviniui skelbti Evangeliją visai kūrinijai“ (UR 1).

Vysk. J. Boruta: Arkivysk. T. Matulionio paskelbimas palaimintuoju – nacionalinis įvykis

2017 m. sausio mėn.18 d. Telšiuose vyko Telšių vyskupijos dvasininkų kasmėnesinis formacijos susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Susirinkimas pradėtas bendra malda - Liturginių Valandų Rytmetine. Maldai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo generalvikaras kan. Remigijus Saunorius.

Dominikonų ordino jubiliejus su popiežiumi Pranciškumi

Šv. Mišiomis šv. Jono Laterane popiežiškojoje bazilikoje Romoje buvo iškilmingai užbaigtas Brolių Pamokslautojų (arba Dominikonų) ordino jubiliejus, paminint 800 metų sukaktį nuo oficialaus ordino pripažinimo 1217 metais. Šioms Mišioms, dalyvaujant tūkstančiams dominikonų šeimos – vienuoliams ir kunigams, vienuolėms ir pasauliečiams, atvykusiems iš viso pasaulio, narių, vadovavo popiežius Pranciškus.

Arkivysk. Teofilius Matulionis (3). Statant Švč. Jėzaus Širdies šventovę už Nevos Vartų

„Būti prie Šv. Kotrynos bažnyčios“, – toks, 1910 m. sausio 5 d. atskriejęs Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo prel. Stepono Denisevičiaus nurodymas kun. Teofiliaus Matulionio nenustebino. Prie Jekaterinos II laikais statytos Šv. Kotrynos šventovės buvusiame jėzuitų, vėliau dominikonų vienuolyne bausmes atlikdavo carinės valdžios nubaustieji kunigai. Panašiai kaip būdavo Lietuvoje – Kretingos pranciškonų, Latvijoje – Agluonos dominikonų vienuolynuose.

Naujo Opus Dei vadovo rinkimai

Šeštadienį, sausio 21-ąją, prasideda Opus Dei prelatūros, pasaulyje, įskaitant Lietuvą, iš viso turinčios per 90 000 narių, naujo vadovo rinkimai. Rinkimų procedūrų pradžią paskelbė Asmeninės prelatūros vikaras augziliaras mons. Fernando Ocariz, laikinai einantis vadovo pareigas, po to kai gruodžio 12 dieną Romoje mirė Opus Dei asmeninės prelatūros prelatas Javier Echevarria Rodriguezas. 

Teofiliaus metų ikonografijos žinia

Lietuvos vyskupams 2017-uosius paskelbus Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais, dizainerė Silvija Knezekytė sukūrė metų temą atspindintį plakatą ir plakato žinią perteikiantį logotipą.

Plakate pavaizduotas metų „kaltininkas“ – garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis. Esame įpratę fotografijose matyti savo hierarchus puošniais drabužiais ir pozuojančia veido išraiška. Tarp negausiai išlikusių Teofiliaus nuotraukų taip pat galima atrasti jo hierarchinės povyzos atvaizdų, tačiau jie nėra dominuojantys. Ilgus metus trukęs įkalinimas, persekiojimas ir trukdymas eiti ganytojo pareigas suformavo tvirtą charakterį, užgrūdino valią ir sustiprino tikėjimą galutine Dievo pergale.

„Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Mt 4, 16)

Trečiojo metų sekmadienio Evangelija mums pasakoja Jono Krikštytojo darbų ir veiklos pabaigą Jo suėmimu. Tai nėra liūdna žinia Išganymo istorijos metraščiuose. Ši žinia primena: kai uždaromos vienos durys, tuo pačiu metu atsidaro kitos mūsų gyvenimo durys ir net langai, kad matytume ir veiktume dar plačiau. Tos kitos mūsų gyvenimo durys ir langai yra Jėzus, Jo skaisti šviesa, kurią priimame ir liudijame kasdien malda ir darbais, yra pati šviesiausia kelrodė žvaigždė net pačioje audringiausioje mūsų gyvenimo jūroje, bei naktyje.

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode