Reklama 2

Prie bendro Kūčių stalo policijos bendruomenė pasisėmė rimties ir dvasinio įkvėpimo

Stovint ant Didžiųjų metų slenksčio, Advento susikaupimo laikotarpiu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskr. VPK) darbuotojai susibūrė prie bendro Kūčių stalo. Į rimties, susikaupimo ir laukimo skraiste apgobtą popietę, pasveikinti visų su artėjančiomis šventėmis, padėkoti už puoselėjamą bendrystę ir nenutrūkstamą ryšį atvyko ir JE Telšių Vyskupas Jonas Boruta SJ, Telšių policijos kapelionas kan. Remigijus Saunorius ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. Artėjančių švenčių proga, kolektyvą ir svečius, linkėdamas tarpusavio supratimo ir asmeninės laimės, pasveikino Telšių apskr. VPK viršininkas Remigijus Rudminas.

Kunigas atskleidė kalinių kasdienybę: iki kraujo apgraužtomis kojomis, maitinami koše ir papuvusiais vaisiais

Toronte gimęs lietuvis Edmundas Putrimas (56 m.), kurį į kunigus lygiai prieš trisdešimt metų Romos Šv. Petro bazilikoje įšventino popiežius Jonas Paulius II ir kuris asmeniškai pažįsta dabartinį popiežių Pranciškų, daugiau nei dešimtmetį rūpinasi užsienio lietuvių sielovada.

Apie valandas, praleistas lėktuvuose, tolimuose trečiojo pasaulio šalių kalėjimuose ir akistatą su Aukščiausiuoju – pokalbis su E.Putrimu.

Patriarchas Baltramiejus: „Ir Jėzus buvo pabėgėlis“

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus Kalėdų proga paskelbtame laiške daugiausia dėmesio skiria karo pabėgėliams, ypač vaikams. Tūkstančiai žmonių, bėgdami nuo mirties, religinių persekiojimų ir skurdo savo šalyse, šiais metais desperatiškai keliavo į Europą, ieškodami saugesnio ir geresnio gyvenimo. Nemaža jų dalis keliavo per patriarcho Baltramiejaus kanoninei jurisdikcijai priklausančias teritorijas.

Karolio Didžiojo premija popiežiui Pranciškui

Tarptautinė Karolio Didžiojo premija 2016 m. skiriama popiežiui Pranciškui. Apie tai trečiadienį paskelbė Acheno miesto savivaldybė ir premijos komitetas, informuodami, kad premijos suteikimu popiežius Pranciškus pagerbiamas už humaniškumo, dialogo ir vilties liudijimą mūsų dienų Europoje.

Dievo širdies durys – atviros

Šiais Jubiliejaus metais leiskime Dievui mus nustebinti. Jis nenuilstamai laikys savo širdies duris atviras ir kartos, kad mus myli ir trokšta pasidalyti su mumis savo gyvenimu. 

Bažnyčia jaučia primygtinį poreikį skelbti Dievo gailestingumą. Jos gyvenimas autentiškas ir įtikimas yra tada, kai ji įtikinamai skelbia gailestingumą. Ji žino, kad ypač mūsų laikais, kupinais didelių vilčių ir sykiu didelių prieštaravimų, jos pirmutinė užduotis – įvesdinti visus į didįjį Dievo gailestingumo slėpinį kontempliuojant Kristaus veidą.

 

Per dvasininkų Kūčias pagerbti du garbūs jubiliatai

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Kūčių ir Šv. Kalėdų išvakarėse, Telšių vyskupijos dvasininkai susirinko bendroms, taip vadinamosios Kunigų, Kūčioms. Gruodžio 23 dieną dvasininkai rinkosi į Telšių vyskupijos Katedrą, kur prieš 11 val. Šv. Mišias, buvo pakviesti išgyventi Dievo Gailestingumą ir priimti Susitaikinimo sakramentą. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, būrys vyskupijos kunigų, liturgijoje patarnavo 3 diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Giedojo Katedros vargonininkė Dalia Pleškienė. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas pasveikino visus susirinkusiuosius ir dalinosi savo įžvalgomis apie kunigų gyvenimą, pragyvenimą, jų uždavinius ir misiją pasaulyje ir Bažnyčioje. Vyskupas drąsino dvasininkus nebijoti sunkumų, uoliai ir su viltimi skelbti Evangeliją ir pasitikėti Viešpačiu.

Jėzus šeimos centre

Kai XIX amžiaus pabaigoje šeimos pradėjo byrėti, popiežius Leonas XIII įvedė Šventosios Šeimos šventę, tuo paskatindamas tikinčiuosius atidžiau įsižiūrėti į šią gražią šeimą ir apmąstyti, kas joje buvo esminga. Tai Dievas ir jo reikalai. Visa kita buvo antraeiliai dalykai. Kai ateidavo šabo metas, niekam nekildavo mintis, kad galima dirbti ir nenueiti į sinagogą. Kai trūkdavo sotesnio duonos kąsnio, niekam neateidavo net mintis, kad kažką reikia kaltinti; tiesiog dėkodavo Dievui už tai, ką turėjo. Šventoje šeimoje nekildavo nesutarimų, kas už ką atsako, kas ko klauso ir kas ką dirba. Kai Dievo reikalai buvo centre, visi kiti – atsidurdavo savo vietoje. Ir to darnaus sugyvenimo vaisus buvo gražiai bręstantis vaikelis. Evangelistas Lukas pažymi: „O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Lk 2,52).

Už blaivybės puoselėjimą apdovanotas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM

Žalingų įpročių prevencijos taryba ir Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“ tradiciškai pagerbė Vyskupo Motiejaus Valančiaus konkurso laureatus. 

Laureato vardas ir garbės diplomas įteiktas Telšių vyskupo augzilijarui vyskupui Genadijui Linui Vodopjanovui OFM. Vinco Kudirkos publicistinio blaivybės konkurso laureatu šiemet tapo LRT žurnalistas Arvydas Urba.

Parengta pagal LRT

Evangelijų pasakojimai apie Jėzaus vaikystę – legendos ar tikrovė?

Vėl artėja Kalėdos, vėl skaitysime ir girdėsime Kalėdų laiko Evangelijos skaitinius, vėl kai kam galbūt kils klausimas ar įsismelks abejonė, kas yra evangelijų pasakojimai apie Jėzaus vaikystę – legendos, pasakos, išgalvotos istorijos teologinio pobūdžio žiniai perteikti ar tikrovę atspindinti žinia, juoba per pastaruosius penkiasdešimt metų požiūris į šių pasakojimų istoriškumą kardinaliai pakito istoriškumo nenaudai. Tokią pervartą, pasak popiežiaus Benedikto XVI, lėmė ne naujos istorinės žinios, bet pakitusi nuostata Šventojo Rašto ir krikščioniškosios žinios apskritai atžvilgiu. Klausimas juo aktualesnis mūsų dienomis, kai net kai kurie Bažnyčiai artimi egzegetai tokį istoriškumą neigia ar klausimą palieka atvirą.

11 patarimų, kaip kalbėtis apie Dievą su netikinčiais

Veikiausiai kiekvienas atsidūręs nebažnytinėje aplinkoje dažnai jaučiasi tarsi esantis tarp kūjo ir priekalo, jei turi dalintis savo tikėjimu ar jį ginti. Nemaža dalis mūsų argumentų būna teologiniai, filosofiniai, o geriausiu atveju remiasi patirtimi, kuri nutiko kitam asmeniui. Svetainė „Aleteia“ siūlo keletą patarimų, kaip išgyventi tikėjimą kasdien, nesigėdijant, kalbėti apie Dievą su kitais, ypač tais, kurie netiki.

Visų pirma – i
šversti Bažnyčios mokymą į paprastus žodžius. Evangelizuotojas tai vertėjas. Jėzus aiškino tikėjimo slėpinius pasitelkdamas palyginimus, paprastas idėjas. Bažnyčia moko mus didžių ir nuostabių dalykų, tačiau kartais, kad juos paaiškintume, reikia filosofijos diplomo. Mėginkite suprasti patys ir paskui perteikti paprastais žodžiais tiems draugams, kurie ima artintis prie tikėjimo.

Pranciškus šeimoms palinkėjo gailestingumo kasdienybėje

Popiežius Pranciškus pasveikino Šventojo Sosto ir jos institucijų darbuotojus su priartėjusiomis Kalėdomis. Keli tūkstančiai  asmenų - darbuotojų su sutuoktiniais ir artimaisiais, vaikais ir seneliais - pirmadienio vidudienį užpildė Pauliaus VI audiencijų salę, klausėsi popiežiaus kalbos, kartu su juo pasimeldė ir gavo jo suteiktą Apaštališkąjį palaiminimą.

Pranciškaus kalba Romos Kurijai. Dorybių katalogas

Gruodžio 21 dieną popiežius Pranciškus tradiciškai susitiko ir kreipėsi į Romos Kurijos institucijų vadovus ir darbuotojus, taip pat į tuos, kurie jau pabaigė tarnybą, linkėdamas šventų Kalėdų ir gerų naujų metų. Tradiciškai ši kalba yra viena iš tų progų, kai popiežius pateikia svarbiausias ir apibendrinančias įžvalgas.

Tai jau buvo trečiasis kalėdinis popiežiaus ir Romos Kurijos susitikimas. Kaip priminė pats Šventasis Tėvas, 2013 metais jis kalbėjo apie „profesionalumą ir tarnystę“, o 2014 metais vardijo pagundas ir ligas, „kurijos ligų katalogą“, kuris tačiau gali tikti kiekvienam krikščioniui, parapijai, bendruomenei, kongregacijai. Kalbant apie šias ligas, reikia budrumo ir rūpesčio, kartais skausmingo ir ilgo gydymo.

Gailestingumas yra vaistas, kurio visiems taip reikia

Popiežius Pranciškus šeštadienio rytą audiencijoje priėmė Italijos geležinkelio bendrovės darbuotojus, pasidžiaugė įmonės socialinėmis iniciatyvomis, skirtomis padėti pagalbos reikalingiems žmonėms. Viena tokių yra benamių nakvynės namai „Don Luigi di Liegro“, įrengti Romoje centrinės geležinkelio stoties komplekse „Termini“. Popiežius penktadienio vakarą apsilankė šiame benamių centre ir atvėrė „Šventąsias artimo meilės duris“.

Geriausiai saugoma bažnyčios paslaptis, arba ką žinome apie vienuolius brolius?

Prieš keletą dešimtmečių trumpai svarsčiau apie vienuolinį pašaukimą. Vienu metu galvojau, jog galėčiau tapti vienuoliu broliu (ne vienuoliu ir kunigu), labiausiai todėl, kad abejojau, ar noriu tapti kunigu.

Kiekvienas savo amatą išmanantis dvasinis palydėtojas ar palydėtoja jums pasakytų, jog toks požiūris į pašaukimą – siaubingai nebrandus. Žmogus neturėtų pasirinkti kokio nors gyvenimo kelio vien dėl to, kas jis (tas kelias) nėra; priešingai, turėtų jausti tam tikrą pozityvią trauką tam, kas jis yra, antraip pašaukimas neišlaikys.

Žinia apie Motinos Teresės kanonizacija – geriausia dovana

Esu pilnas džiaugsmo dėl šios aukščiausio gailestingumo dovanos. Iš tiesų intensyviai draugavome su Motina, praleidome daug ilgų valandų įvairiomis progomis: seminarijoje, mano kabinete, daugybėje vietų. Kiekvieną kartą susitikę dalindavomės džiaugsmais ir rūpesčiais. Iš tiesų buvo mano brangi bičiulė, - žinių agentūrai „Asianews“ kalbėjo kardinolas Oscar Gracias iš Indijos, po žinios, kad popiežius Pranciškus patvirtino antrąjį Motinos Teresės iš Kalkutos stebuklą, o tai reiškia, kad nebėra jokių kliūčių kanonizacijai, kurios apeigos turėtų įvykti rugsėjo pradžioje.

 

Bausmė – ne pabaiga

Kasdienė meditacija

Jei Dievas apsiribotų teisingumu, jis būtų nebe Dievas, bet kaip visi žmonės, reikalaujantys gerbti įstatymą. Vieno teisingumo neužtenka. Patyrimas moko, jog tas, kuris apeliuoja vien į teisingumą, rizikuoja jį sugriauti. Todėl Dievas pranoksta teisingumą gailestingumu ir atleidimu.

Lietuvoje reikia misijų labiau nei Brazilijoje

Neseniai Biržuose viešėjusi ir su žmonėmis mielai bendravusi sesuo Fausta Rasa Palaimaitė SF yra viena iš nedaugelio šių dienų lietuvių, dirbusių misionierės darbą skurdžiausiuose Pietų Amerikos regionuose.

„Šiaurės rytų“ skaitytojams siūlome susipažinti su vienuolės patirtimi skalabriniečių vienuolių bendruomenėje Terezinos mieste Brazilijoje, kur ji beveik metus dirbo misionierės darbą.

Vienuolynas tapo ne tik auka, bet ir jaukiu prieglobsčiu

Jaunystėje vienuolės kelią pasirinkusi panevėžietė stebisi, kad žmonės ją atpažįsta net vilkinčią ne abitą, o suknelę. Galbūt ją išduoda akys – tas pats žvilgsnis, kuriuo ji valandų valandas stebi jūros horizontą. Ji sako, kad greičiausiai tai – Dievo ilgesys.

Vienuolynas kvepia kalėdaičiais

Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolyne, iki Kūčių ir Kalėdų likus gerai savaitei, jau pakvimpa kepamais kalėdaičiais. Taip vienuolės ruošiasi vienoms didžiausių metų švenčių.

Popiežiaus 79 gimtadienis. Dievo Motina teužtaria Pranciškų

Gruodžio 17 dieną popiežiui Pranciškui sukako 79-eri. Sveikindamas iš Argentinos kilusį popiežių sukakties proga, kardinolas Santos Abril palinkėjo Mergelės Marijos globos. Dievo Motina teužtaria jai pamaldų Romos vyskupą Pranciškų, kad jis galėtų ramiai atlikti visa, ką nori Bažnyčiai reformuoti. Tik reformuota Bažnyčia galės padėti žmonijai, pridūrė Popiežiškosios Maria Maggiore bazilikos arkikunigas Santos Abril y Castelló.

Maskva. Atvertos Šventosios durys

Kaip ir visur pasaulyje istorinis Šventųjų durų atidarymas gruodžio 13 dieną įvyko taip pat Maskvos katalikų katedroje. Apeigoms vadovavęs Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijos ganytojas Paolo Pezzi FSCB į Nekaltojo Prasidėjimo katedrą atėjusiems tikintiesiems kalbėjo apie Kristaus nostalgiją žmonėms.

Gailestingumas apima daugiau nei žmogų, trokštantį Kristaus, bet ir Kristus trokšta ir ilgisi mūsų. Kadangi Dievas yra meilė, atpažįstame mūsų ilgesį Jam ir Jo mums. Mums trūksta Dievo. Galime ir mes numalšinti Dievo troškulį, atsiliepdami į jo nuolatinį kvietimą, pagal palyginimą apie Sūnų palaidūną. Jei žmogus atpažįsta gailestingąją ir nesavanaudę meilę, jei atsiveria Dievo iniciatyvai, tada įvyksta stebuklas, žmogus atpažįsta save ir priima jį perkeičiančią Dievo meilę, sakė Maskvos Šventųjų Gailestingumo durų atidaryme arkivyskupas Pezzi.

Viešpatie, kokia tai malonė, kad leidai...

Apie "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" sužinojau tais pačiais metais, kai ji pradėjo eiti. Sužinojau ne tik iš Vakarų radijo pranešimų, bet tekdavo ją ir "gyvą" paskaityti. Mat mano brolis Šarūnas Boruta, studijuojantis Kauno politechnikos institute, dalyvavo studentų žygeivių ir Eucharistijos bičiulių sąjūdyje. Jis "Kroniką" gaudavo, parnešdavo namo ir visi ją skaitėme. Mama ją slėpdavo brolio mažosios dukrytės lopšyje arba bičių avilyje: jeigu saugumas ir darys kratą, vargu ar drįs lįsti prie bičių avilio. 

Betliejaus taikos ugnis keliaus po Lietuvą

Gruodžio mėnesį iš pat Betliejaus vėl mus aplankys Taikos ugnis. Kaip ir kiekvienais metais skautai bei ateitininkai stengiasi, jog ši ugnis pasiektų kuo daugiau miestelių, organizacijų, bažnyčių, mokymo įstaigų, valdžios institucijų. Šių metų akcijos šūkis: „Dovanoti viltį – tai surasti ramybę“ .

Jubiliejinių Gailestingumo metų durys atidarytos ir Telšių vyskupijos šventovėse

Gruodžio 13 dieną Telšių vyskupijos, kaip ir viso pasaulio Dalinėse Bažnyčiose, pagrindinėse šventovėse: Telšių vyskupijos Katedroje, Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje ir Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje.

Tos dienos ankstyvą rytą į Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią rinkosi tikintieji, iš kur vyko iškilminga procesija į Telšių vyskupijos Katedrą. Gausiai susirinkusius maldininkus bei piligrimus iš įvairių Telšių vyskupijos parapijų pradžioje pasveikino ir iškilmingoms pamaldoms bei procesijai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ.

Mažiau griežtumo, daugiau pasitikėjimo gailestingumu

Pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie atsivertimą ir apie kai kurių Dievo tarnų kietumą. Apie tai pasakoja ir šios dienos Mišių Žodžio liturgija – skaitinys iš Skaičių knygos, kuriame kalbama apie Balaamo pranašystę ir evangelisto Mato pasakojimas apie Jeruzalės šventyklos aukštuosius kunigus, reikalaujančius, kad Jėzus pasakytų kieno vardu jis moko.

Trys žingsniai per Jubiliejines duris

Atvėrėme Gailestingumo jubiliejaus duris Kauno arkikatedroje. Tarsi nieko ypatingo neįvyko – durys buvo iki šiol, per jas žengdavome į šią erdvę, kurioje jau šešis šimtmečius skamba giesmė, kyla malda, šlovinamas Dievas. Iš tiesų, ne pačios durys nulemia viską, o Dievas, kviečiantis per jas žengti žmogų.

Jubiliejinių metų durys popiežiaus Pranciškaus kvietimu atidarytos ne tik popiežiškose Romos bazilikose, bet ir viso pasaulio katedrose, daugelyje šventovių, tarp jų ir Šiluvoje. Eidami per jas tinkamai pasirengę galėsime gauti Dievo pagalbą, Jo malonę, atlaidus. Drauge durys, per kurias įeiname ir išeiname, mums iškalbingai bylos apie tikėjimą ir mokys gyventi kaip Kristaus mokinius.

Pasninkas pagal Dievą

Išvien su pranašu Michėju galime ir mes sakyti: Tu, Viešpatie, esi Dievas, kuris atleidžia kaltę ir dovanoja nusižengimą. Tavo pyktis netveria amžinai, nes tau malonu būti gailestingam. Tu, Viešpatie, vėl mūsų pasigailėsi ir kojomis sutrypsi mūsų kaltes. Taip, tu įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes (plg. Mch 7, 18–19).

Powered by BaltiCode