SSC

Trečiasis Dievo įsakymas: Švęsk sekmadienį

„Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino“ (Iš 20,8–11).

Dievas ir netobulos Biblijos šeimos

Ses. Ona VITKAUSKAITĖ MVS

Vieną šaltą rytą katedroje kunigas, komentuodamas vyno padauginimą Kanos vestuvėse, pasakė: „Žmonės kartais piktinasi, kad Biblijoje daug karų ir žudynių, bet nepastebi, kad ten dar daugiau vestuvių ir vyno.“ Žmonija prasideda, galima sakyti, vestuvėmis Edeno sode, kai sukuriamas žmogus ir jo žmona. Ir vos tik jie susitiko, vos apžiūrėjo nuostabius naujus namus, juodu ištiko krizė – padarė nuodėmę, kuri sukėlė netvarką, kaip atspindi šie Viešpaties žodžiai moteriai: „Skausme gimdysi vaikus, – bet aistringai geisi savo vyro, o jis tave valdys“ (Pr 3, 16). Tad šeimos krizė visuomet yra teologinė, t. y. ir Dievo, problema.

Pirmasis vyskupo M. K. Valančiaus laiškas apie blaivybę

     „Motiejus Kazimieras Valančiauskis, Dievo ir Šv. Apaštališko Sosto malone, Žemaičių vyskupas, savo aveles meilingai sveikina.

         Ar nenumanot, vaikai mano, jog Dievas neapsakomai didžią malonę jums padarė, atsiųsdamas blaivybę arba nusitūrėjimą nuo apgirdančių gėrimų? Ir jūs didžiai gražų paveikslą parodėte, klausydami balso savo vyskupo ir savo kunigų.

Pelenų dienos pamokos

 Jeffrey F. Kirby

Pelenų trečiadienis atveria gavėnios duris. Nors kalendoriuje šiemet ši diena yra gan vėlai, tačiau vis tiek mus užklumpa netikėtai. O! Ar tikrai jau Pelenų trečiadienis ir gavėnios pradžia?

Ši nuostaba yra daugiasluoksnė ir iš dalies kyla kaip reakcija į šventadienį, įsiterpiantį į kasdienybės šurmulį bei sumaištį. Nuolat skubančius ir užsiėmusius žmones Pelenų trečiadienis verčia stabtelti ir peržiūrėti savo gyvenimo situaciją: „Prisimink, dulkė esi ir į dulkę pavirsi.“

Atsiverskite ir tikėkite Evangelija

Keturiasdešimties dienų prieš Velykas metas, mūsų vadinamas Gavėnia, yra labai svarbus metas. Žvaigždė, lydinti mus tikėjimo kelionėje, yra Kristaus Prisikėlimas. Teoriškai mes visi, pakrikštytieji, esame Prisikėlimo vaikai, tačiau, kokie mes iš tikrųjų esame, tai priklauso nuo to, kiek giliai mūsų širdyse yra įaugęs Kristus. Todėl Gavėnios metu, ruošiantis Kristaus Prisikėlimo šventei, verta dažniau sustoti prie kelių ypač svarbių krikščioniškojo tikėjimo momentų.

Biologinės įvairovės nykimas ir žmogus: konferencija Vatikane

Popiežiškosios mokslų akademijos būstinė

Vasario 27 dieną Vatikane prasidėjo mokslinis seminaras apie biologinės įvairovės nykimą, tvarų vystymąsi ir tai, ką galima padaryti. Jį rengia abi didžiausios Popiežiškosios akademijos – Popiežiškoji mokslų akademija ir Socialinių mokslų akademija. Tad tarp seminaro dalyvių – žinomi biologai, evoliucionistai, ekonomistai, sociologai, pasaulyje garsių universitetų profesoriai. Galima priminti, kad Popiežiškosios mokslų akademijos pirmininkas yra Werner Arber, šveicaras, Nobelio premijos laureatas medicinos srityje.

Euro monetos be popiežiaus atvaizdo. Taip nusprendė pats Pranciškus

Kovo 1-ąją sukanka 15 metų nuo pirmųjų Vatikano euro monetų pasirodymo. Nors Vatikanas nepriklauso Europos Sąjungai, monetos kalamos remiantis 1929 m. susitarimu su Italija, pagal kurį Vatikano valstybės piniginis vienetas yra tas pats kaip Italijoje. Vėliau Vatikano eurų emisija buvo apibrėžta atskira sutartimi, pasirašyta su Centriniu Europos banku.

Pranciškus tarp anglikonų: nebežvelgiame vienas į kitą įtariai ir priešiškai

Popiežius Pranciškus sekmadienį po pietų aplankė Romos anglikonų Visų šventųjų parapiją, mininčią 200 metų sukaktį nuo įsikūrimo. Atvykęs į šios bendruomenės bažnyčią, esančią Romos centre, netoli Ispanijos aikštės, popiežius dalyvavo popietinėje Žodžio liturgijoje, panašioje į katalikų Mišparus, jos metu pasakė homiliją. Į Visų šventųjų bažnyčią atvykusį popiežių pasitiko vyskupas Robert Innes, vadovaujantis visoms anglikonų bendruomenėms kontinentinėje Europoje, savo katedrą turintis Gibraltare, taip pat Kenterberio arkivyskupo asmeninis atstovas Romoje vyskupas David Moxon.

Dievas mano uola – aš nedrebėsiu

8 eilinio sekmadienio homilija

Pranašas Izaijas, matydamas savo tautiečių moralinį nuosmukį ir jų neviltį, drąsino juos pasitikėti Dievu: „Zionas sako: „Paliko mane VIEŠPATS, užmiršo mane Dievas. Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji užmirštų, aš tavęs niekad neužmiršiu“ (Iz 49,14-15).

Nuotrupos. Kardinolo Audrio Juozo Bačkio 80-mečio proga

Apie Jo Eminenciją daug prikalbėta – ir gera, ir bloga, kalbėta rūmuose (liaudiškai „palociuose“) ir tvarteliuose, paplonintu balsu ir sensacingomis antraštėmis pirmuosiuose puslapiuose. Iš tiesų Nepriklausomos Lietuvos scenoje jis negali likti nepastebėtas, ir ne tik valstybiniu ir katalikų bend­ruomenės lygiu, bet pirmiausia ir kaip asmuo, savo pavyzdžiu liudijęs ištikimybės Bažnyčiai ir žmogui nuostatas.

Popiežiaus žinia Gavėniai. Dievas mums dovanoja savo Žodį ir kitą žmogų

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“. Šiais žodžiais prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Vatikano spaudos salė popiežiaus dokumentą paskelbė antradienio vidudienį. Žinios tema: „Žodis yra dovana. Kitas žmogus yra dovana“. Popiežius Pranciškus joje komentuoja garsųjį Kristaus palyginimą apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19-31).

Popiežius: Žodyje „Sandora“ – daug reikšmių, suartinančių žydus ir krikščionis

Popiežius ir rabinas Abraham Skorka

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį priešpiet susitiko su devyniomis dešimtimis Argentinos žydų bendruomenės atstovų, kurie jam padovanojo naują specialų Toros – Senojo Testamento Pankiaknygės – leidimą. Žydų bendruomenės iš popiežiaus Pranciškaus gimtojo miesto delegacijai vadovavo jo senas bičiulis Buenos Airių rabinas Abraham Skorka.

Kovo 5 – Maldos už lietuvius pasaulyje diena

Brangūs lietuviai, jau ketvirtą kartą kovo mėnesio pirmąjį sekmadienį kartu melsimės už lietuvius visame pasaulyje. Jūs, lietuviai, pasklidę po visą pasaulį, esate svarbi ir labai reikalinga Lietuvos dalis.

Kviesdamas melstis vieniems už kitus, noriu atkreipti Jūsų dėmesį į garbingąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, kurio metus šiemet paskelbė Lietuvos vyskupai. Praėjusio amžiaus kankinys arkivyskupas Teofilius gerai pažinojo Lietuvos vaikų visame pasaulyje dalią ir rūpesčius. Tris kartus kalintas sovietiniuose kalėjimuose, persekiotas ir tremtas kunigas rūpinosi su juo esančiais žmonėmis, sielų gerove. Dvasininkas tarnavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Rusijoje, kur stengėsi atsiliepti žmonėms ta kalba, kuria jie kalba.

Padėka Dievui už „Marijos radiją “ Kaune

Vasario 21 dieną mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Kaune buvo švenčiamos Padėkos Mišios už „Mariją radiją“, jos darbuotojus, savanorius, rėmėjus, klausytojus.

Šv. Mišioms vadovavo ir homiliją pasakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Koncelebravo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Panevėžio vyskupai emeritai Jonas Kauneckas ir Juozas Preikšas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Povilas Narijauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir daugiau kaip dvi dešimtys kunigų.

„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6,33)

Vasario mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijos tema – Dievas ir pinigas. Jėzus primena pavojų, jei pinigas žmogaus gyvenime tampa tikslu, o ne priemone, tuomet žmogaus gyvenimo kelionė yra tikrame pavojuje, nes kelio rodyklės tampa klaidingomis nuorodomis. Tačiau ne mažesni pavojai tyko ir tų, kurie gyvenimo džiaugsmą iškeičia į nuolatinę baimę ir rūpestį: ką valgys, ką vilkės ir ką atneš rytojaus laukimas. Jėzus kviečia pažvelgti į kūriniją ir jos grožį bei pasimokyti iš Dievo kūrinijos, kaip reikia vertinti kiekvieną suteiktą akimirką šlovinti Kūrėją tau duota giesme ir tos valandos darbu. Tikras ir neabejotinas žmogaus gyvenimo laimės pagrindas yra mūsų pasitikėjimas Apvaizda kiekviename žmogaus gyvenimo žingsnyje.

Katalikiška žiniasklaida pirmą kartą bendrame stende!

Vasario 23–26 d. sostinėje vyks 18-oji Vilniaus knygų mugė. Šių metų tema – „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Pirmą kartą šioje tarptautinėje knygų mugėje BAŽNYČIOS KRONIKOS FONDO dėka KATALIKIŠKA ŽINIASKLAIDA jungiasi į vieną bendrą stendą. Jį bus galima rasti trečioje salėje priešais LRT forumą. Stendo numeris parodoje 3.17. Daugiau informacijos apie mugę www.vilniausknygumuge.lt.

Betanijos žmonės. Margarita: skausmo nutildytas svajotojos smuikas

Margarita buvo pirmoji, su kuria susitikome „Betanijoje“. Pradžioje kalbėtis nebuvo labai lengva, tačiau galiausiai ledai buvo pralaužti. Kadangi bendravome patalpoje, kurioje buvo ekranas su vaizdu į valgyklą, pokalbius paįvairindavo ir Margaritos pastabos apie veiksmą šioje pagrindinėje „Betanijos“ erdvėje.

Popiežiaus katechezė. Jau matome naują dangų ir naują žemę

Tęsdamas katechezę apie krikščionišką viltį, trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus komentavo apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžius:

„Visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įvaikinimo ir mūsų kūno atpirkimo. Tuo tarpu mes esame išgelbėti viltimi. Tačiau regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai. O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais” (Rom 8,22-26).

Popiežius priėmė tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ dalyvius

Kartu su teise emigruoti turi būti garantuota ir teisė neemigruoti, - sakė popiežius Pranciškus, antradienį susitikęs su šiomis dienomis vykusio Šeštojo tarptautinio forumo „Migracija ir taika“ dalyviais. Šiuos, kas dveji metai vykstančius forumus, rengia Šventojo Sosto visapusiško žmogaus vystymosi dikasterija, tarptautinis vienuolių skalabriečių pagalbos migrantams tinklas ir Konrado Adenauerio fondas.

„Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų paguoda“ po restauracijos grįžta į Pivašiūnus

Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose grįžta altorinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija) su karūnomis, aptaisais ir rėmu“. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas.

Malda už Lietuvą Latvijoje

Vasario 18 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime viename Latvijos miestų - Jelgavoje.

11 val. Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos katedroje aukotos lietuviškos šv. Mišios, kuriomis labai džiaugėsi Jelgavos lietuvių bendruomenė. Eucharistijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antons Justs ir Šiaulių vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza.

Pranciškus: Vaikai kareiviai – tai tragedija

Po kartu su sekmadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje buvusiais žmonėmis kalbėtos „Viešpaties Angelo“ maldos, popiežius dar kartą kreipėsi į visus susitikimo dalyvius ir pakvietė melstis už Kongo Demokratinėje Respublikoje šiomis dienomis vėl prasiveržusio smurto aukas.

Popiežius: Į blogį atsakykime gerumu

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus mums rodo naują teisingumo kelią, ragina artimo meile įveikti seną taisyklę „akis už akį, dantis už dantį“. Apie tai kalbėjo ir popiežius Pranciškus, sveikindamas maldininkus ir turistus vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę.

Apie vieną svarbiausių lietuviškų albumų

Domantas RAZAUSKAS

Šiemet sukanka lygiai 40 metų nuo vieno istoriškai svarbaus albumo gimimo. 1977-aisias, tuo metu 26-erių, Vytautas Kernagis Vilniaus plokštelių studijoje įrašė pirmąją savo oficialią plokštelę, kuri taip ir vadinosi „Vytautas Kernagis“. Ilgainiui albumas imtas vadinti „Akustiniu“. Nė kiek neperdėdamas ir neabejodamas teigiu, kad tai vienas svarbiausių ir įtakingiausių albumų Lietuvos muzikos istorijoje, nenustojantis daryti įtakos dar ir šiandien.  

Apie netobulumą kaip vientisos tylos pažinimo šaltinį

Jūratė ZIEDELYTĖ

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų išgyvena tas gniuždančias netobulumo (silpnumo, bejėgiškumo, savigraužos, savikritikos, kaltės, neapykantos sau jausmo) akimirkų, kai visi mūsų gražiausi sielos apsireiškimai nublanksta ir atsiveria vidinė smegduobė į sunkią kasdienę buitį ir būtį. Bet kartais nutinka taip, kad būtent visuose pačiuose netobuliausiuose tylos pavidaluose slypi didžiausia jėga. Tyla savyje yra tobula, tačiau mūsų valia ji tampa slegiančia tuštuma, kurioje, jei jos neprižiūrime, per laiką prisikaupia nerimo, baimių, neapykantos ir kitų sunkių jausmų bei emocijų. Ten, kur tylą slegia saviplakos akmenys, glūdi pati galingiausia jėga į jos beribį pažinimą. Pakanka leisti jos slėpiniui įeiti pro siaurą nuo įtemptų minčių įelektrinto proto angą, šiek tiek atsitraukti nuo savo iškreipto pažinimo veidrodžių, kad galėtum geriau įsiklausyti į tylos slėpinio šnabždesį. Nors tai atrodo sunkiai pasiekiama triukšmo perpildytame pasaulyje ir vidinėje suirutėje, nors kartais baimė stipresnė už pasitikėjimą dieviškaisiais kelrodžiais, niekas negali iš mūsų atimti galimybės būti tylos tarpininkais.

Pašaukti į šventumą

7 eilinio sekmadienio homilija

Jėzus savo sekėjams įsakmiai primena: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5,48). Jėzus nekviečia būti gudriais, versliais, sėkmingais, bet kviečia būti tobulais. Ir labai aukštai iškelia tobulumo kartelę – būti panašiems į dangiškąjį Tėvą, kuris myli net nusidėjėlius ir „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5,45).

„Mylėkite savo priešus“ (plg. Mt 5, 38–48)

Šiandien, kai valdančioji Lietuvos Seimo dalis vis labiau ir be jokių užuolankų simpatizuoja neopagonybei, o vienas žemės ūkio magnatas ir net Seimo narys savo tėvonijoje yra įkūręs neopagonišką šventvietę, ne vienam katalikui ir krikščioniui kyla klausimas: o kaip su Kristaus mokymu ir jo žinia – Evangelija, nejau visa tai pasenę ir svetima lietuviui, kaip kad tvirtina neopagonybės skleidėjai Lietuvoje? Ar šiandien gali atsakyti į visus gyvenimo prasmės, o neretai ir žmogaus gyvenimo kančios klausimus sugrįžimas į gamtą, jos reiškinių sudievinimas?

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode