Žolės pjovimas – viena tų veiklų, kuri vasarą gali tapti arba maloniu ritualu, arba nuolatiniu galvos skausmu. Ne visi mėgsta kaskart traukti žoliapjovę, skaičiuoti valandas, kurias praleido sukdami ratus aplink gėlynus, ir keiksnoti netikėtą lietų, kuris pavertė veją nepravažiuojamu laukais, todėl nieko keisto, kad vis daugiau žmonių renkasi vejos robotus – tylų, savarankišką ir stebėtinai kruopštų pagalbininką, kuris pats pjauna žolę be jokio rankinio įsikišimo.
Tiesa, prieš nusprendžiant įsigyti tokį įrenginį, reikia atsakyti į paprastą, bet esminį klausimą – ar tavo sklypas tam tinkamas? Nes nors robotai tampa vis išmanesni – ne kiekvienas kiemas yra tam automatiškai pasirengęs.
Apie tai kalbamės su kraštovaizdžio priežiūros specialistu Gediminu Sadausku, kuris ne vienerius metus montuoja, prižiūri ir testuoja vejos robotus skirtinguose sklypuose visoje Lietuvoje. Jis teigia, kad vejos robotai greitai dirbs kiekviename sode.
Vejos plotas – viskas prasideda nuo skaičių
Nors atrodo paprasta „Kiemas yra, veja auga, kodėl gi ne?“ – pirmas dalykas, kurį reikia įvertinti, yra vejos plotas. Kiekvienas robotas sukurtas tam tikram plotui ir jei jis bus per mažas ar per silpnas – jis tiesiog nesugebės palaikyti vejos tvarkingos.
Pavyzdžiui, nedideli modeliai, tokie kaip „Husqvarna Automower 105“ ar „Worx Landroid S“, idealiai tinka iki 500 m² vejos. Vidutinės klasės robotai susidoroja su 1000–1500 m², o galingiausi – net su 5000 m² ir daugiau.
„Svarbiausia ne nusipirkti brangiausią robotą, o tinkamiausią pagal vejos dydį. Jei robotas per silpnas – jis tiesiog nepajėgs visko nupjauti, o jei per galingas – permokėsi už funkcijas, kurių net neišnaudoji“, – sako Gediminas.
Reljefas – ar tavo robotui nereikės alpinisto virvės?
Ne visi sklypai yra gražiai lygūs kaip golfo laukai. Kai kurie turi šlaitus, griovius, kalniukus, o kartais – stačius kampus ar akmenimis grįstus perėjimus. Tokie reljefai reikalauja roboto, kuris geba gerą sukibimą ir šlaito įveikimo galimybes.
Standartinis robotas gali važiuoti šlaituose iki 20–30 % (apie 12–17 laipsnių kampu), tačiau kai kurie modeliai, ypač aukštesnės klasės, susitvarko net su 45 % nuolydžiu. Čia svarbų vaidmenį atlieka ratų protektoriai, svorio paskirstymas ir net lietaus jutikliai, kurie padeda robotui saugiai dirbti net šlapiomis sąlygomis.
„Esu matęs, kaip klientas nusiperka robotą už 2000 eurų ir tik tada pastebi, kad šlaitas šalia namo toks status, kad net katė vos užlipa. Reikia labai realistiškai įvertinti savo kiemo fizinę formą“, – įspėja specialistas.
Sklypo struktūra – ar robotas ras kelią?
Jeigu tavo kiemas sudarytas iš kelių atskirų zonų, atskirtų takeliais, gėlynais, terasa ar baseinu – būtina apgalvoti, kaip robotas į tas zonas pateks. Ar jas jungia pravažiavimai? Ar galima išvesti ribinį laidą? Ar yra pakankamai vietos stotelei?
Kai kurie robotai palaiko kelių zonų tvarkymą, o kiti dirba tik viename plote. Šiuolaikiniai modeliai, turintys GPS navigaciją ar virtualias ribas, geriau prisitaiko prie sudėtingų planų.
„Robotai puikiai veikia paprastuose sklypuose. Bet jei kiemas primena labirintą – reikia investuoti į modelį su pažangia navigacija. Kitaip robotas daugiau laiko praleis ieškodamas kelio, nei pjaudamas žolę“, – pastebi Gediminas.
Ribos – fizinės ar virtualios?
Dauguma robotų veikia naudodami ribinį laidą, kuris įkasamas aplink sklypo kraštą ir apibrėžia, kur robotas gali dirbti. Tai reikalauja įrengimo darbo, bet yra labai patikimas sprendimas. Kita alternatyva – GPS ribos arba netgi virtualios zonos valdomos telefonu. Pastarosios technologijos brangesnės, bet leidžia visiškai atsisakyti laidų, o tai itin patogu keičiant vejos konfigūraciją ar kraštovaizdį.
Sklypo priežiūros įpročiai – ar tavo veja pasiruošusi?
Vejos robotas nėra stebuklas – jis neperdirbs apleistos pievos ar nesugebės įveikti aukštos, seniai nešienautos žolės, todėl prieš paleidžiant jį pirmą kartą – reikia nupjauti žolę įprastai ir išvalyti teritoriją nuo šakų, kankorėžių ar akmenukų.
„Robotai dirba mažais žingsneliais – jie pjauna dažnai ir mažai. Bet jei veja jau „išėjus iš rėmų“ – pirmą savaitę gali reikėti papildomos rankinės pagalbos“, – primena Gediminas.
Triukšmas, oras ir sezonas – mažos detalės, kurios tampa dideliais pliusais
Vienas iš didžiausių robotų pranašumų – tylus darbas. Daugelis jų veikia tyliau nei dulkių siurbliai – apie 60–70 dB, o kai kurie vos girdimi iš kelių metrų. Tai leidžia pjauti net anksti ryte, vėlai vakare ar savaitgaliais, neerzinant nei savęs, nei kaimynų.
Be to, modernūs modeliai turi lietaus jutiklius, kurie sustabdo darbą nepalankiomis sąlygomis arba automatiškai prisitaiko prie oro sąlygų. Jie grįžta į stotelę, kai akumuliatorius išsikrauna ir įsikrauna patys – visiškai be jūsų pagalbos.
25-09s
