Lenkijos energetikos grupės „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, pernai patyrusi 687 mln. eurų grynojo nuostolio, 2024 metus baigė su neigiamu 124 mln. eurų kapitalu, tačiau žada imsis veiksmų jį atstatyti.
„Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu rengiamas veiksmų planas, kaip ištaisyti susidariusią padėti ir atkurti „Orlen Lietuvos“ nuosavą kapitalą“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė „Orlen Lietuva“.
Įmonė taip pat ketina didinti kredito limitą iki nuo 500 mln. iki 800 mln. eurų, rašoma ataskaitoje.
SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, neigiamus kapitalo rodiklius įprastai fiksuoja smulkesnės bendrovės, tačiau ir didesnės įmonės gali netekti kapitalo, pavyzdžiui, patyrus vienkartinių nuostolių.
„Neigiamo kapitalo atsiradimas dažniausiai yra praktika mažesnėse įmonėse, kurios neturi reikalų su bankais, valstybės institucijomis. Pavyzdžiui, norint gauti paramą (...) yra reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų teigiamas. Kalbant apie dideles įmones, tai yra ištaisomas dalykas, padarant tam tikrus sprendimus, kad nuosavas kapitalas atsistatytų“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Analitiko teigimu, įmonė, norėdama vykdyti įstatymus ir neturėti problemų su partneriais, nuosavą kapitalą gali atstatyti išleisdama naują akcijų emisiją arba kapitalizuodama akcininko suteiktas paskolas.
„Dažniausiai tokio dydžio ir gyvybingų bendrovių akcininkai (neigiamą kapitalą – BNS) ištaiso“, – BNS aiškino ekonomistas.
Pagal Lietuvos įstatymus nuosavam kapitalui tapus neigiamam įmonės akcininkai per pusmetį turi imtis veiksmų, kad jį atkurtų.
Balandį „Orlen Lietuva“ pranešė, jog 2024 metais pagal makroekonominės aplinkos pokyčius ir prognozuojamus naftos kainų svyravimus jos ilgalaikio turto vertė buvo sumažinta 781 mln. JAV dolerių (686,75 mln. eurų).
Dėl to įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA pagal LIFO metodiką) tapo neigiamas, tai buvo išskirtinis veiksnys, neturintis tiesioginės įtakos kasdienei jos veiklai.
Pasak jos, neigiamus finansinius rezultatus pernai lėmė įtempta geopolitinė padėtis ir makroekonominės prielaidos dėl pasaulinių degalų rinkų pokyčių.
Ataskaitoje nurodoma, kad „Orlen“ teiks finansinę paramą Lietuvos įmonei, kad ji galėtų 2026 metų rugsėjį baigti naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą bei išvengtų veiklos sustabdymo.
„Orlen Lietuva“ pernai gavo 6,4 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 5,63 mlrd. eurų) pajamų – 9 proc. mažiau nei 2023-aisiais.
„Orlen Lietuva“ yra strateginė šalies įmonė bei didžiausia mokesčių mokėtoja, valdanti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą bei Mockavos geležinkelio terminalą, ir vienintelė naftos perdirbėja Baltijos šalyse. Joje dirba daugiau nei 1500 darbuotojų.
„Orlen Group“ veikia 10 šalių rinkų – Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Kanadoje, Norvegijoje ir Pakistane.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
