Rugpjūčio 4 d. popiežius Pranciškus aplankys Porciunkulę

Rugpjūčio 2 d. Asyžiuje iškilmingai minima Švč. M. Marijos Angelų Karalienės iškilmė ir švenčiami Porciunkulės atlaidai. Ši tradicija, pasiekusi visą katalikų pasaulį, gimė tryliktojo amžiaus pradžioje, kartu su šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurta pranciškonų vienuolija. Mažą koplytėlę, dedikuotą Švč. M. Marijai Angelų Karalienei, stovėjusią šalia kelio, Asyžiaus miesto papėdėje, 1209 m. savo rankomis atstatė ir atnaujino šv. Pranciškus. Ši vieta, dar prieš Asyžiaus vienuolynų pastatymą, buvo pirmasis pranciškonybės centras. 1216 m. šv. Pranciškus iš popiežiaus Honorijaus III išprašė malonę, kad tikintieji, lankydami Porciunkulės bažnytėlę pelnytų visuotinius atlaidus. Šiemet Porciunkulės atlaidams sukanka 800 metų. Jau prieš kelis šimtmečius buvo pastatyta Porciunkulės koplytėlę gaubianti didinga Švč. M. Marijos Angelų Karalienės bazilika.

Kard. Sepe: arkivyskupijos namai – vargšams

Neapolio arkivyskupija rengiasi padovanoti jai priklausančias patalpas nepasiturintiems gyventojams. Tai pranešė Neapolio arkivyskupas kardinolas Crescenzio Sepe, pristatydamas pastoracinį laišką:  „Nuogus aprengti“, kuriame nurodomos vyskupijos ateinančių metų darbo kryptys.

Mirė Carmen Hernandez, Neokatechumenų kelio steigėja

Liepos 19 dieną, eidama 85 metus Madride mirė Carmen Hernandez, kartu su Kiko Arguello ir t. Mario Pezzi įsteigusi ar, tiksliau sakant, sukūrusi Neokatechumenų kelią, vieną iš didžiausių ir reikšmingiausių katalikiškų sąjūdžių XX amžiaus antroje pusėje, po Vatikano II Susirinkimo. Šiandien pasaulyje gyvuoja tūkstančiai Neokatechumenų bendruomenių, daugybėje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Popiežius Pranciškus: Lai Jėzus suvienija skirtingų tautų, rasių ir kalbų žmones

 

 „Sparčiai artėja 31-osios Pasaulio jaunimo dienos. Laukiu susitikimo su jaunais žmonėmis, susirinkusiais į Krokuvą iš viso pasaulio, o taip pat laukiu galimybės susitikti su mylima lenkų tauta. Mano visas vizitas šiais jubiliejiniais metais bus įkvėptas Gailestingumo ir palaiminto Šv. Jono Pauliaus II, kuris inicijavo Pasaulio jaunimo dienas ir buvo Lenkijos žmonių vedlys jų istorinėje kelionėje į laisvę“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Venesuelos vyskupai: „Šalies padėtis kritiška“

 

Apie 35000 venesueliečių kirto sieną su Kolumbija, kad įsigytų būtiniausių prekių

Venesuelos sostinės arkivyskupas kardinolas Jorge Urosa šalies gyventojų vardu prašo pagalbos. Kalbėdamas per Vatikano radiją kardinolas sakė, jog būtina venesueliečiams užtikrinti maistą, leisti iš užsienio įvežti medikamentus ir išspręsti krašto žmones slegiančią gilią socialinę ir ekonominę krizę.

Popiežius dominikonams: „Skelbkite gailestingumą žodžiais ir gyvenimu“

Bolonijoje liepos 14 – rugpjūčio 4 dienomis vyksta Pamokslininkų ordino, paprastai pagal steigėją šv. Dominyką vadinamo dominikonais, generalinė kapitula. Į ją susirinkę visame pasaulyje veikiančių ordino provincijų vadovai ir atstovai aptaria einamuosius savo vienuolijos tapatybės, gyvenimo ir sielovados reikalus, o kartu, visos Bažnyčios švenčiamų Gailestingumo metų kontekste, mini savo ordino įkūrimo 800 metų sukaktį. Šiemet prieš pat Kalėdas sukaks lygiai 800 metų nuo tos 1216-ųjų gruodžio 22 dienos kai popiežius Honorijus III patvirtino šv. Dominyko įkurtą Pamokslininkų ordiną.

Naujasis evangelizavimas Filipinuose

 

Neskubėkime teisti kitų, verčiau atraskime „malonę“ kiekviename asmenyje. Šiuo paraginimu Manilos arkivyskupas kardinolas Antonio Tagle užbaigė trečiosios konferencijos apie naująjį evangelizavimą Filipinuose Mišias sekmadienį.

„Amoris Laetitia“: Atleidimo ar abipusio baudimo erdvė?

Popiežius Pranciškus dokumente apie meilę šeimoje komentuoja Himno meilei sąvokų prasmę. Tad publikuojame dar vieną „Amoris Laetitia“ ištrauką. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai.

Atleidimas

Jei negeram jausmui leidžiame persmelkti visas mūsų gelmes, atveriame vartus piktumui, susisukančiam lizdą širdyje. Pasakymas logizetaito kakon reiškia „nepamiršti blogio“, „jį pasižymėti“, t. y. rūstauti. Priešingybė yra atleidimas, grįstas teigiama nuostata mėginant suprasti kitų silpnybes ir surasti kitam asmeniui pateisinimą, kaip sakė Jėzus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Lk 23, 34).

Neseniai paskirtas arkivyskupas kanadietis išbandė benamio duoną

Liepos 11 dieną popiežiaus potvarkiu naujuoju Regina arkivyskupijos, Kanadoje, ganytoju buvo paskirtas Donald Bolen, iki tol buvęs Saskatoono diecezijos vyskupu. Tris savaites prieš šį paskyrimą, 55 metų amžiaus ganytojas dalyvavo eksperimente – 36 valandas pabuvo benamiu, prašė išmaldos ir nakvojo nakvynės namuose. Nors pabūti vargšų kailyje nėra nauja idėja, tačiau arkivyskupas po pusantros paros šiame vaidmenyje patvirtino seną tiesą: tiesioginė patirtis visai kitaip nuspalvina supratimą apie vieną ar kitą dalyką, suvokiamą labiau teoriškai.

Mirė kun. Jeronimas Petrikas (1937–1987–2016)

2016 m. liepos 14 d. vakare Ignalinos ligoninėje, eidamas 79-uosius metus, mirė Kaltanėnų parapijos klebonas kun. Jeronimas Petrikas.

Velionis gimė 1937 m. rugsėjo 12 d. Ukmergės apskrityje, Mažeikių kaime, Taujėnų parapijoje, tikinčioje šeimoje, kurioje užaugo kartu su dviem broliais. Su pagarba prisiminė savo tėvelį, talkinusį laisvės gynėjams.

Pomirtinį pasaulį išvydęs JAV neurochirurgas: „Mūsų sąmonė egzistuoja ir be kūno“

„Tikrasis mąstymas yra ne smegenų produktas“, – sako JAV neurochirurgas Ebenas Aleksanderis, patyręs komą ir joje išbuvęs septynias dienas. Gydytojas pasinėrė į mirčiai artimą būseną, iš kurios grįžęs suprato – žmogaus sąmonė nepriklauso nuo žemiškojo kūno ir yra amžina. Komoje patirtus išgyvenimus jis aprašė knygoje „Gyvas dangaus įrodymas“, kuri JAV žaibiškai tapo bestseleriu, o neseniai pasirodė ir lietuvių kalba.

„Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno“ (Lk 10, 41)

Liepos mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija mums pasakoja apie dvi seseris – Mortą ir Mariją. Jos gyveno maždaug dvi mylios nuo Jeruzalės, mažame Betanijos kaime. Jų brolis buvo Lozorius, kurį iš mirties prikėlė Jėzus. Tai buvo geri Jėzaus draugai ir bičiuliai, kurie visada laukdavo ir šiltai priimdavo Jėzų jo kelionių metu.

Mirė „popiežių siuvėjas“

Liepos 13 d. Romoje mirė mieste gerai žinomas ir gerbiamas siuvėjas Annibale Gammarelli, kurio šeimai priklausanti dirbtuvė siuva rūbus popiežiams ir kardinolams.

Gammarelli šeimos siuvyklos istorija siekia 1763 metus. Nuo to laiko jos siūtas baltas sutanas dėvėjo beveik visi popiežiai. Gammarelli sutanas vilki ir popiežius Pranciškus. Tik Benediktas XVI nesilaikė tradicijos ir jam sutanas siuvo kita šalia Vatikano savo parduotuvę turinti populiari liturginių rūbų siuvykla.

Mirė Sveikatos sielovados tarybos pirmininkas arkivysk. Zygmunt Zimowski

Liepos 13 ryte Lenkijoje užgeso arkivyskupo Zygmunt Zimowski gyvybė. Šis nedideliame pietų Lenkijos kaimelyje gimęs ganytojas nuo 2009 metų vadovavo Popiežiškajai sveikatos sielovados tarybai, popiežiaus Benedikto XVI paskyrimu. Arkivyskupas Zimowski buvo 67 metų amžiaus, jį pakirto kasos vėžys. Per savo gyvenimą jis nuveikė daug darbų skirtingose srityse. 1973 metais buvo įšventintas kunigu, gavo teologijos daktaro laipsnį, o 1983 metais pradėjo dirbti Tikėjimo mokymo kongregacijoje, Vatikane. Tuo gyvenimo laikotarpiu užsiėmė aktyvia akademine veikla, parašė dešimtis straipsnių, vyko dėstyti Katalikiškame universitete Liubline ir Kardinolo Stefano Wyszynskio universitete Varšuvoje, bendradarbiavo Katalikų Bažnyčios katekizmo lenkų kalba rengime, buvo kelių palaimintųjų ir šventųjų bylų postulatorius. Taip pat bendradarbiavo su Vatikano Radijo programa lenkų kalba.

Arkivysk. Gintaras Grušas paskirtas Komunikacijos sekretoriato nariu

Popiežius Pranciškus paskyrė 16 Komunikacijos sekretoriato narių. Tarp jų yra ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Komunikacijos sekretoriatas – tai pernai birželio 29 d. popiežiaus Pranciškaus įkurta nauja Šventojo Sosto dikasterija, sujungianti devynias anksčiau savarankiškai veikusiais Šventajam Sostui pavaldžias komunikacijos ir leidybos institucijas: Popiežiškąją visuomenės komunikavimo priemonių tarybą, Šventojo Sosto Spaudos salę, Vatikano interneto tarnybą, Vatikano radiją, Vatikano televizijos centrą, dienraštį „L‘Osservatore Romano“, spaustuvę, leidyklą ir fotografijos tarnybą. Pernai per Petrines paskelbtame popiežiaus Pranciškaus „motu proprio“ buvo nurodyta, kad minėtųjų devynių institucijų integravimas turi įvykti per ketverius metus.

Pasimokyti iš Palaimintojo arkivyskupo tėviško jautrumo, supratimo...

Padėka už patirtas malones

Liepos 10 d. Marijampolėje tradiciškai prasidėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju minėjimo aštuondienis - atlaidai. Pirmąją atlaidų dieną tikintieji tradiciškai dėkojo Dievui už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones ir meldė jo paskelbimo šventuoju. Šv. Mišias aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, jis sakė ir homiliją, kurią pradėjo primindamas Palaimintojo mirties akimirkas šaltą sausio 27-osios naktį 1927 m., pavadindamas jį garbingu Bažnyčios ir Tėvynės sūnumi.

Klaidingos interpretacijos: kunigai ir toliau aukos mišias atsisukę į žmones

Nors pagrindinis už liturgiją atsakingas Vatikano kardinolas Robertas Sarah teigė, jog kunigai nuo Advento turėtų vėl pradėti aukoti šv. Mišias atsisukę į rytus, Vatikano atstovas spaudai pirmadienį patikslino, kad instrukcijos, rekomenduojančios aukoti Eucharistiją atsisukus į žmones, pakeistos nebus.

Kadangi kardinolo iš Gvinėjos pasisakymas sukėlė komentarų ir diskusijų bangą, Vatikanas pirmadienį išleido pranešimą, jog nebus jokių naujų taisyklių apie šį liturginį veiksmą.

A†A Prel. Kazimieras Dobrovolskis (1911-1936-2016)

Šeštadienį, liepos 9 d., eidamas šimtas penktuosius metus, Romoje mirė prel. Kazimieras Dobrovolskis, prieš mėnesį paminėjęs kunigystės šventimų aštuoniasdešimtąsias metines.

Prelatas Kazimieras Dobrovolskis gimė Varnabūdėje, Marijampolės apskrityje, 1911 metų gruodžio 16 dieną.

Katalikų, Ortodoksų ir Liuteronų Bažnyčių vadovų Lietuvoje ekumeninis pareiškimas „Žmogaus gyvybė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekste. Krikščioniškoji perspektyva“

Vilnius, 2016 m. liepos 7 d.

Didžiausios Lietuvos krikščionių Bažnyčios pastaruoju metu sulaukia nemažai prašymų išaiškinti, ką krikščionybė moko apie kūriniją, apie gyvybės – ypač prasidėjusios žmogaus gyvybės – vertę bei kokia turėtų būti iš šio mokymo išplaukianti krikščionio laikysena. Ypač daug klausimų užduodama apie šių Bažnyčių mokymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekste. Atsiliepdami į šiuos prašymus, Katalikų, Ortodoksų ir Liuteronų Bažnyčių vadovai Lietuvoje vieningai primena, kad pagarba gyvybei kyla iš šv. Rašto, atskleidžiančio, kad žmogus yra kūrinijos viršūnė. Dėl šios priežasties tik žmogui yra būdingas orumas. Būtent dėl to žmogaus gyvybė – neliečiama. Bažnyčių mokymą paremia ir šiandienos medicinos mokslo neginčijamai įrodyta tiesa, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, kada susikūrus embrionui, pradeda vystytis unikalus žmogaus organizmas. Kiekvienas iš mūsų praėjo šį savo gyvenimo etapą.

Sunkus laisvės kelias

Dievo pašauktas Mozė vedė tautą iš Egipto vergijos į pažadėtąją žemę. Vedė į laisvę. Tačiau prieš įžengdami į šią žemę izraelitai turėjo pilnai pasikeisti: atmesti stabmeldybę ir savo gyvenimą patikėti juos vedančiam Dievui. Todėl didžiausias Mozės rūpestis buvo pakeisti žmonių mintis bei širdis, o tai nebuvo lengva. Šito siekdamas, Mozė kalbėjo tautai: „Sugrįžęs pas Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela, tu klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdydamas jo įsakymus ir įstatus“ (Įst 30,10).

Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!” (Lk 10, 37)

Po praėjusios Valstybės dienos švenčių pompastikos šio sekmadienio Evangelija mus sugrąžina į gyvenimo tikrovę. Lietuvos žmonių gyvenimo keliai nėra jau tokie tiesūs ir saugūs, nors gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau kaip ketvirtį amžių. Tiesa, turbūt seniai nebėra tokių vietovių bei kelio atkarpų, kur įžengęs Lietuvos žmogus tikrai statytų savo gyvybę į pavojų, kaip kad tai buvo Kristaus laikais pažadėtoje žemėje keliaujančiam piligrimui iš Jeruzalės į Jerichą.

Popiežius audiencijoje priėmė vargšus iš Prancūzijos

Trečiadienio ryte popiežius susitiko su beveik dviem šimtais iš Prancūzijos atvykusių piligrimų, daug iš kurių visuomenėje kvalifikuojami ir gyvena kaip „vargšai“. Šią piligrimystę organizavo Sapelio (Le Sapell) solidarumo draugija ir pora parapijų. Sapelio draugija gimė prieš trisdešimt metų, siekdama padėti tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dažnai netikėtai, prarado gyvenimo saugumą – namus, darbus, kurie nebemato alternatyvų. Dažnai tai vyresnio amžiaus žmonės, kartais vienišos mamos, kartais nedidelio išsilavinimo ar nepaklausių profesijų vyrai. 

Sesers karmelitės Rozanos Graulich vienuolinių įžadų 50-ies metų jubiliejus

Liepos 2 d. į Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią gausiai rinkosi tikintieji dėkoti Dievui už jiems brangią seserį Rozaną Graulich, švenčiančią savo vienuolinių įžadų 50-ies metų jubiliejų.

Šv. Mišių aukai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas, Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius ir Ukmergės šv. apašt. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Robertas Urbonavičius. Dalyvavo keturios Krikštėnuose įsikūrusios seserys vienuolės, iš Belgijos atvykę s. Rozanos giminaičiai, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, grojo ir giedojo ukmergiškė vargoninkė Dalia Sližytė, psalmę giedojo iš Vilniaus atvykusi Marijos Dangun Ėmimo kongregacijos sesuo Benedikta Rollin Ra. 

Valstybė yra išskirtinai žmogiškosios tikrovės dalis

Liepos 6-oji, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo karūnavimo diena, dar yra vadinama Valstybės diena. Įdomu, kad toks svarbus vieno žmogaus gyvenimo įvykis – Mindaugo karūnavimas – tampa mums Valstybės simboliu. Tai primena  svarbią tiesą – valstybė yra išskirtinai žmogiškosios tikrovės dalis; valstybė prasideda nuo žmogaus ir be žmogaus ji neegzistuoja. Kartais gali atrodyti, kad čia yra mūsų, paprastų žmonių, gyvenimas, o čia – valstybės gyvenimas; arba čia kasdienybė, o čia – politika. Net mėgstama sakyti „Jie ten tegul politikuoja, o mes gyvename savo gyvenimą.“

Popiežius: „Žmonės – mūsų broliai, nes Dievas – mūsų Tėvas“ (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Kai meldžiamės, jaučiame į mus nukreiptą Dievo žvilgsnį. Dėl to netuščiažodžiaukime kaip pagonys, malda – tai ne magiški žodžiai. Mums dar neištarus nė žodžio, Dievas jau žino, ko mums reikia. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų šv. Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, kurioje Jėzus savo mokinius ir mus visus moko „Tėve mūsų“ maldos. Ji yra pirmoji ir pati svarbiausia krikščionio malda.

 

Popiežius: „Jėzus mus moko sveiko realizmo“ (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

„Jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į dangaus karalystę“, įspėja Jėzus šios dienos Evangelijoje. Jis prašo ne skrupulingai laikytis priesakų raidės, bet su meile žiūrėti į brolį. Jėzaus laikais žmonės buvo sutrikę, nes tautos vadovai vieną skelbė, o kitą darė. Jie nedavė pavyzdžio žmonėms, o kaip tik priešingai – piktino savo nenuosekliu elgesiu.

Jėzus pasakė: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Lk 10, 2)

Pirmojo liepos mėnesio sekmadienio Evangelija aiškiai kalba apie pašaukimo iššūkius šių dienų Bažnyčiai: kiekvienas yra šaukiamas skelbti Dievo Karalystę žemėje žodžiu, darbu ir gyvenimo pavyzdžiu. Šio sekmadienio Evangelijoje sužinome, kad Jėzus turėjo ne vien dvylika mokinių – jų buvo žymiai daugiau. Evangelijoje nurodomas ir skaičius – septyniasdešimt du. Kokia tų mokinių pasiuntinybės dalia? Jėzus nieko jiems neįdeda kelionėn, o dar labiau draudžia ką nors pasiimti. Jie turi pasikliauti tik vienu Dievu. Taigi jų nešama nuo Jėzaus žinia yra skelbiama Ramybė ir Dievo karalystės artuma.

IŠ ORTODOKSŲ SUSIRINKIMO KRETOJE – RAGINIMAS STIPRINTI TARPUSAVIO VIENYBĘ

Susirinkimas kaip metodas ir vienybė: tokie du pagrindiniai terminai apibūdina istorinį „Pan-ortodoksų Susirinkimą“ įvykusį Kretoje birželio 19-26 d. Nors šio įvykio buvo laukta ir jam ruoštasi apie 50 metų, tačiau prieš jam prasidedant kai kurios ortodoksų bažnyčios atisakė dalyvauti, sukeldamos nemenką skandalą. Itin stipriai jautėsi Maskvos patriarchato nebuvimas.

Powered by BaltiCode