Reklama 2

Lietuvos vyskupų dėmesys katalikiškai žiniasklaidai

Pasaulinės komunikavimo priemonių dienos rinkliava nuo šiol bus rengiama visose Lietuvos vyskupijose. Taip nusprendė katalikų ganytojai Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) plenariniame posėdyje Vilniuje vasario 22-23 dienomis. LVK sekretoriato išplatintame informaciniame pranešime sakoma, kad vyskupijose įvesta rinkliava skirta katalikiškai žiniasklaidai paremti ir Bažnyčios komunikacijos darbuotojams išlaikyti. Pusė rinkliavos metu surinktų lėšų bus skiriama nacionalinei, o kita pusė – vyskupijose veikiančiai katalikų žiniasklaidai. Pasaulinė komunikavimo priemonių diena paprastai švenčiama per Šeštines – Kristaus Dangun įžengimo šventę.

„24 val. Viešpačiui“

Šiais Gailestingumo jubiliejaus metais vėl atsiliepiame į popiežiaus PRANCIŠKAUS kvietimą kovo 4–5 d. surengti 24 valandas nenutrūkstantį maldos ir atgailos laiką – „24 valandas Viešpačiui“. Mūsų arkivyskupijoje jos rengiamos KAUNO ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE

Popiežiaus laiškas jaunimui Gailestingumo metų proga

Brangūs jaunieji bičiuliai,

Bažnyčia švenčia Šventuosius Gailestingumo metus, malonės, taikos, atsivertimo ir džiaugsmo laiką, kuris paliečia kiekvieną iš mūsų: mažus ir didelius, artimuosius ir nepažįstamus. Nėra nei sienų, nei atstumo, kuris galėtų užkirsti kelią Tėvo gailestingumui mus suvienyti ir būti tarp mūsų. Nuo šios akimirkos Šventosios durys yra atviros Romoje ir visose pasaulio vyskupijose.

„Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu.Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi“ ( Lk 13, 8–9)

Vasario mėnesio paskutinio sekmadienio gavėnios tema – dvasiniai vaisiai žmogaus gyvenimo kelyje. Medžiaginiai vaisiai mums gerai pažįstami – tai piniginis atlyginimas, šilta namų pastogė ir sėkmė karjeroje. Deja, to pilnaverčiam žmogaus gyvenimui negana. Mūsų siela alksta aukštesnių dalykų, gyvų dvasinių syvų ir vaisių gyvenimo kelyje ir kasdienybėje.

„Jeigu širdyje netvarka, bus netvarka ir mano artimiausioje aplinkoje“

Su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu kalbamės apie tai, kaip galima įgyvendinti popiežiaus encikliką „Laudato si“ savo kasdienybėje, kaip viską matuoti saikingumo matu ir ką reiškia ekologinis atsivertimas.

Nors popiežius Pranciškus yra jėzuitas, „Laudato si“ yra bene pranciškoniškiausia kada nors parašyta enciklika, kurioje pagrindiniu sektinu pavyzdžiu pasirinktas šventasis Pranciškus Asyžietis. Koks pranciškoniškojo dvasingumo bruožas, Jūsų nuomone, yra labiausiai reikalingas šių dienų Bažnyčiai?

Šv. Petro Sosto šventė ir Šventojo Sosto tarnautojų jubiliejinė diena

Pirmadienį, vasario 22-ąją dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje yra minima šv. Petro Sosto šventė. 1967-ųjų trečiadienio bendrojoje audiencijoje, kuri tais metais sutapo su šia švente, popiežius Paulius VI priminė, kad šios šventės šaknys iš tiesų yra labai senos – siekiančios III – IV amžius po Kristaus.

Ką šia švente minime? Ji skiriasi nuo apaštalo Petro kankinystės minėjimo birželio 29-ąją. Šv. Petro Sosto šventės metu, tuosyk pasakė popiežius, minime mūsų „vienintelio Mokytojo Kristaus“ valią įsteigti „įrankį“, kuris ištikimai ir užtikrintai perduotų jo mokymus, mintis ir valią. Tokį autoritetą ir siuntimą Jis suteikė Petrui ir kitiems apaštalams, kad visa bažnytinė bendruomenė galėtų užtikrintai naudotis apreikšta tiesa, tikėjimo vieningumu, tuo pačiu pašaukimo sąmoningumu, sekti dieviškuoju Mokytoju, būti organišku mistiniu Kūnu. Tokia yra hierarchinės tvarkos Bažnyčioje paskirtis.

Mistinis trileris pradeda savo kelionę po Lietuvos kino teatrus

„Be galo įtraukiantis, turiningas, kupinas netikėtų detalių“, – taip žiūrovai apibūdino amerikiečių režisieriaus Danielio DiSilva papasakotą „nežinomo šedevro negirdėtą istoriją. Vasario 21 d. kino teatre Cinema Forum Vilniuje įvyko pasaulinė dokumentinio kino filmo „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“ premjera. Daugiau nei 2 val. trunkanti istorija – nepalieka abejingų: galima įvairiai vertinti, kiek sėkmingai kūrėjams pavyko suvaldyti didžiulį medžiagos kiekį, atskleisti pačią gailestingumo žinią ar pasitelkti meną, tačiau filmą pamatyti išties verta.

Gavėnios pamokslas Vatikane. Šventoji Dvasia liturgijoje

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai, tarnaujantys Romos Kurijoje, Vatikano Apaštališkųjų rūmų „Redemptoris Mater“ koplyčioje klausėsi Popiežiaus namų pamokslininko t. Raniero Cantalamessa OFM Cap Gavėnios pamokslo. Prieš porą mėnesių, trijuose Advento penktadienių pamoksluose, jis kalbėjo apie Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Lumen gentium“. Gavėnios pamoksluose kalbama apie kitus Susirinko dokumentus. Pirmasis pamokslas buvo skirtas liturginei konstitucijai „Sacrosanctum Concilium“.

Tinklaraštininkė apie išpažintį: „Atleisk man, Tėve, nes esu tikra nelaimė“

Turbūt ne vienam yra nutikę, kad vos pagalvojus apie tai, kad reikėtų nueiti išpažinties, kyla aibė pasiteisinimų, kad ją atidėtume. Apie tai ir tinklaraštininkės Simcha Fisher pamąstymas, publikuotas elektroniniame leidinyje „Aleteia“. Dalinamės šiuo tekstu, vildamiesi, kad bus aktualus ir Jums.


Šeštadienį supratau, kad galėjome apsipirkti, nueiti išpažinties, baigti apsipirkinėti ir grįžti namo anksčiau prieš vakarienę.

Klausyti ir mylėti

  Antrąjį gavėnios sekmadienį su Jėzumi ir trimis apaštalais – Petru, Jokūbu ir Jonu - kopiame į kalną, kur Galilėjos Mokytojas leis savo mokiniams dalyvauti nepaprastame regėjime -  pamatyti į jo dieviškąjį spindėjimą (plg. Lk 9,28-36).

   Jėzaus atsimainymo šviesoje buvo pristatyta jo misijos kulminacija, įvyksianti ant Golgotos Jėruzalėje. Evangelistas užrašė labai svarbią atsimainymo detalę - regėjime apaštalai matė Jėzų kalbantis su Moze ir Eliju apie Jėzaus gyvenimo pabaigą Jėruzalėje, kur jis  bus pasmerktas ir nukryžiuotas.

„Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“ (Lk 9, 33)

Antro gavėnios sekmadienio Evangelijos žinia – mokinių nuotykis ant kalno su Jėzumi. Tiesa, ant kalno pakviesti buvo tik keletas iš jų: Petras, Jonas ir Jokūbas. O nuotykio esmė – tai besimeldžiančio Jėzaus atsimainymas ir susitikimas su Moze bei Eliju, kurie kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigos šlovę. Tuo tarpu mokinius apėmė miegas ir tik išbudę šie pamatė atsimainiusį Jėzų ir šalia Jo stovinčius du vyrus...

Mūsų laisvės žingsniai

Susirinkome padėkoti Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; minime po ilgos carinės priespaudos prieš 98- erius metus atkurtą laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Prisimename   mūsų tautos žmones, kurie prieš šimtą metų puoselėjo viziją, kad Lietuva gali tapti nepriklausoma valstybe ir tą svajonę pavertė tikrove. Tai buvo tik pradžia, nes reikėjo nueiti sunkų kovų ir diplomatijos kelią, kad nepriklausomybė būtų įtvirtinta. Deja, tik du dešimtmečius Lietuva džiaugėsi laisve, nes du tironai ją pasidalijo, o vėliau okupavo. Mūsų visų atmintyje dar gyvas sovietinės okupacijos laikotarpis, kai Vasario 16 – ąją galėdavome paminėti tik savo širdyje ar pačių artimiausių bičiulių būryje.

Popiežius Meksikos vyskupams: neužmikite ant altorių, žvelkite į savo žmonių sielą

Šeštadienio vakare Lietuvos laiku Meksiko miesto Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo katedroje įvyko popiežiaus Pranciškaus ir Meksikos vyskupų susitikimas. Meksikos episkopatą, 2015 metų gruodžio duomenimis, sudarė 176 vyskupai.

Pranciškus pasakė ilgą kalbą, primindamas, patardamas, padrąsindamas ir kreipdamas, tačiau pirmiausia pagarbiai padėkojo už jo priėmimą ir leidimą „įžengti į šios tautos namus ir sielą“. Gvadalupės Mergelė yra persmelkusi šią sielą ir jis, anot popiežiaus, kaip ir meksikiečiai nori būti paliestas jos žvilgsnio.

Pašventinta pirmoji pasaulyje pal. Mykolo Sopočkos titulą turinti bažnyčia

Vasario 15 d. 15 val. Juodšiliuose, Vilniaus r., arkivyskupas Gintaras Grušas konsekruos bažnyčią, kuriai bus suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas. Tai bus pirmoji tokio titulo bažnyčia pasaulyje.Gailestingumo apaštaluvadinamasPal. MykolasSopočkabuvo Vilniaus arkivyskupijos kunigas, kuris staliaus Vaclovo vardu slapstėsi Juodšiliuose.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako: „Simboliška, kad Ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus metais Juodšiliuose konsekruojama pirmoji pasaulyje Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardo bažnyčia.Dievas tikrai yra numatęs ypatingą vietą Lietuvai garsinant Dievo gailestingumo žinią. Palaimintojo Mykolo Sopočkos ir šv. Faustinos susitikimas Vilniuje buvo Dievo plano dalis.“

PAL. MYKOLAS SOPOČKA

Palaimintasis šv. Faustinos dvasios tėvas Mykolas Sopočka yra išvaikščiojęs kiekvieną Vilniaus gatvelę ir kažin ar rastum bažnyčią, kurioje jis nebūtų aukojęs šv. Mišių ar sakęs pamokslų. Nuo Katedros, kurioje dar vaikas būdamas priėmė Sutvirtinimo sakramentą, iki Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje kunigavo paskutiniaisiais gyvenimo Vilniuje metais, sugrįžęs iš miesto apylinkių, kur slapstėsi nuo gestapo persekiojimų.

Interviu su broliu Evaldu Druliu OFM

Brolis Evaldas Darulis OFM jau 13 metų lydi  žmones  onkologinės ligos kelionėje.  Sugrįžkime į pačią pradžią, pirmuosius žingsnius.  2001 m. rudenį Aldonos  Kerpytės iniciatyva keletas moterų, sergančių onkologinėmis ligomis draugijos „Zunda“ narių ir kitų asmenų, kartą per mėnesį susirinkdavo pabendrauti, pasidalinti savo išgyvenimais, kartu melstis ir augti tikėjime  Švč. Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos vienuolyne Kretingoje.  Draugijos „Zunda“ dvasiniais globėjais tapo seserys pranciškonės misionierės Benjamina Borsato ir Sicily Matew Mundiyankal, o nuo 2003 m. – tuometinis Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas brolis Evaldas Darulis OFM. 2005 metais Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijai įkūrus Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kuris iš pradžių glaudėsi  Kretingos Apreiškimo vienuolyne, po to – persikėlė į naujas patalpas Klaipėdoje, brolis  Evaldas tapo jo dvasiniu konsultantu, o pastaruosius metus  ir  užsiėmimų vadovu. Tuo pat metu jis  atliko kapeliono tarnystę Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos skyriuje.   2016 m. sausio mėnesį Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos kapituloje brolis Evaldas Darulis OFM buvo paskirtas į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebono tarnystę, kurią pradės nuo vasario 15 dienos. Šv. Pranciškaus onkologijos centro lankytojai, savanoriai, darbuotojai ir  bendruomenė „Vilties piligrimai“  išlydi brolį Evaldą į naują paskyrimą, linkėdami stiprybės ir ypatingos Dievo palaimos.

Šv. Valentino dieną KITAIP Kaune rasta meilės formulė „3x77“: padauginti meilę – tai ją padalinti!

Vasario 14-ąją „Žalgirio“ arenoje į Kauno arkivyskupijos kvietimą jau devintą kartą drauge švęsti Šv. Valentino dieną KITAIP atsiliepė bemaž 6 tūkst. dalyvių, daugiausia jaunų žmonių iš visos Lietuvos.

Šventės „Meilės nuotykis 3x77“ rengėjų kvietimas leistis į meilės nuotykį su Dievu, priimti Jo gailestingumą kiekvienam žmogui ir visa vakaro programa gyvai liudijo, kokį ypatingą Dievo meilės ir gailestingumo laiką švenčiame šiais Jubiliejiniais metais. Ir liudijimai, ir muzikinės dalis atlikėjai, kai kurie turintys nepagydomų negalių, dalijosi Dievo meilės žinia savo gyvenime ir ypač jautria kūryba bei atlikimu. „Žalgirio“ arenoje tą vakarą buvo tikras Dievo meilės, vienų kitiems dovanojamos vilties bei džiaugsmo triumfas!

Homilija

Po Krikšto Jordano upėje Jėzus pasitraukia į dykumą, ten meldžiasi, pasninkauja ir ruošiasi labai sunkiai misijai. Jėzus žino, kad daug mokinių nuo jo pasitrauks, jo gimtinės žmonės bandys jį net nužudyti; žino, kad vienas iš artimiausių mokinių jį išduos, o tautos vyresnieji pasmerks mirčiai ant kryžiaus. Jėzus visa tai žino ir ruošiasi. Dėl to jis pasninkauja, meldžiasi ir apmąsto tai, kas jo laukia. Tačiau budi ne tik Jėzus; budi ir demonas. Čia pat, dykumoje, prisistatys gundytojas ir pasiūlys Jėzui lengvesnį būdą gelbėti nelaimingus žmones.

   Gundytojas bandys įtikinti Jėzų, kad žmogui nieko daugiau nereikia, tik duonos, valdžios ir pramogų. Velnias yra išradingas: siekdamas sugundyti, naudojasi net Šventuoju Raštu.

 

Leistis į gavėnios kelią

Mūsų motinos Bažnyčios liturgija ragina leistis į gavėnios kelią, lydimą maldos, susimąstymo, atgailos, pasninko ir kartu vedančio į Kristaus Prisikėlimo slėpinio šventimą, liturginių metų ir visos krikščioniškos egzistencijos šerdį. Trokšdamas suteikti šiai egzistencijai ryžtingesnį impulsą, gavėnios laikas ragina atsigręžti į Kristų ir labiau nei kuris kitas laikas pasako: krikščioniu esama tik juo tampant vis iš naujo, kasdien, nepaliaujamai, sulig Tertulijono žodžiais: „krikščioniu ne gimstama, krikščioniu tampama“.

Jėzus jam atsakė: „Parašyta:Žmogus gyvas ne viena duona!“ (Lk 4, 4)

Pirmo gavėnios sekmadienio tema – nepaprastas piktosios dvasios „gerumas“ ir „dosnumas“. Dar daugiau. Turime pripažinti, kad piktoji dvasia gundo nuo mažutėlių iki pačių aukščiausių dvasios „maršalų“ Dievo karalystėje, neišskiriant nė paties Jėzaus.

 

Taip, dažniausiai piktoji dvasia tarsi žaidžia su žmogumi, kuris, jei to greit neatpažįsta, tampa lengvu grobiu ir maloniu piktosios kėslų žaisliuku.

Patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus suderino bendros deklaracijos tekstą

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus suderino tekstą deklaracijos, kurią jie pasirašys istoriniame vasario 12 dienos susitikime Havanoje.

„Deklaracijos tekstą abi šalys derino vakar iki vėlaus vakaro. Buvo padaryti paskutiniai pataisymai. Dabar svarbu tikėtis, kad suderintas šio dokumento variantas bus pateiktas (pasirašyti) per patriarcho ir popiežiaus susitikimą“, – sakė kelionėje patriarchą lydintis Volokolamsko metropolitas Ilarijonas žurnalistams Vnukovo oro uoste ketvirtadienį, prieš išvykdamas į Kubą.

Pelenų Trečiadienio pamaldomis prasidėjo Gavėnios laikotarpis

Vasario 10 d., Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijoje Pelenų Trečiadienio pamaldomis buvo iškilmingai pradėtas Gavėnios laikotarpis. Pelenų Trečiadienio šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo augzliaras Linas Vodopjanovas. Sakydamas homiliją vyskupas išryškino maldos, pasninko ir išmaldos, šių trijų gerųjų darbų vykdymo svarbą, Gavėnios metu, kuri augina mus, kaip atviros širdies asmenis kiekvienam sutiktajam.

Popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės ligonių dienos proga

Vasario 11-ąją Katalikų Bažnyčia mini Pasaulinę ligonių dieną, kurią 1992 m. įsteigė popiežius Jonas Paulius II. Kasmet šia proga esamas popiežius pasirenka tam tikrą temą. Šiemet ji – „Patikėti save gailestingajam Jėzui kaip Marija: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5)

Brangūs broliai ir seserys!

24-oji Pasaulinė ligonių diena teikia man galimybę ypač priartėti prie jūsų, brangūs negaluojantys bičiuliai, ir tų, kurie jumis rūpinasi.

Kelionės į Meksiką išvakarėse popiežius atliko išpažintį Laterane

Ketvirtadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su savo vyskupijos kunigais, Laterano bazilikoje dalyvaujančiais Gavėnios susitikime. Susitikimui vadovavo naujasis Romos vyskupas augziliaras Angelo De Donatis, vyskupijoje atsakingas už kunigų nuolatinę formaciją. Pasak popiežiaus vikaro, kardinolo Agostino Vallini, susitikime kunigai buvo kviečiami patirti Dievo Tėvo gailestingumą taip, kad patys savo ruožtu galėtų būti gailestingumo liudytojais jiems pavestose bendruomenėse. Kunigai galėjo atlikti individualią išpažintį, popiežius Pranciškus, atlikęs išpažintį, irgi klausėsi kunigų išpažinčių. Romos kunigai susitikimo proga savo tarpe surengė Gavėnios rinkliavą vyskupijos Caritas darbams, o popiežius Pranciškus visiems padovanojo savo knygą „Dievo vardas gailestingumas“.

Vatikano valstybei – 87, Vatikano radijui – 85

Vasario 11 d. sukako 87 metai nuo Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis, o tuo pačiu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Popiežiaus homilija Pelenų trečiadienį: du kvietimai – susitaikyti ir sugrįžti

Gavėnios pradžios, Pelenų trečiadienio Mišių, aukotų pavakare šv. Petro bazilikoje, homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie du kvietimus mums ir Bažnyčiai, girdimus Dievo Žodyje.

Pirmasis yra šv. Pauliaus laiške: „„Susitaikinkite su Dievu!“. Tai, pasak Pranciškaus, nėra vien geras tėviškas patarimas, pasiūlymas, bet tikras maldavimas „Kristaus vardu“. Kam toks skaudus ir iškilmingas kvietimas? Nes Kristus žino, kad esame trapūs ir nusidėjėliai; pažįsta mūsų širdies silpnumą, mato ją sužeistą blogio, kurį padarėme ar patyrėme, žino, kaip mums reikia atleidimo, žino, kad mums reikia jaustis mylimiems, kad darytume gero. Vieni nepajėgiame ir todėl apaštalas nesako mums „daryti kažką“, bet „susitaikyti“ su Dievu, leisti Jam atleisti, nes Dievas didesnis už mūsų širdį. Tačiau turime pripažinti, kad mums reikia gailestingumo, tai pirmasis žingsnis krikščionio gyvenime.

Išpažintis yra tam, kad būtų atleidžiama

Popiežius Pranciškus antradienio rytą aukojo Mišias Vatikano bazilikoje už Kapucinų ordino vienuolius visame pasaulyje. Su popiežiumi koncelebravo keli šimtai ordino kunigų, kurie su kitais kapucinų broliais atvyko į Romą kaip ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus piligrimai. Mišių metu popiežius kalbėjo apie kunigų nuodėmklausių vaidmenį, atkreipdamas dėmesį į kapucinus išskiriančią nuodėmklausių charizmą. Šventasis Tėvas prisiminė dviejų Bažnyčios šventųjų ir garsių kapucinų nuodėmklausių, t. Pijaus iš Petrelčinos ir t. Leopoldo iš Casanova pavyzdį. Abiejų šventųjų žemiškieji palaikai kaip tik šiomis dienomis yra išstatyti tikinčiųjų pagerbimui Šv. Petro bazilikoje.

Pranciškaus ir Kirilo susitikimas (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)

Maskvos patriarchato ir Ukrainos katalikų vadovo komentarai

Pranešimas apie jau labai greit, vasario 12-ąją, Kubos sostinėje įvyksiantį pirmą popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimą penktadienį tą pačią valandą buvo paskelbtas Vatikane ir Maskvoje. Vatikane vykusios spaudos konferencijos metu Šventojo Sosto spaudos salės direktorius T. Federico Lombardi SJ, perskaitęs oficialų trumpą komunikatą, savo pasisakyme daugiau dėmesio skyrė būsimo susitikimo eigai ir įvairiems organizaciniams aspektams, nesileisdamas į samprotavimus apie šio susitikimo rengimo užkulisius ir Romos bei Maskvos Bažnyčių pozicijas. Analogiškoje spaudos konferencijoje Maskvoje kalbėjęs Patriarchato ryšių su užsieniu departamento vadovas metropolitas Hilarionas pateikė ir rusų ortodoksų Bažnyčios požiūrį į svarbiausias priežastis, kurios galiausiai nulėmė būsimą popiežiaus ir patriarcho susitikimą.

Powered by BaltiCode