Birželio 6-osios rytą Respublikinės Šiaulių ligoninės fojė prie Kardiologijos skyriaus pražydo spalvomis bei paskendo emocijose ir apmąstymuose – čia atidaryta vaikų piešinių paroda „Tieskime tiltus gyvenimui“. Jaunieji kūrėjai kviečia stabtelėti ir į organų ir audinių donorystę pažvelgti per vaikišką jautrumą, nuoširdumą ir viltį.
Iš daugiau nei 340 piešinių, konkursui atsiųstų iš visos Lietuvos, atrinkti 32 darbai. Juose – simbolių, emocijų ir spalvų kalba perteikiamos mintys apie gyvenimo trapumą, viltį ir galimybę kitam žmogui padovanoti gyvenimą. Parodą surengė Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir iš Šiaulių ji pasklis po visą Lietuvą.
Donorystė – gyvenimą keičiantis sprendimas
Parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, gydytoja anesteziologė-reanimatologė ir donorystės koordinatorė Gabrielė Slunksnienė, taip pat inkstų recipientė Danutė Račkauskienė, kurios gyvenimo istorija – įkvepiantis liudijimas apie donorystės galią.
„Kiekvienais metais kviečiame vaikus kalbėti apie donorystę taip, kaip jie ją supranta – spalvų ir teptuko potėpiais. Ir turbūt svarbiausia žinutė, kurią skleidžiame – pasikalbėkite su savo artimaisiais.
Prisimenu vieną istoriją. 2007-aisiais 14-metė mergaitė pateko į širdies transplantacijos laukiančiųjų sąrašą – jei donorinė širdis neatsiras, ji neišgyvens. Po keturių mėnesių ji sulaukė širdutės iš savo angelo sargo.
Kai 2009-aisiais ji šventė 16-ąjį gimtadienį, jos tėtis atvežė į medicinos darbuotoju konferenciją 16 rožių – dėkojo už dukrą, kuri šventė gyvenimą. Po keleto metų ji įstojo į universitetą, studijavo psichologiją, padėjo laukiantiesiems širdies transplantacijų nusiraminti, kalbėjosi su jais ir dalinosi savo išgyvenimais. Deja, po beveik dešimties metų ji mirė.
2017-aisiais sulaukėme skambučio – donorinė ligoninė registravo potencialų donorą. Taip – tai buvo ji. Tėtis iš pradžių atsisakė dovanoti jos organus, bet vienas klausimas viską pakeitė: O ko būtų norėjusi jūsų dukra?
Ir tada jis tarė – „ji visada buvo už donorystę, nors neturėjo Donoro kortelės“. Jo sprendimas išgelbėjo tris gyvybes. Kiek jų būtų galima išgelbėti, jei tik pasikalbėtume su savo artimaisiais?“, – pokalbio apie donorystę svarbą akcentavo Audronė Būziuvienė.
„Matant vaikų piešinius ir girdint širdį veriančias istorijas, kviečiu priimti sprendimą, kuris gali nutiesti tiltus tarp mirties ir gyvenimo, ir padovanoti antrą šansą sunkiai sergantiems. Mes nieko neišsinešame iš šio pasaulio, bet galime padovanoti gyvenimą kitam – pradėkime nuo pokalbio su artimaisiais“,– ragino Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
„Kiekviena donorystės istorija skirtinga. Kadaise bijojome kalbėti apie šią temą – buvo labai nedrąsu. Tačiau šiandien tai jau praeitas etapas. Ačiū Biurui už skleidžiamą žinutę ir už šią parodą, kuri keliauja per Lietuvą ir svarbiausia – pasiekia žmonių širdis“, – sakė gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabrielė Slunksnienė.
Inkstus dovanojo mama ir angelas sargas
Viena jautriausių renginio akimirkų – Danutės Račkauskienės pasakojimas. Danutė – inkstų recipientė, kuriai gyvenimą du kartus sugrąžino transplantacija: pirmąjį kartą inkstą jai dovanojo mama, o po daugelio metų – nežinomas donoras, jos angelas sargas.
„Atleiskite, labai jaudinuosi... Kalbu visų tų žmonių vardu, kurie jau sulaukė skambučio į transplantaciją arba vis dar laukia. Esu be galo dėkinga visiems, kas dalyvauja donorystės kelyje – be šių žmonių mūsų nebūtų.
Pirmąjį stebuklą patyriau 1994 m., kai mama man padovanojo savo inkstą. Buvo sunku priimti tą dovaną – bet kaip galima atsisakyti mamos gelbstinčios rankos? Su tuo inkstu gyvenau 18 metų.
Kai jis sustreikavo, penkerius metus gyvenau nuo dializės iki dializės. Nežinote, ką tai reiškia – ar Kalėdos, ar gimtadienis, tu vis tiek turi būti prijungtas prie aparato. Po penkerių metų man buvo atlikta antroji transplantacija – šį kartą inkstą padovanojo žmogus, kurio net nepažinojau.
Noriu prašyti visų – pasikalbėkite su savo artimaisiais. Nežinome, kada to prireiks. Transplantacijos gali prireikti bet kam – mums, mūsų vaikams, draugams. O žinojimas, ką apie tai galvoja mūsų artimieji, gali tapti sprendimu tarp gyvybės ir mirties“, – kalbėjo Danutė.
Danutė Račkauskienė, buvusi ilgametė Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja“ vadovė, šiandien ji tęsia šviečiamąją veiklą, drąsiai dalijasi savo istorija, padeda kitiems žmonėms suprasti, kodėl reikia pasakyti „taip“ donorystei.
Paroda džiugins Šiaulius iki birželio 28 d.
Parodoje eksponuojami darbai kalba simboliais: širdimi, dėlionės detalėmis, keliais į šviesą, rankomis, saugančiomis nuo baimės. Tai – vaikų kalba apie gyvenimą, jo trapumą ir galimybę jį pratęsti donorystės dėka.
„Tai – ne tik spalvingas akcentas ligoninės kasdienybėje, bet ir tylus priminimas apie gyvybės dovaną. Kiekvienas piešinys kviečia akimirkai sustoti, įsiklausyti į vaikų siunčiamą žinutę ir pagalvoti, kiek daug gali reikšti vienas „taip“ donorystei“, – sako A. Būziuvienė.
Paroda keliauja per Lietuvą – iš vaikų širdžių į visų mūsų kasdienybę
Paroda „Tieskime tiltus gyvenimui“ keliauja per Lietuvą. Ji kviečia sustoti ir trumpam pasinerti į spalvų ir simbolių kalbą, kurioje telpa vaiko žvilgsnis į gyvenimo trapumą ir viltį.
Šiais metais paroda jau aplankė:
- Lietuvos Respublikos Seimą (balandis)
- VšĮ LSMU Kauno ligoninę (gegužė-birželis)
- Kėdainių ligoninę (gegužė-birželis)
Kelionė tęsiasi – ir artimiausiu metu paroda stabtels:
- birželio 27 d. – Regioninėje Telšių ligoninėje
- liepos mėnesio antroje pusėje – Druskininkų ligoninėje
- rugsėjį – Rokiškio rajono ligoninėje
- spalį – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje
- gruodį – LSMU Kauno ligoninėje, kur bus eksponuojamos darbų drobės
Skaičiai, kuriuose telpa gyvenimas
Už kiekvieno skaičiaus – žmogus. Už kiekvienos transplantacijos – istorija, kurioje skausmas pavirsta viltimi.
Šiuo metu 11 Šiaulių rajono gyventojų laukia transplantacijos: 5 – inkstų, 2 – kepenų, 2 – širdies, 2 – plaučių. Tai žmonės, kurie kasdien gyvena laukimu ir tikėjimu, kad vieno žmogaus sprendimas gali pakeisti jų likimą.
Nuo 2024 metų iki šių metų gegužės 1 dienos transplantacijos dovanos Šiaulių rajone sulaukė taip pat – 11 žmonių. Net 10 iš jų sulaukė inkstų transplantacijos (tarp jų ir vienas vaikas) ir 1 žmogus – kepenų transplantacijos. Trys inkstų recipientai gyvenimo dovanos sulaukė jau antrą kartą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje pernai buvo identifikuota 10 potencialių donorų, iš kurių 5 tapo efektyviais (buvo paimtas bent 1 donorinis organas ar audinys) ir dovanojo gyvybę. 2025 metais jau užfiksuoti 2 donorai – ir abu tapo šviesos nešėjais tiems, kurie laukė, vylėsi gyventi ir pasveikti.
---
Sprendimas tarti „taip“ organų ir audinių donorystei gali išgelbėti net septynis žmones. Tai galima padaryti paprastai – internetu svetainėje www.ntb.lt, Nacionaliniame transplantacijos biure, kraujo centre, pas šeimos gydytoją, vaistinėse ar renginiuose, kuriuose dalyvauja Biuro darbuotojai.
Taip pat kviečiame tapti kamieninių kraujodaros ląstelių donoru – prisijunkite prie registro svetainėje www.bukgeras.lt. Kiekvienas apsisprendimas dalintis – tai galimybė išgelbėti gyvybę.
Nacionalinio transpalantacijos biuro nuotr.
