„Mes, kunigai, turime tarnauti“. Popiežiaus interviu italų dienraščiui

Popiežius jau penktą kartą Paskutinės vakarienės atminimą švenčia su paribiuose atsidūrusiais žmonėmis; jiems plauna kojas. Šią tradiciją Pranciškus įvedė pirmosios savo pontifikato Didžiosios savaitės ketvirtadienį – 2013 m. kovo 28 d. – Paskutinės vakarienės Mišias aukodamas nepilnamečių pataisos namuose Romoje. Antrąsias savo pontifikato Paskutinės vakarienės Mišias popiežius aukojo ligoninėje, trečiąsias – kalėjime, ketvirtąsias – migrantų globos centre. Šiemet Paskutinės vakarienės Mišias popiežius nusprendė aukoti už kelių dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos esančio Paliano miestelio kalėjime.

Krizmos Mišios: Evangelijos malonės – Tiesa, Gailestingumas, Džiaugsmas

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną (džiugų skelbimą) vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“, žodžiais iš Evangelijos pagal Luką Krizmos Mišių homiliją ketvirtadienio ryte, šv. Petro bazilikoje, pradėjo popiežius Pranciškus.

Kauno arkivyskupas metropolitas priėmė Armėnijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje

Balandžio 11 dieną Kauno kurijoje arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas priėmė Armėnijos Respublikos ambasadorių Lietuvoje Tigraną Mkrtchyaną. Susitikime buvo sutarta, jog armėnų tautos genocido 102 metinėms paminėti š. m. balandžio 23 dieną 18 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose melsimės už armėnų tautą ir jos 1915 m. genocido aukas. Eucharistijos liturgijai vadovaus Kauno arkivyskupas, dalyvaus Armėnijos ambasadorius Lietuvoje, kviečiama (taip pat ir giedoti) armėnų bendruomenė, gyvenanti Kaune bei visoje Lietuvoje.

Velykinis ganytojiškas laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės! Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).

Didysis ketvirtadienis – Paskutinė vakarienė

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Šv. KRIZMOS Mišios arkikatedroje: „Su Jėzumi esame geroje draugijoje“

Balandžio 13 d. rytmetį Kauno arkikatedroje bazilikoje švęsti šv. Krizmos Mišių į susirinko bemaž 80 arkivyskupijoje tarnaujančių kunigų, kad bendrystėje su savo vyskupu atnaujintų kunigystės pažadus ir Dievo padedami, tikinčiųjų maldos užtarti juos toliau tesėtų ir Jėzaus pavyzdžiu tarnautų Dievui bei žmonėms. Krizmos Mišiose buvo paruošta ir palaiminta šventoji Krizma ir katechumemų bei ligonių patepimo aliejai, vėliau išvežami į parapijas, kad Dievo malonė per juos plačiai pasklistų ir pasiektų visus ją priimančius. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras „Pastoralė“.

Įšventins vedusius vyrus diakonais

Pirmą kartą Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijoje, švenčiant Kauno arkivyskupijos globėjo Šventojo Jono Krikštytojo gimimo iškilmę, Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, diakonais bus įšventinti 6 vedę vyrai, kurie nuo 2012-ųjų metų šiems šventimams ruošėsi studijuodami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre.

Didysis ketvirtadienis: gavėnios slenkstis Velykų link

Balandžio 16-ąją švęsime Kristaus prisikėlimo šventę – Velykas. Paskutinė savaitė iki jų vadinama Didžiąja arba Šventąja, nes šiomis dienomis prisimenami svarbiausi Kristaus gyvenimo kulminacijos įvykiai. Tikslas, dėl kurio Jis gyveno tarp mūsų.

Didžiojo Ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį. Šiandien vakare visi liturginiai simboliai ir tekstai bylos apie Kristaus bendruomenės DNR. Tarsi iš anksto leis paragauti vaisių, kuriuos subrandins vėlesni įvykiai Golgotoje. Apie tai plačiau pasakoja liturgijos specialistas kunigas Artūras Kazlauskas.

Po žudynių koptai skelbia maldos ir susitelkimo Velykas

Egipto koptų bažnyčiose Velykos bus švenčiamos susitelkimo ir maldos dvasioje, prisimenant kankinius nužudytus Verbų sekmadienį. Iškilmingą liturgiją lydėdavę šventiški priėmimai, susitikimai su valstybinių, socialinių ir religinių institucijų atstovais atšaukiami.

Artėja arkivysk. T. Matulionio beatifikacijos iškilmė

Birželio 25 d. Vilniuje Katedros aikštėje pirmą kartą Lietuvos istorijoje vyks unikalus įvykis – garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija. Į sostinę iš Kaišiadorių katedros specialiame sarkofage bus atvežtas arkivyskupo kūnas. Iškilmei vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato.

Lietuvoje išleista naujausia Benedikto XVI knyga

Balandžio 16 d. – Velykų sekmadienį – popiežiui emeritui Benediktui XVI sukanka 90 metų. Ta proga „Katalikų pasaulio leidiniai“ pristato naujausią Benedikto XVI ir žurnalisto Peterio Seewaldo pokalbių knygą „Paskutiniai pokalbiai“.

Popiežius melsis už naujuosius kankinius

Popiežius Pranciškus balandžio 22dieną vadovaus Žodžio liturgijai už XX ir XXI amžių „Naujuosius Kankinius“. Popiežiaus pamaldos su šv. Egidijaus bendruomene įvyks Dievo gailestingumo sekmadienio išvakarėse Šv. Baltramiejaus bazilikoje. Popiežiaus apsilankymas šventovėje prasidės 17 val. praneša Šventojo Sosto Spaudos salė.

Bendroji audiencija. Kryžius – mano viltis

Kontempliuokime kryžių -  mūsų vilties šaltinį, ragino popiežius Pranciškus Didžiosios savaitės trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusius maldininkus. Tęsdamas katechezę apie krikščioniškąją viltį, šį kartą popiežius komentavo Jėzaus žodžius apie grūdą, kuris mirdamas duoda vaisių.

T. Mertonas: įgyti tokį tikėjimą, kokio mums reikia dabar

Gavėnios laikas – lyg audinys, kuriame į bendrą vientisą raštų tėkmę pinasi nuolat vienas kitą lydintys klausimai ir atsakymai. Taip į išgelbėjimo laukiančiųjų kasdienybę įsismelkia neaprėpiamos ir neapsakomos Dievo malonės žymės. Akimirksniu užčiuopta ji perkeičia visą gyvenimą. „Jau, bet dar ne“, – ieškodami ir skelbdami Dievo karalystę – Kristų – sakome. Kartais viskas lyg ir atvirkščiai. Juk nuodėmės tamsa – kartu ir saugus, patogus, ir viską aplink naikinantis veiksmas, buvimas. Bėga savaitės. Vis dar esame konkrečiu laiku, konkrečiose aplinkybėse gyvenantys žmonės.

Kaip nustatoma Velykų data?

Ir kodėl Ortodoksai Velykas švenčia vėliau?

Velykų sekmadienis yra didžiausia krikščionių liturginė šventė. Per ilgą 2000 metų istoriją jos data labai keitėsi ir jos nustatymą lydėjo aibė kontroversijų.

Nuo pat Bažnyčios aušros Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventė buvo susijusi su žydų Velykų data. Kadangi Jėzaus kančios ir prisikėlimo įvykiai vyko žydų šventės kontekste, krikščionys visada jautė, kad šitaip jiems derėtų švęsti prisikėlimą, o ne nustatant fiksuotą datą.

Kryžiaus kelias – daug daugiau nei nekaltai pasmerkto mirti atminimas

Didžiojo Penktadienio apeigos, transliuojamos per televiziją, minioms pasaulyje suteikia galimybę prisiliesti prie krikščioniško tikėjimo širdies: Kristaus kryžiaus, „papiktinimo žydams ir kvailybės graikams“, kaip sako šv. Paulius, tačiau atrandant Dievo išmintį, kuri viršija kiekviena žmogišką išmintį, - sakė Anne Marie Pelletier, teologė, biblistė, šiemetinių Kryžiaus kelio prie Koliziejaus mąstymų autorė, kurią kalbino katalikų žinių agentūra „Zenit“.

#Krakow2Panama: dėmesys vargšams

Prasidėjo atbulinis skaičiavimas iki PJD Panamoje, 2019 metų sausio 27 d. (su papildomais renginiais sausio 22-27 dd.). Tarptautinio katalikiško jaunimo sąskrydžio simbolius Romoje, Verbų sekmadienį, jaunimui iš Centrinės Amerikos perdavė paskutinės tarptautinės PJD šeimininkai, Krokuvos Bažnyčios jaunimas su ganytojais.

Alepe pas pranciškonus vaikai ir pavalgo, ir muzikuoja

Asociacija „Pro Terra Sancta“, remianti krikščionis Šventojoje Žemėje, siunčia naujienlaiškį apie padėtį Alepe, Sirijoje. Alepe humanitarinė krizė tebėra labai sunki. Tačiau lygiai taip pat neatidėliotinai reikalinga rekonstrukcija, o labiau už viską – psichologinis populiacijos atstatymas. Pranciškonai iš Alepo prašo paremti jų misiją Sirijoje. Pagal Bažnyčios tradiciją, aukos Šventajai Žemei (kuriai priklauso ir pranciškonų Šventosios Žemės kustodija) renkamos Didžiojo penktadienio pamaldų metu.

Baigėsi sielovadinė vizitacija Medžiugorje. Dvasiniai vaisiai akivaizdūs

Viso pasaulio katalikų žinomame Bosnijos Hercegovinos Medžiugorje miestelyje kovo 26 – balandžio 5 dienomis lankėsi popiežiaus pasiuntinys, Lenkijos Varšuvos – Pragos, tai yra Vyslos rytiniame krante esančios Lenkijos sostinės dalies, vyskupijos ganytojas arkivysk. Henryk Hoser. Popiežius Pranciškus jį pasiuntė susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. M. Marijos apsireiškimų vietoje. Arkivyskupo Hoserio misija buvo tik pastoracinė, neliečianti nei doktrininių galimų apsireiškimų aspektų, nei juo labiau neturinti apsireiškus patvirtinti ar paneigti.

Popiežius sergantiems vaikams: šeimoje svarbus kiekvienas!

Popiežius Pranciškus susitiko su vaikais ir paaugliais, gydomais Šventojo Sosto pediatrinėje ligoninėje “Bambin Gesù“. Susitikimas su katalikiškos ligoninės pacientais įvyko pirmadienio popietę mažojoje audiencijų salėje Vatikane. Vaikus lydėjo jų tėvai, ligoninės medikai ir seselės ir Italijos visuomeninio transliuotojo RAI atstovai. Vaikai ligoniai nuo 5 iki 18 metų dalyvauja RAI dokumentiniame televizijos seriale „Kūdikėlio Jėzaus vaikučiai“.

Romoje pradėjo veikti „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“

Pradėjo veikti „Popiežiaus Pranciškaus skalbykla“, nemokama paslauga skirta Romos vargšams, visų pirma gyvenantiems be pastovios vietos, kad galėtų išsiskalbti, išsidžiovinti ir išsilyginti savo rūbus ir baltinius. Iniciatyva steigti skalbyklą vargšams kilo atsiliepiant į popiežiaus paraginimą konkrečiais veiksmais liudyti Gailestingumo jubiliejaus malonę, sakoma Popiežiaus išmaldininko komunikate, kurį paskelbė Šventojo Sosto spaudos salė.

Kodėl per Gavėnią dengiami kryžiai?

Penktąjį Gavėnios sekmadienį radiciškai uždengiami kryžiai. Anksčiau daugumoje bažnyčių gyvavo paprotys jau gavėnios pradžioje uždengti šydu ne vien Nukryžiuotąjį, bet ir šventųjų statulas bei atvaizdus. Po Vatikano II susirinkimo šalies vyskupų konferencijoms palikta spręsti, ar šios tradicijos dar laikytis. Lietuvoje dengiami procesijos, didžiojo altoriaus ir prie šventinto vandens indo bažnyčios prieangyje esantys kryžiai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, JAV vis dar dengiami ir paveikslai. Kokia šio ženklo prasmė? Amerikiečių kunigo mintys.

„Amoris laetitia“: išskirtinės ir laisvos meilės dvasingumas

Jūsų dėmesiui – paskutinė „Amoris laetitia“ ištrauka. Visą dokumentą galima įsigyti katalikiškuosiuose knygynuose.

Santuokoje taip pat patiriamas visiškos priklau­somybės kitam asmeniui jausmas. Sutuoktiniai prisii­ma iššūkį ir trokšta senti bei eikvoti jėgas drauge taip atspindėdami Dievo ištikimybę. Toks tvirtas apsis­prendimas, ženklinantis gyvensenos būdą, yra „san­tuokinės meilės sandoros vidinis reikalavimas“ (380), nes „tam, kuris neapsisprendžia mylėti amžinai, sunku nuoširdžiai mylėti ir vieną dieną“ (381). Tačiau tai ne­turėtų dvasinės reikšmės, jei galvoje būtų turimas įsta­tymas, kuriuo būtų gyvenama apimtam rezignacijos. Tai širdies, kurią regi vien Dievas (plg. Mt 5, 28), pri­klausomybė. Šis apsisprendimas būti ištikimam, kad ir kas nutiktų per dieną, Dievo akivaizdoje atnaujinamas kas rytą pabudus. Ir eidamas miegoti kiekvienas tikisi vėl pabusti ir šį nuotykį tęsti pasitikėdamas Viešpa­ties pagalba. Šitaip kiekvienas sutuoktinis kitam yra Viešpaties artumo ženklas ir įrankis – Viešpaties, kuris mūsų niekada nepalieka: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Jei ši Didžioji savaitė būtų paskutinė

Ar Didžioji savaitė tikrai verta tokių pastangų? Jei pakalbėtumėt su ganytojais, liturgistais, chorų vadovais ir t. t., pamatytumėte, kad Didžioji savaitė jiems yra frenetiško bėgimo, didžiulio planavimo bei jo stokos laikas, ir savotiškai – bent kartais– įkvepiantis. O paskui?..

Didžioji savaitė Jeruzalėje

Verbų sekmadieniu prasidėjo Didžioji savaitė – svarbiausios krikščioniškųjų metų dienos, kuriomis minime paskutiniąsias Kristaus žemiškojo gyvenimo akimirkas, jo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Ypatingai šios dienos švenčiamos Jeruzalėje – ten kur vyko šiandien visame pasaulyje minimi svarbiausi išganymo istorijos įvykiai. Šių metų Didžiąją savaitę ir Velykas kartu švenčia visi krikščionys, nes šiemet sutampa Vakarų ir Rytų Bažnyčių velykiniai liturginiai kalendoriai. O be to šioms dienomis savąsias Velykas – Peisacho šventę – išvadavimo iš Egipto vergijos atminimą, švenčia ir judaizmo išpažinėjai. Šiemetinės žydų Velykos, prasidėjusios šio pirmadienio, balandžio 10-osios saulėlydžiu, bus švenčiamos iki balandžio 18-ąją vakaro.

Popiežius susitiko su visų pranciškonų vadovais

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus vienoje privačioje audiencijoje kartu priėmė visų pranciškonų ordinų vadovus – Mažesniųjų brolių generalinį ministrą t. Michaelą Anthony Perry,  kapucinų vadovą t. Mauro Johri, pranciškonų konventualų generalinį ministrą t. Marco Tasca ir Trečiojo regulinio šv. Pranciškaus ordino vadovą t. Nicholasą Edwardą Polichnowskį. (Vatikano radijas)

Nuotrauka: Popiežius Asyžiuje 2015 m. - ANSA

 

Popiežius: biotechnologijos privalo tarnauti žmogui

Naudojant biotechnologijas reikia atsakingai ir išmintingai tarpusavyje derinti mokslo, ekonomikos ir etikos reikalavimus, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą priimdamas prieš 25 metus prie Italijos vyriausybės įkurto Biosaugumo, biotechnologijų ir su gyvybe susijusių mokslo disciplinų komiteto narius.

Auga katalikų skaičius pasaulyje

Katalikų skaičiaus augimas pasaulyje pastebimas ypač Afrikoje. Pagal naujausius statistinius duomenis paskelbtus ką tik pasirodžiusiame 2017 metų Popiežiaus žinyne „Annuario Pontificio“ ir Bažnyčios 2015 metų statistiniame žinyne „Annuarium Statisticum Ecclesiae“, 2015 metais pasaulyje buvo 1 285 milijonai katalikų, vienu procentu daugiau nei metais ankščiau. Katalikai 2015 metais sudarė 17,7% pasaulio gyventojų. Palyginus su situacija 2010 metais, katalikų skaičius išaugo 7,4%.

Kodėl atakuojami Egipto krikščionys? Popiežius kelionės neatšaukia

 „Su dideliu pasididžiavimu Egipto koptų ortodoksų Bažnyčia, Kankinių Bažnyčia, atsisveikina su savo vaikais, kurie mirė kankinių mirtimi šiandien, sekmadienį, balandžio 9-ąją, per Verbų sekmadienio liturgiją. Jie nešė palmių lapus, meldėsi ir šventė Kristaus, Taikos Karaliaus įžengimą į Jeruzalės miestą, nešantį taikos žinią, žadantį meilę ir taiką visiems žmonėms“, rašoma Egipto koptų Bažnyčios pareiškime po dviejų savižudžių atakų.

Verbų sekmadienio homilija „Osana“ ir „Ant kryžiaus jį“

Pranašo Zacharijo knygoje skaitome apie būsimojo Karaliaus žengimą į Jeruzalę: „Didžiai džiūgauk, Siono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale! Štai tavo karalius pas tave ateina,- jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo – ant asiliuko, asilės jauniklio. Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo ir karo žirgus iš Jeruzalės; karo lankas bus sulaužytas, jis skelbs taiką tautoms“ (Zak 9, 9-10).

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode