Šventojo Sosto spaudos tarnyba praneša, kad kitos savaitės ketvirtadienį, spalio 18 d., popiežius Pranciškus Vatikane priims Korėjos prezidentą Mooną Jaeiną.

Po to, kai Mažesniųjų brolių ordino broliai tapo pirmaisiais kankiniais, tarp šv. Pranciškaus pasekėjų kilo šventa konkurencija trokštant pralieti kraują dėl Kristaus Evangelijos.

1227 m. Danielius, Kalabrijos provincijolas Italijoje, ir šeši jo palydovai, broliai Angelas, Samuelis, Donulas, Leonas, Hugolinas ir Nikolas, gavę generalinio ministro palaiminimą, išvyko į Afriką skelbti Evangelijos musulmonams. Išsilaipinę Seutoje, jie pasiryžo pamokslauti šiame dideliame mieste. Prieš įžengdami į miestą, iš krikščionių pirklių jie sužinojo, kad išleistas griežtas nurodymas visiems krikščionims įeiti į miestą. Broliai pranciškonai suprato, kad jų sumanymas reiškia didžiulį pavojų, todėl iškart jam pasiruošė.

Nuo praėjusio trečiadienio Vatikane vykstantis Vyskupų Sinodas užbaigė pirmąjį darbo etapą. Antradienio rytą bendrame posėdyje buvo pristatytos kalbinėse darbo grupėse parengtos išvados, liečiančios pirmąją iš trijų Sinodo darbo dokumento dalių – apie Bažnyčios pareigą įsiklausyti į jaunimo gyvenimo tikrovę.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Laidotuvės retai būna džiaugsmo diena, bet šiandien ji tokia yra. Džiaugsmo, kad atstatomas teisingumas ir grąžinama skola. Džiaugsmo, kad esame laisvi – laisvi ir orūs atiduoti pagarbą savo didvyriams. Džiaugsmo, kad mūsų tautos medžio šaknys liko gyvos ir leidžia atžalas. Šiandienos laidotuvės yra prisikėlimo ženklas.

Baigiame publikuoti ištrauktas iš Popiežiaus Pranciškaus dokumento „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) apie šventumą šiuolaikiniame pasaulyje. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai (2018 m. „Bažnyčios žinių“ Nr. 5 ir Nr. 6.)

Krikščioniškasis gyvenimas yra nuolatinė kova. Norint atsispirti velnio pagundoms ir skelbti Evangeliją, reikia jėgos ir drąsos. Ši kova yra labai graži, nes leidžia mums švęsti kaskart, kai mūsų gyvenime nugali Viešpats.

Sąžinės apgauti neįmanoma. Kartais ją galima pamėginti užmigdyti, bet galiausiai ji vis tiek prabyla ir atneša sąmyšį į sielą, besiilginčią savo Kūrėjo ir trokštančią meilės bei harmonijos.

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie santuokos kilnumą, kurį Dievas jai suteikė nuo pat pasaulio sukūrimo. Mišių Evangelijos skaitinį popiežius Pranciškus komentavo prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą.

Evangelisto Morkaus pasakojimas prasideda fariziejų provokacija: kaip suderinti santuokos neišardomumą su paties Mozės nustatyta norma, kad tam tikrais atvejais vyras gali parašyti skyrybų raštą? Atsakydamas, Jėzus paaiškina, kad skyrybų Dievas nesukūrė, o ši norma atsirado dėl žmogaus širdies kietumo. Mozė suteikė nuolaidą, kad būtų galima užpildyti spragas, dėl žmonių egoizmo atsirandančias visuomenės audinyje.

„Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“, - žodžiais iš Evangelijos pagal Joną savo homiliją pradėjo popiežius Pranciškus iškilmingose Vyskupų Sinodo jaunimui atidarymo šventosiose Mišiose trečiadienį, spalio 3-iąją dieną.

Homilija Misisogos (Kanada) Lietuvos kankinių bažnyčioje minint jos konsekracijos 40-metį ir statytojo kun. Petro Ažubalio gimimo 100-metį bei pirmosios Šv. Jono Krikštytojo parapijos Toronte įsteigimo 90-metį.

Kiekvienais metais spalio 3-iosios vakarą visa Pranciškoniškoji šeima mini tranzitą – šventojo Pranciškaus Asyžiečio perėjimą iš šio pasaulio į gyvenimą su Dievu. Tranzitas pranciškonams tradiciškai tapo svarbiu ir netgi privalomu metiniu įvykiu. Šis liturginis šv. Pranciškaus perėjimo atkartojimas yra gyvybingas ir be jo kažko svarbaus trūktų. Jis sustiprina gyvą Pranciškaus atminimą ir atnaujina pranciškonų įsipareigojimą sekti Kristų neturtėlio iš Asyžiaus būdu.

Šventųjų Angelų Sargų privalomo liturginio minėjimo Šventąsias Mišias antradienį popiežius Pranciškus aukojo savo namų koplyčioje Šventosios Mortos Namuose. Mišias popiežius paskyrė jose dalyvavusiai vienuolei, šią dieną atšventusiai savo vienuolinio gyvenimo dvidešimt penktąsias metines. Šventasis Tėvas Mišių homilijoje iškėlė Dievo mums pavestų Angelų Sargų vaidmenį – angelai yra mūsų gyvenimo palydovai, globėjai ir kelrodžiai, jie yra į Dievą atvertos durys.

„Per ilgai žvelgėme kitur iš meilės institucijai ir norėdami apginti save, vyskupus ir kunigus“, komentavo tyrimą vokiečių vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris pripažino, kad „dažnai buvo skatinamas klerikalizmas, kuris savo ruožtu pasitarnavo pridengiant smurtą ir prievartą“.

Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio maldos susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje pristatė Mišių Evangelijos skaitinį apie vieną iškalbų momentą Jėzaus ir jo mokinių gyvenime. Mokiniai pastebėjo žmogų, kuris nepriklausė Jėzaus sekėjų grupei, tačiau Jėzaus vardu išvarinėjo demonus. Mokiniai norėjo tai uždrausti.

Sekmadienį Marselyje palaimintuoju paskelbtas kun. Jonas Krikštytojas Fouque. „Jis visą savo gyvenimą ėjo parapijos vikaro pareigas, tai gražus pavyzdys karjeristams!“ - pasakė sekmadienį popiežius Pranciškus kreipdamasis į Viešpaties Angelo maldos dalyvius.

Vyskupų Sinodo asamblėjoje tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“ dalyvaus 267 Sinodo Tėvai, o tarp asamblėjos auditorių yra 34 jaunuoliai, nuo 18 iki 28 metų amžiaus, padėsiantys Sinodo Tėvams išgirsti daugelio bendraamžių balsą. Šventojo Sosto ir Kinijos pasirašyto susitarimo dėka asamblėjoje pirmą kartą dalyvaus du vyskupijai iš kontinentinės Kinijos.

„Šventasis Mykolai, padėki kovoti už mūsų išganymą. Šv. Gabrieliau, atneški viltį teikiančią gerąją naujieną. Šv. Rapolai, apsaugoki mus mūsų kelionėje.“ Šiais žodžiai popiežius šeštadienį, rugsėjo 29-ąją, pasveikino su Arkangelų šventųjų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo švente.

Popiežius Pranciškus penktadienį dar kartą prisiminė savo vizitą Baltijos šalyse. Kalbėdamas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos plenarinės sesijos dalyviams Šventasis Tėvas pasidžiaugė brandžiu ekumenizmu, patirtu šią savaitę „Marijos žemėje“.

Popiežius Pranciškus prašo tikinčiuosius visame pasaulyje spalio mėnesį kiekvieną dieną kalbėti Rožinį ir melstis, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. Arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais.

Popiežius Pranciškus paskelbė žinią Pasaulinės kurčiųjų dienos proga. Ji kasmet minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Šį penktadienį sukako 60 metų nuo pirmosios kurčiųjų dienos paminėjimo 1958 m. rugsėjo 28 d.

Šventasis Sostas nesiekė ir nesiekia nieko kito, kaip tik Bažnyčiai būdingų dvasinių ir sielovadinių tikslų: remti Evangelijos skelbimą, pasiekti ir saugoti katalikų bendruomenės Kinijoje pilną ir regimą vienybę.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie ką tik pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Baltijos šalis.

Rugsėjo viduryje pasirodė į lietuvių kalbą išversta brolio pranciškono Casey Cole knyga „Pašaukimas. Kas nutinka pasakius Dievui „Taip“. Joje jaunas amerikietis brolis atvirai pasakoja apie savo pašaukimą bei kelia aštrių klausimų: Ką daryti, jeigu Bažnyčia ir bendruomenė pasirodo ne tokia, kokiai „pasirašiau“? Kas nutiks, jeigu pasišventęs Dievui beviltiškai įsimylėsiu? Ką reiškia gyventi evangeliniu neturtu ir būti mažesniuoju, jei priklausau privilegijuotųjų klasei? 

Kaip gi neatsiminti „dainuojančios revoliucijos“, tos dviejų milijonų žmonių grandinės, nusidriekusios nuo čia iki Vilniaus? – sakė popiežius Pranciškus Taline aukotų Mišių homilijoje.

Popiežius Pranciškus antradienį pietavo seserų brigitiečių vienuolyne Talino rytiniame pakrašty. Maža brigitiečių bendruomenė Estijos sostinėje įsikūrė iškart po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m.

Žinome, kad daugelis dar nepažįsta Jėzaus ir gyvena paniurę ir paklydę. „Meilė mirė, meilė išnyko, meilė čia daugiau nebegyvena“ pacitavo popiežius Kerli Koiv dainą. „Ne. Aš jus prašau: darykime taip, kad meilė būtų gyva; visi mes turime tai daryti!

Po ekumeninės maldos Rygos liuteronų katedroje popiežius persikėlė į už kelių šimtų metrų esančią šv. Jokūbo katalikų katedrą, lydimas, kaip ir visuose kituose susitikimuose, Rygos katalikų arkivyskupo Zbignevo Stankevičs. Šis tarė įvadinį žodį, trumpai pristatydamas popiežiui katedroje jo laukusius senelius, tiek pasauliečius, tiek dvasininkus ir vienuolius, vyrus ir moteris, kurie negalėjo nuvykti į šv. Mišias Agluonos šventovėje, į pagrindinį popiežiaus ir Latvijos katalikų susitikimą. Daugelis iš senelių, priminė ganytojas, patyrė ateistinio sovietinio režimo grasinimus ir persekiojimus., nepaisant to, įvairiais būdais tęsė tarnauti artimui. Ne vienas, pridūrė arkivyskupas, šiandien gyvena labai neturtingai.

Latvijoje šv. Mišias pirmadienį aukojantis popiežius Pranciškus paprašė šalies gyventojų būti artimesniais ir labiau aukotis kitų labui.

Pontifikas paragino latvius „paliesti“ kitų kančią, nors atsivėrimas kitiems kartais gali ir užgauti.

Čia, Lietuvoje yra Kryžių kalnas, kur tūkstančiai žmonių nuo amžių statė kryžius. Kviečiu Jus, kalbėdami Viešpaties Angelo maldą, prašyti Mergelės Marijos, kad mums padėtų pastatyti mūsų tarnystės kryžių.

Savaitgalį Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus pasakė kelias kalbas, viešas maldas, homiliją sekmadienio šv. Mišiose. Visi Šventojo Tėvo pasisakymai buvo tarpusavy susiję, orientuoti į kelias pagrindines temas. Kokios jos? Kokias žinias Lietuvos gyventojams perduoti norėjo 266-asis Romos vyskupas?

Rugsėjo 24 d. popiežius Pranciškus tęsia savo baltiškąjį vizitą, lankydamasis Latvijoje. Rygoje popiežius susitiks su prezidentu Raimondu Vējoniu, kalbės valdžios bei visuomenės atstovams, diplomatinio korpuso nariams. Pagerbs latvių didvyrius prie Laisvės paminklo, esančio miesto centre. Prieš išvykdamas į Agluoną, kur aukos Mišias, popiežius Rygos liuteronų katedroje dalyvaus ekumeniniame susitikime. Kaip žinome, Latvijoje gausiausia krikščionių bendruomenė yra liuteronai – jie sudaro beveik pusę visų Kristaus išpažinėjų bendruomenės. Katalikų ir ortodoksų gretos mažesnės – jų yra po 26 proc.

Priešpaskutinis popiežiaus susitikimas Vilniuje šeštadienį buvo pats gausiausias, pats triukšmingiausias, pats energingiausias – su tūkstančiais jaunuolių ir jaunų žmonių Katedros aikštėje. Kaip rašė organizatoriai, dar vasarą internetu išdalyta apie 30 tūkst. nemokamų kvietimų. Pagrindinė Vilniaus aikštė pradėjo pildytis jau keletą valandų prieš Pranciškaus atvykimą, čia įrengtoje scenoje jaunimo laukė turtinga muzikos ir pasirodymų programa.