Jaunimas Europoje: atgaivinti viltį

 

Popiežius ragina Europos vyskupus drąsiau įsipareigoti Bažnyčios misijoje, ypač vardan jaunimo. Šventasis Tėvas laiške kreipėsi į Minske šiomis dienomis susirinkusius Europos Vyskupų konferencijų tarybos plenarinės asamblėjos dalyvius iš 45 Europos šalių. Popiežius per savo Valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną paprašė ganytojų toliau tiesti žemyno šalių pastoracinio bendradarbiavimo kelius, atsižvelgti į skirtingumus, plėsti solidarumo ir brolystės iniciatyvas ir padėti jaunimui, kad tikėjimo šviesoje atrastų savo pašaukimą krikščionių bendruomenėje ir visuomenėje.

Popiežius: Jei jaučiame sąžinės priekaištus – sveikstame

 

Nebijokime sakyti tiesą apie save, apie savo gyvenimą; išpažinkime nuodėmes Viešpačiui, prašykime atleidimo, - kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos liturgijoje skaitytą trumpą evangelisto Luko pasakojimą apie Erodo baimę.

Išgirdęs apie Jėzaus mokymą ir stebuklus, Erodas išsigando. Jis ką tik buvo nukirsdinęs Joną Krikštytoją, Sąžinės priekaištus dėl vieno nusikaltimo bandė nuslopinti kitu nusikaltimu. O štai dabar pasirodo Jėzus, apie kurį žmonės kalba, kad tai iš numirusių prisikėlęs Jonas Krikštytojas. Erodui neramu. Sąžinės priekaištai, tai ne šiaip atsiminimas, bet rimta žaizda, kurios neįmanoma užmiršti ar paslėpti.

Bažnyčios liturgijoje rugsėjo 26 dieną: pal. Paulius VI

 

Bažnyčios liturgija be kitų didžiųjų šventųjų rugsėjo 26 dieną mini pal. Paulių VI, vieną iš svarbiausių praėjusio amžiaus popiežių, kurio vaidmuo itin ryškus dabartiniame Pranciškaus pontifikate. Paulius VI, vairavęs Bažnyčią penkiolika metų iki 1978-ųjų, buvo pirmasis popiežius, skelbęs Bažnyčios mokymą Vatikano II Susirinkimo atsinaujinimo ir dialogo dvasioje. Jis mokė keliaudamas į visus žemynus, plėtė kontaktus tiek su katalikais, tiek su kitų religijų atstovais ir netikinčiaisiais, ėjo ekumeninių ryšių, visų prima su ortodoksais ir anglikonais, gerinimo keliu. Toje pačioje dvasioje Bažnyčios magisteriumą skelbė visi jo įpėdiniai iki dabartinių laikų.

Popiežiaus homilija. Viešpats mus lanko ir guodžia

 

Melskime Viešpatį, kad mums padėtų visada trokšti išganymo ir jo siekti, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Žodžio liturgiją, kalbančią apie Išrinktosios tautos išvadavimą iš tremties. Dievas aplankė savo tautą ir išvedė ją iš vergijos. Dievo apsilankymas yra esminis išganymo istorijos elementas. Dievas lanko savo žmones ir juos vaduoja.

„Kai Viešpats mus aplanko, pripildo mus džiaugsmo, suteikia mums paguodą. Tai, kaip sako psalmė, „džiaugsmas, pjūčiai atėjus”. Mes sėjome su ašaromis, o štai dabar Viešpats mums guodžia, suteikia mūsų sielai paguodą. Viešpaties paguoda tai ne vienkartinis įvykis, bet kiekvienam krikščioniui skirta dvasinės paguodos būsena. Visas Šventasis Raštas mums apie tai kalba“.

Dvidešimt penktasis eilinis sekmadienis

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė'. Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną'. Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui:

Popiežius trapistams: mylėkite maldą

 

Vienuolių bendruomenės ir jų sukaupti dvasiniai turtai visiems tikintiesiems liudija apie tai, „kas aukštybėse“ ir kviečiai santūriai gyventi savo kasdieninį gyvenimą, sakė popiežius Pranciškus šeštadienį priėmęs  250 vienuolių, priklausančių Griežtesnės regulos cistersų, tai yra trapistų, ordinui, dalyvaujančių savo generalinėje kapituloje. Popiežius juos kvietė visada atsiminti šv. Benedikto kvietimą būti uoliems maldoje ir kukliems kasdieniniame gyvenime.

„Reikia būti ne „profesionalais“ – neigiama prasme – bet įsimylėjusiais maldą, suprantančiais, kad išorinė ištikimybė jos praktikoms ir ją apsibrėžiančioms taisyklėms nėra pati savaime tikslas, bet yra priemonė, padedanti brandinti asmeninį ryšį su Dievu. Šitaip jūs tampate mokytojais ir liudytojais, aukojančiais Dievui šlovinio auką, meldžiatės  už Dievo tautą ir jos išganymą. Tuo pat metu jūsų vienuolynai tampa ypatingomis vietomis, kur galima surasti ramybę ir tikrą džiaugsmą“.

Lietuvos KOP kapelionas: Karių misija – pikta darantį sudrausti

AMI arba Tarptautinis karinis apaštalavimas yra organizacija, jungianti visus dirbančius karių sielovadoje, nebūtinai kapelionus, gali būti ir pasauliečiai, kurie pasišventę darbuojasi šitoje sityje. Romoje šiomis dienomis esame susirinkę į vadinamąją Generalinę asamblėją. Šiemetinio susitikimo tema yra „Grįžimas prie šaknų“ ir būtent kalbama apie Dešimties Dievo įsakymų, tai yra pačių fundamentaliausių katalikams nuostatų ir vertybių pritaikymą kasdieniame gyvenime. Kaip mes kasdieniame kariškame gyvenime galime laikytis tų Dešimties Dievo įsakymų. Labai turtingas prelegentų pasirinkimas, įdomios paskaitos. Ypatingai norėčiau paminėti Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininko kard. Gianfranco Ravasi paskaitą, kurioje jis kalbėjo apie teologinę formaciją tų, kurie darbuojasi karių sielovadoje ir apie Evangelijos pritaikymą, Taikos Evangelijos pritaikymą kariniam dvasingumui.

Bolivija: atsiskyrusių katalikų iššūkis Bažnyčiai

 

Viena iš svarbesnių popiežiaus audiencijų savaitės pradžioje buvo skirta Bolivijos vyskupams, jų vizito „Ad limina“ proga. Apie susitikime su popiežiumi svarstytą opią atsiskyrėliškų katalikų grupių temą amerikiečių katalikų naujienų portalui „Catholic National Reporter“ papasakojo Bolivijos episkopato vicepirmininkas, arkivyskupas Oscar Aparicio Cespedes.

Bolivijos katalikų ganytojai šias atsiskyrėlių grupes laiko schizminėmis arba „paralelinėmis bažnyčiomis“. Pasak Oscaro Aparicio Cespedeso, Cochabamba arkivyskupo, šios atsiskyrėliškos grupės išaugo Bažnyčioje, tačiau nėra bendrystėje su popiežiumi ir vyskupais. Ganytojas sakė, jog popiežius supranta, kad tai problema, kurią vyskupai turi spręsti.

Popiežius: kelia susirūpinimą kai kurių katalikų ksenofobija

 

Penktadienio vidudienį popiežius Pranciškus priėmė kelias dešimtis vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių iš visos Europos, savo šalyse atsakingų už migrantų sielovadą ir už pagalbą į jų šalis iš svetur atvykstantiems migrantams. Popiežiaus priimti asmenys dalyvavo Romoje vykusiame pasitarime, kurį surengė Europos Vyskupų konferencijų taryba.

„Masinės migracijos srautai, jų įvairovė ir sudėtingumas, sukėlė rimtą krizę ir atskleidė, kad yra nepakankamos lig šiol taikytos migracijos politikos bei migrantų apsaugai priimtos tarptautinės konvencijos“, sakė popiežius Pranciškus, tuo pat metu pabrėždamas, kad Bažnyčia turi likti ištikima savo misijai „mylėti Jėzų Kristų visuose vargšuose ir atstumtuose žmonėse“. Šiai kategorija, sakė popiežius, tikrai priklauso migrantai ir pabėgėliai.

Popiežiaus artumas, auka ir malda už Meksiką ir Karibų salų gyventojus

 

Popiežiaus Pranciškaus malda už Meksikoje ir Karibų salose nukentėjusius nuo stichinių nelaimių palydi socialinio tinko Instagram paskyroje patalpintą nuotrauką: popiežiaus, per bendrąją audienciją, rugsėjo 20 dieną, žvelgiantį į meksikiečių maldininkų jam į Vatikaną atvežtą Gvadalupės Marijos atvaizdą. Tos pačios audiencijos metu Šventasis Tėvas kalbėjo apie savo artumą ir maldą meksikiečiams, nukentėjusiems nuo stipraus žemės drebėjimo. Instagram paskyroje skelbiamoje popiežiaus maldoje, išverstoje į keletą kalbų, minimi ir stiprių uraganų nuniokotų Karibų salų gyventojai :

„Skausmo paženklintu laikotarpiu melskimės Dievui už brangius Meksikos ir Karibų salų žmones. Mūsų Gvadalupės Motina tebūna arti jų visų“.

„Eikite ir jūs į vynuogyną“ (Mt 20, 7)

 

Rugsėjo paskutinio sekmadienio Evangelija palyginimu apie vynuogyno darbininkus mums primena, kokia gali būti didi ir ekstravagantiška Dievo malonė. Tiesa, Dievas pirmiausia yra teisingas, bet Jo gailestingumo malonė viršija visas mūsų proto suvokimo ribas. Jėzus, kalbėdamas apie šeimininko keistą dosnumą laukų darbininkams, vieniems nešusiems visos dienos kaitrą, o kitiems prisijungus tik į darbų pabaigą, primena beribę Dievo meilę ir begalinį dosnumą. Štai čia susitinka Dievo ir žmogaus gyvenimo buhalterijų skirtumai.

Popiežius: Jėzus tave pakvies, jei išpažinsi, kad esi nusidėjėlis

Jei nori sutikti Jėzų – išpažink, kad esi nusidėjėlis. Tai mums sako ketvirtadienio liturgija, minėdama šv. Matą, buvusį muitininką, kuris tapo Jėzaus apaštalu ir evangelistu. Šv. Mortos namų koplyčioje ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie šio didžiojo Jėzaus liudytojo atsivertimo istoriją, kurią šiandien girdėtame Evangelijos skaitinyje papasakojo pats Matas ir kurią labai įtaigiai pavaizdavo garsusis italų tapytojas Caravaggio.

Popiežius Nepilnamečių apsaugos komisijai: nepatenkinsiu nė vieno malonės prašymo

 

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Popiežiškąja nepilnamečių apsaugos komisija. Jos nariams sakytoje kalboje popiežius pripažino, kad Bažnyčia per vėlai suvokė klero lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius problemą, o kadangi per vėlai ją suvokė, dėl to vėlavo ir priemonės jai spręsti. Tačiau, ačiū Dievui, Bažnyčioje atsirado pranašų, kurie padėjo aiškiai suvokti šios problemos rimtumą. Popiežius taip pat paminėjo sunkumus, su kuriais susiduria tokių bylų sprendimas. Yra bylų, kurios nejuda pirmyn. Dėl to siekiama įdarbinti daugiau specialistų, kurie tirtų šiuos atvejus. Jei nusikaltimas aiškiai įrodytas, to gana, kad būtų galima neleisti apskųsti nuosprendžio. Ne tiek dėl pasibjaurėjimo šiais atvejais, kiek dėl to, kad šiuos nusikaltimus įvykdęs asmuo yra ligonis. Jis gailisi ir sulaukia atleidimo, o po dejų metų vėl daro tą patį. Dėl to, labai ryžtingai pasakė popiežius, nepatenkinsiu nė vieno malonės prašymo. (Vatikano radijas)

Popiežius: Išsivadavimas iš mafijų eina per naujos pilietinės sąžinės suformavimą

 

Popiežius ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos Respublikos parlamentinės kovos su mafija komisijos narius su artimaisiais.

Atsakydamas į komisijos pirmininkės sveikinimą, Šventasis Tėvas visų pirma pagerbė atminimą visų, kurie kovoje su mafija sumokėjo gyvybės kainą. Popiežius ragino komisijos narius ir toliau su pasiaukojimu ir atsakomybe kovoti prieš organizuotą nusikalstamumą vardan visų gerovės.

Minske – visos Europos katalikų vyskupų asamblėja

Minskas rusėjo pabaigoje taps laikinąja Europos katalikų vyskupų tarybos sostine. Minsko arkivyskupo Tadeuszo Kondrusiewicziaus kvietimu, Europos vyskupų konferencijų taryba Minske rugsėjo 27 - spalio 1 dienomis surengs savo metinę plenarinę asamblėją. Joje dalyvaus visų Europos žemyno vyskupų konferencijų atstovai iš 45 kraštų.

Europos episkopatų vadovai pirmą kartą rengia asamblėją Baltarusijoje. Asamblėja suteiks proga žemyno vyskupams susitikti su Baltarusijos katalikų bendruomene ir kartu su ja švęsti kelias svarbias istorines sukaktis: Pirmą Minsko miesto vardo paminėjimą prieš 750 metų Nestoro kronikoje ir pirmos knygos baltarusių kalba, Šventojo Rašto, išspausdinimo 500 metų jubiliejų.

Popiežiaus homilija. Nepraeik pro kenčiantį žmogų, įsijausk į jo skausmą

 

Viešpats tesuteikia mums malonę būti gailestingais, padėti gyvenime sutinkamiems kenčiantiems žmonėms, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje. Šios dienos Mišių Evangelijoje šv. Lukas pasakoja apie mirusio vienturčio našlės sūnaus pagydymą prie Najino miesto vartų. Pamatęs laidotuvių eiseną ir mirusio sūnaus verkiančią motiną, Jėzus jos pagaili, prieina ir prikėlęs mirusį sūnų sugrąžina jį motinai. Homilijoje komentuodamas šią sceną popiežius ją išskaidė į tris momentus: „pagailėti“, „prieiti“, „atiduoti“.

Popiežius įsteigė naują akademinį institutą šeimos klausimams

 

Popiežius įsteigė naują akademinį institutą šeimos klausimams: Popiežiškąjį teologinį šv. Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos mokslų institutą. Pagal popiežiaus Pranciškus Apaštališkąjį laišką motu proprio „Summa familiae cura“, naujas popiežiškas mokslų institutas pakeičia ligi šiol egzistavusį Šv. Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų institutą, kartu nustojo galioti pastarojo steigiamasis Apaštališkasis laiškas „Magnum matrimonii sacramentum“. Popiežius suteikė naują juridinį pavidalą institutui tam, kad pratęsiant toliaregišką šv. Jono Pauliaus II intuiciją, į santuokos ir šeimos klausimus būtų atsiliepiama dar vaisingiau vadovaujantis pastoracine perspektyva ir atsižvelgiant į žmonijos žaizdas.

Vyskupas K. Kėvalas – Telšių ordinaras

 

Popiežius Pranciškus patenkino vyskupo Jono Borutos SJ įteiktą prašymą jį atleisti iš pastoracinio vadovavimo Telšių vyskupijai. Jo vietoje Telšių vyskupo ordinaro pareigas perima vysk. Kęstutis Kėvalas, ligi šio buvęs vyskupijos koadjutorius. Šventojo Tėvo sprendimas paskelbtas pirmadienį, rugsėjo 18 dienos vidudienį, Vatikane ir Telšių vyskupijoje, Lietuvoje.

Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas

Telšių vyskupas ordinaras K. Kėvalas gimė Kaune 1972 m. vasario 17 d. Baigęs vidurinę mokyklą nuo 1990 m. iki 1992 m. studijavo Kauno technologijos universitete, Radioelektronikos fakultete.1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur studijavo filosofiją ir teologiją iki 1997 m. Tais pačiais metais studijas tęsė Šv. Marijos seminarijoje Baltimorėje, JAV, kur įgijo Teologijos licenciato laipsnį ir 2000 m. birželio 29 d. buvo įšventintas kunigu Kauno arkivyskupijai.

Pranciškaus ryto homilija: valdančiųjų ir pavaldinių malda

 

Šio pirmadienio, rugsėjo 18 dienos ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tam tikrą maldos atmainą: apie maldą tų, kurie valdo, kurie užima valdančiojo pareigas ir tų, kurie yra jiems pavaldūs.

Šventasis Tėvas komentavo Bažnyčios liturginiame kalendoriuje numatytus pirmadienio skaitinius iš Šventojo Rašto. Apaštalas Paulius patarė Timotiejui melstis už „už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“. O Evangelijos pagal Luką epizodas pasakojo apie romėnų šimtininką, kuris paprašo Jėzaus išgydyti jo branginamą tarną. Šį prašymą perdavę jo draugai žydai pažymi, kad jis myli jų tautą. Šimtininkas įsitikinęs, kad Jėzus gali tarti tarnui išgyti taip, kaip jis gali nurodyti savo pavaldiniui ką daryti. „Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių“, sako šimtininkas.

Popiežius misionieriams: pasiūlyti pasauliui gerąjį Evangelijos vyną

Popiežius Pranciškus šeštadienį audiencijoje priėmė Romoje posėdžiaujančios Švč. Jėzaus Širdies kunigų misionierių kongregacijos generalinės kapitulos narius. „Tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“ (Jn 2,10) yra kapitulos, kurioje dalyvauja 85 kunigai misionieriai, tema iš Evangelijos pasakojimo apie pirmąjį Jėzaus stebuklą Kanos vestuvėse.

Patriarchas Baltramiejus: „Užgesinti fundamentalizmus, skatinti dialogą“

 „Iš Konstantino miesto antrą kartą atvykdamas į Boloniją, noriu atnešti jums mūsų Bažnyčios apkabinimą ir brolišką taikos bučinį“. Taip kreipėsi į kunigus ir dvasininkus ekumeninis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, kuris rugsėjo 12 - 15 dienomis dalyvavo Bolonijos vyskupijos eucharistiniame kongrese. Tris dienas trukęs kunigų ir vienuolių susitikimas  pradėjo intensyvią programą Bolonijos bažnyčiai, kurią vainikuos popiežiaus Pranciškaus vizitas spalio 1 dieną.

Pranciškaus kiemas: „Socialinės medijos yra naujas alfabetas, jį reikia įvaldyti“

 „Socialinės medijos yra naujas alfabetas, tačiau jį reikia įvaldyti“, - sakė Giuseppe Giulietti, Italijos nacionalinės žiniasklaidos federacijos pirmininkas, dalyvaudamas „Pranciškaus kieme“, kuris vyksta Asyžiuje rugsėjo 14 - 17 dienomis. Popiežius Pranciškus tampa „nepatogus“, nes „atskleidžia kitų prieštaravimus ir tylą“. Jis pajuokavo, kad popiežiaus Bergoglio komunikacijos būdai yra efektyvesni nei mūsų kasdieniai šaukiniai. Italijos nacionalinės žiniasklaidos federacijos pirmininko paraginimas žurnalistams: internetui reikia meistrų, reikia peržengti paviršutiniškumus ir banalybes, kitaip rizikuojate likti nesuprasti. Kaip reaguoti į „demokratijos krizę“, kuri ištikusi ne tik Italiją, bet visą Europą, ir kuri remiasi idėja, jog būti kartu neverta, individai varžosi tarpusavyje, o vėliau atvyksta stiprus žmogus ir priima sprendimus už visus? Pasak Giulietti, žurnalistas turi grįžti prie šaknų, prie savo uždavinio nušviesti tai, ko nesimato, nušviesti tamsą, suteikti balsą tam, kuris jo neturi, kuris neturi galimybės pasisakyti.

Dvidešimt ketvirtasis eilinis sekmadienis

 

Priėjo prie Jėzaus Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“. „Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: 'Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu'. Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: 'Atiduok skolą!' Puolęs ant kelių, draugas maldavo: 'Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu'. Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: 'Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!' Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“. (Mt 18, 21-35)

Savaitės apžvalga (rugsėjo 16 d.): Pasibaigė didieji Šilinių atlaidai

 

Savaitės apžvalga (rugsėjo 16 d.):  

Pasibaigė didieji Šilinių atlaidai, šiemet pažymėti Pal. Teofiliaus Matulionio metų akcentais. Praėjusį sekmadienį pagrindinė atlaidų diena buvo skirta maldai už lietuvius pasaulyje. Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ homilijoje kvietė prašyti pal. Teofiliaus užtarimo ypač dėl atsakomybės suvokimo priimantiems sprendimus. Jis kvietė kurti teisingesnę ir šviesesnę Lietuvą, kad visi lietuviai, kad ir kur gyventų, jaustų atsakomybę už savo šalį. „Lietuva neturi kitų vaikų, tik mus, ir mes neturime kitos Tėvynės, tik Lietuvą“, – sakė arkivyskupas. Ganytojas priminė Lietuvos vyskupų raginimą melstis už taiką ir pastiprino šv. Jono Pauliaus II Šiluvoje ištartais žodžiais: Marija, taikos karalienė, saugojusi jus ilgais išmėginimų metais, nepaliks vienišų ir ateities kelyje“.

Audiencija keliaujantiems artistams

 

 „Jūsų gyvenimo ir darbo pašaukimas yra džiaugsmas!“ Šiais žodžiais popiežius Pranciškus pasveikino Vatikane apsilankiusius Keliaujančių artistų asociacijos (Anesv) atstovus. Popiežius sakė suprantantis sunkumus, kuriuos patiria visi keliaujančio gyvenimo žmonės, tačiau drąsino tęsti keliaujančio gyvenimo tradiciją per dalijimąsi ir norą pažinti bei būti Dievui patinkančio ir iš jo pasklidusio džiaugsmo pasiuntiniais. „Jūsų yra „rankų darbo“ grožis, ne kaip didžiųjų pramogų galiūnų, kuris yra šiek tiek „sausas“ ir nelabai žmoniškas. Prisipažinsiu, kad renkuosi jūsų, skleidžiantį žavesį, grožį, kuris yra daugelio valandų kieto darbo vaisius. Karuselė nesiliauja žavėjusi, sukeldama smagų džiaugsmą, tiek mažiems, tiek dideliems. Priešais ją suaugę vėl atranda vaikystės džiaugsmą, tampa kaip vaikučiai: auga per grįžimą į vaikystės atsiminimų šaknis“. (Vatikano radijas)

Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18, 22)

 

Rugsėjo mėnesio vidurio sekmadienio Evangelijos tema – pamokymai apaštalams apie atlaidumo dovaną ir malonę. Atleidimas, gailestingumas ir susitaikymas yra vienintelis kelias, kuris veda kiekvieną žmogų į gyvenimo patirtų žaizdų gijimą ir naujo žmogaus kūrimą. Kiekvienas iš mūsų patiriame šiame gyvenimo kelyje mažesnes arba didesnes nuoskaudas ir žaizdas. Kaip su savo gyvenimo skriaudomis susitvarko kiti?

Popiežius naujiems vyskupams: kaip išmokti atskirti Dievo gėrį

 

Ketvirtadienį  popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė virš šimto vyskupų iš daugiau nei trisdešimties kraštų, tarp kurių išsiskyrė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Brazilijos vyskupų grupės, per dvi dešimtis iš kiekvienos šalies.

Šie vyskupai ką tik baigė tradicinius kursus, kurie yra rengiami Vatikane, stengiantis paruošti neseniai šventimus gavusius ganytojus darbui vyskupijose. Popiežius Pranciškus savo kalboje nagrinėjo vasaros kursų temą ir vieną iš pagrindinių vyskupo uždavinių – pasiūlyti savo kaimenei dvasinį ir sielovadinį atpažinimą arba dvasios skyrimą (discernimento). Nors mūsų laikmetis išsiskiria tendencija remtis tik savimi, skelbiant mokytojų eros pabaigą, tačiau vienatvėje likęs konkretus žmogus prašo pagalbos, susidūręs su dramatiškais klausimais.

Šv. Jonas XXIII paskelbtas Italijos karių globėju

Italijos Respublikos ginkluotosios pajėgos pavestos šv. Jono XXIII dangiškajai globai. Italijos karo ordinaras arkivysk. Santo Marciano antradienį iškilmingai įteikė Kariuomenės vyriausiojo štabo vadui generolui Danilo Errico Popiežiškąjį dekretą, skelbiantį šv. popiežių Joną XXIII Italijos kariuomenės globėju.

Popiežiaus potvarkiai kurijoje ir diplomatinėje tarnyboje

 

Popiežius Pranciškus pavedė Kunigų kongregacijos pasekretoriaus pareigas kun. Andrea Ripa iš Šiaurės Italijos Rimini vyskupijos. Bažnytinės ir civilinės santuokos teisės docentas dirbo Kunigų kongregacijoje pastaruosius ketverius metus.

Popiežius perkėlė Apaštališkąjį nuncijų Argentinoje Emil Paul Tscherrig, į Romą paskirdamas jį Šventojo Sosto Apaštališkuoju nuncijumi Italijoje ir San Marine. Ligi šiol buvęs Apaštališkasis nuncijus Libane arkivysk. Gabriele Giordano Caccia paskirtas nuncijumi Filipinuose. Į Boliviją Apaštalikuoju nuncijumi siunčiamas kun. Angelo Accattino, kurį popiežius paskyrė tituliniu arkivyskupu.

Powered by BaltiCode