Reklama 2

„Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“ ( Jn 6, 27)

 

Pirmojo rugpjūčio mėnesio sekmadienio Evangelija primena Dievo Apvaizdos buvimą žemiškų rūpesčių gausoje. Mes, kaip žmonės, esame pilni troškimų: maisto ir kitų žemiškų gėrybių – turto. Trokštame pripažinimo ir garbės; mylėti artimą ir būti mylimi. Mums taip svarbu, kad būtume išklausyti ir įvertinti, sulauktume paguodos ir ją teiktume kitiems. Bet į giliausius mūsų būties klausimus ir iššūkius atsako tik vienas Dievas, veikdamas neretai per artimo žmogaus buvimą ir jo išmintingą veiklos prisilietimą prie mūsų dvasios ir širdies pasaulio.

Šiandien prasideda registracija į popiežiaus vizitą

 

Nuo šiandien, rugpjūčio 1 d. 12 val., internetu galima užsiregistruoti į du svarbiausius susitikimus su popiežiumi Pranciškumi. Registracija reikalinga tik į rugsėjo 22 d. vyksiantį susitikimą su jaunimu Vilniuje, Katedros aikštėje, ir į šv. Mišias Kauno Santakoje rugsėjo 23 d. Nuorodą į elektroninę registraciją galima rasti tinklalapyje www.popieziausvizitas.lt. Kvietimai į susitikimus – nemokami.

Šv. Jokūbo keliu — į Trakus

 

Šv. Jokūbo dieną, liepos 25-ąją, lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių savivaldybių šeimą papildė Vilniaus savivaldybė. Miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą jungtis į Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją ir tapo 25-ąja šios 2016 m. gegužės 31 d. įsteigtos asociacijos nare. Pasak asociacijos vykdomojo sekretoriaus Žygimanto Gudišausko, tai labai lauktas ir svarbus sprendimas, nes sostinė yra pagrindinis lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje traukos taškas.

Stabmeldystės grimasos: Lietuva Dievo vietoje

 

Dainų šventėje ir Valstybės dienos metu reikšminguose oficialiuose renginiuose įvairių chorų  atliekamas dažnai skambėjo populiarus patriotinis Gyčio Paškevičiaus kūrinys pagal poetės Erikos Drungytės žodžius. Ne tik muzika, bet talentingai parašytas tekstas šį kūrinį padarė tokį populiarų. Paprasti ir suprantami, stiprų jausminį krūvį turintys, du kartus priedainyje kartojami žodžiai:

Ar Lietuva – vis dar Marijos žemė?

 

Smetonos Lietuvoje toks klausimas nebūtų kilęs, nes didžiajai gyventojų daliai tai būtų įrodymų nereikalaujanti tiesa. Praėjo nepilnas amžius, ir atrodo, lyg pasaulis būtų apsivertęs aukštyn kojomis. Tai, apie ką su pagarbia baime prabildavo vyskupai ir kunigai, dabar kaip pašaipą gali nuleisti bet kuris plačiaburnis. Jam ne tik nieko baisaus neatsitiks (bent jau šiame pasaulyje), bet jis dar susilauks ir dėmesio bei palaikymo už drąsą ir tradicijų laužymą.

„Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“ (Mk 6, 34)

 

Eilinių metų XVI sekmadienio Evangelijoje sutinkame Jėzų kaip rūpestingą Ganytoją, kuris ne tik reikalauja iš savo mokinių vienų ar kitų gyvenimiško charakterio savybių, bet ir jautriai pastebi mokinių nuovargį ir išsekimą. Esame žmonės, kurie turime kūną ir sielą. Vienodai reikia nuolat atnaujinti sielos ir kūno jėgas, idant gyvenimo kelionė būtų kokybiška, darni ir pilna prasmės.

Modernumas Bažnyčioje irgi tampa atgyvena

 

Šiandien, liepos 18 d., Šv. Petro kunigų brolija (FSSP) švenčia savo įkūrimo trisdešimtmetį. Tai tradicine (ekstraordinarinės Romos rito formos) liturgija paremta kunigų bendruomenė. Tai ne vienintelė tradicinės litugijos kunigų brolija Katalikų Bažnyčioje. Kristaus Karaliaus institutas, Gerojo Ganytojo institutas, Šv. Martyno bendruomenė, Pijaus X brolija – tai kelios  iš jų. Nors kunigais norinčių tapti vyrų skaičius dramatiškai mažėja, tradicinėse kunigų brolijose pastaraisiais metais matomas žymus pašaukimų augimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje numatoma, jog šiais metais 20 proc. visų kunigų šventimų sudarys tradicine liturgija paremtų seminarijų auklėtiniai. Apskritai Prancūzijoje kunigų šventimų  sparčiai mažėja: 58 vyskupystėse praeitais metais nebuvo nė vieno naujo kunigo.

Ką daryti su apleistomis bažnyčiomis?

 

Popiežiškoji kultūros taryba, Italijos vyskupų konferencija ir Popiežiškasis Grigaliaus universitetas Romoje pakvietė kultūros, architektūros ir kitus ekspertus įteikti pranešimus ir įsirašyti į tarptautinę konferenciją, kuri bus surengta šių metų lapkričio gale, Romoje. Jos tema: „Ar Dievas čia nebegyvena? Bažnyčių atsisakymas ir kitoks panaudojimas: temos ir perspektyvos“.

„Viešpaties Angelo“ malda: Mokinių stilius ir veidas

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus, remdamasis dienos evangeliniu skaitiniu, komentavo koks yra Jėzaus mokinių stilius ir veidas. Evangelijos pagal Morkų ištrauka (Mk 6,7-13) pasakojo apie tai, kaip Jėzus išsiuntė dvylika apaštalų, po du, į misiją. Tai tarsi „praktika“ arba pasiruošimas tam, kam jie bus pašaukti po Viešpaties Prisikėlimo ir Šventosios Dvasios galia.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Bonaventūras

Bonaventūras gimė Banjoregyje (Bagnoregio), netoli Orveto (Orvieto), Italijoje. Mokslininkai nesutaria dėl jo gimimo datos. Ji svyruoja nuo 1217 m. iki 1221 m. Jo, kaip vaiko-oblato, auklėjimas prasidėjo pranciškonų bendruomenėje, Banjoregyje. Kadangi buvo pasaulietis, persikėlė į Paryžių ir pradėjo studijas Menų fakultete. Gavęs šį laipsnį, įstojo į vienuolius.

Rygos arkivyskupas: tikimės, kad popiežius pažadins „miegantį milžiną“ - pasauliečius

Tikimės, kad popiežiaus vizitas padės Latvijai atgimti, kad visų pirma pabudins miegantį milžiną – katalikus pasauliečius, sako Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs gana ilgame interviu, kurį paskelbė lenkų katalikų žinių agentūra KAI.

Visų pirma katalikai Latvijoje tikisi, kad popiežiaus vizitas sustiprins tikėjimą, padrąsins jį liudyti kasdieniniu gyvenimu. Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria paribiams, o Latvija kaip ir yra katalikų pasaulio paribyje. Esame šalis, sakė Rygos arkivyskupas, kurioje katalikai sudaro mažumą, kad ir didoką mažumą, tačiau mažumą, gyvenančią kartu su liuteronais ir stačiatikiais. Taip pat tikimės, kad popiežius padės mums sustabdyti emigraciją, ypač jaunų darbingų žmonių emigraciją, kuri yra įgijusi nacionalinės tragedijos mastą – išvyko jau apie trečdalį gyventojų.

Kard. A. J. Bačkis: popiežius rodo ryžtą išrauti Bažnyčios piktžoles

Iki istorinės datos – rugsėjo 22–23 d., kai popiežius Pranciškus lankysis Lietuvoje, liekant vis mažiau laiko, svarbu atkreipti dėmesį į pontifiko asmenybę, kuri šios dienos Bažnyčioje nuskamba revoliucingai. Švelnumo, gailestingumo ir atvirų Bažnyčios durų revoliucija buvo atpažįstama nuo pat pirmųjų popiežiaus Pranciškaus pontifikato žingsnių.

Juos šiame pokalbyje mums primins kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dalyvavęs 2013 metais vykusioje konklavoje, kurioje popiežiumi buvo išrinktas argentinietis kardinolas Jorge Mario Bergoglio.

Jaunimas pakeliui į sinodą: išeiti, regėti, pašaukti

„Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“ – šiomis temomis kalbėsis pasaulio vyskupai, spalį susirinkę į Sinodą Romoje. Rengdamiesi Sinodui apie tai kalbamės ir su Lietuvos jaunimu. Gegužės Artumoje pristatėme apklausos rezultatus, padėjusius pažvelgti, kokia Bažnyčios veikla svarbi jaunuoliui, kas jį labiau motyvuotų dalyvauti Bažnyčios gyvenime, ką jame norėtų pagerinti. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, kalbame apie jaunimo sielovados veikėjus, pastoracijos vietas ir priemones, galinčias šiandien atliepti jaunuolių poreikius.

Šventumo pavyzdžiai – trys sunkiai sirgę, anksti mirę jaunuoliai

 

Popiežius Pranciškus patvirtino dekretus dėl keturių Dievo tarnų herojiškų dorybių. Trys iš keturių dekretų patvirtina paauglių ir vieno studento, susirgusių ir mirusių jaunystėje, herojiškas krikščioniškas dorybes.

Du paaugliai – tai keturiolikmetė ispanė Dievo tarnaitė Aleksija Gonzalez-Barros y Gonzalez (1971-1985), nuo dabar vadinama Garbingąja. Garbingojo titulą pelnė ir Dievo tarnas penkiolikmetis Karolis Acutis (1991-2006), gimęs Londone (Didžioji Britanija) ir miręs Moncoje (Italija).

Jėzus – dailidė ir Dievas

 

Kai Dievo Sūnus, gyvendamas Nazarete, ėmėsi dailidės amato (apie tai byloja šio sekmadienio Evangelija; žr. Mk 6, 3), pagerbė visų profesijų darbuotojus. Nuo šiol net mažiausias darbas, jei jis atliekamas, kad būtų pagarbintas Dievas, Jo akyse yra vienas vertingiausių užsiėmimų. Kuo kilnesnės asmens atliekamų darbų intencijos, tuo didesnė jo dvasinė branda. Dievui patinka, kai Jo mylimas kūrinys – žmogus - pirmiausia (nesvarbu, kuo ketintų užsiimti), prieš pradėdamas veikti, savo širdį pakelia į Jį ir sako: „Viską skiriu didesnei Tavo garbei!“ Dievas juo džiaugiasi, nes jis nors trumpu maldos atodūsiu (pirmiausia malonės dėka), savo laisvos valios pastangomis, atsiribodamas nuo visų žemiškų rūpesčių traukos liudija, kad nėra nemąstantis gyvūnas, kuris yra absoliučiai pavaldus visuotiniam gamtos jėgų veikimui, bet jo pašaukimas pranoksta visus kitus – leisti Švč. Trejybei, kad jo gyvenimo kelias taptų Jos Gyvenimo dalimi, ir jis kaskart panašėtų ne tik į angelus, bet į Ją pačią.  

Ypatingi Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Šie metai ypatingi – minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejus, sukanka 30 metų, kai Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II buvo suteiktas Bazilikos titulas, į kurią atlaidams atvežtos palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos.

„Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose“ (Mk 6,4)

 

Liepos antrojo sekmadienio Evangelija primena, su kokiais iššūkiais praeityje susidūrė pranašai, o šiandien neretai skaudi realybė lydi ir šių laikų misionierius, pamokslininkus bei geros žinios nešėjus. Saviškių atstūmimo pasakojime Jėzus sugrįžta į savo tėviškę, ir čia paaiškėja liūdna tiesa apie tėviškėnus: jiems Jėzaus asmenyje pažinti Dievo Sūnų didžiausias trukdis yra tai, kad jie per daug gerai žino apie Jo šeimą. Jiems Jėzus – tik dailidė, dailidės ir Marijos sūnus, čia gyvena jo broliai ir seserys, todėl tėviškėnams nekyla daugiau jokių klausimų, tik pavydo kutenimas: „Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis?“ (Mk 6,2).

Powered by BaltiCode