Šių metų pradžioje sužinojome, kad spalio 14 dieną Romoje popiežius Pranciškus nauju Katalikų Bažnyčios šventuoju paskelbs dar vieną savo pirmtaką – Paulių VI. Džovanis Batista Montinis (Giovani Battista Montini) gimė 1897 m. rugsėjo 26 dieną Šiaurės Italijoje, Brešos provincijoje, teisininko Džordžo ir Džuditos Montini šeimoje. Drauge su būsimuoju popiežiumi augo dar du broliai Liudvikas ir Frančeskas. Baigęs gimnaziją Džovanis apsisprendė siekti kunigystės. Kadangi nuo mažens buvo silpnos sveikatos, studijuojant seminarijoje jam buvo leista gyventi namuose. 1920 m. priėmęs kunigystės šventimus Montinis tęsė studijas Popiežiškoje akademijoje, o nuo 1922 m. pradėjo dirbti Vatikano valstybės sekretoriate. Apaštalų sosto tarnyboje Montinis darbavosi trisdešimt metų; iš pradžių šalia Pijaus XI, o vėliau tapo vienu iš artimiausių Pijaus XII bendradarbių. 1954 metais jis buvo konsekruotas vyskupu ir iki popiežiaus Jono XXIII mirties vadovavo didžiulei Milano arkivyskupijai. 1963 metų birželį vykusioje konklavoje Montinis buvo išrinktas popiežiumi. Bažnyčiai jis vadovavo penkiolika metų.

Skirtingu liturginių metų laiku matome kunigus Mišias aukojant vis kitokios spalvos rūbais – žaliais, raudonais, violetiniais, baltais ar auksiniais. Ką simbolizuoja šios spalvos?

Spalvų simbolika buvo žinoma jau Egipto ir judėjų kultuose. Senajame Testamente buvo nustatytos keturios spalvos. Liturginių spalvų taisyklės krikščionybėje radosi pačioje jos pradžioje, tačiau galutinai susiformavo XII amžiuje. 

Spalio 3 dieną prasidėjęs Vyskupų sinodas „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“ pirmąją savo dalį skyrė išklausyti jaunuolių istorijas. Popiežius Pranciškus atidarymo šv. Mišių pamoksle kvietė klausytis su konkrečia laikysena: „Žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Fil 2, 4). Ir dar daugiau – kad nuolankiai vienas kitą laikytume aukštesniu už save (Fil 2, 3), – pažymėjo popiežius. Su tokia dvasia, anot jo, reikia klausyti vienam kito, kad kartu įžvelgtume, ko Viešpats prašo iš savo Bažnyčios. Pasak Šventojo Tėvo, nuoširdaus klausymosi dovana, kiek įmanoma be išankstinių nusistatymų ir sąlygų, leis iš tiesų prisiliesti prie Dievo tautos gyvenimo.

Šiandien minimas šventasis yra vienas iš daugelio šventųjų, pirmajame tūkstantmetyje kilusių anglų didikų rūmuose. Edvinas buvo Deiros kunigaikštis, kuriam daug metų teko praleisti tremtyje Etelfrito valdymo periodu. Kai pastarasis 616 metais žuvo mūšyje, Edvinas perėmė sostą, greitai tapdamas absoliučiu monarchu, tai yra jo valdžia apėmė visus kitus anglosaksų valdovus. Tuo metu jis dar buvo pagonis, tad prašydamas krikščionio Kento karaliaus dukters Etelburgos rankos, privalėjo užtikrinti, kad niekaip netrukdys sutuoktinės religiniam gyvenimui. Taigi Etelburga išvyko į šiaurę, lydima savo kapeliono Šv. Paolino.

Vyskupų Sinodas šiomis dienomis svarsto Darbo dokumento antrosios dalies temas: kalbama apie jaunimo tikėjimą ir pagalbą jaunimui atpažinti kiekvienam žmogui suteiktą pašaukimą.

Pati šios moters žemiškoji egzistencija, tikėjimas ir dvasios stiprybė, mums yra tikra evangelinio stiliaus pamoka.

Mažame miestelyje, kuklioje šeimoje

Drąsos ir ryžtingumo dorybės, begalinis pasitikėjimas Dievo Apvaizda ir meilė artimui, konkreti ir veikli: tai lėmė tvirto sudėjimo, grubokų veido bruožų merginos iš neturtingos vieno mažo miestelio šeimos Vokietijoje gyvenimo kryptį ir gausius jo vaisius, kurie buvo pagerbti visoje Bažnyčioje, 1978 metais Pauliui VI ją paskelbus palaimintąja ir dar kartą primenami šių metų spalio 14 dienos kanonizacija, kartu su kitais šešiais šventaisiais.

Popiežius, sekmadienį, spalio 14 dieną, kanonizuos septynis palaimintuosius, tarp kurių - Salvadoro vyskupas ir kankinys Oskaras Romero ir du italai kunigai Pranciškus Spinelli ir Vincentas Romano.

Dvasinio palydėjimo ir gyvo susitikimo su Kristumi svarba, „kontempliatyvių“ jaunuolių, kurie sugebėtų apjungti maldos dimensiją su karitatyvine veikla, poreikis, persekiojimų ir postmodernaus totalitarizmo grėsmė – tokie Sinodo asamblėjoje nuskambėję akcentai.

Pirmasis kongresas, pagal rengėjų programinius pareiškimus, surengtas pagal šv. Jono Pauliaus II Asyžiuje 2002 metais sušauktą Pasaulinę maldų už pasaulio taiką dieną.

Šeštajame pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių kongrese Astanoje dalyvauja taip pat katalikų delegacija. Kongreso, kuris vyksta spalio 10 ir 11 dienomis, tema: „Religijų lyderiai vardan saugesnio pasaulio“. Mišriai katalikų delegacijai vadovauja Šventojo Sosto kardinolas Francesco Cocopalmerio, Popiežiškosios Juridinių tekstų tarybos pirmininkas emeritas.

Šventojo Sosto spaudos tarnyba praneša, kad kitos savaitės ketvirtadienį, spalio 18 d., popiežius Pranciškus Vatikane priims Korėjos prezidentą Mooną Jaeiną.

Po to, kai Mažesniųjų brolių ordino broliai tapo pirmaisiais kankiniais, tarp šv. Pranciškaus pasekėjų kilo šventa konkurencija trokštant pralieti kraują dėl Kristaus Evangelijos.

1227 m. Danielius, Kalabrijos provincijolas Italijoje, ir šeši jo palydovai, broliai Angelas, Samuelis, Donulas, Leonas, Hugolinas ir Nikolas, gavę generalinio ministro palaiminimą, išvyko į Afriką skelbti Evangelijos musulmonams. Išsilaipinę Seutoje, jie pasiryžo pamokslauti šiame dideliame mieste. Prieš įžengdami į miestą, iš krikščionių pirklių jie sužinojo, kad išleistas griežtas nurodymas visiems krikščionims įeiti į miestą. Broliai pranciškonai suprato, kad jų sumanymas reiškia didžiulį pavojų, todėl iškart jam pasiruošė.

Nuo praėjusio trečiadienio Vatikane vykstantis Vyskupų Sinodas užbaigė pirmąjį darbo etapą. Antradienio rytą bendrame posėdyje buvo pristatytos kalbinėse darbo grupėse parengtos išvados, liečiančios pirmąją iš trijų Sinodo darbo dokumento dalių – apie Bažnyčios pareigą įsiklausyti į jaunimo gyvenimo tikrovę.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Laidotuvės retai būna džiaugsmo diena, bet šiandien ji tokia yra. Džiaugsmo, kad atstatomas teisingumas ir grąžinama skola. Džiaugsmo, kad esame laisvi – laisvi ir orūs atiduoti pagarbą savo didvyriams. Džiaugsmo, kad mūsų tautos medžio šaknys liko gyvos ir leidžia atžalas. Šiandienos laidotuvės yra prisikėlimo ženklas.

Baigiame publikuoti ištrauktas iš Popiežiaus Pranciškaus dokumento „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) apie šventumą šiuolaikiniame pasaulyje. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai (2018 m. „Bažnyčios žinių“ Nr. 5 ir Nr. 6.)

Krikščioniškasis gyvenimas yra nuolatinė kova. Norint atsispirti velnio pagundoms ir skelbti Evangeliją, reikia jėgos ir drąsos. Ši kova yra labai graži, nes leidžia mums švęsti kaskart, kai mūsų gyvenime nugali Viešpats.

Sąžinės apgauti neįmanoma. Kartais ją galima pamėginti užmigdyti, bet galiausiai ji vis tiek prabyla ir atneša sąmyšį į sielą, besiilginčią savo Kūrėjo ir trokštančią meilės bei harmonijos.

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie santuokos kilnumą, kurį Dievas jai suteikė nuo pat pasaulio sukūrimo. Mišių Evangelijos skaitinį popiežius Pranciškus komentavo prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą.

Evangelisto Morkaus pasakojimas prasideda fariziejų provokacija: kaip suderinti santuokos neišardomumą su paties Mozės nustatyta norma, kad tam tikrais atvejais vyras gali parašyti skyrybų raštą? Atsakydamas, Jėzus paaiškina, kad skyrybų Dievas nesukūrė, o ši norma atsirado dėl žmogaus širdies kietumo. Mozė suteikė nuolaidą, kad būtų galima užpildyti spragas, dėl žmonių egoizmo atsirandančias visuomenės audinyje.

„Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“, - žodžiais iš Evangelijos pagal Joną savo homiliją pradėjo popiežius Pranciškus iškilmingose Vyskupų Sinodo jaunimui atidarymo šventosiose Mišiose trečiadienį, spalio 3-iąją dieną.

Homilija Misisogos (Kanada) Lietuvos kankinių bažnyčioje minint jos konsekracijos 40-metį ir statytojo kun. Petro Ažubalio gimimo 100-metį bei pirmosios Šv. Jono Krikštytojo parapijos Toronte įsteigimo 90-metį.

Kiekvienais metais spalio 3-iosios vakarą visa Pranciškoniškoji šeima mini tranzitą – šventojo Pranciškaus Asyžiečio perėjimą iš šio pasaulio į gyvenimą su Dievu. Tranzitas pranciškonams tradiciškai tapo svarbiu ir netgi privalomu metiniu įvykiu. Šis liturginis šv. Pranciškaus perėjimo atkartojimas yra gyvybingas ir be jo kažko svarbaus trūktų. Jis sustiprina gyvą Pranciškaus atminimą ir atnaujina pranciškonų įsipareigojimą sekti Kristų neturtėlio iš Asyžiaus būdu.

Šventųjų Angelų Sargų privalomo liturginio minėjimo Šventąsias Mišias antradienį popiežius Pranciškus aukojo savo namų koplyčioje Šventosios Mortos Namuose. Mišias popiežius paskyrė jose dalyvavusiai vienuolei, šią dieną atšventusiai savo vienuolinio gyvenimo dvidešimt penktąsias metines. Šventasis Tėvas Mišių homilijoje iškėlė Dievo mums pavestų Angelų Sargų vaidmenį – angelai yra mūsų gyvenimo palydovai, globėjai ir kelrodžiai, jie yra į Dievą atvertos durys.

„Per ilgai žvelgėme kitur iš meilės institucijai ir norėdami apginti save, vyskupus ir kunigus“, komentavo tyrimą vokiečių vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris pripažino, kad „dažnai buvo skatinamas klerikalizmas, kuris savo ruožtu pasitarnavo pridengiant smurtą ir prievartą“.

Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio maldos susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje pristatė Mišių Evangelijos skaitinį apie vieną iškalbų momentą Jėzaus ir jo mokinių gyvenime. Mokiniai pastebėjo žmogų, kuris nepriklausė Jėzaus sekėjų grupei, tačiau Jėzaus vardu išvarinėjo demonus. Mokiniai norėjo tai uždrausti.

Sekmadienį Marselyje palaimintuoju paskelbtas kun. Jonas Krikštytojas Fouque. „Jis visą savo gyvenimą ėjo parapijos vikaro pareigas, tai gražus pavyzdys karjeristams!“ - pasakė sekmadienį popiežius Pranciškus kreipdamasis į Viešpaties Angelo maldos dalyvius.

Vyskupų Sinodo asamblėjoje tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“ dalyvaus 267 Sinodo Tėvai, o tarp asamblėjos auditorių yra 34 jaunuoliai, nuo 18 iki 28 metų amžiaus, padėsiantys Sinodo Tėvams išgirsti daugelio bendraamžių balsą. Šventojo Sosto ir Kinijos pasirašyto susitarimo dėka asamblėjoje pirmą kartą dalyvaus du vyskupijai iš kontinentinės Kinijos.

„Šventasis Mykolai, padėki kovoti už mūsų išganymą. Šv. Gabrieliau, atneški viltį teikiančią gerąją naujieną. Šv. Rapolai, apsaugoki mus mūsų kelionėje.“ Šiais žodžiai popiežius šeštadienį, rugsėjo 29-ąją, pasveikino su Arkangelų šventųjų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo švente.

Popiežius Pranciškus penktadienį dar kartą prisiminė savo vizitą Baltijos šalyse. Kalbėdamas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos plenarinės sesijos dalyviams Šventasis Tėvas pasidžiaugė brandžiu ekumenizmu, patirtu šią savaitę „Marijos žemėje“.

Popiežius Pranciškus prašo tikinčiuosius visame pasaulyje spalio mėnesį kiekvieną dieną kalbėti Rožinį ir melstis, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. Arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais.

Popiežius Pranciškus paskelbė žinią Pasaulinės kurčiųjų dienos proga. Ji kasmet minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Šį penktadienį sukako 60 metų nuo pirmosios kurčiųjų dienos paminėjimo 1958 m. rugsėjo 28 d.

Šventasis Sostas nesiekė ir nesiekia nieko kito, kaip tik Bažnyčiai būdingų dvasinių ir sielovadinių tikslų: remti Evangelijos skelbimą, pasiekti ir saugoti katalikų bendruomenės Kinijoje pilną ir regimą vienybę.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie ką tik pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Baltijos šalis.