Reklama 2

O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 33–35)

 

Dešimtasis eilinių metų sekmadienio Evangelijos skaitinys primena, kokia iššūkių gausa laukia, jei žmogus klauso Dievo, o ne pasaulio balso. Tikra tiesa – gyventi pagal Dievo mokymą – ne pats lengviausias gyvenimo kelias. Bet ar lengvi keliai atveda į reikiamus gyvenimo vaisius?

Popiežius: ekumenizmas – ne tik teologai, bet visa Dievo tauta

 

Ekumenizmas tai ne tik Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių vadovų, ne tik elito užduotis, bet jame turi dalyvauti kiek įmanoma daugiau tikinčiųjų brolių ir seserų, drauge besimeldžiančių, vieni kitus mylinčių, kartu liudijančių savo tikėjimą, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą priėmęs liuteronų delegaciją iš Vokietijos.

Popiežiaus šv. Jono XXIII mirties 55 metinės

Sekmadienį, birželio 3 d., sukako 55 metai nuo popiežiaus šv. Jono XXIII mirties. Sukakties minėjimas buvo iškilmingai švenčiamas šiaurės Italijos Bergamo vyskupijos Sotto il Monte miestelyje, kur šventasis popiežius gimė ir kur šioms dienomis yra iš Šv. Petro bazilikos nugabenta urna su jo palaikais.

Popiežiaus vadovautos Devintinės Ostijoje. Eucharistija – mūsų maistas ir namai

 

Devintines – Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę – popiežius Pranciškus šventė kartu su šalia Romos esančio Ostijos miesto gyventojais. Ostija antikos laikais buvo pagrindinis Romos uostas. Šiame mieste mirė šv. Augustino motina šv. Monika.

Devintinių Mišias popiežius Pranciškus aukojo aikštėje prie Šv. Monikos parapijos bažnyčios. Po Mišių – vadovavo eucharistinei procesijai iki kitos parapijos bažnyčios, dedikuotos Gerų Orų Švenčiausiajai Mergelei Marija. Čia iškilmės baigėsi popiežiaus suteiktu eucharistiniu palaiminimu.

Birželinės pamaldos – prancūzų Jėzuitų dovana Lietuvai

Lietuvoje katalikų liaudies pamaldumo praktikos susiformavo su pirmaisiais krikščionybės žingsniais Lietuvoje. Jas atnešė pranciškonų ir dominikonų vienuolijų misionieriai“, – pasakoja religijos mokslų daktaras Alfonsas Motuzas. Su juo susitikome pasikalbėti apie birželinių pamaldų ištakas ir tradicijas Lietuvoje. Pasirodo, kol peržengė tikinčiųjų namų slenkstį ir įsikūrė sodžiuose, pamaldos nuėjo ilgą kelią, o Lietuvą pasiekė atsidavusių piligrimų ir vienuolių dėka.

Popiežiaus Jono Pauliaus II žinia Lietuvai: „Dievas jus pašaukė į savo nuostabią šviesą“

Popiežius kreipėsi Lietuviškai:

„Kas gimė iš Dvasios, yra Dvasia“ (Jn 3, 6)

Šitaip Jėzus Kristus sako Nikodemui, Įstatymo mokytojui, gerai išmanančiam Senąjį Testamentą - šventąsias knygas, kuriose kalbama apie Dievo Sandorą su Izraeliu. Nikodemas žinojo, kas yra toji Sandora, Jahvės sudaryta su išrinktąja tauta, kurią Jis išvedė iš Egipto. Dievas tada izraelitams davė Dešimt Įsakymų, surašytų dviejose akmens plokštėse.

Popiežius ragina neužmiršti Popiežiškosios misijų draugijos svarbos

Popiežiškosios misijų draugijos veikla leidžia Bažnyčiai atsiskleisti visiems kiekvienoje tautoje ir džiaugsmingai skelbti Gerąją Jėzaus Kristaus, pasaulio Išganytojo, Naujieną.

Popiežiškoji misijų draugija pradėjo veikti prieš beveik du šimtus metų su aiškiu tikslu melstis ir konkrečiais veiksmais paremti evangelizavimą naujose teritorijose, tačiau pasak popiežius Pranciškaus, apie šią Bažnyčios misijai labai svarbią instituciją žinoma tik labai nedaug.

Popiežius: Sergantis žmogus - ne sugedusi mašina

 

Popiežius paprašė katalikų gydytojų, kad jų veiksmai, skirti ligonių gerovei, būtų labiau derinami su dvasininkais ir medicinos sielovados darbuotojais.

Popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Tarptautinės katalikiškų gydytojų asociacijų federacijos delegaciją, jai pasakytoje kalboje palietė medikų santykius su ligoniais, priminė kaip svarbu visuomet ginti ligonių orumą ir teisę į gyvybę.

Rožinio malda – Bažnyčios lobis

 

Religinė liaudies praktika yra reiškinys, vadinamas liaudies pamaldumu ar liaudies religingumu, turinčiu didelę įtaką dvasiniam tikinčiųjų gyvenimui. Liaudies pamaldumo praktikos yra tikras Bažnyčios lobis. Pakanka įsivaizduoti, kokia skurdi būtų Vakarų krikščioniškoji dvasinė tradicija, jei ji neturėtų rožinio maldos ar Kryžiaus kelio pamaldumo. Katalikų liturgiją sudaro šventosios Mišios ir pridedamųjų pamaldų apeigos, arba liaudies pamaldumo praktikos, kurios viešai atliekamos ne per šv. Mišias vietos žmonių kalba ir yra skirtos liaudžiai.(1)

7 Romos stebuklai: žmogiškųjų ir dieviškųjų kūrybinių galių sintezė

Roma, iki pat šių dienų pilna savo buvusios didybės pėdsakų, neleido savęs sunaikinti barbarams nei laikui. Tai amžinasis miestas ir taip pat viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur drąsiai galima praleisti ne vieną savaitę, diena iš dienos užtinkant kurioje nors didmiesčio kertėje įspūdingą ir gamtai bei laikui nepavaldų žmogiškųjų kūrybinių pastangų vaisių – suręstą žmogaus rankomis, o įkvėptą dieviškosios didybės pajautos.

Popiežius sekmadienio vidudienį: Dievas visada su mumis

Po Velykų laikotarpio sekmadienių vidudienį kalbėtos „Regina Coeli“, šį sekmadienį, priklausantį jau eiliniam liturginiam metui, popiežius ir apie 25 tūkst. maldininkų Šv. Petro aikštėje kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą. Prieš tai trumpoje katechezėje priminė ką reiškią šį sekmadienį švęsta Švenčiausiosios Trejybės šventė.

Begalybė, kurią bandau pažinti

 

Bandau atsakyti, kas yra Dievas? Bet greičiau atsakysiu, kas man yra Dievas. Koks mano santykis su Dievu? Ar yra artimas ryšys su Juo? Bandydama suprasti savo asmeninę patirtį su Dievu, galiu Jį geriau pažinti. Nepažinsiu Dievo pilnai, kaip negaliu aprėpti begalybės, tačiau priartėti galiu. Jis mane kviečia. Į begalybę kelią atveria Dievo malonė. Išsitrina ribos, kurias nubrėžė nuodėmė. Žmogiška prigimtis prieina ribą. Dievas malone pakeičia prigimties nuodėmingumą ir aš priartėju prie Dievo begalybės. Dievo malonė per Jėzaus Kristaus kryžių. Aukštai iškeltas kryžius kviečia prieiti, kad pažinčiau Viešpatį per Jo kančią. Per Prisikėlimą. Per švelnų kalbėjimą svarbiais gyvenimo etapais ir mažuose kasdienybės atradimuose. Viešpaties kryžius yra labai konkreti tikrovė – tai apnuogintas Dievo atvirumas žmogui. Paimdama savo kryžių, aš atsakau Dievui tuo pačiu  ir esu pakviesta į nesibaigiantį santykį, kuris neturi pabaigos begalybėje.

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19)

 

Šių metų gegužės mėnesio paskutinis sekmadienis – tai didžiausios mūsų tikėjimo paslapties – Švč. Trejybės šventė. Nors Senajame Testamente apie Švč. Trejybę kalbama lyg per miglą, o Naujajame Testamente tokio žodžio kaip Trejybė irgi nėra paminėta, bet Jėzaus išsireiškimai, vaizdingi palyginimai buvo aiškiai suprasti kaip Dieviško gyvenimo slėpinių nuoroda į Švč. Trejybę.

Pranciškus prancūzų katalikams: eikite pas laukiančius Viešpaties paguodos

 

Šventės dalyviai sekmadienį taip išgirdo ir pamatė popiežiaus Pranciškaus videožinią.

Sekmines, Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmę, Pontoise vyskupija, Paryžiaus metropolijos vakaruose, šventė iš tiesų triukšmingai, linksmai ir ilgai, visą Sekminių savaitgalį. Kaip kviesdamas į šventišką susibūrimą parašė jos vyskupas Stanislas Lalanne, tai „Šventosios Dvasios malonės veikimo laikas mūsų dalinės Bažnyčios ir viso pasaulio gyvenime. Tai gražus laikas atgaivinti savo mokinių misijoje pašaukimą “.

Arkiv. G. Grušas: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Žmogus yra laisvas būti šventas. Žinoma, daug dažniau mes norėtume nebūti šventi. Dažnai atrodo, kad šventumas pernelyg įpareigoja, atrodo, kad šventumas suvaržo. Mes galvojame: Na, gerai, tegul šventieji būna šventi, o aš tik noriu gyventi paprastą gyvenimą, noriu būti laisvas ir laimingas. Turiu Jums gerą naujieną: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam. Nėra nei vieno šventojo, kuris nebūtų buvęs laisvas žmogus. Galima sakyti, kad laisvė yra būtina šventumo sąlyga.

Powered by BaltiCode