Mianmaras, budistiškas nacionalizmas ir krikščionys

Pastaraisiais mėnesiais Vakarų spaudoje Mianmaro vardas buvo minimas spaudimo gerbti rohinjų etninės grupės teises kontekste, įvairiems šaltiniams teikiant įrodymų apie jų pažeidimus, kartais iš tiesų brutalius. Taip pat girdimos žinios apie naują „budistišką nacionalizmą“, kuris ugningai pasisako prieš „islamizaciją“. Nusistatymas prieš rohinjų genties žmones, kurie daugiausia musulmonai, taip pat yra to dalis: tvirtinama, kad jie nėra Mianmaro dalis, tačiau nelaukiami atvykėliai iš islamiško Bangladešo, kurie turi ten ir sugrįžti.

Naujojo Testamento vertimas į baltarusių kalbą

Šeštadienį Minske buvo pristatytas Naujojo Testamento vertimas į baltarusių kalbą. Pirmas visų Naujojo Testamento knygų vertimo pristatymas buvo vienas pagrindinių momentų Minske vykusio simpoziumo, skirto Pranciškaus Skorinos pirmojo Biblijos leidimo rusėnų kalba 500 metų sukakčiai. Šešioliktojo amžiaus humanistas ir spaustuvininkas, Vilniuje ir Prahoje leidęs knygas rusėnų kalba, laikomas baltarusių raštijos pradininku.

Popiežius: Kryžiaus ženklu atmename Viešpaties gailestingumą

Laukiame dienos, kada katalikai ir rytų asirai galės švęsti prie to paties Altoriaus, pasakė popiežius Pranciškus Asirų metropolitui Meelis Zaia, kurį priėmė penktadienį Vatikane kartu su Mišrios katalikų Bažnyčios ir Rytų asirių Bažnyčios teologinio dialogo komisijos nariais. Penktadienį mišrios komisijos atstovai pasirašė bendrą deklaraciją apie sakramentinį gyvenimą. Pamatinę bendrą deklaraciją apie Įsikūnijimą abi Bažnyčios pasirašė 1994 metais. Bendra deklaracija apie Bažnyčią dar rengiama. Naujo bendro pareiškimo pasirašymas teikia dar didesnių vilčių, kad teologinis dialogas priartins labai laukiamą palaimintą dieną, kai galėsime aukoti Mišias prie vieno Altoriaus, būdami pilnutinėje vienybėje, sakė popiežius Pranciškus.

Popiežiaus žinia Taikos dienai. Migracija – ne grėsmė, bet naujos galimybės

Žiūrėti į migracijos reiškinį su viltimi, suvokti jį ne kaip grėsmę, bet kaip naujas galimybes, - ragina popiežius Pranciškus savo žinioje būsimai Pasaulinei taikos dienai, kuri, kaip kasmet, bus minima sausio 1-ąją, Naujųjų metų ir Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės dieną. Popiežiaus žinios tema: „Migrantai ir pabėgėliai – taikos siekiantys vyrai ir moterys“. Būsimai Pasaulinei taikos dienai skirta popiežiaus žinia buvo pristatyta penktadienio rytą Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje.

Popiežiaus homilija. Kaip sergėti Dievo šventovę mumyse?

 

Penktadienio Mišių skaitiniai kalba apie šventyklos išvalymą. Pirmajame skaitinyje iš pirmosios Makabiejų knygos kalbama apie pagonių išniekintos Jeruzalės šventyklos atšventinimą; Evangelijoje Jėzus išvaro prekiautojus iš šventyklos. Ką turime daryti, kad mumyse esanti Dievo šventovė – tai yra mūsų širdis – nebūtų suteršta? – klausė popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste“ (Mt 25, 31)

 

Pasaulis ritasi į paslėptą arba net atvirą kovą prieš krikščionybę, kai naikinami krikščioniški simboliai ne tik Kinijoje (vadinamoje Liaudies Respublikoje), bet net krikščionybės lopšyje – Europoje. Kaip antai Prancūzijoje norima panaikinti kryžių nuo paminklo Šv. Tėvui Jonui Pauliui II. Buvome visai neseniai nemaloniai nustebinti ir Vakarų pasaulio prekybos tinklų reklamų, kuriose  Kauno miesto senamiesčio bažnyčių stogai pavaizduoti be kryžių ir kitų religinių simbolių.

Popiežius paragino pranciškonus būti mažesniaisiais

 

Umbrijos pranciškonų bendruomenė, apie keturi šimtai mažesniųjų brolių, konventualų, kapucinų ir tretininkų iš viso centrinės Italijos regiono po dvejus metus trukusio „dvasinio ėjimo susitaikymo ir bendrystės keliu“ ketvirtadienio rytą susirinko Romoje, Šv. Grigaliaus VII parapijos bažnyčioje, Vatikano kalvos papėdėje, iš kurios surengė simbolinę piligrimystę į Vatikaną ir aplankė popiežių Pranciškų.

Savarankiškų ginklų pavojus: autonomija neprilygsta laisvei

 

 „Kaip kompanijos, kuriančios dirbtinio intelekto technologijas ir robotiką, kurios gali būti nukreiptos į autonominių ginklų vystymą, mes jaučiame ypatingą atsakomybę, kad apie tai perspėtume. (...) Mirtini autonominiai ginklai rizikuoja pradėti trečiąją revoliuciją kare. Jų sukūrimas leistų ginkluotiems konfliktams vykti neregėtu mastu ir didesniu greičiu, nei žmogus gali suprasti. Tai gali būti teroro ginklai, kuriuos despotai ir teroristai panaudotų prieš nekaltus žmones, neteisėtai užvaldyti ginklai, kurie veiktų nenorimu būdu. Mes nebeturime daug laiko apsispręsti veikti. Kartą atidarius šią Pandoros skrynią, ją bus sunku uždaryti“, rašoma atvirame laiške, kviečiančiame JT konvencijos būdu reguliuoti ir riboti savarankiškai veikti galinčių mirtinų ginklų kūrimą. Šį laišką pasirašė virš šimto informacinių technologijų kompanijų vadovų iš beveik trijų dešimčių šalių. Tarp jų galima atrasti „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovo Elono Musko, vieno iš žinomiausių vardų šiuolaikinių technologijų pasaulyje, parašą.

Kazachstanas: Vargstantieji yra „kasdieninė duona“

 „Susitikimai su vargstančiaisiais yra „kasdieninė duona“. Jie visada su mumis. Visose bažnyčiose perskaitėme Šventojo Tėvo žinią Pasaulinei vargstančiųjų dienai, kurią toliau analizuos ir į kurią gilinsis įvairios Caritas grupės“, - agentūrai „Fides“ pasakoja br. Luca Baino OFM, mažesnysis brolis misionieriaujantis Almatoje.

Popiežiaus homilija. Liudijimas – priešnuodis ideologinei kolonizacijai

 

Nors antradienį buvo švenčiama Marijos paaukojimo šventė ir popiežius Pranciškus Šv. Mortos koplyčioje antradienio rytą aukojo šios šventės Mišias, homilijoje jis dar sugrįžo prie pirmadienio Mišių liturgijoje skaitytos Makabiejų knygos ištraukos, pasakojančios apie Aleksandro Makedoniečio sukurtos didžiulės valstybės persekiojimus ir kultūrinę kolonizaciją nukreiptą prie žydų tautą.

Popiežius: Diakonai kaip naujosios meilės civilizacijos pradininkai

 

Bažnyčiai reikia nuolatinės diakonystės tarnystės; šiandien ne tik svarbu, bet ir įdomu ištirti šį pašaukimą. Tuo įsitikinęs, popiežius savo ranka parašė įvadą naujam veikalui apie nuolatinę diakonystę „Diakonatas pagal popiežių Pranciškų. Vargstančiųjų Bažnyčia vardan vargstančiųjų”. Autorius Enzo Petrolino, Italijos diakonato bendruomenės pirmininkas, pristato ką apie nuolatinę diakonystę yra pasakęs ar parašęs popiežius Pranciškus savo vyskupiškoje tarnystėje Buenos Airėse ir Romos vyskupijoje.

Popiežius: Rūpinkimės vargstančiaisiais ne tik šiandien, bet visuomet

 

Sekmadienį, per vidudienio susitikimą su maldininkais, popiežius prašė, kad vargstantieji būtų krikščioniškų bendruomenių centre ne tik tokiais momentais, kaip kad šiandien, kai Romoje ir visose vyskupijos minima pirmoji Pasaulinė vargstančiųjų diena, o visuomet. Vargstantieji yra Evangelijos širdyje, juose mes susitinkame Jėzų, kuris kalba mums ir mus ragina per jų kentėjimus ir poreikius.

Popiežius Pranciškus: Negana tik nedaryti nieko blogo

Sekmadienį pirmą kartą buvo švenčiama Pasaulinė vargstančiųjų diena. Šia proga sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje, kuriose dalyvavo vargstantys, katalikiškų šalpos organizacijų globojami žmonės iš Romos, Italijos, taip pat ir kitų šalių. Po Mišių ir vidudienio maldos, popiežius kartu su jais pietavo.

Popiežiaus homilija. Nevenkime minties apie mūsų laukiančią mirtį

 

 „Naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi moterys mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“, - sako Jėzus penktadienio Mišių Evangelijoje. Artėjant liturginių metų pabaigai Bažnyčia mus kviečia pamąstyti apie tą visų mūsų laukiančią neišvengiamą akimirką kai Viešpats mus paims iš šio pasaulio, sakė popiežius Pranciškus aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Vienus Viešpats pasišauks staigiai, kitus po ilgos ligos. Kokia bus mūsų  gyvenimo pabaiga nežinome, tačiau žinome, kad vieną dieną teks atsisveikinti su šiuo gyvenimu. Visų mūsų laukia ta staigmena, tačiau po jos mūsų laukia dar didesnė staigmena – amžinasis gyvenimas.

„Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius“ (Mt 25, 23)

 

XXXIII eilinio metų sekmadienio Evangelija mums atveria žmogaus ir jo talentų įvairialypį santykį. Vieni iš mūsų kalba, koks svarbus talentas (o gal net jų gausa) žmogaus gyvenimo kelyje. Kiti gi labiau akcentuoja darbštumo dorybę, kuri taip dažnai yra žmogaus laimės – lyg lietuviškųjų pasakų aitvaras. Tačiau šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus tiems, kurie murma, primena, kad šioje žemėje nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų apdovanotas bent vienu talentu. Evangelinio palyginimo talentas yra to meto pinigas, turtas, kuris yra šeimininko patikimas savo tarnams. Prieš Dievą panašiai ir mes kiekvienas esame tik tarnai, neretai besididžiuojantys savo talentais... O iš tiesų esame tik Dievo malonių patikėtiniai, kad tais talentais dalintumės ir juos gausintume Dievo ir artimo labui.

Džakartoje 2018-ieji paskelbti Vienybės metais

 

Džakartos vyskupijos tikintiesiems 2018-ieji bus Vienybės metais, skelbia agentūra “Fides”, cituodama arkivyskupo Ignatiuso Suharyo pranešimą. “Džakartos Bažnyčia trokšta būti Evangelijos džiaugsmo nešėja, kurti Dievo Karalystę, įgyvendindama Pankasilos principus (statutas, kuriuo remiasi sugyvenimas ir santarvė šalyje), gerbdama žmogaus orumą ir saugodama Kūriniją”, rašo arkivyskupas žinioje. Jis pabrėžia, kad Indonezijos Bažnyčios sielovadinė veikla, paskatinta Šventosios Dvasios, remdamasi Jėzaus įsikūnijimo dvasingumu, siekia, kad tikintieji taptų stipresni tikėjime, labiau įsipareigotų socialinėje veikloje, rūpintųsi aplinka. 

Popiežiaus audiencija šventimus gavusiųjų draugijų nariams

 

Ketvirtadienį popiežius priėmė Tarptautinės apaštalinių klero draugijų konfederacijos atstovus. Šios draugijos, kurioms gali priklausyti kunigai, vyskupai, diakonai, buvo sukurtos kaip dar vienas būdas vienas kitam padėti: ir žmogiškai, ir bažnytiškai eiti bendrystės ir šventumo keliu, siūlant įvairias iniciatyvas, kad tarp pačių kunigų augtų bendrystė ir brolystė. Šiomis dienomis Romoje buvo sušauktas šios konfederacijos metinis suvažiavimas, skirtas bendrystės vyskupijose temai.

Popiežius: Dievo karalystė nėra šou, nei karnavalas

 

Lietuvos Bažnyčios liturginiame kalendoriuje lapkričio 16-ji – Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė. Iškilmės Mišiose giedamas Evangelijos skaitinys pagal Joną, pasakojantis apie prie Jėzaus kryžiaus stovėjusią jo motiną. Šią dieną Aušros Vartų Gailestingumo Motina menama visoje Lietuvoje, taip pat kai kuriose kitose bendra istorija besidalijančiose kitų kraštų vyskupijose. Tuo metu likusiame pasaulyje, taip pat Vatikane, šią dieną Mišiose skaitomi XXXII eilinės savaitės ketvirtadienio liturgijos skaitiniai, įskaitant Luko Evangelijos pasakojimą apie Dievo karalystės atėjimą. Popiežius Pranciškus ketvirtadienį, per Mišias savo namų koplyčioje sakydamas homiliją irgi kalbėjo apie Dievo karalystę, tačiau prisiminė taip pat Jėzaus Motiną, stovėjusią prie savo Sūnaus kryžiaus.

Kunigų konferencija Panevėžyje. „Migrantai nėra pėstininkai žmonijos šachmatų lentoje“

 

Lapkričio 7 d. Panevėžio kurijoje konferenciją apie migraciją kunigams skaitė kun. Vitalijus Kodis. Pradžioje prelegentas pristatė Biblijoje itin išvystytą supratimą apie svetimšalį ir jo teisę. Priminė, kaip Kristus dažnai buvo svetimšalis, o Marija yra keliaujančios moters paveikslas. Priminė Katalikų Bažnyčios rūpestį migrantais ir to rūpesčio raidą, pateikė teisinius su migracija susijusius terminus, migracijos priežastis ir kai kuriuos skaičius. Popiežius Pranciškus Meksiko mieste primena: Būtina keisti laikyseną migrantų atžvilgiu. Gynybinę laikyseną ir baimę, abejingumą ir marginalizavimą, „atmetimo kultūrą“ turi pakeisti ta geranoriška laikysena, kuria remiasi „susitikimo kultūra“.

Popiežiaus bendroji audiencija. Mišios – kilniausia ir konkrečiausia malda

 

Norėdami suprasti Eucharistijos aukos grožį, pradėkime nuo paprasčiausio aspekto: Mišios yra malda – pagrindinė, svarbiausia, kilniausia ir tuo pat metu „konkrečiausia“ malda, - sakė popiežius Pranciškus trečiadienio rytą bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams, tęsdamas prieš savaitę pradėtą naują katechezę apie Mišių auką.

Popiežius priminė sąžinės pirmumą santuokiniame gyvenime

 

Popiežius pasveikino Italijos vyskupų konferencijos surengto tarptautinio simpoziumo apie „Amoris laetitia“ dalyvius. „Amoris laetitia“, popiežiaus dokumentas apie meilę šeimoje, yra vienas svarbiausių jo magisteriumo dokumentų. Jame popiežius pateikia ne vien savo samprotavimus apie meilę šeimoje ir šeimos pastoraciniais klausimais, bet apima taip pat Sinodo, visuotinei Bažnyčiai atstovaujančių vyskupų asamblėjų 2014 ir 2015 metais pasisakymus ir išvadas apie šeimą Bažnyčios evangelizavimo kontekste ir apie šeimos uždavinius tiek Bažnyčioje, tiek pasaulyje. Antra vertus, popiežiaus dokumentas formaliai pavadintas „Posinodiniu apaštališkuoju paraginimu“, nes apima visą, ką dviejose asamblėjose išsakė jų dalyviai – vyskupai, teologai, šeimų atstovai, taip pat kitų krikščioniškų konfesijų nariai.

Trys ąžuolai iš Lietuvos pasodinti Vatikano soduose

 

Antradienį, lapkričio 7 d., Vatikano soduose buvo pasodinti trys ąžuoliukai, atvežti iš Lietuvos. Tai Aleksandro Stulginskio universiteto akademinės bendruomenės dovana popiežiui Pranciškui ir Šventajam Sostui artėjančių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtųjų metinių proga. Apie šią iniciatyvą pasakoja vienas jos organizatorių Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro darbuotojas Rūtenis Jančius.

Powered by BaltiCode