Jėzuitų generolas Lietuvoje: į naują pasaulį – nauju žvilgsniu

 

Jėzuitams švenčiant 450 m. misijos Lietuvoje jubiliejų, gegužės 4–5 d. pirmą kartą Lietuvoje lankėsi Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis t. ARTURO SOSA SJ. Susitikimuose su Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojais ir ignaciškąjį dvasingumą puoselėjančių vienuolių ir pasauliečių bendruomenių atstovais generolas dalijosi, kaip vadovaudamasis jėzuitiško dvasingumo principais jis mato dabartinį pasaulį bei jo keliamus iššūkius. „Į naujus laikus reikia žiūrėti nauju žvilgsniu, o ne gailintis, kad kažko netekome. Pasaulietinėje visuomenėje atsiveria naujos laisvės erdvės, kuriose yra vietos ir religijos laisvei“, – teigia jėzuitų generolas.

Kun. A. Valkauskas: mes nesame dievai, bet turime be galo daug laisvės

 

Gegužės 7 d. Kauno arkivyskupijos akademinės sielovados bendradarbiai savo bendruomenių narius pakvietė į konferenciją „Krikščioniškas atsakas į pseudopsichologines tendencijas dvasinėse praktikose“. Šį kartą konferencijai, kurios tema neišvengiamai paliečia žmogaus dvasinę ir fizinę sveikatą, buvo pasirinktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Temą pristatė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas, jau keletą metų talkinantis akademinės sielovados tarnystėje pristatant autentiško dvasingumo teorinius pagrindus.

Bendroji audiencija. Kelionė į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus pasidalijo šviežiausiais savo ką tik, antradienį, pasibaigusios apaštalinės kelionės į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją įspūdžiais, paminėjo svarbiausius momentus ir jų prasmę, taip pat priminė naują beatifikaciją, Pompėjos (Italijoje), ir Luchano (Argentinoje) Dievo Motinos šventovių šventes.

„Bulgarijoje mane vedė gyva šv. Jono XXIII atmintis, kuris į šią šalį buvo pasiųstas 1925 metais kaip vizitatorius ir apaštalinis delegatas“, – sakė popiežius Pranciškus, priminęs, jog šis kraštas yra centrinės, rytinės ir pietinės Europos kelių kryžkelė.

Lietuvos vyskupų laiškas rinkimams artėjant

Brangūs Lietuvos žmonės, mieli broliai ir seserys išeivijoje,

Šiomis dienomis esame kviečiami apsispręsti ir balsuoti rinkimuose. Kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra išreikšti savo valią bei taip prisidėti prie visuomenės gerovės ir laisvės vystymosi. Todėl raginame tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atlikti savo pareigą ir balsuoti Lietuvos prezidento bei Lietuvos atstovų Europos parlamente rinkimuose.

„Jėzus atsiskleidžia mūsų silpnume“

2019 m. gegužės 7 d. Jean Vanier (Žanas Vanjė) iškeliavo pas Viešpatį.

Lai engiami žmonės/ Ir tie, kurie juos engia,/ Vieni kitus išlaisvina.

Lai negalią turintys žmonės/ Ir tie, kurie galvoja, kad jos neturi,/ Vieni kitiems padeda.

Lai tie, kuriems reikia, kad juos išklausytų,/ Paliečia širdis tų žmonių,/ Kurie yra per daug užsiėmę.

„Užtvirtink“ – tikėjimo šventė, kurioje nebuvo žiūrovų!

 

Pirmą kartą Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalasir Telšių vyskupijos jaunimo centro komanda organizavo tikėjimo šventę „Užtvirtink“ Sutvirtinimo Sakramentą 2019 metais Telšių vyskupijoje besiruošiančiam priimti jaunimui. Šis renginys į saulėtąją Palangą gegužės 1 d. sukvietė daugiatūkstantinę jaunų žmonių minią. Šventė prasidėjo ant Palangos tilto.

Popiežius. Nacionalizmas ir daugiašališkumas

 

„Bažnyčia visada skatino meilę savo tautai, savo tėvynei, gerbdama kultūrinės įvairovės turtą, papročius, įpročius ir gero gyvenimo nuostatas, įsišaknijusias tautose. Tuo pat metu Bažnyčia perspėdavo žmones, tautas ir valdančiuosius dėl tokio prieraišumo nukrypimų, kai jis virsta susireikšminimu ir neapykanta kitam, kai tampa konfliktišku nacionalizmu, kuris stato sienas, dėl kurio randasi netgi rasizmas ir antisemitizmas. Bažnyčia susirūpinusi stebi visame pasaulyje atsirandančias svetimšaliams, ypač imigrantams, priešiškas sroves, taip pat tokio nacionalizmo augimą, kuris nesirūpina bendruoju gėriu. Tokiu būdu rizikuojama susilpninti jau konsoliduotas tarptautinio bendradarbiavimo formas, suteršti tarptautinių organizacijų tikslus būti visų šalių pagarbaus dialogo ir susitikimo vietomis, trukdoma siekti tvaraus vystymosi tikslų, 2015 m. rugsėjo 25-ąją vienbalsiai patvirtintų JTO generalinės asamblėjos“, – sakė Pranciškus balandžio 2 dienos audiencijoje, kurioje priėmė Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos narius ir svečius. Akademikai susirinko Romoje dalyvauti konferencijoje apie „Tautą, valstybę ir tautinę valstybę“.

Jonas Paulius II: Mykolas Giedraitis moko mus mylėti Kristų

 

Videniškiuose, Molėtų rajone, šeštadienį, gegužės 4 d. iškilmingai minima pal. Mykolo Giedraičio diena šiemet ypatinga, nes tai pirmasis minėjimas po oficialaus Šventojo Sosto pripažinimo, jog kunigaikštis Mykolas Giedraitis – palaimintasis. Popiežiaus Pranciškaus beatifikacijos aktu patvirtinta prieš 395 metus Krokuvoje įvykusi vietinė beatifikacija, kuomet XV amžiaus pradžioje Lietuvoje gimusio ir Krokuvoje 1485 metais gegužės 4 dieną mirusio palaimintojo kūnas buvo perkeltas iš kapo į šv. Morkaus bažnyčios altorių.

Už mirtį stipresnis gyvenimas

 

Kristaus pasirodymai mokiniams, įrodantys Jo iš numirusių prisikėlimą, yra nepalyginti svarbesni už Jo kūno neradimą kape. Kas akivaizdžiai egzistuoja, dėl to tikrumo niekas neturi priežasties  abejoti. Tačiau dėl tų dalykų, kurie buvo ir jų nebeliko, kai kuriems asmenims atsiveria galimybės manipuliuoti. Štai kad ir gėdingas žydų seniūnų planas papirkti Kristaus kapą saugojusius sargybinius (žr. Mt 28, 13), kuris patyrė fiasko. Taigi betarpiškas Prisikėlusiojo bendravimas su mokiniais; kvietimas prisiliesti prie Jo žaizdų randų; duonos bei žuvies valgymas drauge bei kiti panašūs dalykai liudija, kad Jis ne fantomas. Jis Aukščiausiojo Sūnus, prisikėlimu nugalėjęs mirtį, kviečia mus į nuolatinį bendravimą su Juo. Kristaus kūne buvusių žaizdų randai liudija, kad gyvenimas yra stipresnis už mirtį. Ši nuoroda į tai, kas dar laukia mūsų.

Šv. Elena

 

Evelyn Waugh (1903–1966) – anglų literatūros klasikas, vienas žymiausių XX a. rašytojų katalikų, kurio atsivertimas iš „absurdiškos ultramodernybės karikatūros į tikrąjį katalikiškos ortodoksijos pasaulį“ tapo tikra to meto sensacija. Lietuvių kalba išleisti Waugh romanai „Dulkių sauja“, „Vargingi kūnai“ ir „Sugrįžimas į Braidshedą“.

Prie Dievo, kuris džiugina mano jaunystę

 

Tekstas publikuotas „Laiškai bičiuliams“, 2019 pavasaris – vasara numeryje.

Savo pasidalijimą įspūdžiais apie bemaž keturių mėnesių kunigiškos tarnystės laiką norėčiau pradėti palyginimu. Įsivaizduokite įsibėgėjusį traukinį ar automobilį, kuris, nors ir pamažu, bet išvysto gerą pagreitį ir be didesnių kliūčių veržiasi pirmyn. Staiga traukinio mašinistui ar automobilio vairuotojui topteli mintis sustabdyti savo transporto priemonę ir atlikti jos patikrinimą... Šitaip jaučiuosi ir aš, paprašytas papasakoti savo išgyvenimus iš naujos – dabar jau neopresbiterio – perspektyvos. Ši užduotis tikrai ne iš lengvųjų, nes sustabdyti gerokai įsibėgėjusį traukinį nėra paprasta, antra vertus, tai – puiki proga įvertinti šias patirtis ir pasidalyti jomis su bičiuliais. Šiuo atveju man tinkamiausias buvo visiems puikiai žinomas ignaciškasis kasdienės sąžinės peržvalgos metodas.

Popiežius sekmadienio vidudienį: trys Prisikėlusiojo dovanos

 

Antrojo Velykų sekmadienio Evangelija kalba apie du prisikėlusio Jėzaus pasirodymus mokiniams. Jis ateina pas juos, užsidariusius Paskutinės vakarienės menėje, ir atneša tris dovanas: taiką, džiaugsmą ir siuntimą apaštalauti, sakė popiežius Pranciškus, sveikindamas tikinčiuosius, sekmadienio vidudienio maldai susirinkusius į Šv. Petro aikštę.

Popiežius Pranciškus: Jėzaus tyla nugali triumfalizmą

Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus vadovavo procesijai su verbomis ir aukojo Kristaus kančios sekmadienio Mišias. Prasidėjo Didžioji savaitė. Popiežiaus aukotose Mišiose dalyvavo Romos vyskupijos jaunimas, kartu su savo vyskupu – popiežiumi, vyskupijos mastu švenčiantis Pasaulinę jaunimo dieną.

Asiliukas ir augalo šakelė: Verbų sekmadienio vaizdiniai

Italijos šiaurėje atrastas Bobijaus mišiolas, septintojo amžiaus pabaigos arba aštuntojo pradžios manuskriptas mini palmių ir alyvų šakelių šventinimą, o devintojo amžiaus vyskupas Amalarius iš Meco apie tai kalba kaip apie plačiai pasklidusią tradiciją. Dvyliktojo amžiaus Romos mišioluose Verbų sekmadienio liturgija jau yra pasiekusi brandžią formą.

Ką sako šiuolaikinis psichologijos mokslas apie buvimą krikščioniu?

 

Naujausi tyrimai, atlikti JAV 2012–2013 m., atskleidė, kad 91 procentas apklaustų gyventojų tiki Dievu ar universalia dvasia, 58 proc. meldžiasi kasdien, 21 proc. – kartą per savaitę ar mėnesį. Trečdalis apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje save laiko labai religingais.

Kodėl religija tokia svarbi mūsų gyvenime? Ką sako mokslas apie maldą? Kodėl krikščioniškieji ženklai tokie svarbūs mūsų tapatumui? Koks psichologijos ir religijos santykis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako socialinė psichologė doc. dr. JURGITA LAZAUSKAITĖ-ZABIELSKĖ.

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis: laisvi ugdyti

 

Saliečio mokyklos buvo nemokomos. Tarp jo pedagoginių išradimų ir darbų yra mokinių padalijimas į klases pagal amžių, ugdymas prancūzų kalba vietoj lotynų, vakarinės arba sekmadienio mokyklos dirbantiems jaunuoliams, techninio, prekybinio ar amatų profilio sukūrimas.

Konferencija Romoje: kaip reaguoti į prekybą žmonėmis

 

Žmonių judėjimas iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą neabejotinai yra vienas iš dabartinio pasaulio požymių. Kartais migracija būna savanoriška ir laisva, žmonės persikelia į kitą vietą dėl šeimos, dėl mokslo, dėl darbo, dėl pasaulio pažinimo. Tačiau didžiulė migracijos dalis yra nesavanoriška ir nelaisva, nulemta gamtinių nelaimių ir dažniau kuriame nors krašte ir jo visuomenėje įsitvirtinusių veiksnių sumos: nuo karo ir diktatūros iki chroniško skurdo.

Šeši dešimtmečiai nemobilumo – Dievo dovana?

Popiežius patvirtino aštuonis Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretus. Vienas liudija apie brazilo kunigo užtarimu įvykusį stebuklą. Kituose dekretuose patvirtintos septynių kandidatų į šventuosius herojiškos dorybės.

Popiežius audiencijoje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui patvirtino aštuonis dekretus. Vienas liudija apie brazilo kunigo Tavareso de Lima užtarimu įvykusį stebuklą. XIX amžiuje gyvenęs dvasininkas bus skelbiamas palaimintuoju.

Kodėl Dievas sukūrė pasaulį?

Ką reiškia tokie žodžiai kaip Dievo šlovė, nuodėmė, įsikūnijimas, atpirkimas? Kviečiame skaityti teologijos ir filosofijos profesoriaus Lawrence‘s Feingoldo paskaitos „Why was the ‘Chosen People’ Chosen?“ (liet. Kodėl „išrinktoji tauta“ buvo išrinkta) ištrauką, kurią parengė Vilniaus universiteto TSPMI Šv. Tomo Moro klubo narys Juozapas Pričinas.

Jeigu nepavargstu prašyti

 

Dievo ir žmogaus santykis yra slėpinys. Mano širdies ryšys su Kūrėju. Nematomas ir niekam nežinomas. Širdimi aš kalbuosi su Dievu kaip su artimiausiu draugu. Ryšys su Dievu nulemia viso gyvenimo kokybę Be šio ryšio aš neatsakau nė į vieną gyvenimo prasmės klausimą. Dievas neslepia savo santykio su žmogumi – Jis užmezgė dar gerokai prieš Jėzų Kristų, bet meilės santykis prasidėjo Jam gimus šioje žemėje. Jėzus Kristus buvo ir yra su kiekvienu iš mūsų. Dievas priėjo labai arti. Būdama su savo Kūrėju gaunu dovanų, kurios padeda atskirti gėrį nuo blogio leidžia pažinti save, pamilti, priimti Dievo realybę. Dievo realybę, kurią pats Dievas ir apreiškė – gimdamas ir mirdamas ant kryžiaus. Santykis sutvirtintas kryžiaus ženklu. Ir aš tvirtinu santykį su Dievu per Jo kryžių. Mano santykis su Dievu aprėpia Jo garbinimą, dėkojimą Jam ir prašymus. Dievo santykis su žmogumi yra meilės santykis. Tas santykis niekada nesibaigia.

Popiežius sekmadienio vidudienį: atsivertimas – naujo gyvenimo pradžia

 

Dievo gailestingumas mums sugrąžina ramybę, atnaujina mūsų gyvenimą, sakė popiežius prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas sekmadienio Evangeliją.

Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijoje kalbama apie nusidėjėlę moterį, kurią, sugautą svetimaujant, fariziejai atvedė pas Jėzų ir bandė jam paspęsti teisinės kazuistikos pinkles. Įstatymas reikalauja už svetimavimą nubausti mirtimi. O kaip pasielgs Jėzus?

Jo kūną suvokti kaip savąjį

 

Tikras Viešpaties kančios garbintojas širdies akimis turi taip žvelgti į nukryžiuotąjį Jėzų, kad jo kūną suvoktų kaip savąjį. (...) Tegu pagaliau šventajame mieste, tai yra Dievo Bažnyčioje, pasirodo būsimo prisikėlimo ženklai, ir tegu tai, kas turi įvykti mūsų kūnams, išsipildo mūsų širdyse.

Kaip atsirado Kryžiaus kelio stotys?

 

Viena iš populiariausių pamaldumo formų yra Kryžiaus kelio stotys (lot. Via Crucis), kuriose sekame Jėzaus Kristaus pėdomis jo kančios ir mirties įvykiuose. Sena tradicija byloja, kad po Kristaus dangun žengimo Mergelė Marija kasdien lankė Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo vietas. Kita tradicija teigia, kad Marija sekė Jėzumi ir jam nešant kryžių į Kalvariją. Nepaisant Marijos kasdienių praktikų, ji nesukūrė šiandien mums žinomo pamaldumo su konkrečiomis „stotimis“ ir maldomis, ji paprasčiausiai „laikė savo širdyje“ išganingą savo sūnaus kančią. 

Powered by BaltiCode