Reklama 2

Popiežiaus Jono Pauliaus II žinia Lietuvai: „Dievas jus pašaukė į savo nuostabią šviesą“

Popiežius kreipėsi Lietuviškai:

„Kas gimė iš Dvasios, yra Dvasia“ (Jn 3, 6)

Šitaip Jėzus Kristus sako Nikodemui, Įstatymo mokytojui, gerai išmanančiam Senąjį Testamentą - šventąsias knygas, kuriose kalbama apie Dievo Sandorą su Izraeliu. Nikodemas žinojo, kas yra toji Sandora, Jahvės sudaryta su išrinktąja tauta, kurią Jis išvedė iš Egipto. Dievas tada izraelitams davė Dešimt Įsakymų, surašytų dviejose akmens plokštėse.

Popiežius ragina neužmiršti Popiežiškosios misijų draugijos svarbos

Popiežiškosios misijų draugijos veikla leidžia Bažnyčiai atsiskleisti visiems kiekvienoje tautoje ir džiaugsmingai skelbti Gerąją Jėzaus Kristaus, pasaulio Išganytojo, Naujieną.

Popiežiškoji misijų draugija pradėjo veikti prieš beveik du šimtus metų su aiškiu tikslu melstis ir konkrečiais veiksmais paremti evangelizavimą naujose teritorijose, tačiau pasak popiežius Pranciškaus, apie šią Bažnyčios misijai labai svarbią instituciją žinoma tik labai nedaug.

Popiežius: Sergantis žmogus - ne sugedusi mašina

 

Popiežius paprašė katalikų gydytojų, kad jų veiksmai, skirti ligonių gerovei, būtų labiau derinami su dvasininkais ir medicinos sielovados darbuotojais.

Popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Tarptautinės katalikiškų gydytojų asociacijų federacijos delegaciją, jai pasakytoje kalboje palietė medikų santykius su ligoniais, priminė kaip svarbu visuomet ginti ligonių orumą ir teisę į gyvybę.

Rožinio malda – Bažnyčios lobis

 

Religinė liaudies praktika yra reiškinys, vadinamas liaudies pamaldumu ar liaudies religingumu, turinčiu didelę įtaką dvasiniam tikinčiųjų gyvenimui. Liaudies pamaldumo praktikos yra tikras Bažnyčios lobis. Pakanka įsivaizduoti, kokia skurdi būtų Vakarų krikščioniškoji dvasinė tradicija, jei ji neturėtų rožinio maldos ar Kryžiaus kelio pamaldumo. Katalikų liturgiją sudaro šventosios Mišios ir pridedamųjų pamaldų apeigos, arba liaudies pamaldumo praktikos, kurios viešai atliekamos ne per šv. Mišias vietos žmonių kalba ir yra skirtos liaudžiai.(1)

7 Romos stebuklai: žmogiškųjų ir dieviškųjų kūrybinių galių sintezė

Roma, iki pat šių dienų pilna savo buvusios didybės pėdsakų, neleido savęs sunaikinti barbarams nei laikui. Tai amžinasis miestas ir taip pat viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur drąsiai galima praleisti ne vieną savaitę, diena iš dienos užtinkant kurioje nors didmiesčio kertėje įspūdingą ir gamtai bei laikui nepavaldų žmogiškųjų kūrybinių pastangų vaisių – suręstą žmogaus rankomis, o įkvėptą dieviškosios didybės pajautos.

Popiežius sekmadienio vidudienį: Dievas visada su mumis

Po Velykų laikotarpio sekmadienių vidudienį kalbėtos „Regina Coeli“, šį sekmadienį, priklausantį jau eiliniam liturginiam metui, popiežius ir apie 25 tūkst. maldininkų Šv. Petro aikštėje kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą. Prieš tai trumpoje katechezėje priminė ką reiškią šį sekmadienį švęsta Švenčiausiosios Trejybės šventė.

Begalybė, kurią bandau pažinti

 

Bandau atsakyti, kas yra Dievas? Bet greičiau atsakysiu, kas man yra Dievas. Koks mano santykis su Dievu? Ar yra artimas ryšys su Juo? Bandydama suprasti savo asmeninę patirtį su Dievu, galiu Jį geriau pažinti. Nepažinsiu Dievo pilnai, kaip negaliu aprėpti begalybės, tačiau priartėti galiu. Jis mane kviečia. Į begalybę kelią atveria Dievo malonė. Išsitrina ribos, kurias nubrėžė nuodėmė. Žmogiška prigimtis prieina ribą. Dievas malone pakeičia prigimties nuodėmingumą ir aš priartėju prie Dievo begalybės. Dievo malonė per Jėzaus Kristaus kryžių. Aukštai iškeltas kryžius kviečia prieiti, kad pažinčiau Viešpatį per Jo kančią. Per Prisikėlimą. Per švelnų kalbėjimą svarbiais gyvenimo etapais ir mažuose kasdienybės atradimuose. Viešpaties kryžius yra labai konkreti tikrovė – tai apnuogintas Dievo atvirumas žmogui. Paimdama savo kryžių, aš atsakau Dievui tuo pačiu  ir esu pakviesta į nesibaigiantį santykį, kuris neturi pabaigos begalybėje.

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19)

 

Šių metų gegužės mėnesio paskutinis sekmadienis – tai didžiausios mūsų tikėjimo paslapties – Švč. Trejybės šventė. Nors Senajame Testamente apie Švč. Trejybę kalbama lyg per miglą, o Naujajame Testamente tokio žodžio kaip Trejybė irgi nėra paminėta, bet Jėzaus išsireiškimai, vaizdingi palyginimai buvo aiškiai suprasti kaip Dieviško gyvenimo slėpinių nuoroda į Švč. Trejybę.

Pranciškus prancūzų katalikams: eikite pas laukiančius Viešpaties paguodos

 

Šventės dalyviai sekmadienį taip išgirdo ir pamatė popiežiaus Pranciškaus videožinią.

Sekmines, Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmę, Pontoise vyskupija, Paryžiaus metropolijos vakaruose, šventė iš tiesų triukšmingai, linksmai ir ilgai, visą Sekminių savaitgalį. Kaip kviesdamas į šventišką susibūrimą parašė jos vyskupas Stanislas Lalanne, tai „Šventosios Dvasios malonės veikimo laikas mūsų dalinės Bažnyčios ir viso pasaulio gyvenime. Tai gražus laikas atgaivinti savo mokinių misijoje pašaukimą “.

Arkiv. G. Grušas: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Žmogus yra laisvas būti šventas. Žinoma, daug dažniau mes norėtume nebūti šventi. Dažnai atrodo, kad šventumas pernelyg įpareigoja, atrodo, kad šventumas suvaržo. Mes galvojame: Na, gerai, tegul šventieji būna šventi, o aš tik noriu gyventi paprastą gyvenimą, noriu būti laisvas ir laimingas. Turiu Jums gerą naujieną: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam. Nėra nei vieno šventojo, kuris nebūtų buvęs laisvas žmogus. Galima sakyti, kad laisvė yra būtina šventumo sąlyga.

Popiežius apie Misijų dieną: meilei būdinga veržtis pro kraštus

 

Dalinimosi tikėjimu misija realizuojasi ne dirbtinai, o „užkrečiant“ meile, džiaugsmu ir entuziazmu išreiškiant atrastąją prasmę ir gyvenimo pilnatvę.

„Kiekvienas vyras ir moteris yra misija, tai priežastis dėl kurios gyvenama žemėje. Būti patrauktiems ir būti siųstiems yra du judesiai, kuriuos mūsų širdis, ypač esant jauniems amžiumi, jaučia kaip ateitį žadančios ir pirmyn mūsų egzistenciją stumiančios vidines meilės jėgas“, parašė popiežius Pranciškus šiemetinėje žinioje Pasaulinei misijų dienai.

„Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21)

 

Štai ir vėl Sekminės! Tai metas, kai užbaigiame velykinį laikotarpį ir grįžtame į eilinį bažnytinį metų laiką. Sekminių dovana Bažnyčiai yra Šv. Dvasios nužengimas ant mokinių ir Švč. Mergelės Marijos. Šv. Dvasios dovanos yra šios: Žinojimo, Išmanymo, Išminties, Patarimo, Dievo baimės, Stiprybės ir Pamaldumo dovana. Visa tai įvyko penkiasdešimt dienų po Kristaus Prisikėlimo iš numirusių. Velykiniu laikotarpiu išgyvenome Kristaus Kančios, Mirties, Prisikėlimo, Žengimo į Dangų ir Šv. Dvasios atsiuntimo slėpinius. Nepamirština, kad Sekminės – tai Bažnyčios gimtadienis, kai šv. Petras, įkvėptas Šv. Dvasios, atvertė į krikščionybę pirmuosius tris tūkstančius klausytojų. Sekminių stebuklas, įvykęs prieš du tūkstančius metų, mus kviečia tęsti šv. Petro misiją, dalinantis tikėjimo slėpiniais čia ir dabar kiekvieno iš mūsų gyvenamoje aplinkoje ir artimiausių žmonių rate.

Ką gi švenčiame per Sekmines?

 

Sekminės buvo švenčiamos dar iki Šventosios Dvasios nužengimo, tai yra iki krikščionių Sekminių. Jeruzalėje kasmet vykdavo trys šventės – Velykų, Sekminių ir Palapinių. I amžiuje tomis progomis į Jeruzalę suplaukdavo dešimtys tūkstančių žmonių iš Izraelio ir kitų kraštų, kur tik žydai gyveno (plg. Lk 2, 41–45; Apd 2, 5–11). Apie žmones, 33 m. po Kr. atkeliaudavusius į Jeruzalę švęsti Sekminių, rašoma ne tik Biblijoje, bet ir ano meto žydų rašytojo Filono Aleksandriečio raštuose. Filonas apie minias, plūstančias į Jeruzalę, pasakojo: „Į kiekvieną šventę atvyksta begalė žmonių iš nesuskaičiuojamos daugybės miestų; vieni atkeliauja sausuma, kiti – jūra, iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.“

„Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 16)

 

Kiekvieną sekmadienį Bažnyčioje iškilmingai išpažįstame Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo – išpažinimą tardami žodžius: „Įžengė į dangų ir sėdi Dievo tėvo dešinėje.“ Kristaus įžengimas į dangų yra Dieviško išganymo plano viršūnė ir dvasinė aukštuma visai žmonijai ir kiekvienam iš mūsų, bet ne pabaiga. Jėzus ir toliau yra kartu su mumis per Dievo Tėvo ir Šv. Dvasios veikimą Bažnyčioje ir kiekvieno mūsų širdyje.

Powered by BaltiCode