Krikščionių – daoistų dialogas: deklaracija

Lapkričio 7 d. Singapūre baigėsi trijų dienų krikščionių ir daoistų (taoistų) susitikimas, kuri surengė Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, Singapūro katalikų arkivyskupija ir Daoistų federacija. Daoizmas yra sena religinė ir filosofinė doktrina, gimusi Kinijoje. Vienas iš svarbiausių jos autorių yra Laodzi, gyvenęs, pasak vienų, VI amžiuje, pasak kitų, IV amžiuje prieš Kristų.

Arkivysk. S. Tamkevičius: Dievo dvasia stumtelėdavo ir labai rizikingiems darbams

 

Šiandien arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ švenčia 80 metų gimtadienį. „Esu vienas iš tų eilinių krikščionių, kurie savo gyvenime nematė stebuklų, – kalbėjo ganytojas, – neturėjo kokio nors Dievo apreiškimo ir nepajuto tokio Šventosios Dvasios išsiliejimo, kurį patyrė Jėzaus mokiniai per pirmąsias Sekmines. Tačiau nė kiek neabejoju, kad Dievo Dvasia daug kartų man kalbėjo per visą gyvenimą nuo pat vaikystės per aplinkybes, išgyventus įvykius ir sutiktus žmones. Kalbėjo tyliai sąžinėje ir neatėjo nė mintis tam balsui prieštarauti.“

2019 Pasaulinė taikos diena: „Gera politika tarnauja taikai“

„Trokštame, kad kiekvienais metais, šis minėjimas pasikartotų kaip linkėjimas ir pažadas, žmogaus gyvenimo kelią laike matuojančio ir aprašančio kalendoriaus pradžioje, jog tai taika, jos teisinga ir naudinga pusiausvyra įsigalės ateities istorijoje“, rašė popiežius Paulius VI 1968 m. sausio 1 d., jo iniciatyva įsteigtos Pasaulinės taikos dienos proga.

Popiežius padrąsino vyskupus tęsti kovą su pedofilija

Popiežius Pranciškus padrąsino Prancūzijos vyskupus ryžtingai tęsti kovą su pedofilija ir vykdyti nulinės tolerancijos kursą prieš seksualinius nusikaltimus. Šventojo Tėvo paraginimą Prancūzijos vyskupams perdavė Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.

Kardinolas kreipėsi į Prancūzijos vyskupus, susirinkusius į plenarinę asamblėją Lurde. Vyskupai pagrindinį dėmesį skyrė seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje temai, taip pat neseniai į dienos šviesą iškeltiems ir teisingumo tiriamiems įvykiams. Vyskupai išklausė kardinolo žinią asamblėjos posėdyje antradienio vakarą.

Popiežius Pranciškus apie meilę

 

Pirmadienio ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kuo artimo meilė skiriasi nuo savanaudiškos meilės, apie vienybę ir tai, kas ją griaužia.

Dienos skaitiniuose apaštalas Paulius laiške Filipiečiams tvirtino: „padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitės vienos minties, turėsite vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Fil, 2, 1–3).

Popiežius Pranciškus: „Krikščionis negali būti antisemitas“

 

„Krikščionis negali būti antisemitas. Mūsų šaknys yra bendros. Tai būtų tikėjimo ir gyvenimo prieštaravimas. Tuo tarpu esame pašaukti įsipareigoti, kad antisemitizmas būtų pašalintas iš žmonijos bendruomenės!“

Popiežius Pranciškus susitikime pirmadienį su Pasaulio Kalnų žydų kongreso delegacija prisiminė savo maldą Lietuvoje prie Vilniaus geto paminklo.

Popiežiaus homilija: Viešpačiui svarbu ne išvaizda, o širdis

 

Mišiose Vatikano bazilikoje melstasi už devynis kardinolus ir 154 arkivyskupus ir vyskupus. Prisimintas taip pat amžinatilsis vysk. Juozas Preikšas, Panevėžio vyskupas emeritas, miręs vasario 11 dieną.

Popiežius Pranciškus šeštadienio rytą aukojo Mišias už kardinolus ir vyskupus, mirusius per pastaruosius dvylika mėnesių. Su Šventuoju Tėvu koncelebravo daugelis Romos kurijoje ir popiežiaus vyskupijoje tarnaujančių kardinolų ir vyskupų.

Kam reikalinga išpažintis?

 

Tekstas perpublikuojamas iš žurnalo „Tapati“ 2017 m. vasaros numerio. 

Išpažintis šiuolaikiniam žmogui kelia nejaukumo jausmą. Dažnas atlieka ją tik kartą per metus, pareigos labiau verčiamas, nei širdies vedamas. Kam ji reikalinga ir kada ji būna tikra kalbamės su Šv. Ignoto bažnyčios kunigu, policijos kapelionu Algirdu Toliatu.

Popiežius Pranciškus apie tapatybę: „Tai klausimas visam gyvenimui“

 

„Žodis tapatybė, - sakė Pranciškus, - nėra lengvas“. Kas aš? Tai vienas iš rimčiausių klausimų: savęs pačių, kitų, Dievo ir istorijos akivaizdoje.

Lapkričio 1 d. Buenos Airėse baigėsi kelias dienas trukęs katalikiškos „Scholas Occurentes“ ir hebrajiškos „World Ort“ organizacijų surengtas 400 jaunuolių iš 30 skirtingų pasaulio vietų susitikimas. Abi šios organizacijos pagrindinį dėmesį skiria ugdymui.

Gedulinių giesmių giedotojai tiesia tiltus tarp gyvenimo ir mirties

 

Šiais metais įkurtos gedulinių giesmių giedotojų grupės „De profundis“ narius susiburti paskatino noras išsaugoti seną ir prasmingą giedojimo laidotuvėse bei geduliniuose minėjimuose tradiciją, senuosius, šimtmečiais nusistovėjusius liaudiško pamaldumo už mirusiuosius papročius bei muzikines jų raiškos formas.

„Nors šiandien šios tradicijos vis dar tebėra gyvos, pamažu išeinant senosios kartos giedotojams, jų puoselėjimas tolydžio silpsta, todėl būtina aktyviai veikti, kad šis nematerialus tautos kultūros ir jos dvasingumo paveldas neišnyktų“, – pastebi „De profundis“ narys RIMANTAS KLEVEČKA.

Ką reiškia krikščionių tikėjimas amžinuoju gyvenimu

 

Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Šiuos žodžius tariame per kiekvieno sekmadienio liturgiją kalbėdami Didįjį tikėjimo išpažinimą. Tačiau ar iš tikro šio prisikėlimo laukiame? Ir amžinojo gyvenimo? Statistiniai duomenys rodo, jog daugybė krikščionių, taip pat besilankančiųjų bažnyčioje, tikėjimo amžinuoju gyvenimu yra atsisakę ar bent laiko tai gana nepatikimu dalyku. Skaičiai atrodytų dar liūdniau, jei įsileistume į tokius klausimus kaip štai šis: ar tokiam laukimui mūsų gyvenime tenka koks nors praktinis vaidmuo? Ar galimybę gyventi amžinai laikome paguodžiančia ir gražia, ar tai mums lieka labai miglota bei netikra, maža to, gal net negeidautina? Hansas Ursas von Balthasaras taip apibūdino šį klausimą: „Atrodo, tartum šiuolaikiniam žmogui kažkas būtų perpjovęs sausgysles, kad jis nebegalėtų bėgti ankstesnio tikslo link, tartum jam būtų pakirpti sparnai, būtų sunykusi dvasinė transcendencijos juslė. Kodėl taip atsitiko?“. Žinoma, dėmesio, priešingai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, gyvenimui anapus mirties nestokojama ir šiandien. Ir šiandien tebėra gyvas noras vėl pamatyti mylimus žmones; nuojauta, kad teismas gali egzistuoti ir kad man kada nors gali tekti prieš jį stoti, neišvengiamai nusmelkia mus tada, kai rengiamės daryti tai, ką patys laikome neteisinga.

Ką turėtume žinoti apie šventųjų gerbimą

 

1. Šventųjų gerbimui Bažnyčioje kelią atvėrė kankiniai

Kanonizacijos pirmaisiais krikščionybės amžiais nevyko, buvo gerbiami persekiojimų metu nukankinti krikščionys. Saugant kankinių atminimą fiksuota kankinystės data, darbai  (kuo žmogus labiausiai pasižymėjo), kankinystės aprašymas ir vieta (kur jį galima pagerbti). Kankiniai buvo gerbiami ne ten, kur gimė, o kur mire. Tai atspindi lotyniškas posakis – sanguine mutavit patriam – per kraują pakeitė tėvynę.

Visi Šventieji

 

Šventumas – tai Dievo mums duotas pašaukimas, skirtas ne kai kuriems išskirtiniams asmenims, bet kiekvienam iš mūsų. Tai visuotinis pašaukimas, kuriuo esame kviečiami dalytis ir juo gyventi. Mes gyvename drauge, padėdami vieni kitiems ir eidami tuo pačiu keliu, mėgindami jame atpažinti tai, ką Viešpats Jėzus išsakė savo palaiminimuose. Palaiminti mes…

Kiek lietuvių tiki reinkarnacija, palaiko abortus ir vienalytes santuokas?

 

Amerikiečių tyrimų institutas „Pew Research Center“ spalio 29 dieną paskelbė analizę apie tai, kaip Vakarų ir Rytų europiečiai skiriasi religija bei socialinėmis pažiūromis.

Nurodoma, kad 2015-2017 metų laikotarpiu 34 Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse buvo apklausta beveik 56 tūkstančiai įvairaus amžiaus pilnamečių asmenų. Tyrėjai bandė „nufotografuoti“ ne vien šių šalių visuomenių religingumą, bet ir sąsajas su kai kuriomis temomis, dėl kurių pastaraisiais metais buvo plačiai ir aštriai polemizuojama.

Nėra tobulos šeimos, nes nėra tobulo žmogaus

 

Iš netobulų šeimų vis tiek sklinda geroji žinia – džiaugsmas pasauliui! Apie tai mąstau prisimindama devintąjį Pasaulio šeimų susitikimą, vykusį Dubline rugpjūčio mėnesį. Katalikų Bažnyčia kas trejus metus organizuoja milžiniško dydžio penkių dienų renginius šeimoms. Tris dienas vyksta kongresas, jame įvairių sričių pasaulinio lygio specialistai kalba šeimos klausimais. O renginio kulminacija prasideda ketvirtos dienos vakare – šeštadienį, kai šeimos susirenka į Šeimų festivalį, kas kartą nustebinantį savo programa (Dubline pasirodė River Dance, Andrea Bocceli bei... kurčiųjų ir „Didelių vilčių“ (benamių) chorai). Festivalyje apie kasdienį savo gyvenimą visada kalba penkios šeimos iš penkių žemynų. O viską vainikuoja sekmadienio šv. Mišios su popiežiumi! Dalijuosi keliomis mane palietusiomis mintimis iš šios šeimų šventės.

Powered by BaltiCode