Dvidešimt aštuntasis eilinis sekmadienis

 

Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: 'Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!' Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: 'Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves'. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“. (Mt22,1-14)

Popiežius: sporto kalba – visuotinė

 

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Specialiųjų olimpinių žaidynių judėjimo surengtų, Romoje šiomis dienomis vykusių, futbolo varžybų dalyvius ir organizatorius. Specialiųjų olimpinių žaidynių judėjimas, kuriame varžosi intelektinių sutrikimų turintys atletai, veikiantis 170 pasaulio šalių, šiemet mini 50 metų sukaktį. Sportas, - sakė popiežius, - tai visuotinė  kalba, peržengianti kultūrines, socialines, religines, taip pat kūno sveikatos ribas, sugebanti vienyti žmones, juos įtraukti į bendrą žaidimą ir kai laimima, ir kai pralaimima.

Popiežiaus homilija. Būkime budrūs; nežaiskime pagal velnio taisykles

 

Neišleiskime iš akių nukryžiuotojo Jėzaus, kad jis mus saugotų nuo supasaulėjimo, darykime gerus darbus ir sergėkime savo širdį, būkime budrūs, - kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, pasakojančią kaip Jėzus išvaro netyrąsias dvasias. Netyrosios dvasios lėtai įeina į mūsų gyvenimą, mus suvedžioja, suvilioja mus keisti kriterijus, atitolina nuo Dievo, veda į supasaulėjimą, padaro drungnais krikščionimis. Būkime budrūs, sakė popiežius, nežaiskime pagal piktosios dvasios taisykles.

„Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“ (Mt 22, 14)

 

Spalio 15 d. sekmadienio Evangelijoje Jėzus palyginimu apie karalaičio vestuves primena dangišką amžinybės puotą, kuri yra parengta kiekvienam iš mūsų.  Tačiau puotos karaliaus, išvydusio svečią neapsirengusį vestuvių drabužiu, ištartis aiški: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mt 22,13). Būtinas iškilmių drabužis – tai Dievo akyse žmogaus malonės būklė, kuri yra būtina sąlyga patekti į dangaus karalystę.

Popiežius: „Mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumu“

 

Saugoti ir eiti pirmyn – tokia yra Bažnyčios misija, sakė Šventasis Tėvas, trečiadienio vakarą susitikęs su Katalikų Bažnyčios Katekizmo paskelbimo dvidešimt penktosioms metinėms skirto minėjimo dalyviais. „Dievo Žodis, sakė popiežius, yra dinamiškas ir gyvas, neįmanoma jo aiškinti siaurai ir nekintamai, nes tai sumenkintų Šventosios Dvasios veikimą“. Kalbėdamas apie Katekizmą, popiežius atkreipė dėmesį į jame pasmerktą mirties bausmę. Krikščionys pakeitė požiūrį į šią ekstremalią ir nežmonišką priemonę. Ji anksčiau buvo taikoma netgi popiežių valstybėje, nes požiūris į ją buvo labiau „legalistinis“ negu krikščioniškas. Tai nereiškia, kad buvo nutrauktas ryšys su savo praeitimi, bet buvo paprasčiausiai suvokta, kad gindama gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, Bažnyčia negali mirties bausmės pateisinti.

Liuteronai-katalikai: Vienybė - krikščionio pašaukimas

 

Kiekviena Bažnyčia atsineša iš praeities tiek teigiamos, tiek neigiamos atminties: neigiami dalykai pripažįstami ir patikimi Dievo gailestingumui, teigiami palaikomi ir nešami į ateitį, kaip padrąsinimas ar pastiprinimas būsimam keliui. Liuteronai ir katalikai pradėjo žengti svarbius žingsnius link vienybės jau prieš kurį laiką. Šiandien nei viena krikščionių bažnyčia nesijaučia svetima ekumenizmo judėjime: visos supranta, kad šiandien negalima likti abejingais kvietime vienybei, nes tai vienas konkrečiausių Evangelijos pritaikymų šiais laikais - kurti bendrystę.

24 valandos vardan religijos laisvės Paryžiuje

Ketvirtadienį Prancūzijos sostinėje rengiama akcija „24 valandos vardan religijos laisvės“. Labdaros organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“, po panašių akcijų Londone ir Rio de Žaneire, spalio 12 pavakare apšvies raudonai šviečiančiais žibintais garsiąją Montmartre baziliką, dedikuotą Švč. Jėzaus Širdžiai. Bazilika bus atdara tikintiesiems visą parą,

Pranciškus kviečia melstis už taiką: Visi gali būti taikos kūrėjai!

 

Popiežius, primindamas Marijos apsireiškimų Fatimoje jubiliejų, pakvietė kalbėti Rožinio maldą už taiką. „Nieko nėra neįmanoma, jei malda kreipsimės į Dievą“, pasakė popiežius Pranciškus trečiadienį, kreipdamasis į bendrosios audiencijos dalyvius. Šventasis Tėvas priminė, kad ateinantį penktadienį, spalio 13 dieną, pasibaigia paskutiniųjų Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtmečio minėjimas:

Popiežiaus katechezė: laukiame Viešpaties budriai, nepalaužiamai ir veikliai

Trečiadienio bendrosios audiencijos pradžioje, prieš pradedant katechezę, buvo perskaitytos eilutės iš Evangelijos pagal Luką 12 skyriaus, kuriose Jėzus pasakoja apie tarnus, budriai laukiančius grįžtančio šeimininko (Lk 12, 35 - 40). „Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius“, sako Viešpats, pridurdamas – „ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“.

Popiežiaus homilija. Dievo visagalybė – gailestingumas

Antradienio Mišių pirmasis skaitinys pasakoja apie pranašą Joną, kuris Dievo vardu ragina Ninivės miesto gyventojus atsiversti. Jie nusigręžia nuo pikto ir Dievas jų pasigali. Pirmadienio Mišių skaitinyje girdėjome, kad iš pradžių Jona nenorėjo imtis šios misijos, kad nuo jos bėgo. Trečiadienį skaitomoje tos pačios Jonos knygos ištraukoje bus sakoma, kad pranašas murmės, matydamas, kad Dievas pasigailėjo miesto gyventojų.

Atlaidai švęsti džiugiomis naujienomis

 

Sekmadienį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko tituliniai Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai. Šv. Mišias celebravo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas kan. Donatas Stulpinas, giedojo abiejų parapijų Sumos jungtinis choras. Po šv. Mišių ir po atlaidų surengtos pirmą kartą šioje parapijoje procesijos aplink bažnyčią, keletą sakralinės muzikos kūrinių atliko Daiva Gedvilienė. Jai vargonais akomponavo Paulius Poškus.

 

Dvidešimt septintasis eilinis sekmadienis

 

Jėzus kalbėjo aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams: „Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: 'Jie drovėsis mano sūnaus'. Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: 'Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą'. Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia. Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“. (Mt 21, 33-43)

Popiežius apie kunigų formaciją: pašaukimas, atsiliepimas, Dievo tautos malda

 

Reikia gerai parengtų Viešpaties vynuogyno darbininkų, tačiau kunigų formacijoje reikia visada atsiminti, kad pagrindinis formuotojas yra Dievas, sakė popiežius Pranciškus šeštadienį priimdamas vyskupus ir kunigų seminarijų vadovus, dalyvavusius šiomis dienomis vykusiame kunigų formacijai skirtame tarptautiniame suvažiavime, kurį surengė Dvasininkijos kongregacija. Esame tarsi trapūs moliniai indai, kuriuose nešiojamės mums suteiktą pašaukimo lobį. Kiekvienas kunigas yra pašauktas bendradarbiauti su jį nulipdžiusiu Puodžiumi, nes tik taip jis galės sėkmingai vykdyti jam skirtą pašaukimą skelbti Evangeliją. Popiežius paminėjo tris esminius formacijos elementus – tai paties pašauktojo, seminaristo ir vėliau kunigo pastangos, bendruomenės malda už pašaukimus ir už kunigus, o svarbiausia pasitikėjimas Dievo apvaizda.

„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia“ (Mt 21, 42)

 

 

Spalio mėnesio antrojo sekmadienio Evangelija primena, kad nėra didesnės žalos žmogui, kaip kasdienis verkšlenimas ir nedėkingumas. Jėzus palyginimu primena, kad vynuogyno šeimininkas yra Dievas, vynuogynas – tai Dievo tauta, o vynuogyno nuomininkai yra to meto Izraelio politikos ir religijos vadai. Šis palyginimas apie vynininkus-nuomininkus, kurie žiauriai pasielgia su teisėtais šeimininko atstovais ir net pačiu šeimininko sūnumi, atvykusiu pasiimti savosios vaisių dalies, primena ir mums pareigą šių dienų pasaulio gyvenimo kelyje vengti bet kokios klastos ir nuodėmės šešėlio. Mūsų dėkingumo Dievui ženklas yra kasdienis ir vaisingas gyvenimas Evangelija, o visa tai susideda iš ryto ir vakaro maldos, kurių esmė yra dėkojimas ir nepaliaujamas Dievo malonių prašymas bei meldimas.

Popiežius Gyvybės akademijai: vyro ir moters sąjunga atsakinga už pasaulį

 

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios Gyvybės akademijos narius, susirinkusius į savo kasmetinę sesiją. Šiemet jos tema: „Palydėti gyvybę. Naujos atsakomybės technologijų eroje“. Tad ir popiežius savo kalbą akademikams pradėjo nuo konstatavimo, kad šiuo metu pasaulyje vyksta sparti technologinė evoliucija, kurią turėtų lydėti savalaikė, nuo jos neatsiliekanti antropologinė analizė.

Popiežius: Gyvenimu liudykime Dievo Žodį

 

Šventąjį Tėvą Pranciškų aplankė Jungtinės Biblijos draugijos santykių su Bažnyčiomis komiteto nariai, kuriuos į Vatikaną palydėjo ir popiežiaus audiencijoje ketvirtadienį pristatė kardinolas John Olorunfemi Onaiyekan, vyriausias Nigerijos katalikų ganytojas, Abudžos metropolijos arkivyskupas. Jungtinė Biblijos draugija, bendradarbiaudama su daugiau kaip pusantro šimto Biblijos draugijų visame pasaulyje, įskaitant ekumeninę Lietuvos Biblijos draugiją, siekia, kad kiekvieną ieškantį Dievo Žodžio, pasiektų Biblija.

Popiežiaus bendroji audiencija. Krikščionis – vilties misionierius

 

Esame vilties misionieriai – tikime ir skelbiame, kad Jėzus iš meilės paaukojo už mus gyvybę ir Dievas jį prikėlė iš numirusių Velykų rytą, kad ir mes turėtume amžinąjį gyvenimą, - sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos katechezę. Pasak popiežiaus, spalio mėnuo yra labai tinkamas metas kalbėti apie krikščionis kaip vilties misionierius, nes šį mėnesį Bažnyčia ypatingai meldžiasi už misijas ir misionierius, o šį trečiadienį, spalio 4-ąją, liturgijoje minimas didis vilties misionierius šv. Pranciškus Asyžietis.

Krikščionis nėra nelaimių pranašas, - sakė Pranciškus. Krikščionybės esmė – Jėzaus mirties ir priskėlimo žinia. Jei Evangelijos sustotų ties Jėzaus palaidojimu, jos niekuo nesiskirtų nuo herojiškų personažų, paaukojusių gyvybę dėl kilnių idealų, biografijų. Jos būtų pamokančios, galbūt ir guodžiančios knygos, bet neskelbtų vilties.

Šv. Pranciškaus „tranzitas“ ir „Sidabrinė Rožė“

Italija trečiadienį mini savo dangiškąjį globėją Šv. Pranciškų. Jo šventės dienos, spalio 4-sios, liturgija Jėzaus žodžiais vadina jį vienu iš mažųjų, kuriems Tėvas atskleidė savo karalystės slėpinius; tą dieną skaitomi Jėzaus žodžiai iš Mato evangelijos: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams” (Mt 11, 25). Pasak šv. Jono Pauliaus II, Dievas Tėvas leido šv. Pranciškui pažinti karalystės slėpinius taip giliai ir jautriai, jog asyžiečio dvasinė patirtis tapo „atspirties tašku“ ir „šviesos šaltiniu“, amžių bėgyje įkvėpusiu nesuskaitomus tikinčiuosius. Šios patirties pasekmėje pranciškietiškas sąjūdis „išsiplėtė į visą Europą, persikėlė per okeanus, persmelkė daugelį kultūrų ir sužadino nenutrūkstantį gerųjų darbų žydėjimą, praturtėdamas nuostabiais krikščioniškojo šventumo vaisiais“.

Popiežiaus homilija. Prašykime malonės drąsai ir kantriai sekti Jėzumi

 „Atėjus metui, kai turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę“. Šią antradienio Mišiose skaitytą Evangelijos pagal Luką ištrauką, popiežius Pranciškus komentavo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

„Tiktai vieną kartą Jėzus sau leido kreiptis į Tėvą ir prašyti, kad atitolintų nuo jo kryžių. „Tėve, sakė jis Alyvų darželyje, jei įmanoma, atitolink nuo manęs šią taurę, tačiau tebūnie ne mano,  bet tavo valia“. Jėzus buvo klusnus Tėvo valiai. Buvo ryžtingas ir klusnus. Ir toks buvo iki galo. Viešpats kantriai vykdė tai kam buvo siųstas. Viską kantriai vykdė. Jis ne tik kentėjo už mus ant kryžiaus, bet taip pat davė kantraus keliavimo pavyzdį“.

Naujas Jėzaus įsakymas: meilė, kuri tampa tarnyste kitiems

 

Naujas Jėzaus įsakymas: meilė, kuri tampa tarnyste kitiems

Gyvybės ir kūrinijos dovanos išplaukia iš Dievo meilės žmonijai. Per jas Dievas suteikia mums savo meilę. Priklausomai nuo to, kiek atsiveriame ir Jį priimame, galime ir mes savo ruožtu tapti meilės dovana broliams. Popiežius Pranciškus šiais žodžiais kreipėsi į jį pirmadienį aplankiusius Italijos dovanojimo instituto atstovus, Italijoje spalio 4 dieną minimos Dovanojimo dienos proga.

Trys atspirties taškai: „Žodis“, „Duona“, „Vargšai“

 

Šventojo Tėvo vizitą Bolonijoje užbaigė Šv. Mišių auka su centrinės Italijos tikinčiųjų bendruomene. Popiežius homilijoje kalbėjo apie veidmainiškumą, apie kurį kalbama 26 eilinio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Vienas sūnus sako tėvui, kad eis dirbti, tačiau neina. Kitas sako kad neis, bet nueina. Jėzus pasakoja palyginimą, kalbėdamas su Rašto aiškintojais. Jėzus siūlo rinktis iš dviejų kelių, tačiau mes ne visuomet sugebame pasakyti jam „taip!“ savo žodžiais ir darbais, nes esame nusidėjėliai. Tačiau galime rinktis būti „keliaujančiais nusidėjėliais“ kurie klausosi Viešpaties, o kai nupuola – gailisi, ir vėl keliasi, kaip pirmasis sūnus. Arba galime rinktis būti „sėsliaisiais nusidėjėliais“, t.y. pasirengę teisintis bet kada ir kai apsimoka, tik žodžiais. Visa tai mums sako, kad nėra „moksliškai sukonstruotos“ krikščionybės, kuri leistų atlikti kai kuriuos priesakus dėl sąžinės ramybės. Krikščioniškas gyvenimas reiškia nuolankų ėjimą niekuomet nesustabarėjusia sąžine, visuomet ryšyje su Dievu. Jėzus smerkia gyvenimo dvilypiškumą, veidmainiavimą, klerikalizmą, atsiribojimą nuo žmonių. Raktinis žodis yra „atgailauti“. Atgaila padeda nesustabarėti, perkeisti mūsų „ne!“ Dievui į „taip!“ ir mūsų „taip!“ nuodėmei į „ne!“. Tėvo, kasdien švelniai prakalbančio į mūsų sąžinę, valią vykdysime tik atgaila ir nuolatiniu atsivertimu. Kiekvienas turime du kelius: arba būti atgailaujančiais nusidėjėliais,  arba nusidėjėliais veidmainiais. Svarbu ne bandymai pateisinti ir išsaugoti išorę, o prie Viešpaties priartėjanti širdis, kasdien kovojanti, atgailaujanti ir sugrįžtanti pas Jį. Nes Viešpats ieško tyrų širdžių, o ne tyrų išorių

Popiežius: Miestai tebūna Dievo gerumo ir švelnumo ženklu žmonėms

 

Popiežius paragino miestuose plėsti solidarumo ir žmonių broliškumo erdves, kuriose kiekvienas asmuo jaustųsi pripažintas. Šventasis Tėvas šeštadienį audiencijoje priimtiems Italijos savivaldybių asociacijos nariams patikino, jog „paskutinieji leidžia geriausiai suprasti tikrus miestų, socialinių ir egzistencinių periferijų poreikius, kaip ir netinkamus tariamus spendimus; leidžia pajusti neteisingumo pulsą, bet ir kelią jį pašalinti“. Pasak popiežiaus, reikia kurti bendruomenes, kurios užtikrintų visų pareigas ir teises pagal nenykstančią logiką, surišančią asmens interesus ir bendrąjį gėrį. Nes įnešant į visuomenės gėrį drauge laiduojamas asmens gėris, sakė popiežius.

Žiniasklaidos dienos tema: „fake news“ ir taikos žurnalistika

 

 „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,32). „Fake news“ (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika – tokią tema popiežius Pranciškus parinko būsimai Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai, kuri bus minima ateinančių metų gegužės 13-ąją.

Kasmet minėti šią dieną pasiūlė Vatikano II Susirinkimas 1963 m. paskelbtame dekrete apie socialinio komunikavimo priemones „Inter mirifica“. Pirmą kartą ji paminėta 1967 m. gegužės 7 d. – sekmadienį prieš Sekmines. Papročio minėti šią dieną sekmadienį prieš Sekines laikomasi ir dabar. Pasaulinės komunikavimo priemonių dienos tema kasmet paskelbiama rugsėjo 29-ąją, liturgijoje minint žiniasklaidoje dirbančių žmonių globėją arkangelą Gabrielių. Popiežiaus vardu parengta žinia pasaulinei dienai skelbiama sausio 27 d., minint žurnalistų globėją šv. Pranciškų Salezą.

Popiežius: neužmirškime Gailestingumo jubiliejaus

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios tarybos naujajam evangelizavimui skatinti narius, šiomis dienomis susirinkusius į savo kasmetinę plenarinę asamblėją. Šiai tarybai buvo patikėtas neseniai visoje Bažnyčioje švęsto Gailestingumo jubiliejaus organizavimas, dėl to ir popiežius penktadienio audiencijos metu sakytą savo kalbą pradėjo nuo jubiliejaus.

„Šventieji metai buvo malonės laikas, kurį visą Bažnyčią gyveno su giliu tikėjimu ir intensyviu dvasingumu. Tad neturime leisti, kad tas didis entuziazmas būtų atsikeistas ar užmirštas“, - sakė Pranciškus.

Popiežius: Arkangelai yra mūsų pašaukimo broliai

 

Šventieji arkangelai Mykolas, Gabrielius ir Rapolas yra tarsi mūsų pašaukimo broliai: jie stovi Viešpaties akivaizdoje, kad Jam tarnautų, Jį šlovintų, kad kontempliuotų Viešpaties veido šlovę. Tačiau Viešpats juos siunčia, kad palydėtų mus gyvenimo kelyje, pasakė popiežius rytmečio Mišiose penktadienį Šventosios Mortos namų koplyčioje Vatikane. Šventasis Tėvas pasiūlė paprastą maldą, kad prašytume šventųjų arkangelų užtarimo. Svarbus jų vaidmuo mums, esantiems pakeliui kelyje link išganymo.

Mes ir angelai turime tą patį pašaukimą: kartu bendradarbiauti Dievo išganymo plane, sakė popiežius šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo šventės dieną.

„Šis atsakė: „Nenoriu“, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti“ (Mt 21, 29)

 

Spalio mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie „du sūnus“ kiekvienam iš mūsų primins, kaip dažnai gyvenime esame pabuvoję ir vieno, ir kito sūnaus dalioje: paklusti Tėvo valiai, arba ne; ar ištarti „Taip“, bet elgtis priešingai. Pasirodo, kad viską sprendžia ne mūsų žodžiai, bet darbai. Būtent paskutinės akimirkos apsisprendimas dažniausiai yra tikriausias mūsų sielos veidrodis, atspindintis mūsų tikrąjį veidą.

Powered by BaltiCode