Reklama 2
Reklama 1

Jeigu nepavargstu prašyti

 

Dievo ir žmogaus santykis yra slėpinys. Mano širdies ryšys su Kūrėju. Nematomas ir niekam nežinomas. Širdimi aš kalbuosi su Dievu kaip su artimiausiu draugu. Ryšys su Dievu nulemia viso gyvenimo kokybę Be šio ryšio aš neatsakau nė į vieną gyvenimo prasmės klausimą. Dievas neslepia savo santykio su žmogumi – Jis užmezgė dar gerokai prieš Jėzų Kristų, bet meilės santykis prasidėjo Jam gimus šioje žemėje. Jėzus Kristus buvo ir yra su kiekvienu iš mūsų. Dievas priėjo labai arti. Būdama su savo Kūrėju gaunu dovanų, kurios padeda atskirti gėrį nuo blogio leidžia pažinti save, pamilti, priimti Dievo realybę. Dievo realybę, kurią pats Dievas ir apreiškė – gimdamas ir mirdamas ant kryžiaus. Santykis sutvirtintas kryžiaus ženklu. Ir aš tvirtinu santykį su Dievu per Jo kryžių. Mano santykis su Dievu aprėpia Jo garbinimą, dėkojimą Jam ir prašymus. Dievo santykis su žmogumi yra meilės santykis. Tas santykis niekada nesibaigia.

Popiežius sekmadienio vidudienį: atsivertimas – naujo gyvenimo pradžia

 

Dievo gailestingumas mums sugrąžina ramybę, atnaujina mūsų gyvenimą, sakė popiežius prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas sekmadienio Evangeliją.

Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijoje kalbama apie nusidėjėlę moterį, kurią, sugautą svetimaujant, fariziejai atvedė pas Jėzų ir bandė jam paspęsti teisinės kazuistikos pinkles. Įstatymas reikalauja už svetimavimą nubausti mirtimi. O kaip pasielgs Jėzus?

Jo kūną suvokti kaip savąjį

 

Tikras Viešpaties kančios garbintojas širdies akimis turi taip žvelgti į nukryžiuotąjį Jėzų, kad jo kūną suvoktų kaip savąjį. (...) Tegu pagaliau šventajame mieste, tai yra Dievo Bažnyčioje, pasirodo būsimo prisikėlimo ženklai, ir tegu tai, kas turi įvykti mūsų kūnams, išsipildo mūsų širdyse.

Kaip atsirado Kryžiaus kelio stotys?

 

Viena iš populiariausių pamaldumo formų yra Kryžiaus kelio stotys (lot. Via Crucis), kuriose sekame Jėzaus Kristaus pėdomis jo kančios ir mirties įvykiuose. Sena tradicija byloja, kad po Kristaus dangun žengimo Mergelė Marija kasdien lankė Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo vietas. Kita tradicija teigia, kad Marija sekė Jėzumi ir jam nešant kryžių į Kalvariją. Nepaisant Marijos kasdienių praktikų, ji nesukūrė šiandien mums žinomo pamaldumo su konkrečiomis „stotimis“ ir maldomis, ji paprasčiausiai „laikė savo širdyje“ išganingą savo sūnaus kančią. 

Arkivysk. J. R. Carballo OFM: Matau pavojų vien veikti ir pamiršti būti

 

Kovo 30 d. Vilniuje vyko Pašvęstųjų brolių ir seserų simpoziumas, kuriame dalyvavo svečias iš Vatikano – Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų Kongregacijos sekretorius arkivyskupas José Rodríguezas Carballo OFM. Kongregacijos tikslas – stiprinti pašvęstąjį gyvenimą visame pasaulyje ir spręsti jam kylančias problemas, tad arkivyskupui nuolat tenka dirbti su įvairių kultūrų žmonėmis (po Lietuvos jis vyksta į Ispaniją, vėliau – į Šventąją Žemę ir Kolumbiją).

Popiežius: daug dialogo žiedų, jie duos vaisių

Grįždamas iš Maroko, 28-sios pontifikato tarptautinės kelionės, popiežius Pranciškus susitiko su žurnalistais lėktuve surengtoje spaudos konferencijoje ir atsakė į jam užduotus klausimus įvairiomis temomis: apie dialogą su musulmonais, apie su Maroko karaliumi pasirašytą pareiškimą dėl Jeruzalės, apie migrantus Europoje, apie kardinolo Barbarin nuteisimą Prancūzijoje, apie sąžinės laisvės eroziją krikščioniškos tradicijos šalyse, taip pat apie velnią.

Popiežius: visi tikintieji – Jeruzalės piliečiai

 

Popiežiaus lėktuve žurnalistams paminėtas dokumentas apie „Žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, kurį pasirašė su didžiuoju Al-Azhari imamu Ahmadu Al-Tayyebu vasario 4 d. Abu Dabyje, jau išverstas į lietuvių kalbą ir paskelbtas Lietuvos vyskupų konferencijos portale.

Juose yra Dievas

 

Tegu tikintieji ištiria savo sielas, tegu išbando slapčiausius savo širdies jausmus; ir jeigu patikrinę savo sąžines jie suras turį bent kiek meilės vaisių, tegu neabejoja, jog juose yra Dievas. Užtat, kad vis daugiau vietos savyje skirtų šiam svečiui, tegu vis labiau atsiveria neišsemiamo gailestingumo darbams.

Tikras džiaugsmas kyla iš laisvos ir pasitikinčios širdies

Toliaregiškai įžvalgus yra mūsų Dievas Tėvas. Jis leidžia savo vaikams braidžioti po nuodėmių klanus ir tapti panašiems į juose knibždančius gyvius, kad paskui, pamatę, kad priėjo gyvenimo liepto galą, kaip Evangelijoje (žr. Lk 15, 18) minimas jaunesnysis sūnus, imtų ir ištartų: „Gyvenimas be Dievo – kelias į  krachą, o iš širdies kylantis šauksmas, prašant Jį pasigailėjimo, – išsigelbėjimo inkaras...“

Popiežius Maroke: krikščionio misija yra būti meilės raugu, o ne užimti erdves

 

Sekmadienio ryte popiežius Pranciškus Rabato katalikų katedroje susitiko su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, kitų krikščioniškų Bažnyčių Maroke – protestantų, ortodoksų ir anglikonų delegatais. Šventojo Tėvo apmąstymo centre buvo krikščioniško gyvenimo esmė tokiame krašte kaip Marokas, kuriame krikščionys sudaro nedidelę mažumą musulmonų daugumos visuomenėje. Tai gali būti sunku, pripažino popiežius. Tačiau krikščioniškas gyvenimas nėra skaičiai, o misija. Krikščionis pašauktas būti palaiminimų ir broliškos meilės raugu ten, kur gyvena.

Ketvirtasis gavėnios sekmadienis

 

Sugrįžti – tai dovana, Dievo malonė, kurios Jis niekuomet negaili žmogui. Tik tada, jei atrandame drąsos pažvelgti į savo žaizdas, neišsigąsti į sugrįžimą vedančio kelio, galime būti tikri, jog ir Tėvas mus „pažins iš tolo“ ir ateis pas mus. Dievas niekuomet nepaliauja ėjęs pas žmogų.

Baigėsi Šventojo Tėvo kelionė Maroke

Šventasis Tėvas, po Mišių išvykęs į Rabato oro uostą lydimas karaliaus ir jį kelionėje lydinčiųjų kardinolų ir prelatų, dar kartą padrąsino Maroko katalikų bendruomenę „pasilikti dialogo su mūsų broliais ir seserimis musulmonais kelyje“

Popiežius atsisveikino su Maroku po sekmadienio Mišių, kurias aukojo Rabate, Markoko monarcho dėdės Moulau Abdellaho vardo sporto stadione.

Popiežiaus žinia Marokui: kartu su migrantais kurkime solidaresnį pasaulį

Popiežius video žinioje pasveikino Marokiečių tautą, kurią aplankys šį savaitgalį, kovo 30–31 dienomis.

„As-Salamu Alaikum! Ramybė jums! – netrukus atvykstu į jūsų brangų kraštą su dviejų dienų vizitu. Dėkoju Dievui už šią man suteiktą galimybę. Dėkoju karaliui Mohamedui VI už pakvietimą ir Maroko pareigūnams už paslaugų bendradarbiavimą.

Jo lūpose nebuvo rasta klastos

 

Kristus kentėjo ir jo rankose nebuvo neteisybės, jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nebuvo rasta klastos, tačiau už mūsų atpirkimą jis pakėlė kryžiaus kančią. Jis vienintelis iš visų žmonių Dievui siuntė nesuteptas maldas, net kentėdamas ant kryžiaus meldėsi už savo persekiotojus: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.

K. Wilczyńskis: „Islamas – tikrovė, sunkiai sutelpanti į vieną dėžę“

 

Neseniai grįžęs iš Jungtinių Arabų Emyratų, šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankysis dar vienoje musulmoniškoje šalyje – Maroke. Nors lietuvius ši Šiaurės Afrikos valstybė labiausiai domina kaip atostogų vieta, popiežius vyksta ne poilsiauti. Po oficialių susitikimų su valstybės vadovais ir diplomatiniu korpusu, Pranciškus susitiks su migrantų grupe, aplankys socialinį centrą Temaroje, bendraus su kunigais bei pašvęstojo gyvenimo nariais, Ekumenine bažnyčių taryba. Viešnagę vainikuos sekmadienio šv. Mišios stadione.

Nors mūsų tebūtų ir truputis

 

1945 m. kovo 28 d. Pucke (Lenkijoje) mirė Dievo tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas. 

Artimo meilės ir tiesos kankinys kunigas Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkoniuose, Panevėžio apskrityje. Besimokydamas gimnazijoje padėjo silpnesniems moksleiviams ir taip užsidirbdavo lėšų pragyvenimui ir mokslui.

Popiežius priėmė LR prezidentę D. Grybauskaitę

Kovo 28 dieną, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Kaip nurodoma prezidentūros pranešime, „Prezidentė veža Lietuvos žmonių padėką Šventajam Tėvui už vizitą į Lietuvą – ypatingą dovaną, mūsų šaliai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, už dėmesį tautos istorijai ir nepaprastą vienijantį jausmą, kurį tomis rugsėjo dKaip nurodoma prezidentūros pranešime, „Prezidentė veža Lietuvos žmonių padėką Šventajam Tėvui už vizitą į Lietuvą – ypatingą dovaną, mūsų šaliai minint valstybingumo atkūrimo šimtmetį, už dėmesį tautos istorijai ir nepaprastą vienijantį jausmą, kurį tomis rugsėjo dienomis patyrė mūsų žmonės.“

Jonas Bosko – šventas pedagogas

 

1. Jonas Bosko mirė Turine 1888 m. sausio 31 d. Per beveik 73 savo gyvenimo metus jis buvo gilių ir sudėtingų politinių, socialinių ir kultūrinių pokyčių liudininku: revoliucinių judėjimų, karų, masinės kaimo gyventojų į miestus migracijos. Visi šie veiksniai turėjo ryškų poveikį žmonių gyvenimo sąlygoms, ypač neturtingiausių sluoksnių. Suspeisti miestų pakraščiuose neturtingi žmonės, ypač jaunimas, tapo išnaudojimo ar bedarbystės aukomis: intensyvaus asmeninio, moralinio, religinio ir profesinio vystymosi laikotarpiu jie neturėjo tinkamo vadovavimo ir dažnai buvo visiškai apleisti. Jautrūs bet kokiems pokyčiams jaunuoliai jautėsi nesaugūs ir sumišę. Tradiciniai auklėjimo būdai susvetimėjusios žmonių masės akivaizdoje tapo bejėgiai; su naujais iššūkiais bandė susidoroti įvairūs filantropai, auklėtojai, dvasininkai. Iš jų tarpo savo aiškiu krikščionišku įkvėpimu, drąsia iniciatyva, sparčiu ir energingu veiklos mastu Turine išsiskyrė kun. Bosko.

Melstis dvasia ir tiesa

Ateis valanda, kalbėjo Viešpats, kai tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Dievas yra dvasia, todėl jis ieško tokių garbintojų.

Mes esame tikrieji garbintojai ir tikrieji kunigai, mes meldžiamės dvasia ir dvasia aukojame maldą, Dievui malonią ir priimtiną atnašą, kurios jis ieško, kurią jis sau yra numatęs.

Bendroji audiencija. „Kasdieninės duonos duok mums šiandien“

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavę maldininkai klausėsi vienuoliktosios popiežiaus Pranciškaus katechezės skirtos „Tėve mūsų“ maldai. Šioje prieš kelis mėnesius pradėto ciklo dalyje buvo komentuojamas prašymas duoti duonos.

Prašymas duoti duonos, kuriuo prasideda antroji „Tėve mūsų“ maldos dalis, panašus į elgetos maldavimą, sakė Pranciškus. Evangelijose dažnai minimi kenčiantys žmonės, prašantys, kad Jėzus juos pagydytų, grąžintų regėjimą, prikeltų mirusįjį. Jėzus nėra abejingas jų kančiai. Dauguma Jėzaus padarytų stebuklų yra atsakas į šiuos maldavimus. Jėzus ir mus moko šitaip karštai maldauti Dievą pagalbos.

Popiežius aplankė Laterano universitetą

 

Šiandien viešpataujanti mąstysena dedasi kultūringa, bet iš tiesų yra laukinė, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą, prieš vizitą Romos merijoje, aplankęs Laterano universitetą.

Universitete vadovautoje biblinėje meditacijoje – Lectio divina – popiežius komentavo Danielio knygos trijų jaunikaičių maldą, kurią girdime trečiosios gavėnios savaitės Mišių pirmajame skaitinyje. Trys jaunuoliai įmesti į ugnį, tačiau liepsnos jų nepraryja. Jie meldžiasi, pasitiki Dievo gailestingumu ir Dievas juos saugo.

Popiežius Kapitolijuje: Roma pašaukta būti švyturiu

Antradienį, kovo 26-ąją, popiežius Pranciškus aplankė Kapitolijų. Taip vadinama viena iš septynių Romos kalvų ir istorinė Romos mero bei tarybos būstinė. Popiežiaus vizitas prasidėjo 10 val. 30 min. ir truko dvi valandas. Atvykęs į Kapitolijų, popiežius su mere Virginia Raggi įžengė į Senatoriaus rūmus, kurie pastatyti ant Romos imperijos archyvo (tabularijaus) pamatų. Apžiūrėjęs kelis rūmų kambarius, apžvelgęs viename iš jų atsiveriantį didingą senosios Romos griuvėsių peizažą, kuriame išsiskiria Flavijų amfiteatro, dažniau vadinamo Koliziejumi, siluetas, Pranciškus įžengė į Julijaus Cezario salę. Čia saugomas I amžiaus prieš Kristų Cezario biustas, joje šiandien renkasi Romos miesto taryba.

Powered by BaltiCode