„Swedbank“ įspėja, kad prisitaikydami prie bankinių paslaugų pokyčių, sukčiai griebiasi naujų apgaulės būdų. Paskelbus informaciją apie 2016 m. balandį įsigaliosiančius naujus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, sukčiai šįkart nusitaikė į saugumo kodų korteles naudojančius gyventojus.

Nuo šiol Lietuvos pašto finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose bus galima įsigyti TICKET MARKET platinamų bilietų į įvairius kultūrinius ir sporto renginius.

„Savo klientams Lietuvos paštas siūlo itin platų finansinių paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. „PayPost“ skyriaipatogiai pasiekiami tiekdidmiesčių, tiek mažesnių miestų gyventojams.

Šiuo metu Aplinkos ministerija baigia rengti Vandenų srities plėtros 2016-2021 m. programą, kuri numato, kaip sumažinti potvynių riziką ir užtikrinti šios rizikos bei padarinių valdymą visoje šalyje. Planuojama apsaugoti daugiau kaip 10 tūkst. ha per potvynius užliejamų apgyvendintų teritorijų. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, iki 2021 m. įgyvendinus visas numatytas apsaugos priemones, nuo potvynių turėtų būti apsaugoma apie 25 tūkst. gyventojų.

Žuvinto pelkės pakraštyje penktadienį jau garsiai klykavo pirma guvi pempė. Tai pati ankstyviausia pavasarinio parskridimo registracija pirmajame šalies gamtos rezervate per visą daugiau nei pusės šimto metų stebėjimų laikotarpį.

Matyt, nutarusi aplenkti artėjančios šilumos bangą, pempė nustebo radusi dar šiek tiek sniego. Kaip tyčia, Žuvinto apylinkėse iš vakaro pasnigta, nors tai tik menka plutelė, kurios per savaitgalį visiškai neliks. Pievose įšalas neišėjęs, bet gerokai atitirpusioje žemėje pempė kaip nors prasimanys maisto. Lengvas šaltukas naktimis to paukščio labai negąsdina. Iki šiol ankstyviausia pempių parskridimo data laikėme 1989 metų vasario 7 d., pirmoje vasario pusėje pempės registruotos ir 1990 bei 2001 metais.

Generalinė prokuratūra, gavusi Žemės ūkio ministerijos prašymą ištirti maisto nepasiturintiesiems pirkimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo vykdant šį pirkimą.

„Dar praėjusiais metais tiek valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vadovybei, tiek valdybai sakiau, kad skirtų ypatingą dėmesį šiam pirkimui, ministerija turėjo nuogąstavimų dėl produktų kainų, todėl rekomendavome atlikti rinkos tyrimus ir kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą. Esama situacija manęs netenkina, todėl kreipėmės į teisėsaugos institucijas tam, kad būtų įvertintos pirkimo procedūros ir tiekėjų veiksmai, o galimai kalti asmenys – patraukti atsakomybėn“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Vadinamoji aplinkosaugininkų dispečerinė, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centras (Centras), sausio mėnesį gavo 985 gyventojų pranešimus apie aplinkosauginius pažeidimus. Daugiausia pranešimų, kaip ir ankstesniais mėnesiais, sulaukta iš didžiųjų Lietuvos miestų. Dažniausiai skambino vilniečiai – 247 kartus. Kauniečiai – 172, klaipėdiečiai – 137, šiauliečiai – 94 kartus.

Keldami sau klausimą, kokią norime matyti valstybę, grįžtame prie žmogaus, kuris kurs mūsų valstybę ateityje – jis turi būti išmintingas, kūrybingas ir jaustis tvirtai, nes pasaulyje konkurencija kuo toliau, tuo labiau bus paremta žmonėmis. Apie švietimo įtaką konkurencingumui ir su tuo susijusį mokytojo vaidmenį šiandien vykusioje LPK organizuotoje diskusijoje kalbėjo užsienio ekspertai ir Lietuvos švietimo atstovai.

      Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga visoje Lietuvoje. Vasario 3 d. duomenimis, iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemija paskelbta jau 13 savivaldybių, artimiausiu metu ji gali būti paskelbta dar keliose savivaldybėse. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis didėja ir Telšių apskrityje, taip pat Mažeikių rajone.

      Į „Būdo žemaičių“ redakciją kreipėsi mažeikiškis, susirūpinęs dėl Melioratorių parkelyje esančio tvenkinio, kuriame, pasak jo pilna nugaišusių žuvų. Jį domino, kodėl taip atsitiko, kas turėjo pasirūpinti šio tvenkinio gyvūnija.

Pastebėjo nugaišusias žuvis

      Pasak mažeikiškio Virginijaus Sungailos, jį sukrėtė Melioratorių parkelyje pamatytas vaizdas: „Tvenkinyje pilna nugaišusių žuvų. Vaikai jas ima ir mėto. Prie jų puola katės. Kreipiausi į Savivaldybės merą, žadėjo po pusvalandžio sutvarkyti, bet man įdomu, kas kaltas dėl tokios situacijos ir kas tai turėtų sutvarkyti.“

Pastaraisiais metais ir ypač po taikiai praėjusių Prezidento rinkimų pastebimas progresas Baltarusijos vidaus ir užsienio politikoje, taip pat santykiuose su tarptautinėmis finansinėmis struktūromis, tačiau tai nemenkai kontrastuoja su blogėjančia vidaus ekonomikos situacija. Apie verslo ir investicinę aplinką Baltarusijoje vasario 4 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame specialiame posėdyje kalbėjo Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius ir advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujanti partnerė Baltarusijoje Darija Žuk.
Kalbėdamas apie verslo plėtrą Baltarusijoje, ambasadorius išskiria santykinius Baltarusijos pranašumus, kurie, nepaisant gana sudėtingos šios šalies vidaus ekonominės situacijos, gali tiek vietos, tiek investuojančiam verslui sukurti papildomas pridėtines vertes: darbo jėgos kaštai, resursų dydis ir kaina, santykinai maža konkurencija kai kuriose sferose.

Vakar posėdžiavusi Atliekų tvarkymo programos taryba aptarė šios programos lėšų naudojimo 2016 m. priemonių planą. Kaip sakė tarybai vadovaujantis aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, itin daug dėmesio skiriama antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūrai plėtoti. Todėl šiemet, kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis programos lėšų – apie 1,23 mln. eurų – bus skirta pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, kuriuos įsigis savivaldybės, ir savivaldybių teritorijose surinktoms bešeimininkėms padangų atliekoms nugabenti į jų tvarkymo vietą. Šis tarybos pasiūlymas pateiktas aplinkos ministrui tvirtinti.

Tiems, kurie dėl keleto papildomų eurų parduoda senus, nebevažiuojančius automobilius nelegaliems automobilių ardytojams, vėliau gali tekti liudyti teismuose.

Pasvalio rajono apylinkės teismas šių metų sausio mėnesį paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kur vienas asmuo, neturėdamas leidimų veiklai, neįsteigęs įmonės, neturėdamas teisės vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo, neužsiregistravęs atliekas tvarkančių įmonių registre ir neturėdami šiai veiklai vykdyti reikalingo leidimo, kartu su dar dviem asmenimis įsigijo daugiau nei 400 automobilių iš fizinių ir juridinių asmenų. Tiriant bylą buvo apklausiama daugybė automobilius pardavusių asmenų, jiems teko dalyvauti apklausose policijoje bei teisme. Nusikaltusiems asmenims skirta bauda.

Vakar Europos Parlamentas (EP) pritarė Europos Komisijos siūlymui leisti lankstesnes dyzelinių automobilių taršos ribas, nors jo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ir siūlė jį atmesti. Tai leis nedelsiant imtis skatinti tokių automobilių gamintojus mažinti su išmetamosiomis dujomis išmetamą azoto oksidų kiekį. Šis EP sprendimas, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, uždegė „žalią šviesą“ pradėti kontroliuoti dyzelinių automobilių keliamą taršą realiomis važiavimo sąlygomis, o ne kliautis tik laboratorijose gimstančiomis išvadomis.

Sausio 2–24 dienomis Vilniaus Litexpo parodų ir kongresų centre įvyko jau 4-oji tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda ADVENTUR–2016. Joje antrą kartą dalyvavo Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro (MTVIC) direktorė Jolanta Gintalienė, taip pat Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris ir vyr. fondų saugotoja Raimonda Ramanauskienė.

Vasario 27 d., šeštadienį, 11.00 val. Mažeikių rajono savivaldybės posėdžių salėje (Stoties g. 18, II aukšte) visi, kam brangi lietuvių kalba, vėl turės progą pasitikrinti savo žinias dešimtajame Nacionalinio diktanto konkurse. Diktanto tekstas bus skaitomas per LRT radiją (buvusi LRT radijo pirmoji programa).

Vasario 3 d., eidamas 88-uosius metus, mirė Mažeikių rajono savivaldybės garbės pilietis, garsus Lietuvos dirigentas, orkestrų vadovas, profesorius Saulius Sondeckis.

S. Sondeckis gimė 1928 m. spalio 11 d. Šiauliuose Lietuvos politinio veikėjo Jackaus Sondeckio ir Šiaulių berniukų gimnazijos mokytojos Rozalijos Sondeckienės šeimoje.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais, aptarė, kokios teisinės priemonės padėtų užtikrinti šalies gyventojų socialinį saugumą, sumažintų atskirtį, smurtą ir destruktyviąją Lietuvos statistiką. Šiuos tikslus Prezidentė įvardija vienais svarbiausių valstybės prioritetų ateinančiais metais.
„Lietuvoje šiandien daugėja socialinių įtampų dėl smurto prieš vaikus, patyčių, atskirties. Turime nedelsdami padėti tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Todėl būtina iki rinkimų koncentruotis ties visuomenei svarbiausiomis sritimis - priimti socialinės atskirties mažinimui svarbius sprendimus ir sukurti vieningą vaikų teisių apsaugą šalyje“, - sako Prezidentė.

Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 1907 melagingi specialiųjų tarnybų iškvietimai. Tai – 8 procentais daugiau nei 2014 metais, kuomet tarnybos melagingai kviestos 1751 kartą.

Dažniausiai – 1828 kartus – kviesti policijos pareigūnai, 57 kartus –medikai, 22 – ugniagesiai. Dėl melagingų pranešimų apie visuomenei gresiantį pavojų nustatyta 40 įtariamųjų (2014 m. – 23), iš jų 39 – vyrai (2014 m. – 22) ir 8 nepilnamečiai (2014 m. – 3).

Apie tariamai padėtus sprogmenis pernai pranešta 81 kartą (užpernai – 42). Daugiausiai tokių pranešimų užfiksuota Vilniuje ir Kaune – atitinkamai 26 ir 12.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina ilgalaikę socialinę iniciatyvą „Knyga su sriuba“. Bibliotekos darbuotojos Ieva Gumuliauskaitė, Jolanta Kanapickaitė, Laura Lazurina, Angelina Pruckutė, Jūratė Remeikienė ir Evalda Sukackienė savarankiškai ar drauge su partneriais, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriais, lanko vienišus senolius, su jais bendrauja ir skaito knygas.

Nuo 2016-ųjų už parduodamą būstą ar žemę Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nereikia mokėti tuomet, jei šį turtą turite ne mažiau nei 10 metų. Dvigubai prailgintas terminas (jis buvo 5-eri metai) biudžetui naudos beveik neduos, o sumaišties – įneš. Ir kirs visų pirma per eilinių piliečių kišenes.

Taip teigė dauguma portalo Statybunaujienos.lt kalbintų specialistų ir žmonių, dalindamiesi mintimis apie nuo sausio 1 dienos įsigaliojusias GPM įstatymo pataisas.

Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento direktorė Rasos Virvilienės, įsigaliojus įstatymo pataisoms, „po 2016 m. sausio 1 d. parduodamam nekilnojamajam turtui GPM įstatymo nustatyta pajamų mokesčio lengvata galios tuo atveju, kai turtas nuosavybėje bus išlaikytas 10 metų”.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai – 115 vyrų ir 42 moterims. Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2535 asmenims, iš kurių daugumą  79,6 proc. (2017 atv.) sudaro vyrai ir keturis kartus mažiau moterų 20,4 proc. (518 atv.).

Daugiau nei pusė (55,4 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu:  37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai. Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. 16,6 proc. (26 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejų neužregistruota. Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2015) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje.

Vakar, vasario 3 d. pasirašiau potvarkį dėl VšĮ Širvintų ligoninės direktorės Laimos Meškauskienės atleidimo iš einamų pareigų. Tokią teisę man, kaip tiesiogiai išrinktai merei, suteikė Lietuvos Respublikos įstatymai ir pasitikėjimą manimi išreiškę 67 procentai Širvintų rajono rinkėjų.
Viešai reikalaudama paneigti interneto portale ir laikraštyje „Lietuvos žinios“ publikuotą informaciją „Atleisti ligoninės vadovę padėjo kavos aparatas“, informuoju, kad tie patys Lietuvos Respublikos įstatymai neleidžia man būti abejingai dėl sunkioje finansinėje situacijoje esančios įstaigos vadovės šiurkščių veiklos pažeidimų bei nerūpestingai atliekamų pareigų. Būtent tokį komentarą apie Laimos Meškauskienės atleidimą iš pareigų išplatino Širvintų rajono savivaldybė tiek „Lietuvos žinių“, tiek kitiems besiteiraujantiems žurnalistams.

Mažinti korupciją labiausiai suinteresuotas verslas, nes taip kuriamas pasitikėjimas, skatinama sąžininga konkurencija, užtikrinamos sąlygos valstybei tapti turtingesnei. Neskaidrūs viešieji pirkimai, įdarbinimas savivaldybėse ir joms priklausančiose įstaigose bei įmonėse pagal partinę liniją, eksportas į trečiąsias šalis – pagrindiniai korupcijos „ligos“ sopuliai, kuriuos gydyti ekspertai siūlo, visų pirma, perkeliant su tuo susijusią informaciją į elektroninę erdvę.

Vilniuje planuojant daugiafunkcio komplekso statybas, Taryba pritarė dalyvavimui projekte koncesijos  – viešojo ir privataus sektorių partnerystė – būdu. Daugiafunkcis kompleksas, kurį ketinama statyti ant Šeškinės kalvų, bus skirtas sveikatinimui, ugdymui, kultūros ir užimtumo skatinimui.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą architektui Algimantui Nasvyčiui.  Garsų architektą, visuomenės veikėją  nuspręsta pagerbti už įvairiapusę kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą, kuriant gražesnę sostinę. Architektas A. Nasvytis taps 14-uoju Vilniaus  garbės piliečiu.

Sausio pabaigoje Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkų taryba analizavo susidariusią padėtį Lietuvos švietimo sektoriuje. Profsąjungų teigimu, derybos apčiuopiamų rezultatų nedavė, todėl toliau rengiamasi streikuoti.

Derybų arsenalas išsemtas

Pasak LŠĮPS pirmininko pavaduotojos Judytos Čejauskienės, visas švietimo darbuotojams atstovaujančias profesines sąjungas stebina, kad įspėjamieji streikai, visos derybos apčiuopiamų rezultatų nedavė: „Lietuvos švietimui atstovauti ir ginti turėtų Švietimo ir mokslo ministerija, ministrė Audronė Pitrėnienė, deja, jų parengtos gairės, norminiai aktai realiai yra tik populistinis atsirašinėjimas. Nesilaikoma Vyriausybės lygmeniu pasirašyto susitarimo su socialiniais partneriais, eskaluojamas netikslus darbo užmokesčio dydis, kuris yra miražinis (turėtų būti), o ne realus, žadėtas atlyginimo pakėlimas juokingas – 15 metų stažą turintis mokytojas metodininkas, turintis pilną 18 valandos krūvį ir dirbantis minimaliu koeficientu, į kišenę įsidės 5 eurus 32 euro centus, tuo tarpu mokyklų vadovų atlyginimai kyla 89–90 eurų. Mokinio krepšelis realiai kilo tik 13 eurų, garsieji 41,6 milijono eurų, skirti švietimui, išbarstyti per įvairias programas. Darbo užmokesčio didinimui liko tik 10 milijonų, realiai ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimas visoms grupėms nuo sausio 1 d. vidutiniškai kilo tik 1,5 procento, iš viso nedidinami atlygiai dirbantiems vidutiniuoju koeficientu, o neturinčių kvalifikacijos ir jaunų specialistų švietime tik vienas procentas. Tokią padėtį premjeras Algirdas Butkevičius pavadino pasityčiojimu iš mokytojų.“

2016 metai dar tik žengia pirmus žingsnius, o įvairiose įstaigose ir biuruose bei, žinoma, mūsų namuose savo vietą surado tūkstančiai kalendorių: įvairaus dydžio ir paskirties, labai prašmatnūs ir dideli arba maži ir visiškai kuklūs. Šiandien taip mums įprasta ir reikalinga priemonė, be kurios kažin ar bemokėtumėm išsiversti, yra kalendorius.

Kalbant labai paprastai, kalendorius yra laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo mokėti skolas.

Artėjantys brandos egzaminai ir stojimai į aukštąsias mokyklas pamažu ima tampyti nervus ne tik absolventams ir mokytojams, bet ir atžalų ateitimi suinteresuotiems tėvams. Tačiau ne visi tėvai žino, kaip gali pagelbėti karjeros kelią besirenkančiam paaugliui. Specialistai siūlo mažiau brukti savo nuomonę ir daugiau klausytis, ką nori pasakyti vaikas.

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Šalyje yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka daugiau kaip 80 kv. m ploto. Didžiuliams plotams išlaikyti reikia milžiniškų lėšų, o vienam moksleiviui tenkanti suma savivaldybėse skiriasi daugiau kaip tris kartus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt net pakelti mokytojų atlyginimus.

Sausio 28-ąją Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas buvo sklidinas garbių svečių ir vaikų klegesio. Komisariate buvo neeilinė diena – įgyvendinus pernai gimusią idėją, duris atvėrė Saugaus eismo klasė. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo policijos komisariato viršininkas Imantas Motiejūnas ir Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys. Pirmieji į dažais kvepiančią klasę sugūžėjo ir pirmąją saugaus eismo, kupiną naudingos informacijos, pamoką joje turėjo „Ventos“ progimnazijos priešmokyklinio ugdymo klasės vaikai.