Kai mažyčio Klotztovo kaimelio, esančio Meklenburgo-Pomeranijos žemėje prie Baltijos jūros, besiribojančioje su Lenkija, gyventojas sumanė sutvarkyti savo seną namą, kuriam bent du šimtai metų, jis nenutuokė, kad darbai virs sensacingu archeologiniu atradimu. Nukasęs apie 20 centimetrų žemės prie durų, vyras aptiko granito plokštę su figūra, kurios iškalimo data siekia krašto evangelizavimo ištakas. Joje galbūt vaizduojamas senosios Pomeranijos apaštalas šv. Otonas iš Bambergo.

Tokią temą popiežius Pranciškus parinko būsimai, 2025 m. sausio 1 d. minėsimai Pasaulinei taikos dienai.

Dėl mažėjančio tikinčiųjų skaičiaus Vokietijoje vis dažniau pasitaiko bažnyčių uždarymo, naudojimo kitiems tikslams ar netgi griovimo atvejų. Ypatinga situacija susiklostė Paderborno arkivyskupijos Hernės mieste, kur per labai trumpą laiką viena po kitos buvo uždarytos trys – Šv. Konrado, Šv. Elžbietos ir Šv. Barboros – bažnyčios.

Popiežius laiške būsimiems kunigams, pastoracijos darbuotojams ir visiems krikščionims pabrėžia romanų ir poezijos skaitymo vertę asmeninės brandos kelyje, nes knygos atveria naujus vidinius horizontus, praturtina, padeda priimti gyvenimo iššūkius ir suprasti kitą.

Literatūros kūriniai – tai tarsi įžvalgos pratybos, – rašo popiežius, pažymėdamas, kad jie ragina dvasininką ir ganytoją, kaip ir visus kitus, leistisį vaisingą dialogą su laikmečio kultūra.

Po šimtmečio pertraukos į Stelmužės bažnyčios varpinę Zarasų rajone grąžintas varpas, jis šeštadienį vidurdienį suskambės pirmą kartą.

Anot savivaldybės pranešimo, varpą Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčiai padovanojo kolekcininkas Ramutis Petniūnas.

Pirmadienį, liepos 29 d., po pietų vykusia spaudos konferencija Romoje prasidėjo XIII Tarptautinės Mišių patarnautojų dienos, kurių pagrindinis renginys – susitikimas su popiežiumi – įvyks antradienio popietę Šv. Petro aikštėje.

Tikėjimo mokymo dikasterija patvirtino Italijos Komo vyskupijoje vieno vietos kataliko mistinės patirties pagrindu susiformavusį pamaldumą Švenčiausiajai Trejybei.

Apaštališkoji penitenciarija paskelbė dekretą, kuriuo popiežius Pranciškus suteikia galimybę gauti visuotinius atlaidus įprastomis sąlygomis (būti atlikusiam išpažintį, priimti Komuniją ir melstis popiežiaus intencijomis) seneliams, pagyvenusiems žmonėms ir visiems tikintiesiems, kurie Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga liepos 28 d. dalyvaus pamaldose, vyksiančiose visame pasaulyje.

Popiežius Pranciškus pirmadienio, liepos 1-osios rytą, vadovavo konsistorijai dėl naujų šventųjų skelbimo.

Konsistorijos metu priimtas sprendimas dėl penkiolikos palaimintųjų, įskaitant vienuolikos kankinių, kanonizavimo. Popiežiaus sprendimu, keturiolikos palaimintųjų vardai bus įrašyti į šventųjų sąrašą spalio 20 d. Dėl vieno būsimo šventojo – palaimintojo Karolio Akučio – kanonizavimo datos popiežius nuspręs vėliau.

Spaudos antraštės mirga nuo pranešimų apie religiniais vadinamus karinius konfliktus. Jau itin plačiai šnekama apie aktyvų Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį pateisinant ir net skatinant karą prieš Ukrainą. O Lietuvos Respublikos Seimo salėje vis įsiplieskia diskusijos dėl religinių bendruomenių statuso, persikėlusios ir į Europos žmogaus teisių teismą.

Sekmadienį, birželio 30-ąją, visose pasaulio vyskupijose yra renkama rinkliava, kuri skiriama popiežiui, vadinamasis „Petro skatikas“, padedantis jam ir jo bendradarbiams vykdyti misiją, atsiliepti į pagalbos prašymus, ypač ten, kur trūksta taikos, kur žemę nusiaubė sausra arba liūtys. Savo auka „padėdami popiežiui padėti“ tikintieji taip pat taip pat išreiškia vienybę su Šventuoju Sostu.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, birželio 24 d., paskyrė arkivyskupą Georgą Gänsweiną apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Popiežius Pranciškus žinioje aštuntajai Pasaulinei vargstančiųjų dienai, minimai maldai skirtais pasirengimo 2025 metų jubiliejui metais, kviečia skirti didesnį dvasinį dėmesį vargstantiesiems. Jiems reikia Dievo, bet taip pat ir mūsų, kad vargstantiesiems būtume konkretus Dievo artumo ir įsiklausymo ženklas. Žinios tekstą ketvirtadienį, birželio 13 d., paskelbė paties popiežiaus vadovaujama Romos kurijos Evangelizacijos dikasterija.

Šiandien, birželio 6 d., Šventasis Tėvas Pranciškus Šiaulių vyskupu koadjutoriumi paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupą augziliarą Darių Trijonį.

Vyskupas Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose.

Su juo, šventaisiais bus skelbiama dar keturiolika palaimintųjų ir kankinių, vyrų ir moterų. Dekretus dėl palaimintųjų užtarimu įvykusių stebuklų ir kitų Dievo tarnų krikščioniškųjų dorybių herojiškumo bei kankinystės ketvirtadienį, gegužės 23 d., paskelbė Šventųjų skelbimo dikasterija, be minėtųjų dekretų pranešusi ir apie kitas popiežiaus patvirtintas kanonizacijas.

Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė naujas normas dėl tariamų arba galimų antgamtinių reiškinių tyrimo, taip pat dėl tikinčiųjų, susiduriančių su tokiais reiškiniais, sielovadinio palydėjimo. Naujos normos įsigalios Sekminių iškilmės dieną, gegužės 19-ąją.

Jubiliejinės piligrimystės, malda šventovėse ir gailestingumo darbai – tai trys būdai, kuriais tikintieji galės gauti 2025-ųjų Šventųjų metų visuotinius atlaidus sau patiems arba juos skirti mirusiems artimiesiems.

Vyriausybė penktadienį posėdyje Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perdavė patalpas Vilniuje.

Kaip BNS nurodė Kultūros ministerija, religinei bendruomenei dešimčiai metų perduotas Antakalnyje esantis administracinis daugiau kaip 300 kv. metrų pastatas ir pagalbiniai statiniai.

Ketvirtadienį Šv. Petro bazilikoje koncelebruotomis Mišiomis baigėsi nuo pirmadienio vykęs tarptautinis sinodinis klebonų susitikimas. Prieš tai, ketvirtadienio rytą, klebonų susitikimo dalyvavus priėmė popiežius Pranciškus. Bažnyčiai Lietuvoje susitikime atstovavo Krekenavos klebonas kun. Gediminas Jankūnas.

Po savaitės, ateinantį ketvirtadienį, gegužės 9 d., per Šeštines, popiežius paskelbs Šventųjų 2025 m. bulę, kurioje pristatys pagrindinius jubiliejinių metų tikslus ir renginius. Kai kuriuos pasirengimo jubiliejui aspektus paminėjo arkivyskupas S. Fisichella balandžio 30 d. susitikime Romoje su spaudos atstovais.

Brangūs broliai ir seserys!

Pasaulinė maldos už pašaukimus diena kasmet kviečia mus apmąstyti brangią pašaukimo dovaną, kurią Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų, savo ištikimai keliaujančiai tautai, kad galėtume dalyvauti jo meilės plane ir įkūnyti Evangelijos grožį pagal skirtingą savo gyvenimo statusą.

„Pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai iš esmės yra ne kas kita, kaip pamaldumas meilei, kurią Dievas mums rodo per Jėzų“, – rašo popiežius Pijus XII enciklikoje „Haurietis Aquas“, skatinančiai praktikuoti šį pamaldumą. Šiais metais vienas iš istorinių šio pamaldumo centrų – Švenčiausiosios Širdies šventovė Burgundijos mieste Paray-le Monial – kviečia kartu minėti 350 metų jubiliejų, kuris jau prasidėjo.

Vis dažniau krikščionys dėl savo išpažįstamo tikėjimo susiduria su diskriminacija bei patyčiomis tiek darbo vietose tiek viešoje erdvėje. Šis procesas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje iki šiol krikščioniškomis laikytų šalių.

Dželos mieste, Sicilijos saloje, Atvelykio sekmadienį, kurį katalikų pasaulyje jau tapo įprasta vadinti Dievo Gailestingumo sekmadieniu, ir minint Maldos metus, prasidėjo Gailestingojo Jėzaus ikonos tarptautinė piligrimystė „Peregrinatio Misericordiæ“, kuri, pasak jos sumanytojų, keliaus po visą pasaulį ir truks beveik dešimtmetį.

Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs stačiatikiai šeštadienį Vilniuje rengia pirmąjį dvasininkų ir pasauliečių susirinkimą – Lietuvos egzarchato asamblėją.

Balandžio 8 d. paskelbta Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracija „Dignitas infinita“. Dokumentą, kuriame kalbama apie žmogaus orumą ir apie mūsų laikais dažnus jo pažeidimus, apžvelgia Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli.

Didžiojo ketvirtadienio, kovo 28 d., pavakare popiežius Pranciškus aplankė Romos Rebibbia moterų kalėjimą, susitiko su bausmes atliekančiomis moterimis ir kalėjimo personalu, vadovavo Paskutinės vakarinės Mišioms.

Per gavėnią mes buvome pagrindiniai veikėjai. Tada buvo mūsų maldos, aukos, atgailos laikas, o šią savaitę pagrindinis veikėjas yra Jėzus. Per gavėnią klausėme savęs, ką galime padaryti dėl Dievo, o šią savaitę su nuostaba kontempliuojame, ką Dievas padarė dėl mūsų.

Per audienciją Šventųjų skelbimo dikasterijos vadovui popiežius nurodė paskelbti dikasterijos pastaruoju metu parengtus dekretus dėl Bažnyčios kankinių, Dievo tarnų ir tarnaičių herojiškų dorybių ir stebuklų pripažinimo.

Kovo 19-ąją – popiežiaus Pranciškaus tarnystės iškilmingos pradžios 11-ųjų metinių dieną – Europos ir Amerikos knygynuose pasirodys knyga „Life. Mano istorija istorijoje“. Tai popiežiaus Pranciškaus autobiografija, kurią parašyti jam padėjo italas žurnalistas Fabio Marchese Ragona. Ketvirtadienį italų spaudoje buvo paskelbtas knygos anonsas su keliomis ištraukomis.