Reklama 2

Popiežius Pranciškus: „Krikščionis negali būti antisemitas“

 

„Krikščionis negali būti antisemitas. Mūsų šaknys yra bendros. Tai būtų tikėjimo ir gyvenimo prieštaravimas. Tuo tarpu esame pašaukti įsipareigoti, kad antisemitizmas būtų pašalintas iš žmonijos bendruomenės!“

Popiežius Pranciškus susitikime pirmadienį su Pasaulio Kalnų žydų kongreso delegacija prisiminė savo maldą Lietuvoje prie Vilniaus geto paminklo.

Popiežiaus homilija: Viešpačiui svarbu ne išvaizda, o širdis

 

Mišiose Vatikano bazilikoje melstasi už devynis kardinolus ir 154 arkivyskupus ir vyskupus. Prisimintas taip pat amžinatilsis vysk. Juozas Preikšas, Panevėžio vyskupas emeritas, miręs vasario 11 dieną.

Popiežius Pranciškus šeštadienio rytą aukojo Mišias už kardinolus ir vyskupus, mirusius per pastaruosius dvylika mėnesių. Su Šventuoju Tėvu koncelebravo daugelis Romos kurijoje ir popiežiaus vyskupijoje tarnaujančių kardinolų ir vyskupų.

Kam reikalinga išpažintis?

 

Tekstas perpublikuojamas iš žurnalo „Tapati“ 2017 m. vasaros numerio. 

Išpažintis šiuolaikiniam žmogui kelia nejaukumo jausmą. Dažnas atlieka ją tik kartą per metus, pareigos labiau verčiamas, nei širdies vedamas. Kam ji reikalinga ir kada ji būna tikra kalbamės su Šv. Ignoto bažnyčios kunigu, policijos kapelionu Algirdu Toliatu.

Popiežius Pranciškus apie tapatybę: „Tai klausimas visam gyvenimui“

 

„Žodis tapatybė, - sakė Pranciškus, - nėra lengvas“. Kas aš? Tai vienas iš rimčiausių klausimų: savęs pačių, kitų, Dievo ir istorijos akivaizdoje.

Lapkričio 1 d. Buenos Airėse baigėsi kelias dienas trukęs katalikiškos „Scholas Occurentes“ ir hebrajiškos „World Ort“ organizacijų surengtas 400 jaunuolių iš 30 skirtingų pasaulio vietų susitikimas. Abi šios organizacijos pagrindinį dėmesį skiria ugdymui.

Gedulinių giesmių giedotojai tiesia tiltus tarp gyvenimo ir mirties

 

Šiais metais įkurtos gedulinių giesmių giedotojų grupės „De profundis“ narius susiburti paskatino noras išsaugoti seną ir prasmingą giedojimo laidotuvėse bei geduliniuose minėjimuose tradiciją, senuosius, šimtmečiais nusistovėjusius liaudiško pamaldumo už mirusiuosius papročius bei muzikines jų raiškos formas.

„Nors šiandien šios tradicijos vis dar tebėra gyvos, pamažu išeinant senosios kartos giedotojams, jų puoselėjimas tolydžio silpsta, todėl būtina aktyviai veikti, kad šis nematerialus tautos kultūros ir jos dvasingumo paveldas neišnyktų“, – pastebi „De profundis“ narys RIMANTAS KLEVEČKA.

Ką reiškia krikščionių tikėjimas amžinuoju gyvenimu

 

Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Šiuos žodžius tariame per kiekvieno sekmadienio liturgiją kalbėdami Didįjį tikėjimo išpažinimą. Tačiau ar iš tikro šio prisikėlimo laukiame? Ir amžinojo gyvenimo? Statistiniai duomenys rodo, jog daugybė krikščionių, taip pat besilankančiųjų bažnyčioje, tikėjimo amžinuoju gyvenimu yra atsisakę ar bent laiko tai gana nepatikimu dalyku. Skaičiai atrodytų dar liūdniau, jei įsileistume į tokius klausimus kaip štai šis: ar tokiam laukimui mūsų gyvenime tenka koks nors praktinis vaidmuo? Ar galimybę gyventi amžinai laikome paguodžiančia ir gražia, ar tai mums lieka labai miglota bei netikra, maža to, gal net negeidautina? Hansas Ursas von Balthasaras taip apibūdino šį klausimą: „Atrodo, tartum šiuolaikiniam žmogui kažkas būtų perpjovęs sausgysles, kad jis nebegalėtų bėgti ankstesnio tikslo link, tartum jam būtų pakirpti sparnai, būtų sunykusi dvasinė transcendencijos juslė. Kodėl taip atsitiko?“. Žinoma, dėmesio, priešingai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, gyvenimui anapus mirties nestokojama ir šiandien. Ir šiandien tebėra gyvas noras vėl pamatyti mylimus žmones; nuojauta, kad teismas gali egzistuoti ir kad man kada nors gali tekti prieš jį stoti, neišvengiamai nusmelkia mus tada, kai rengiamės daryti tai, ką patys laikome neteisinga.

Ką turėtume žinoti apie šventųjų gerbimą

 

1. Šventųjų gerbimui Bažnyčioje kelią atvėrė kankiniai

Kanonizacijos pirmaisiais krikščionybės amžiais nevyko, buvo gerbiami persekiojimų metu nukankinti krikščionys. Saugant kankinių atminimą fiksuota kankinystės data, darbai  (kuo žmogus labiausiai pasižymėjo), kankinystės aprašymas ir vieta (kur jį galima pagerbti). Kankiniai buvo gerbiami ne ten, kur gimė, o kur mire. Tai atspindi lotyniškas posakis – sanguine mutavit patriam – per kraują pakeitė tėvynę.

Visi Šventieji

 

Šventumas – tai Dievo mums duotas pašaukimas, skirtas ne kai kuriems išskirtiniams asmenims, bet kiekvienam iš mūsų. Tai visuotinis pašaukimas, kuriuo esame kviečiami dalytis ir juo gyventi. Mes gyvename drauge, padėdami vieni kitiems ir eidami tuo pačiu keliu, mėgindami jame atpažinti tai, ką Viešpats Jėzus išsakė savo palaiminimuose. Palaiminti mes…

Kiek lietuvių tiki reinkarnacija, palaiko abortus ir vienalytes santuokas?

 

Amerikiečių tyrimų institutas „Pew Research Center“ spalio 29 dieną paskelbė analizę apie tai, kaip Vakarų ir Rytų europiečiai skiriasi religija bei socialinėmis pažiūromis.

Nurodoma, kad 2015-2017 metų laikotarpiu 34 Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse buvo apklausta beveik 56 tūkstančiai įvairaus amžiaus pilnamečių asmenų. Tyrėjai bandė „nufotografuoti“ ne vien šių šalių visuomenių religingumą, bet ir sąsajas su kai kuriomis temomis, dėl kurių pastaraisiais metais buvo plačiai ir aštriai polemizuojama.

Nėra tobulos šeimos, nes nėra tobulo žmogaus

 

Iš netobulų šeimų vis tiek sklinda geroji žinia – džiaugsmas pasauliui! Apie tai mąstau prisimindama devintąjį Pasaulio šeimų susitikimą, vykusį Dubline rugpjūčio mėnesį. Katalikų Bažnyčia kas trejus metus organizuoja milžiniško dydžio penkių dienų renginius šeimoms. Tris dienas vyksta kongresas, jame įvairių sričių pasaulinio lygio specialistai kalba šeimos klausimais. O renginio kulminacija prasideda ketvirtos dienos vakare – šeštadienį, kai šeimos susirenka į Šeimų festivalį, kas kartą nustebinantį savo programa (Dubline pasirodė River Dance, Andrea Bocceli bei... kurčiųjų ir „Didelių vilčių“ (benamių) chorai). Festivalyje apie kasdienį savo gyvenimą visada kalba penkios šeimos iš penkių žemynų. O viską vainikuoja sekmadienio šv. Mišios su popiežiumi! Dalijuosi keliomis mane palietusiomis mintimis iš šios šeimų šventės.

Kun. A. Toliatas: menas liečia širdis

 

„Pirkti paveikslus ir laikyti juos namuose manęs nedomina, tačiau kaip aš norėčiau, kad Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kuri dabar atgimsta Vilniaus centre, būtų meno kūrinių ir žmonės galėtų jais gėrėtis“, – apsilankęs sekmadienį Vilniuje uždaromoje „ukrainietiškojo Saukos“ Igorio Gubskio parodoje sakė kunigas Algirdas Toliatas.

Kunigas pripažįsta, kad menas liečia žmonių širdis, todėl provokuoja dvasinius ieškojimus ir padeda rasti atsakymus.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Marija Restituta Kafka

 

Spalio 29 d. minime pal. Mariją Restitutą (Heleną) Kafką. Ji gimė 1894 metais batsiuvio ir gėlių pardavėjos šeimoje ir gavo pasaulietinį vardą Helena. Kai Helenai Kafkai buvo dveji metai, ji su tėvais išsikėlė į Vieną. Jaunystėje ją kankino mikčiojimas, todėl ilgą laiką ji buvo pasišventusi tylėjimui. Helena Kafka dirbo virėja, vėliau – slaugytoja pranciškonių vienuolių globojamoje ligoninėje Lainze. 1914 metais įstojo į „Krikščioniškos meilės pranciškonių“ kongregaciją ir pasirinko vienuoliškąjį Marijos Restitutos vardą. Vėliau ji tarnavo Vienos ligoninės operacinėje, kur buvo mylima už savo draugiškumą ir energingą charakterį.

Pranciškaus homilija užbaigiant Sinodą: „Tęskime Dievo darbą Dievo būdu“

 

Nėra krikščioniška laukti kol ieškantys broliai pasibels į duris: turime patys eiti pas juos, nešdami ne save, bet Jėzų. Jis mus siunčia, kaip savo mokinius, padrąsinti ir pakelti savo vardu. Siunčia kiekvienam pasakyti: „Dievas tave prašo, kad leistum Jam tave mylėti“. Tačiau kiek kartų vietoj šios išlaisvinančios išganymo žinios nešėme save pačius, savo „receptus“, savąsias Bažnyčios „etiketes“.

Dvasinė trumparegystė

 

Žmonės gyvenimo paribyje. Vienas iš tokių – aklas elgeta Bartimiejus. Jis sėdėjo šalikėlėje, kai Mokytojas su mokiniais ėjo keliu. Neregys dėl savo negalios buvo atsidūręs už gyvenimo borto, o pasaulio Gelbėtojas visada esti savo meilės viršūnėje. Todėl artėjanti judviejų akistata mums byloja, kad turi įvykti kažkas svarbaus, nes, kai Dievas sutinka savo kūrinį, įsmeigusį vidinį žvilgsnį į Jį, pradeda trūkinėti aklumo  kalėjimo sienos, nes iš žmogaus vidinių gelmių ima nesulaikomai veržtis malonės banga, kurios sukėlėjas yra pats Viešpats...

Powered by BaltiCode