Klebonas Vytautas Rapalis: „Neįgalumą nuo pat vaikystės mačiau iš labai arti…“

 

„Nuo pat vaikystės iš labai arti mačiau sunkiai sergančiųjų ir neįgaliųjų, – pasakoja Vilniaus Žvėryno bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis. – Visi jie buvo man labai artimi žmones, kuriuos mylėjau ir kurių gailėjau visa širdimi. Prisimenu savo močiutę Liudviką, kuri pasilenkusi kruopščiai tepdavo tepalu reumato išsuktus kelio sąnarius, o po to, nepaisydama skausmų, tris kilometrus pėsčiomis sekmadieniais eidavo į bažnyčią. „Negaliu kitaip, – lyg atsiprašydama kartodavo ji. – Jėzus kentėjo ir aš kenčiu...“

Šv. Dominykas – maldos vyras

 

Šią katechezę popiežius emeritas Benediktas XVI perskaitė 2012 metų rugpjūčio 8 dieną.

Šiandien Bažnyčia mini šv. Dominyką Guzmaną, kunigą ir Pamokslininkų – dominikonų – ordino steigėją. Norėčiau iškelti aikštėn esminį jo dvasingumo aspektą – maldos gyvenimą.

Ką veikia brolis dominikonas vasarą?

 

„Ką broliai veikia vasarą? Tai labai platus klausimas! Ką aš veikiu vasarą? Į šį klausimą jau galiu atsakyti... Rugpjūčiui jau beveik įpusėjus visą savo vasarinę veiklą galiu sudėti į keturis žodžius – piligrimystė, susitaikinimas, poilsis, jaunimas“. Taip Romos dominikonų provincijos interneto portale rašo jaunas italas dominikonas br. Simone Tommaso Bellomo OP.

Žvelgti Prisikėlimo žvilgsniu

 

Kviečiame skaityti kun. Kęstučio Palikšos homiliją, sakytą per Atsimainymo šv. Mišias Grigališkojo choralo savaitėje Marijampolėje.

Viešpaties Atsimainymo šventė yra įrašyta bažnytiniame kalendoriuje, todėl iš to mes galime lengvai galime suprasti, jog tai svarbus įvykis. Mūsų laikais, kai vyksta kas nors svarbaus, yra pasistengiama, kad tuoj pat apie tai atsirastų pranešimų interneto portaluose: su nuotraukomis, dar geriau, jeigu su videoįrašais, nes tik tokiu būdu visuomenė supranta, jog šitas įvykis yra žinomas, vadinasi – svarbus. Šiandieną gali vykti didžiausi, gražiausi dalykai, bet jeigu apie juos niekas nerašo, nekalba, jų nerodo, tai jie praeina lyg nieko nebūtų atsitikę.

Rugpjūtį popiežius meldžiasi už šeimas

 

Kai kalbu apie šeimas, mintyse jas prilyginu lobiui. Kasdienio gyvenimo ritmas, stresas, taip pat įtampa darbe, institucijų abejingumas gali joms kelti pavojų. Negana tik kalbėti apie jų svarbą, bet reikia jas konkrečiai remti ir atitinkamomis šeimų politikomis padėti joms atlikti savo vaidmenį visuomenės labui.

„Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!“ ( Jn 6, 27)

 

Pirmojo rugpjūčio mėnesio sekmadienio Evangelija primena Dievo Apvaizdos buvimą žemiškų rūpesčių gausoje. Mes, kaip žmonės, esame pilni troškimų: maisto ir kitų žemiškų gėrybių – turto. Trokštame pripažinimo ir garbės; mylėti artimą ir būti mylimi. Mums taip svarbu, kad būtume išklausyti ir įvertinti, sulauktume paguodos ir ją teiktume kitiems. Bet į giliausius mūsų būties klausimus ir iššūkius atsako tik vienas Dievas, veikdamas neretai per artimo žmogaus buvimą ir jo išmintingą veiklos prisilietimą prie mūsų dvasios ir širdies pasaulio.

Šiandien prasideda registracija į popiežiaus vizitą

 

Nuo šiandien, rugpjūčio 1 d. 12 val., internetu galima užsiregistruoti į du svarbiausius susitikimus su popiežiumi Pranciškumi. Registracija reikalinga tik į rugsėjo 22 d. vyksiantį susitikimą su jaunimu Vilniuje, Katedros aikštėje, ir į šv. Mišias Kauno Santakoje rugsėjo 23 d. Nuorodą į elektroninę registraciją galima rasti tinklalapyje www.popieziausvizitas.lt. Kvietimai į susitikimus – nemokami.

Šv. Jokūbo keliu — į Trakus

 

Šv. Jokūbo dieną, liepos 25-ąją, lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių savivaldybių šeimą papildė Vilniaus savivaldybė. Miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą jungtis į Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją ir tapo 25-ąja šios 2016 m. gegužės 31 d. įsteigtos asociacijos nare. Pasak asociacijos vykdomojo sekretoriaus Žygimanto Gudišausko, tai labai lauktas ir svarbus sprendimas, nes sostinė yra pagrindinis lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje traukos taškas.

Stabmeldystės grimasos: Lietuva Dievo vietoje

 

Dainų šventėje ir Valstybės dienos metu reikšminguose oficialiuose renginiuose įvairių chorų  atliekamas dažnai skambėjo populiarus patriotinis Gyčio Paškevičiaus kūrinys pagal poetės Erikos Drungytės žodžius. Ne tik muzika, bet talentingai parašytas tekstas šį kūrinį padarė tokį populiarų. Paprasti ir suprantami, stiprų jausminį krūvį turintys, du kartus priedainyje kartojami žodžiai:

Ar Lietuva – vis dar Marijos žemė?

 

Smetonos Lietuvoje toks klausimas nebūtų kilęs, nes didžiajai gyventojų daliai tai būtų įrodymų nereikalaujanti tiesa. Praėjo nepilnas amžius, ir atrodo, lyg pasaulis būtų apsivertęs aukštyn kojomis. Tai, apie ką su pagarbia baime prabildavo vyskupai ir kunigai, dabar kaip pašaipą gali nuleisti bet kuris plačiaburnis. Jam ne tik nieko baisaus neatsitiks (bent jau šiame pasaulyje), bet jis dar susilauks ir dėmesio bei palaikymo už drąsą ir tradicijų laužymą.

„Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“ (Mk 6, 34)

 

Eilinių metų XVI sekmadienio Evangelijoje sutinkame Jėzų kaip rūpestingą Ganytoją, kuris ne tik reikalauja iš savo mokinių vienų ar kitų gyvenimiško charakterio savybių, bet ir jautriai pastebi mokinių nuovargį ir išsekimą. Esame žmonės, kurie turime kūną ir sielą. Vienodai reikia nuolat atnaujinti sielos ir kūno jėgas, idant gyvenimo kelionė būtų kokybiška, darni ir pilna prasmės.

Modernumas Bažnyčioje irgi tampa atgyvena

 

Šiandien, liepos 18 d., Šv. Petro kunigų brolija (FSSP) švenčia savo įkūrimo trisdešimtmetį. Tai tradicine (ekstraordinarinės Romos rito formos) liturgija paremta kunigų bendruomenė. Tai ne vienintelė tradicinės litugijos kunigų brolija Katalikų Bažnyčioje. Kristaus Karaliaus institutas, Gerojo Ganytojo institutas, Šv. Martyno bendruomenė, Pijaus X brolija – tai kelios  iš jų. Nors kunigais norinčių tapti vyrų skaičius dramatiškai mažėja, tradicinėse kunigų brolijose pastaraisiais metais matomas žymus pašaukimų augimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje numatoma, jog šiais metais 20 proc. visų kunigų šventimų sudarys tradicine liturgija paremtų seminarijų auklėtiniai. Apskritai Prancūzijoje kunigų šventimų  sparčiai mažėja: 58 vyskupystėse praeitais metais nebuvo nė vieno naujo kunigo.

Ką daryti su apleistomis bažnyčiomis?

 

Popiežiškoji kultūros taryba, Italijos vyskupų konferencija ir Popiežiškasis Grigaliaus universitetas Romoje pakvietė kultūros, architektūros ir kitus ekspertus įteikti pranešimus ir įsirašyti į tarptautinę konferenciją, kuri bus surengta šių metų lapkričio gale, Romoje. Jos tema: „Ar Dievas čia nebegyvena? Bažnyčių atsisakymas ir kitoks panaudojimas: temos ir perspektyvos“.

„Viešpaties Angelo“ malda: Mokinių stilius ir veidas

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus, remdamasis dienos evangeliniu skaitiniu, komentavo koks yra Jėzaus mokinių stilius ir veidas. Evangelijos pagal Morkų ištrauka (Mk 6,7-13) pasakojo apie tai, kaip Jėzus išsiuntė dvylika apaštalų, po du, į misiją. Tai tarsi „praktika“ arba pasiruošimas tam, kam jie bus pašaukti po Viešpaties Prisikėlimo ir Šventosios Dvasios galia.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Šv. Bonaventūras

Bonaventūras gimė Banjoregyje (Bagnoregio), netoli Orveto (Orvieto), Italijoje. Mokslininkai nesutaria dėl jo gimimo datos. Ji svyruoja nuo 1217 m. iki 1221 m. Jo, kaip vaiko-oblato, auklėjimas prasidėjo pranciškonų bendruomenėje, Banjoregyje. Kadangi buvo pasaulietis, persikėlė į Paryžių ir pradėjo studijas Menų fakultete. Gavęs šį laipsnį, įstojo į vienuolius.

Powered by BaltiCode