Popiežius Pranciškus Dievo gailestingumo sekmadienį su tikinčiaisiais sukalbėjo Velykų laikotarpio vidudienio maldą „Dangaus Karaliene“ ir pasveikino Atvelykio sekmadienio susitikimo maldininkus. Pranciškus paminėjo į Šv. Petro aikštę susirinkusius piligrimus iš Lietuvos ir kitų kraštų, sveikino Rytų krikščionis, balandžio 16 d. švenčiančius Velykas.

Praėjus šešiems dešimtmečiams po paskelbimo popiežiaus Jono XXIII enciklika “Pacem in Terris“ tebėra tarsi šiaurės žvaigždė, rodanti kelią tiems, kurie, ypač diplomatijos srityje, siekia skatinti dialogą tarp žmonių ir kurti taiką tarp tautų, Vatikano dienraščiui „L’Osservatore Romano“ duotame interviu tvirtina Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke arkivyskupas Gabriele Giordano Caccia.

Balandžio 13 dieną popiežius Pranciškus priėmė Italijos moterų vienuolijų vyresniųjų sąjungos nares, minėjusiais savo asociacijos 70–ąsias metines. Tai apvalus skaičius ir ilgas bei kartu nueitas kelias, už kurį reikia dėkoti Dievui, pažymėjo popiežius. 

Sekmadienį, liepos 23 d., minima III Pasaulinė senelių ir senolių diena. Popiežius parinko dienos temą, kurią balandžio 13 d. paskelbė Šventojo Sosto Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija.

Katalikiškos sveikatos institucijos privalo atminti, jog jų pašaukimas yra būti stokojančiųjų fronto linijose, pažymėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienį, balandžio 13 d., Italijos katalikų sveikatos institutų asociacijos atstovams.

Kaip Bažnyčia esame pašaukti atsiliepti ypač į pačių vargingiausiųjų, atmestųjų prašymus sveikatos sferoje, kaip ir į tų, į kurių poreikius neatsiliepiama dėl ekonominių ar kultūrinių priežasčių. „Jie mums yra patys svarbiausi, jie mums yra pirmieji sveikatos apsaugos prašančiųjų eilėje“, – patikino Pranciškus.

Kreipkimės malda į Kristų – „Dėl skaudžios savo kančios, būk gailestingas mums ir visam pasauliui“, – Dievo gailestingumo vainikėlio žodžiais trečiadienį meldė popiežius Pranciškus.

Balandžio 12 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie evangelizavimą ir apaštalinį uolumą, antrąją katechezę skirdamas apaštalo Pauliaus liudijimui. Apaštalas degė uolumu, bet taip pat žinojo apie pavojus.

Bažnyčios aktualijų apžvalgininko ir italų televizijos žurnalisto Fabio Marchese Ragona veikale apie apsėdimus „Egzorcistai prieš šėtoną“ pristatytas autoriaus pokalbis su popiežiumi Pranciškumi. F. M. Rangona kovo 11 d. knygynuose pasirodžiusiame, leidyklos „Piemme“ išleistame veikale teiravosi popiežiaus apie jo patirtis egzorcismų sferoje – apie apsėstuosius, velnio išvarymo patirtis, apie piktojo užpuolimus – taip pat Vatikane.

Sąvoka „namai“ reiškia ne tik fizinę erdvę, bet ir aplinką, kurioje žmogus jaučiasi laukiamas ir skatinamas augti. Nazareto centro paramos sistema remiasi psichologija, religija, dvasingumu, tai leidžia žmogui dirbti su savimi, su vertybėmis ir vidiniu gyvenimu.

Šiandien liturgija mus skatina iš naujo išgyventi susitikimą su prisikėlusiu Jėzumi, sakė popiežius Pranciškus Velykų antrosios dienos vidudienį komentuodamas Mišių Evangelijos skaitinį, pasakojantį, kaip moterys, Jėzaus mokinės, pirmosios Velykų rytą susitiko su Prisikėlusiuoju.

Khakan Costa iš Dakos arkivyskupijos Tejgaono parapijos pasakoja, kad jo šeimoje tokia praktika kaip neatsiejama gavėnios laikotarpio dalis: šeimos nariai pasninkauja, skaito Evangeliją ir aukoja pinigus Bažnyčios labdaros darbams.

„Verbų sekmadienio procesija Jeruzalėje praėjo taikingai. Be problemų praėjo ir kassavaitinė Kryžiaus kelio procesija. Viliamės, kad Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias Jeruzalėje irgi praeis be kliūčių“, – pareiškė Vatikano radijo perduotame pokalbyje Šventosios Žemės kustodas t. Francesco Pattonas OFM. Pasak pranciškono, maldininkai yra savotiškas garantas prieš smurtavimo apraiškas.

Popiežius Pranciškus Didžiojo ketvirtadienio rytą aukojo Krizmos Mišias su Romos vyskupijos kunigais Šv. Petro bazilikoje. Su Romos vyskupu koncelebravo per 1 800 Romoje gyvenančių kunigų, taip pat Romoje ir Vatikane tarnaujantys vyskupai ir kardinolai.

Balandžio 28–30 dienomis popiežius Pranciškus antrą kartą keliaus į Vengriją. Vengrijos ambasadorius Eduardas Habsburgas, visos Europos istorijoje pėdsakus palikusios Habsburgų giminės palikuonis, „Vatican News“ komentavo būsimą popiežiaus kelionę ir savo atstovaujamos šalies aktualijas.

Kontempliuodami Nukryžiuotąjį Kristų nusimeskime kaukes, išpažinkime, kad ir mes esame žaizdoti, padėkime šalia mūsų esantiems kenčiantiems žmonėms, kalbėjo popiežius Didžiojo trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams.

Pernai popiežius Pranciškus turėjo vykti į Mariupolį padėti išvesti civilius gyventojus ir Ukrainos karius iš Rusijos kariuomenės apgulto miesto. Tai atskleidė apaštališkasis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas.

Šventosios Žemės krikščionys ir ypač svarbiausių švenčių proga ją lankantys piligrimai turi galimybę minėti išganymo istorijos įvykius tose pačiose vietose, kur jie įvyko. Tai nepaprasta privilegija ir malonė, sakė Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas t. Francesco Pattonas, Didžiosios savaitė pirmadienį aukodamas Mišias Betanijoje.

Balandžio 3 dienos audiencijoje Italijos socialinio draudimo fondo (INPS) vadovams popiežius Pranciškus kalbėjo apie darbo orumą, palietė demografinės žiemos temą, bet visų pirma sveikino audiencijos dalyvius su jų atstovaujamos institucijos 125 metų jubiliejumi: ne kiekviena valstybė gali tuo pasigirti. 

Jeruzalėje, kaip kasmet, vyko dvi iškilmingos Verbų sekmadienio procesijos: viena – Šv. Kapo bazilikos viduje; kita – nuo Alyvų kalno į Jeruzalės senamiestį. Abiem vadovavo Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa.

Verbų sekmadienio Mišių pabaigoje, prieš palaiminimą, popiežius Pranciškus vadovavo tradicinei sekmadienio vidudienio „Viešpaties angelo“ maldai. Šia proga popiežius visiems padėkojo už artumą ir maldas šiomis dienomis, kai jis buvo ligoninėje.

Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės puolamo ir besiginančio krašto žmonių gyvenimui sunkiai pamatuojamos: be materialinės ir dvasinės paramos reikia psichologinės pagalbos, po solidarumo kelionės kovo mėnesį Ukrainoje pasakė Robertas Vitillo, Tarptautinės katalikų migrantų komisijos (ICMC) vadovas. Anot jo, kartu reikia melsti Dievą, kad jis padėtų mums vėl tiesti taikos ir pažangos kelius Ukrainoje.

Trečiadienio vakarą popiežius Pranciškus dėl kvėpavimo takų infekcijos buvo paguldytas į ligoninę.

Tikras krikščionis yra tas, kuri priima Jėzų į savo gyvenimą ir leidžia, kad Jėzus perkeistų jo širdį, sakė popiežius Pranciškus, tęsdamas bendrųjų audiencijų katechezę apie visiems skirtą apaštališkąjį pašaukimą. Šį trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius kalbėjo apie uolųjį Jėzus skelbėją apaštalą šv. Paulių.

Svarbiausias dalykas, kuriam dabar esame pašaukti, ir pagrindinė mūsų užduotis –nenuilstamai melstis už taiką, kuri tikrai ateis į mūsų kraštą, sakė Ukrainos lotynų apeigų katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas vyskupas Vitalijus Skomarovskis. Neseniai į šias pareigas išrinktas vyskupas praėjusį šeštadienį Berdyčivo M. Marijos šventovėje vadovavo pamaldoms, kuriomis buvo paminėtos Ukrainos paaukojimo Nekalčiausiajai M. Marijos Širdžiai metinės.

Šventosios Žemės krikščionys su nerimu rengiasi švęsti Kristaus kančios sekmadienį ir Didžiąją savaitę po pakartotinų antikrikščioniškų nepakantumo ir smurto epizodų. Kai kurie pastarosiomis dienomis nukreipti prieš katalikus: šaudyta į mokyklą, sudaužta šventovės statula, grasinta vienuolėms, trukdyta švęsti Mišias. Įtampos fone – prasidėjęs musulmonų ramadanas ir protestai dėl teisingumo reformos.

„Ko ieškote?” (Jn 1, 38) – šį Jėzaus klausimą girdime evangelisto Jono aprašytoje pirmųjų Jėzaus mokinių pašaukimo scenoje. Šis klausimas ir šiandien yra skirtas seminaristams, atsiliepiantiems į pašaukimą tarnauti Dievui ir žmonėms; jis skirtas ir ganytojams, atsakingiems už jiems patikėtos Dievo tautos dalies sielovadą. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo pirmadienį priėmęs seminaristus, seminarijų vadovus ir vyskupus iš pietų Italijos Kalabrijos regiono.

Sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinys yra himnas gyvenimui: Jėzus dovanoja gyvenimą net ir tada, kai atrodo, kad nebėra daugiau vilties, pažymėjo popiežius kovo 26 d. per tradicinį vidudienio maldos susitikimą su maldininkais Šv. Petro aikštėje. Pranciškus paragino įsigilinti į paskutinį prieš Velykas liturgijoje paminėtą Jėzaus stebuklą – Lozoriaus prikėlimą iš numirusių.

Penktadienio rytą popiežiui ir jo bendradarbiams sakytame tradiciniame gavėnios pamoksle kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap. kalbėjo apie liturgiją. 

Kaip kasmet per gavėnią, šiomis dienomis vyksta Apaštališkosios penitenciarijos surengti kursai nuodėmklausiams, kuriuose dalyvauja visų pirma tarnystę pradedantys kunigai. Šiemetinių kursų dalyvius ketvirtadienio rytą priėmė popiežius Pranciškus.

Evangelizuoti – tai ne tik skelbti, bet visų pirma liudyti Evangeliją. Apie šią taisyklę popiežius Pranciškus kalbėjo trečiadienio, kovo 22 d., rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams.

„Tęsdami apmąstymus apie apaštališkąjį pašaukimą, šiandien kalbėsime apie liudijimą, kuris yra pirmoji evangelizacijos priemonė“, – sakė Pranciškus, primindamas savo pirmtako popiežiaus šv. Pauliaus VI apaštališkąjį paraginimą dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje Evangelii nuntiandi. Šiame dokumente Paulius VI užduoda tris klausimus, į kuriuos kiekvienas iš mūsų turėtų atsakyti: „Ar tikime tuo, ką skelbiame?“, „Ar gyvename tuo, kuo tikime?“ ir „Ar skelbiame tai, kuo gyvename?“. Evangelizacija yra kur kas daugiau nei vien mokymo turinys ar moralinė žinia. „Evangelizacija, – sakė Pranciškus, – pirmiausia yra asmeninio susitikimo su Kristumi, įsikūnijusiu Žodžiu, liudijimas. Skelbti Evangeliją – tai kalbėti ir liudyti Dievą, kuris yra mums pažįstamas ir artimas.“ Pranciškus priminė garsiąją Paulius VI frazę, kad „mūsų laikų žmogus mieliau klausosi liudytojų negu mokytojų, o jei klausosi mokytojų, tai todėl, kad jie yra liudytojai“.

Liudijimas, pakartojo Pranciškus, – tai to, ką žmogus tiki, ką skelbia ir kuo gyvena, atitikimas. Kad mūsų žodžiai būtų įtikinami, negana tik kalbėti apie tikėjimo tiesas, bet reikia darnos tarp to, kuo tikime, ir to, kaip gyvename. Pasak popiežiaus, šiandien, deja, labai daug krikščionių sako, kad jie yra tikintys, tačiau gyvena kažkuo kitu. Ir tai yra veidmainystė. Kiek kartų esame matę, kad žmogus sekmadieniais dalyvauja Mišiose, o paskui gyvena su tikėjimu nederantį gyvenimą. Liudijimo priešingybė yra veidmainystė.

Liudyti tikrą krikščionišką gyvenimą reiškia eiti šventumo keliu. Pašaukimas eiti šiuo keliu – tai Dievo dovana, skirta ne nedaugeliui išrinktųjų, bet visiems. Šventasis Paulius VI mus moko, kad be šventumo mūsų skelbiami žodžiai neprasiskverbs į šiuolaikinių žmonių širdis. Bergždžios bus mūsų pastangos, jei evangelizuosime ne gyvenimu, o tik žodžiais.

Pasak Pranciškaus, taip pat nevalia pamiršti, kad evangelizacijos darbą turime pradėti nuo savęs pačių. Norėdama evangelizuoti pasaulį Bažnyčia turi visų pirma evangelizuoti save, eiti nuolatinio atsivertimo ir atsinaujinimo keliu, būti visada atsigręžusi į Dievą ir į žmones. Evangelizuoti save ir pasaulį – tai įsileisti į save Šventąją Dvasią, kuri yra pagrindinė evangelizacijos veikėja. Be Šventosios Dvasios galėtume tik reklamuoti Bažnyčią, bet ne evangelizuoti. Mūsų širdyse išlieta Šventoji Dvasia skatina mus evangelizuoti, ir tai yra tikroji Dievo vaikų laisvė. (jm / Vatican News)