Lietuvoje jau beveik tris mėnesius veikia viena pagrindinių e. Sveikatos sistemos dalių – elektroninis receptas (e. Receptas). Nors tai yra reikšminga ir popierizmą bei klaidų tikimybę mažinanti sistemos dalis, taip pat palengvinanti vaistų skyrimą ir įsigijimą, tačiau sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie e. Receptą labai skirtingos. Vieni tai laiko papildomu darbu ir priima nenoriai, tačiau yra gydytojų (ir gydymo įstaigų), kurios šią naujovę vertina labai palankiai, nors e. Sveikatos projektuose nedalyvavo.
69% visų gydymo įstaigų Lietuvoje nedalyvauja e. Sveikatos projektuose. Šios gydymo įstaigos savarankiškai ieško būdų pacientams paskirti e. Receptą, nes nori nuo pradžių įsitraukti į bendrą e. Sveikatos kūrimo procesą.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įvertinusi besikartojančias nesėkmingas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros pastangas organizuoti maisto produktų skurstantiems pirkimą, kviečia Agentūros bei ją kontroliuojančios LR žemės ūkio ministerijos vadovybę į viešą konsultaciją.
VPT konstatuoja, kad kasmet organizuodama maisto skurstantiems pirkimus Agentūra nesėkmingai taiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas – netinkamai rengiami pirkimų dokumentai, neužtikrinama savalaikė rinkos analizė, netinkamai įsivertinama, kiek lėšų skiriama konkretiems maisto produktams.

Sprendžiant saugumo ir kitus Europos Sąjungai (ES) aktualius klausimus, teigiamų rezultatų galima pasiekti tik dirbant kartu, tad Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jean-Claude`as Junckeris padėkojo Lietuvai už greitą reakciją ir bendradarbiavimą, LRT RADIJUI sako šiuo metu Briuselyje esantis premjeras Algirdas Butkevičius. „Su EK pirmininku kalbėjome apie saugumo stiprinimą ir kiekvienos šalies viduje, ir prie ES išorinių sienų. EK pirmininkas tam skiria didžiulį dėmesį. Taip pat jis padėkojo, kad Lietuva labai greitai sureagavo į Slovėnijos kvietimą skirti Policijos departamento, statutinių tarnybų darbuotojus padėti suvaldyti migrantų srautus. Taip pat buvo teigiamai įvertinta, kad mes prisidedame prie programos „Frontex“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Ketvirtadienį Kėdainių krematoriume pradėjo veikti antroji kremavimo linija. Jos pajėgumas, kaip ir pirmosios – 4000 kremavimų per metus. Įdiegus antrąją liniją, dvigubai didėja paslaugos teikimo šalies gyventojams galimybės, o krematoriumas pradeda dirbti nepertraukiamai visą parą.
„Praeitus metus baigėme beveik pasiekę metinį esamos kremavimo linijos pajėgumą, tad labai laiku spėjome įdiegti naują liniją. Nuo pat veiklos pradžios dirbome lanksčiu grafiku – derinomės pagal klientų pageidavimus, eilių nesusidarydavo, bet dabar galimybės išsiplėtė, todėl, atsižvelgiant į paslaugos poreikio šalyje tendenciją, jį visiškai patenkinsime artimiausią penkmetį", – sako Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT" direktorius Vytenis Labanauskas, pridurdamas, jog antrosios kremavimo linijos gamintoja yra vokiečių kompanija IFZW, kurios įranga buvo įdiegta statant krematoriumą.

Lietuvos teisės institutas išleido monografiją „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“, kurioje publikuojamas tyrimas atskleidžiantis, kaip viešasis interesas suprantamas teismų sprendimuose, taip pat, kam teikiama pirmenybė, kai susiduria viešieji ir privatūs interesai.   Monografija, kurią parengė gausus mokslininkų būrys (dr. Lina Beliūnienė, Milda Burnytė, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, dr. Egidijus Krivka, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, dr. Rita Matulionytė), skirta viešojo intereso sampratos analizei.
Monografijos autorių kolektyvas siekė atrasti ir paaiškinti, kas slypi po raktiniais žodžiais „viešasis interesas“. Tokį mokslo tyrimą paskatino pora priežasčių. Pirma, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nėra suformulavęs universalaus, visoms teisinio reguliavimo sritims tinkančio viešojo intereso apibrėžimo. Ir antra, - nebuvo nuodugniau, taip pat tarpdisciplininiu požiūriu analizuota, kaip viešąjį interesą savo praktikoje identifikuoja teismai, kokie argumentai lemia, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam interesui privačių interesų atžvilgiu arba vienam iš kelių viešųjų interesų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), patikrinusi perskaičiuotas UAB „Akmenės energija“ šilumos kainos dedamąsias tretiesiems bazinės kainos galiojimo metams ir AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamąsias antriesiems bazinės kainos galiojimo metams, konstatavo, kad Akmenės r. ir Jonavos savivaldybių tarybų sprendimais nustatytos įmonių paslaugų kainos neatitinka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinto pagrindinio principo, t. y. šilumos kainos turi būti grindžiamos būtinosiomis šilumos tiekėjo sąnaudomis.

Aplinkos ministerija paskelbusi informaciją dėl užstato už vienkartines pakuotes sistemos veiklos, gavo nemažai klausimų dėl privalomų sutarčių tarp užstato sistemos administratorių ir pakuočių pardavėjų sudarymo. Taip pat, iš pranešimo spaudai išimtos atskiros citatos ir pateiktos kitame kontekste, kurios galimai klaidina ir sudaro įspūdį, kad sutartys tarp užstato sistemos administratorių ir pakuočių pardavėjų turi būti besąlyginės ir, kad tai yra nauji reikalavimai užstato sistemos dalyviams. Reaguodami į pateiktus klausimus, Aplinkos ministerijos specialistai teikia papildomą aiškinimą dėl sutarčių sudarymo.
Aplinkos ministerijos sudaryta komisija suteikė galimybę kurti užstato sistemą 2 užstato sistemos administratoriams VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir VšĮ „Užstatas“. Abu šie administratoriai kuria užstato sistemą, o oficialios informacijos, kad kuris nors vienas užstato sistemos administratorius stabdo savo veiklą ar laikinai jos nevykdys Aplinkos ministerija nėra gavusi.

„Patogi Kauno geografinė padėtis ir išplėtota transporto infrastruktūra – tai geras susisiekimas su didžiaisiais Lietuvos miestais ir prielaida tolesnei infrastruktūros plėtrai. Perspektyvos Kaunui tapti svarbia Rytų Europos automobilių, geležinkelio, upių ir oro transporto kelių kryžkele yra tikrai realios“, – šiandien konferencijoje „Nauji iššūkiai Kaunui“ sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, Kauno regiono verslininkai ir įmonės sukuria penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viena didžiausių sukuriamų BVP dalių šalyje.

Kaip pokyčiai pramonėje keičia darbo rinką? Kodėl geriausias laikas gimti verslo idėjai yra mokykloje? Kaip prie būsimo mokinių verslo gali prisidėti mokytojai ir verslininkai? Susitikimuose su Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokiniais ir mokytojais bei vietos savivaldybės ir verslo atstovais apie tai šiandien kalbėjo LPK prezidentas Robertas Dargis.

 „Lietuvoje trūksta savarankiškų žmonių, kurie norėtų savo idėjas paversti kūnu. Pagal smulkaus ir vidutinio verslo skaičių mūsų šalis atsilieka nuo Europos vidurkio 4 kartus. Drąsių, turinčių idėjų ir kūrybingų žmonių labiausiai reikės ir ateityje, o prie jų ugdymo ir padrąsinimo daug aktyviau gali prisidėti mokytojai, verslas, vietos bendruomenės, savivaldybės,“ – sako R.Dargis.

Anykščių regioniniame parke esantis Medžių lajų takas išrinktas kaip geriausias Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos surengtuose apdovanojimuose turizmo inovacijų srityje.
Tai paaiškėjo iškilmingo finalinio renginio, kuris vyko  sausio 20 d. Madride Tarptautinės turizmo parodoje „Fitur", metu. Prieš tai Medžių lajų takas buvo pristatytas tarp kitų penkių turizmo inovacijos projektų finalininkų. Šioje grupėje varžėsi turizmo projektai iš Brazilijos, Indonezijos, Ispanijos ir Šveicarijos.
Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos 12-tą kartą rengiamų prestižinių turizmo inovacijų konkursui buvo gautos 109 paraiškos iš 50 šalių.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD)specialistams, dirbantiems su vandenspaukščių priegauda jūroje,žiemos periodas yra pats darbymetis. Vykdant SEGRE fondo finansuojamą LOD ir BirdlifeInternationalbendrą projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“, visą rudens ir žiemos laikotarpį ornitologaikartu su žvejais bando pagal mokslininkų rekomendacijas pagamintus specialius modifikuotus statomus tinklus, kurie gali sumažinti jūrinių paukščių žuvimą.

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad vienas iš užstato administratorių VšĮ „Užstatas“ laikinai atideda sistemos kūrimo planus. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Aplinkos ministerijos specialistai teikia išaiškinimą, kaip turėtų elgtis gamintojai ir importuotojai, tiekiantys rinkai gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, bei pardavėjai.
Pakuočių pardavėjai t.y. prekybos vietos pagal įstatymą privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas. Pareiga yra užstato pakuotes priimti ne tik 300 kv. metrų ar daugiau užimančiose prekybos vietose, bet ir visose kaimo parduotuvėse.

Jau treji metai kai individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių. Per šį laikotarpį dėl darbo ginčų nagrinėjimo iš asmenų gauta kone 16 tūkstančių prašymų.

 Pagrindinis tikslas – taikinti. Darbo ginčų komisijų veiklos praktika parodė, kad nusistovėjo gana stabili prašymų darbo ginčų komisijoms statistika – apie 5 tūkst. per metus. „Tačiau svarbiausia,- pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas, - kad darbo ginčų komisijų veiklos rezultatai įrodė, kad jos yra išties pažangus įrankis siekiant socialinės taikos. Pagrindinis komisijų tikslas yra taikinti, skatinti susitarti ginčo šalis, spręsti jautrius, pavyzdžiui, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų atsiskaitymų, drausminių nuobaudų klausimus ne vien teisiškai pagrįstai, bet ir atsižvelgiant į žmogiškąjį aspektą, taip pat ir operatyviai.“

Ūkio ministerijai pavaldi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2015 metais pasiekė geriausią rezultatą per visą agentūros veiklos istoriją – pernai metais užsienio bendrovės nusprendė Lietuvoje įgyvendinti 31 investicinį projektą. Per artimiausius trejus metus tai leis sukurti daugiau nei 2600 darbo vietų.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ analitikų nuosaikiu vertinimu, pernai pritraukti projektai per 8 metus mokesčių pavidalu sukurs per 150 mln. eurų finansinę naudą, o tiesioginė ekonominė nauda, t. y. sukuriama pridėtinė vertė, turėtų viršyti pusę milijardo eurų. Vien tiesioginė finansinė nauda projektams pritraukti skiriamas lėšas pranoksta dešimtimis kartų. Vos ne antra tiek finansinės ir ekonominės naudos turėtų būti sukurta dėl multiplikatoriaus efekto.

Trečiadienis, sausio 20 d. (Ženeva). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė didžiausią pasaulyje mokslo instituciją – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją „CERN“. Lietuva teikia oficialią paraišką tapti asocijuota „CERN“ nare, todėl su šios organizacijos generaline direktore Fabiola Gianotti šalies vadovė aptarė tolesnius žingsnius narystei šioje prestižinėje mokslo institucijoje užtikrinti.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija – didžiausia ir pažangiausia mokslo institucija, kurioje dirba gabiausi planetos mokslininkai ir atliekami unikalūs moksliniai eksperimentai, galintys pakeisti žmonijos ateitį. Šiame mokslinių tyrimų centre veikia didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas, atrasta visatos veikimą paaiškinanti dalelė Higgso bozonas ir ieškoma atsakymų į sudėtingiausius fizikos klausimus.

2016 m. sausio 22 d. (penktadienį) 17 val. I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) 30 –oji I. Simonaitytės literatūrinė premija bus įteikta poetams Alfonsui Jonui Navickui ir Jonui Kantautui.
Dalyvaus: laureatai  Alfonsas Jonas Navickas ir Jonas Kantautas, premijos mecenatas UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Kalbės literatūrologas Romualdas Skunčikas, aktorius Aleksandras Šimanskis. Muzikuos Vytauto Didžiojo gimnazijos tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Žemaitukas“ (vadovai Milda Damalienė ir Darius Brazdeikis).

Valstybės kontrolė atliko auditą „Asbesto turinčių gaminių šalinimas“, kurio metu vertino, kaip užtikrinamas asbesto turinčių gaminių šalinimas Lietuvoje.
Lietuvoje asbesto turintys gaminiai šalinami vykdant Asbesto šalinimo ir Lietuvos kaimo plėtros programas, tačiau, auditorių teigimu, šis procesas nėra kompleksinis, vyksta lėtai, visos valstybės mastu nesukurta bendra, veiksminga šių gaminių šalinimo sistema.  

83 m. Vytautas Mockevičius - Alytaus sveikuolių klubo „Ryžtas“ vadovas. Šiuo metu mėgaujasi pensija, dalyvauja miesto ir respublikos visuomeninių organizacijų veikloje, vadovauja sudėtingam daugiabučio namo renovacijos projektui. Bet taip buvo ne visada. Prieš kelis dešimtmečius jis buvo „nurašytas“. Daktarai nebežadėjo nieko gero, siūlė išeiti į išankstinę pensiją ir likusius metus praleisti lankantis pas kardiologus. Tačiau Vytautui šis verdiktas nebuvo priimtinas, dabar jo sveikatos ir gyvenimo kokybės gali pavydėti bendraamžiai.