Sprogimas

Kardinolas E. Simoni – „gyvasis kankinys“: Dievas mane išgelbėjo

kardinolasInterviu su albanų kardinolu, kurį popiežius Pranciškus trečiadienio bendrojoje audiencijoje įvardijo kaip „gyvąjį kankinį“, dėkodamas jam už liudijimą ir tarnavimą Bažnyčiai: „Šventojo Tėvo pagerbimas yra gėlė visai Bažnyčiai“.

 Būdamas 95 metų kardinolas keliauja po pasaulį švęsti Mišių, lankyti šventoves ir atlikti egzorcizmų: „Sulaukiu iki 50 skambučių per dieną“. Šiandien persekiojamus tikinčiuosius jis patikina: „Kančia taps džiaugsmu. Mes esame keliauninkai, praeiviai“

Besikalbant su Vatikano žiniasklaida Šv. Mortos namų kambaryje Vatikane Albanijos kardinolo Ernesto Simoni, išgyvenusio komunistinio režimo persekiojimą ir popiežiaus pavadinto „gyvuoju kankiniu“, telefonas suskamba bent dešimt kartų. „Turiu du mobiliuosius telefonus, vieną Europai, kitą Amerikai. Man skambina iš viso pasaulio... Beveik 120 skambučių per dieną“, sako kardinolas. Būna apie penkiasdešimt prašymų atlikti egzorcizmą arba sukalbėti išlaisvinimo maldas. Jis meldžiasi lotyniškai, ta pačia kalba, kuria jis slapta aukojo Mišias kalėjimo kameroje, kur buvo pirmosios ateistinės valstybės pasaulyje uždarytas kaip priešas. Trečiadienį jis dalyvavo bendrojoje audiencijoje Pauliaus VI salėje.

95 metų kardinolas komunistinio režimo metais maždaug 28 metus kalėjo, kentė persekiojimus ir grasinimus mirtimi. Kardinolas, pranciškonas konventualas, puikiai prisimena tuos laikus: Mišias 2 valandą nakties, ar už grotų su krosnyje kepta duona ir vynu, spaustu iš vynuogių kekių, kaip ir kanalizacijos kanaluose, verkiančius draugus musulmonus, „nes juos traukė Šventoji Dvasia“. Šiandien kardinolas Simoni toliau dirba Bažnyčiai – nuolat melsdamasis, vykdydamas egzorcizmus, lankydamas šventoves Europoje, JAV. Jis neprisiima sau nuopelnų: „Visa tai – malonė ir dieviška apsauga“. Mėgsta kalbėti ir pasakoti, visus sakinius baigia padėka Jėzui, Dievo Motinai ar citata iš Biblijos.

Kaip jis jautėsi, kai popiežius trečiadienį pasveikino kardinolą ir padėkojo visų tikinčiųjų akivaizdoje Pauliaus VI salėje pavadindamas „gyvu kankiniu“? Dieną prieš tai jie buvo susitikę, kalbėjosi apie tikėjimą. Tokios formos ir pagarbos per audienciją nesitikėjo, bet tai, pasak kardinolo, buvo „gėlė Bažnyčiai, žmonėms ir Jėzui, kuris yra visų žmonių tėvas. Tai jis ypatingu būdu išgelbėjo mane nuo mirties. Esu gyvas, ačiū Dievui, net kai kunigaudavau Albanijos kalnuose, keturis kartus rizikavau nukristi į bedugnę. Ir aš buvau išgelbėtas... Viskas yra dieviška apvaizda“. Jis patyrė įkalinimo, izoliacijos, persekiojimo ir kankinimų siaubą. Jis prisimena, kad prieš suėmimą du kartus aukojo Mišias 2 val. nakties, ir abu kartus daugelis tikinčiųjų matė verkiančio šv. Antano statulą. Apvaizdos dėka galėjo slapta aukoti Mišias kalėjime, iš atminties, lotynų kalba, kurią moka taip pat gerai, kaip albanų kalbą. Mišiose buvo musulmonų, kurie verkė didelėmis ašaromis, nes juos traukė Šventoji Dvasia. Musulmonų profesorius su žmona davė jiems iš šaldytuvo vynuoges ir jie iš jų spaudė vyną.

O duona? Kalėjime buvo nedidelės krosnys, iš duonos kaliniai pasidarydavo ostijas. Švęsdavo Eucharistiją kaip leido aplinkybės – ir kanalizacijos tuneliuose, prieš 200 žmonių. Jei kas būtų jį išdavęs, jį būtų nužudę. Kardinolas sako, kad tai buvo dieviška apsauga visomis formomis, jokio jo nuopelno. Ganytojas iš karto atleido kankintojams, remdamasis katalikų tikėjimu. Jis sako, kad Jėzus su begaline meile mylėjo ir myli visus žmones. Jėzus sakė, kad didžiausias džiaugsmas danguje bus nusidėjėliui, kuris atsiverčia ir yra išgelbėtas, o ne milijardams angelų ir šventųjų.

Kaip padrąsintų žmones, kurie kenčia persekiojimus, kaip jis kadaise? Kardinolas pacituoja Jėzaus žodžius: „Kaip mane persekiojo, taip ir tave persekios“. Jis priduria, kad „kančia pavirs džiaugsmu, niekas negalės iš persekiojamųjų atimti džiaugsmo, nes esame keliauninkai, praeiviai“.

Šiuo momentu, kai sužeistas pasaulis kenčia, kardinolas pabrėžia broliškumo ir broliškos meilės būtinybę, ragina kuo plačiau skelbti apie begalinę Jėzaus meilę visiems žmonėms, kiekvienam tikėjimui, kiekvienai pasaulio tautai.

95-erių kardinolas toliau tarnauja Bažnyčiai keliaudamas po Europą, Ameriką aukodamas Mišias. Amerikoje buvo 25 kartus, ten gyvena 700 tūkstančių katalikų albanų. Įšventintas prieš 55 metus, niekada nemanė, kad taps kardinolu, dėkoja Viešpačiui, kad suteikė ypatingą malonę būti arti sielų, jas dvasiškai sutaikyti, dėkoja Dievo Motinai, tėvui šv. Pijui iš Petrelčinos ir popiežiui šv. Jonui Pauliui II, kurie jam padeda egzorcizmuose.

Amžius? „Amžius skaičiuojamas metais, bet sveikata yra Viešpaties rankose. Mes verkiame, kai kas nors miršta, bet miršta materialus kūnas, dvasia nemirtinga“, sako albanų kardinolas, „gyvasis kankinys“.

(DŽ / Vatican News) nuotr.: Kardinolas Ernest Simoni.  

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode