Lietuvos savivaldybių asociacija nusprendė kreiptis į centrinę šalies valdžią, kad padidinusi neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) valstybė suteiktų kompensaciją savivaldybėms dėl netektų Gyventojų pajamų mokesčio (GMP) pajamų, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“.
Krizė gali ištikti kiekvieną šeimą, kuri susiduria su iššūkiais, todėl visose Lietuvos savivaldybėse yra teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: vykdomi pozityviosios tėvystės mokymai, teikiama pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar netektį, vedami užsiėmimai, skirti stiprinti šeimos įgūdžius, teikiamos mediacijos paslaugos neteisminiuose ginčuose.
Per didelis arseno kiekis geriamajame vandenyje aptiktas jau ketvirtame šalies rajone. Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijos Barčių kaime esančioje vandenvietėje arseno kiekis nežymiai viršijo leistiną normą, pranešė savivaldybė.
Trečiadienį Alytaus Rotušės aikštėje bus apdovanoti Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos pirmosios rinktinės kariai, grįžę iš operacijos Malyje.
Krašto apsaugos sistemos medaliai „Už tarptautines operacijas“ bus įteikti 34-iems profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams iš trečiosios Pajėgų apsaugos vieneto pamainos, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Aplinkos ministerija šiandien kreipėsi į šalies savivaldybes, kad jos užtikrintų geriamojo vandens kokybę, ir atkreipė jų dėmesį į vis dar nustatomus atvejus, kai viešai tiekiamame geriamajame vandenyje viršijamos leistinos sunkiojo metalo, pavyzdžiui, arseno, koncentracijos. Šią savaitę Jurbarko rajone patikrinus geriamąjį vandenį paaiškėjo, kad Šimkaičių kaime naudojamame gręžinyje rastas didelis arseno kiekis. Šiuo ir panašiais atvejais didžiausia atsakomybė tenka viešajam vandens tiekėjui, kurį prižiūri vietos savivalda.
Pradėjus tikrinti gyventojų vartojamą vandenį jau trečioje savivaldybėje aptikta arseno.
Jurbarko rajono Šimkaičių miestelio geriamajame vandenyje arseno kiekis viršija leistiną normą, jis siekia 15 mikrogramų litrui (µg/l), norma yra 10 mikrogramų.
Jurbarko rajone esančioje Šimkaičių girioje svarstoma įrengti pažintinį taką iki Lietuvos partizanų vado, Laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vyriausiosios vadavietės.
Jurbarko savivaldybė per kitus metus planuoja pastatyti naują autobusų stotį.
„Patvirtinome stoties koncepciją, buvo atsisakyta idėjos statyti su prekybos centru. Dydis – apie 200 kv. metrų dydžio vieno aukšto pastatas ir iki septynių peronų, – BNS sakė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius. – Per kitus metus tikrai turėtų būti pastatyta“.
Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Palanga įsteigė naują apdovanojimą „Gintarinė snaigė“.
Juo bus įvertinti kurorto gyventojai ar čia dirbantys asmenys, „kurie savo tyliais, tačiau prasmingais darbais keičia kitų žmonių gyvenimus bei padeda kurti gražesnę Palangą“, pranešė savivaldybė.
2018 metų spalio 13-14 dienomis Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų Zitos Šklėrienės, Audronės Pileckienės, Ingos Kalesnikienės, važiuodami Panemunės keliais grožėjosi auksinio rudens numargintu kraštovaizdžiu, stengėsi pažinti savo gimtinę, atidžiai klausėsi gidės pasakojimų apie objektus.
Marijampolės savivaldybės pastangos įkurti Laisvąją Ekonominę zoną (LEZ) nenuėjo veltui. Būtent Marijampolės LEZ patraukė Danijos kapitalo gamybos milžinės DOVISTA A/S dėmesį ir 2016 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta investicijų sutartis tarp Marijampolės savivaldybės ir Danijos investuotojo.
Per savaitę Kauno regione gerokai padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Kaune praėjusią savaitę registruota 84,2 susirgimo gripu ir ŪVKTI 10-čiai tūkstančių gyventojų. Ankstesnę savaitę ten sergamumas šiomis ligomis siekė 77,7 tūkst. 10 tūkst. gyventojų.
Geriau pažinti Panevėžio rajoną ir jo istoriją, aplankyti žymiausias vietas ir objektus, susipažinti su iškiliausiomis istorinėmis bei dabarties asmenybėmis ir jų kūryba jau galima neiškeliant kojos iš namų.
Jaunų šeimų būsto programai regionuose 2019 metais planuojama skirti 10 mln. eurų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžeto projekte, kuriam pritarė Vyriausybė. Valstybės biudžeto projektui dar turi pritarti Seimas.
Siekdama užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, Neringos savivaldybė inicijavo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą sistemos atnaujinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Didžiausi pokyčiai palies Nidos kontrolės postą, kuris pasitinka svečius, atvykstančius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Iki šiol Nidos pasienio posto teritorijoje buvęs kontrolės postas iškeltas į naują vietą.
Š. m. spalio 12 -ąją, minint Lietuvos vietos savivaldos dieną, Vilniuje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Tauragės rajono savivaldybei Ūkio ministerija apdovanojimą skyrė už „Už verslumo skatinimą“.
Jau tryliktą kartą rengiamų „Auksinės krivūlės“ apdovanojimų metu visos 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Lietuvos verslo konfederacija bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus ir įteikė joms apdovanojimus.
Klaipėdos daugiabučių gyventojams nuo kitų metų 4 proc. brangs šaltas vanduo.
Kainų komisija pirmadienį suderino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 1,38 euro už kubą (be PVM) paslaugos kainą. Tačiau abonentinis mokestis mažėja 2 proc. iki 1,26 euro už butą per mėnesį (be PVM).
Kauno miesto savivaldybei nusprendus apie artėjančią perėją vairuotojus įspėti „rombo“ ar „deimanto“ horizontaliuoju ženklinimu, Susisiekimo ministerija ragina jo atsisakyti.
Savivaldybė savo ruožtu sako laukianti ne draudimų ir ribojimų, o inovatyvių saugumą užtikrinančių sprendimų.
Antradienio rytą džiaugdamiesi saulute ir išvyka į Zarasų viešąją biblioteką triukšmingai sugūžėjo pirmokėliai su mokytoja Dalia Kukonenko. Vaikų literatūros skyriuje juos sutikusią bibliotekininkę apibėrė jiems rūpimais klausimais. Smalsavo ką veiks, kiti apžiūrėjo ant stalų gulinčius kaštonus, giles, lapus, pasakojo kur juos rinko.
Mikierių tiltas – pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę, jungiantis Mikierius ir Inkūnus. Viename krante – prie Šimonių girios įsikūrusi miškų ūkio gyvenvietė, girininkija, mokykla, medicinos punktas, kitame – Inkūnų bažnyčia, kapinaitės. Tiltas yra 80 m ilgio ir 1,20 m pločio. Jį laiko 8 m aukščio plieniniai vamzdžiai pilonai ir plieniniai lynai. Rugsėjo mėnesį vyko tilto remonto darbai. Pakeista visa medinė ir dalis metalinės konstrukcijos. Tiltas yra ilgiausias tokio tipo tiltas Lietuvoje. Iki 2002 metų Inkūnus ir Mikierius jungiantis tiltas buvo kabantis medinis, tačiau būtent 2002-siais buvo pastatytas dabartinis, metalinių konstrukcijų tiltas.
Spalio – sveikatos stiprinimo mėnesio proga, Šiaurinė biblioteka pakvietė patirti dar vieną nuotykį kelyje į savęs pažinimą ir saviugdą. Čia vyko susitikimas su drabužių dizainere, sertifikuota fraktalinio metodo mokytoja, pirmosios lietuviškos knygos apie fraktalus autore bei jogos trenere ir mokytoja Brigita Paulauskiene.
Viešnia renginio svečiams pristatė savo knygą „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“, kurioje sukaupta 12-os metų fraktalinio piešimo praktinė patirtis.
Spalio 19 – 20 dienomis į šv. Pranciškaus Asyziečio aikštę Mažeikių miesto gyventojus ir svečius suburs didžiulė mugė “Rudens spalvos”. Susirinkusius į mugę pasitiks gerokai virš 100 amatininkų, tautodailininkų ir įvairiausių prekių ženklų atstovų iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių.
Pasibaigus Europos judumo savaitei (rugsėjo 16-22 d.), Aplinkos ministerija, šios tarptautinės miestų akcijos, skirtos tvariam judėjimui, nacionalinė koordinatorė, apibendrino jos rezultatus mūsų šalyje ir tradiciškai išrinko judriausią savivaldybę, valstybės instituciją, mokymo įstaigą, ikimokyklinio ugdymo įstaigą, judriausią darbdavį, dviratininką ir žingsniuotoją. Apdovanojimus laimėtojams spalio 11 d. įteiks ministras Kęstutis Navickas.
Panašu, kad Akmenė sėkmingai kratosi bedarbių krašto titulo. Nors nedarbas Akmenės rajono savivaldybėje vis dar aukštesnis už šalies vidurkį, kraštas tampa patraukliu verslo investicijų objektu. Rugpjūčio pradžioje viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupė (VMG) – čia pradėjo 140 mln. eurų vertės medžio drožlių plokščių gamyklos statybas. Planuojama, jog įgyvendinus visus įmonės plėtros etapus, Akmenėje bus sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų.