Per kiekvienus rinkimus ar reikšmingas progas nuolat yra kalbama apie asmeninę atsakomybę už nuveiktus ar nenuveiktus darbus, už priimtus ar nepriimtus sprendimus, už padarytą žalą ar skriaudą. Taigi – asmeninė atsakomybė yra vertybė ar tik deklaracija drebinanti orą. Suprasdamas, kad daugeliui žmonių atsibodo ši ir kitos su politikų veidmainystę susijusios temos vis dėlto rizikuoju išsakyti poziciją.

Aukštadvario regioniniame parke aptiktas vienas įspūdingiausių ir rečiausių Europos vabalų – niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita). Šio ypatingo vabalo apsaugai yra numatomos įvairios priemonės, netgi steigiamos Natura 2000 teritorijos.

Pagaliau džiaugiamės vasaros šiluma, tačiau verta prisiminti, kad kylant oro temperatūrai aktyvesnės tampa vapsvos, kurių įkandimas gali sugadinti net pakiliausią vasaros nuotaiką. Su vapsvomis kovoti tenka poilsiautojams gamtoje, daugiabučių gyventojams, statybininkams, netgi artimųjų kapus lankantiems.

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) dirbantys mokslininkai siekia sukurti pigesnes mikrodumblių ardymo technologijas. Bioelektrochemijos laboratorijoje dirbančių mokslininkų įdirbis gali atpiginti ir išpopuliarinti mikrodumblius, kaip alternatyvų energetikos išteklių. Šis išteklius taptų žaliosios energetikos plėtros dalimi ir prisidėtų prie pasaulinio žaliosios chemijos proveržio.

Pastebėję netoli gyvenamųjų teritorijų stūksančią radiotechninio objekto anteną, pastatytą ant gretimo daugiabučio namo ar greta jo, įsigiję būstą, ant kurio stogo yra panašus įrenginys, gyventojai sunerimsta dėl nematomų ir nejuntamų radiotechninių objektų skleidžiamų bangų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (Vilniaus departamentas) specialistai dažnai sulaukia žmonių klausimų apie galimą neigiamą radiotechninių objektų poveikį jų sveikatai.

Kiek smeigtukų jūs ir jūsų vaikai jau yra įsmeigę į pasaulio žemėlapį ties aplankytomis šalimis? O kiek – į Lietuvos žemėlapį? Mūsų šalyje – aibė vietų savaitgalio išvykoms su vaikais. 

„Ačiū Dievui, kad 1957 m. liepos 10 dieną mano vyru tapo toks puikus žmogus“, – glausdamasi šalia vyro Edvardo šypsojosi Valerija Birutė Žiogienė. Prieš 60 metų sukūrę šeimą, minėdami deimantines vestuvių metines, Žiogai vis dar džiaugiasi vienas kitu ir tikina, kad optimizmas – raktas į laimingą santuoką.  

Alkoholizmas – klastinga, lėtinė, progresuojanti ir potencialiai mirtina liga. Ji naikina ir fizinę, ir psichologinę sveikatą, griauna gyvenimus, skausmingai ardydama socialinius santykius ir kartu žeisdama artimus žmones – sutuoktinius, vaikus, tėvus…Savo istorijomis pasidalijo du Ukmergės gyventojai. Jų noras – perduoti žinią ir paliudyti, kad alkoholikas gali gyventi be alkoholio.

Pasibaigus mokslo metams, dažnas moksleivis džiaugiasi galėdamas pailsėti nuo privalomos literatūros, didelių krūvių ir atsiskaitymų gausos. Šiandien ne taip dažnai atrasi jaunuolį, kuris knygas skaito laisvalaikiu, savo noru ir šiame užsiėmime atranda daug naudingos patirties. Keletas Mažeikių moksleivių išreiškė savo nuomonę apie skaitymo įpročius vasaros metu ir su „Būdas žemaičių“ skaitytojais netgi pasidalino geriausių vasarą perskaitytų knygų rekomendacijomis.

 Kartais atrodo, kad dėl siaubingos emigracijos ir prastos demografinės būklės Lietuva yra tiesiog pasmerkta sunykimui. Šio rašinio herojų pavyzdys paneigia blogas nuojautas ir suteikia vilties, kad mes visgi neišsivaikščiosime.

     Žemalė – kaimas Mažeikių rajone, 10 km į vakarus nuo Tirkšlių. Seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Čia yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pradinė mokykla, kultūros namai... Gyvuoja kaimo bendruomenė, į kurią susibūrę žemališkiai gražina savo gyvenamąją aplinką, kad būtų smagu ir čia gyvenantiems, ir į svečius užsukantiems, organizuoja renginius.

Lietuvos gyventojai yra verslūs žmonės, tačiau specialistai pastebi, kad nuosavo verslo kūrimas juos labiausiai gąsdina galima nesėkme visuomenės akyse ir jos ribotos tolerancijos klaidoms. Pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (Amway Global Entrepreneurship Report) atskleidė, kad bent artimoje aplinkoje būsimieji verslininkai turi palaikymą: net 58 proc. jų paremtų šeima ir draugai.

Įsibėgėjant mėlyniavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad mėlynes leidžiama rinkti – nesvarbu, ar valstybiniame, ar privačiame miške – tik rankomis. Deja, kasmet netrūksta uogautojų, kurie jas renka draudžiamu būdu – vadinamosiomis šukomis. Taip ilgam laikui suniokojami mėlynių puskrūmiai. Šukomis nudraskomi lapai, ūgliai, nutraukiamos šaknys, kitais metais ar po kelių metų tose vietose jų derlius būna labai menkas.

Balsavimo internetu įgyvendinimas ir galimos šio proceso problemos buvo aptartos šiandien įvykusiame teisingumo ministrės Mildos Vainiutės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės susitikime.

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim.

Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai šokdino Seimą, vyriausybę, darė įtaką Seimo nariams? Supratote, kad miškininkų vežimas protestuoti prie Seimo yra akivaizdi manipuliacija? Lengviau atsipūtėte, kai Seimas pagaliau balsavo už urėdijų reformą?

Praėjusią savaitę Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys Šilutės rajone aptiko ką tik lizdą palikusį pelėdikės, retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pelėdų rūšies, jauniklį. Tai jau antras nustatytas šios rūšies paukščių perėjimo mūsų šalyje atvejis. Jis rodo, kad pelėdikė nebėra tik užklystanti į Lietuvą rūšis.

Lietuvos zoologijos sodas liepos 21 d., penktadienį, 10 val. kviečia į praktinę mokomąją talką, kurioje bus demonstruojami kovos su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis metodai. Renginio dalyviai įgytas žinias galės ne tik pritaikyti savo namuose, bet ir pagelbės zoologijos sodui kovojant su Sosnovskio barščiais ir luzitaniniais arionais. Geriausių talkininkų laukia organizatorių prizai.

Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų dalį vasaros derliaus užšaldo žiemai – rodo naujausia kompanijos „Samsung“ ir „Spinter tyrimai“ inicijuota apklausa. Tad kokių uogų, daržovių ir kitų žalumynų mūsų šaldikliuose daugiausiai ir kaip teisingai juos užšaldyti, kad galėtume mėgautis vasaros vitaminais bet kuriuo metų laiku?  

    Šiuolaikinis civilizuotas žmogus jau seniai apsiprato, kad kalendoriuje viešpatauja 2017 metai, nors nuolatos pasirodo vis labiau intriguojančių atradimų, kad tikrasis žmonijos amžius yra visiškai kitoks. Mokslininkai kaskart vis energingiau ieško naujų gyvybės formų ir nepraranda vilties aptikti... ateivius. Tačiau reikia pripažinti, kad  kol kas mokslui dar nepavyko atsakyti į visus klausimus.

Bandant gelbėti avarinės būklės Gedimino kalną, Vilniaus savivaldybė su Kultūros ministerija sukūrė tinklalapį, kuriame pateikiami dokumentai apie kalne daugiau nei per dešimtmetį atliktus darbus, išleistus pinigus.

Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais. Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.

Valdančiųjų „valstiečių“ populiarumui toliau smukant, politologas sako, jog žmonės, tikėtina, nusivylė valdančiosios daugumos veikla, ir tai yra rimtas skambutis valdančiajai valstiečių ir žaliųjų partijai.

Praėjusią savaitę Mažeikių muziejuje buvo pristatyta žinomo šachmatininko, Mažeikių šachmatų klubo „Matas“  direktoriaus Gintaro Paulausko knyga „Lietuvos – Žemaitijos – Mažeikių šachmatų raida pasaulio šachmatų fone.“ Knygoje aprašoma šachmatų istorija nuo praėjusio amžiaus pradžios iki pat šių dienų.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“. Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias. Norą išsaugoti nebereikalingus daiktus paprastai paaiškina psichologas – tokiu būdu siekiama jaustis saugiu. Visgi, saugumo jausmas, pasak psichologo, fiktyvus, o daiktų atsikratymas ne tik svarbus gerai psichologinei savijautai, bet ir gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime.

Pirmąjį 2017 metų pusmetį gimusiems berniukams dažniausiai suteikiamas Mato vardas, mergaitės dažniausiai pavadinamos Emilijomis, trečiadienį pranešė Registrų centras.

Pripučiama valtis – nuostabus sprendimas žūklei ir poilsiui gamtoje. Renkantis valtį žūklės reikmenų specialistai pataria pagalvoti, kokiems tikslams ir eksploatavimo sąlygoms ji įsigyjama. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tokius parametrus kaip keliamoji galia ir telpančių keleivių skaičius. 

Lietuvos paštas primena, kaip pašte atsiimti gautą registruotąjį laišką ar siuntinį, kai pats gavėjas to padaryti neturi galimybių. Išvykstant atostogauti, gyventojai raginami iš anksto apie tai informuoti paštą arba įgalioti kitą asmenį gautoms pašto siuntoms atsiimti.

Bendradarbiaujant su katalikų bendruomene Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nuo 2010 metų įgyvendina susitarimą dėl projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ vykdymo, kuriuo siekiama keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti jų kultūrą keliuose ir pilietiškumą. Vykdomas projektas iš kitų išsiskiria tuo, kad juo pasiekiami gyventojų sluoksniai, kurie nepasiekiami kitomis panašiomis akcijomis ar renginiais.

Per pirmąjį š. m. pusmetį aplinkosaugininkai gavo daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų pranešimų apie gamtai ir aplinkai daromą žalą – beveik tūkstančiu daugiau negu pernai per tą patį laiką. Gausėjantys pranešimai rodo, kad visuomenė vis nepakantesnė pažeidėjams.

Projekte „Atsakingas moksleivis“ dalyvaujančios Lietuvos mokyklos iki pat šių metų pabaigos senas baterijas, smulkias ir stambias elektronikos atliekas galės keisti į mobiliojo interneto gigabaitus. Tokius išskirtinius mainus pasiūlė projekto organizatorė, saugų elektronikos atliekų perdirbimą finansuojanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Tikimasi, kad šis projektas formuos atsakingą ateities kartų požiūrį į elektronikos atliekas bei jų rūšiavimą. Mokykloms pagal surinktus elektronikos atliekų kiekius bus įteikiami projekto partnerio, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ mobiliojo ryšio „Pildyk“ gigabaitai.