Šiaulių valstybinės kolegijos (ŠVK) absolventė, estetinės medicinos klinikos kosmetologė Toma Viršilaitė džiaugiasi sėkminga karjera, tačiau pasakoja, kad atrasti savo pašaukimą pavyko ne iškart.  Toma šiandien – gerai žinoma savo srities specialistė Šiauliuose, kaip pati sako, maksimaliai  išnaudojusi studijų metus. Baigusi Kosmetologijos studijas, mergina nesustojo – toliau mokosi, semiasi žinių ir nuolat tobulėja, o būsimiems studentams pataria rinktis studijas ir planuoti karjerą klausantis širdies – užsibrėžti tikslą ir kryptingai jo siekti.

Įsibėgėjant egzaminų sesijai, daugelis abiturientų ima nerimauti: jaudinasi dėl savo pasiruošimo, būsimų rezultatų, artimųjų lūkesčių. Kaip suvaldyti jaudulį ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams pataria Kazimiero Simonavičiaus universiteto dėstytoja psichologė Aistė Mažeikienė.

Apie iniciatyvas

Kalbos apie prasigėrusią Lietuvą ir būdus jai išblaivinti vyksta nebe pirmus metus. 2016 m. piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinko per 61 000 parašų ir padėjo juos Seimui ant stalo. Buvo reikalaujama mažinti alkoholio prieinamumą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis priemonėmis: draudžiant reklamą, didinant akcizus alkoholiniams gėrimams, steigiant specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, ilginant amžių iki 20 metų juos perkantiems asmenims.

Juozas Girnius yra rašęs, kad laisvės problema yra vienas aktualiausių mūsų laikų klausimų. Ir nors ši mintis atrodo patraukliai, manau, kad jis šiek tiek perdėjo. Ne todėl, kad jo „mūsų laikai“, o šią tezę jis suformulavo XX a. viduryje, esmingai skirtųsi nuo šiuolaikinių „mūsų laikų“. Todėl, kad, kalbėdamas apie „mūsų laikus“, jis norėjo kalbėti apie visą žmoniją ar bent Girniui pažįstamą Vakarų pasaulį. Nors kiek teisingiau būtų kalbėti, jog „mūsų“ yra „lietuvių“. Laisvės problema yra vienas aktualiausių lietuviams klausimų.

Atsinaujinus diskusijoms dėl alkoholio draudimo, išryškėjo dvi pozicijos. Pirmosios atstovai mano, kad kovoje su visuomenės liga, kuria tapęs alkoholizmas, galimos visos priemonės. Kaip sakoma, kare – kaip kare.

 „Net jei daugelis europiečių su palengvėjimu atsiduso po rinkimų Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje, populistams pasirodžius prasčiau, nei tikėtasi, populizmas išlieka reikšminga politinė jėga Vakarų demokratijose, ir ne tik, turinčia tvirtą, bent 25 proc. rinkėjų paramą minėtose šalyse“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute viešėjęs Harvardo universiteto profesorius, vienas žymiausių šiuolaikinės lyginamosios politinės ekonomijos tyrinėtojų Peteris A. Hallas. 

Laura Pociūtė – socialinė pedagogė ir sielovadininkė, jau penktus metus dirbanti Vilniaus Versmės katalikiškoje gimnazijoje. Šiandien susitikome pasikalbėti apie darbo katalikiškoje mokykloje džiaugsmus ir iššūkius, tokios mokyklos kitoniškumą, puoselėjamas vertybes ir kasdienį šios bendruomenės gyvenimą. Kartu pasvarstyti apie tiesios ir laisvės santykį bei (ne)siruošimą Lietuvos jaunimo dienoms.

Pilietinė iniciatyva (judėjimas) „Nebūk naivus“, skirta šviesti jaunimą apie atsakingą keliavimą, rūpintis emocinės aplinkos gerinimu, patyčių bei smurto prevencija, švietimo politika, formalaus bei neformalaus ugdymo gerinimu, pilietiškumo ugdymu bei jaunimo dingstamumo mažinimu.

Nuo šio kovo pabaigos jau nemažai pasakyta apie rašytinių istorinių šaltinių, kurie suformuoti 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Pilies gatvėje, Lietuvos Tarybos posėdyje, identifikavimą Berlyne, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve. XX a. trečiame dešimtmetyje vadovėliai, publicistai ir politikai „Nutarimą“, kuriuo Lietuvos Taryba „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių...“, ėmė nuosekliai vadinti Lietuvos Nepriklausomybės Aktu arba Vasario 16-osios Aktu. „Lietuvių tautos atstovybės“ viešam valiniam veiksmui apibūdinti ir aš vartosiu Akto sąvoką.

Raimundas Alekna, psichiatras psichoterapeutas, „Ąžuolyno klinikos“ vadovas

Nuo raminamųjų priklausoma mama, kasdien girtaujantis tėtis ir nuolatiniai jų tarpusavio barniai – tokią šeimos „idilę“ priverstas stebėti ne vienas Lietuvos vaikas. Pasaulyje pirmaujame pagal stiprių raminamųjų vaistų suvartojimą – jų įsigyti gerokai lengviau nei išdrįsti kreiptis į psichoterapeutą ir ieškoti tikrųjų depresijos priežasčių. Taip Lietuvoje dažniausiai elgiasi moterys. Na, o vyrams daug paprasčiau griebtis alkoholio ir bandyti jame paskandinti savo širdgėlą, nei pripažinti sau, jog turi psichologinių problemų.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos išvakarėse su istorike Aiste Petrauskiene kalbamės apie tai, kaip geriausia įamžinti partizanų atminimą.

Istorikė neseniai apgynė disertaciją tema„Partizaninio karo vietos: įamžinimas ir įpaveldinimas nepriklausomoje Lietuvoje“.

Toliau publikuojame rašytojo, Jonavos miesto garbės piliečio Grigorijaus Kanovičiaus vardo rašinių konkurso „Jonavos tautinių mažumų gyvenimo ženklai – miesto istorijos liudytojai“ laureatų darbus. Šįkart skelbiame antros vietos laimėtojos Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos ketvirtokės Inetos Šuopytės rašinį „Mano senelės istorija“. Rašiniui vadovavo lietuvių kalbos mokytoja Ona Bartušienė.

Visų mūsų gyvenimo keliai skirtingi. Režisierius, keliautojas, verslininkas, psichoterapeutas Olegas Kovrikovas išbandė įvairių veiklos sričių. Buvo visko. Tačiau vyras įsitikinęs, jog visi sunkumai, pralaimėjimai ir pergalės yra kelias, kuriame nieko nereikia keisti.

„Britų pensininkai iš valstybės gauna didesnes pensijas nei lietuviai iš „Sodros“, bet ir ten pensijos – ne stebuklai“, – sako Londono Sityje dirbantis lietuvis – asmeninių finansų ekspertas Marius Raugalas. Pasak jo, jei pasikliautų vien valstybės dosnumu, britų pensininkai irgi skurstų, tačiau tai jau praeitas etapas – dabar dauguma britų jau moka susitvarkyti gyvenimą taip, kad senatvėje netektų vargti.

Paparčių (Kaišiadorių r.) šv. Juozapo šeimos namų vadovė Rūta Kanclerytė spinduliuoja šilumą. Jau 11 metų šeimos namams vadovaujanti moteris tvirtina, jog labai svarbu svajoti, savo svajonėmis tikėti ir atkakliai dirbti siekiant jas įgyvendinti. Būtent direktorės ir kitų darbuotojų svajonių bei bendro darbo vedami Paparčių šv. Juozapo šeimos namai persitvarkė taip, kad dabar yra laikomi vienu iš geriausių globos namų reformos pavyzdžių Lietuvoje.    

 Europinis bizonas, ernis, atlantinis mormonas, mažasis einis – tai kelios iš retų ar nykstančių gyvūnų rūšių, kurias specialaus Europos gamtos išsaugojimo asociacijos ir „Sony“ projekto metu užfiksavo gamtos fotografai. Retų gyvūnų ir paukščių nuotraukų serija padaryta naudojant tą patį „Sony“ fotoaparato modelį „RX10 III“.

Pranešus visuomenei apie svarstomą alkoholio vartojimo mažinimo projektą, viešojoje erdvėje pasirodė įvairių šio interpretacijų ir klaidinančios informacijos, kuri neatitinka realybės. Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą ragina žmones netikėti mitais ir teikia paaiškinimą dėl dažniausiai pasirodančios, realybės neatitinkančios informacijos.

 Išmanusis telefonas mūsų dienomis yra ne tik susisiekimo, fotografavimo, vaizdo įrašų peržiūroms ar pramogoms skirta priemonė. Jis tapo bene svarbiausia asmeninių ir neretai darbo duomenų talpykla. Būtent dėl šios priežasties negalima nustoti kalbėti apie išmaniojo telefono saugumą. Kokie saugos sprendimai mūsų dienomis patikimiausi?  

Tarpusavio santykiai – vieni svarbiausių gyvenimo komponentų, o nuo jų kokybės priklauso, kiek žmonės jaučiasi laimingi. Ne vienus metus poras konsultuojantys ir populiarius mokymus vedantys Šarūnas ir Silvija Mažuoliai teigia, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi santykių tema ir ieško būdų, kaip juos pagerinti. Siekdami jiems padėti, Š. ir S. Mažuoliai nutarė pasidalinti sukaupta patirtimi ir kartu su leidykla „Alma littera“ išleido knygą „Meilė. Aistra. Partnerystė“.

 Mūsų valdininkams jau seniai įprasta nieko nedaryti tol, kol atsitinka kažkas labai blogo: šulinyje nuskęsta vaikai, bagažinėje sudega mergina ar staiga kažkur dingsta kone milijonas šalies gyventojų. O tada jau virkaujame, kad nieko negalėjome padaryti, imame gesinti gaisrus ir reiškiame nieko nekeičiančias užuojautas.

Prekybos technologijų sprendimų įmonės „StrongPoint“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą susidūrė su klaidinančiomis kainomis parduotuvėse. Kas trečias respondentas kainų neatitikimus lentynoje ir prie kasos pastebėjo net 3 – 5 kartus. Pirkėjams, atsidūrusiems tokioje situacijoje dažniausiai pasiūloma atsisakyti prekės arba mokėti prie kasos nurodytą kainą, o pardavėjai baudžiami už klaidinančią informaciją apie prekių kainas ir nuolaidas.

Šiandienos darbo rinkoje reikalingi įvairios kvalifikacijos specialistai: tiek turintys universitetinį, tiek koleginį, tiek ir profesinį išsilavinimą. Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija, jog vis daugiau kolegijas baigusių darbo rinkos dalyvių praveria ir universitetų duris. Tokį sprendimą karjeros planavime lemia tai, jog sutrumpintosiomis ir papildomosiomis studijomis universitete – ne tik įgyjamas aukštesnio lygio kompetencijas suteikiantis išsilavinimas, bet ir praplečiamos profesinės veiklos galimybės. Būtent dėl pastarųjų universitetų absolventams konkuruoti besikeičiančioje darbo rinkoje sekasi kur kas sėkmingiau.

 Pavasarį padidėja kontrastas tarp blogos savijautos ir to, kad viskas bunda, žydi. Šviesos kiekis suteikia energijos, tačiau, jei asmuo galvoja apie savižudybę, energijos kiekis gali paskatinti imtis tragiškų veiksmų. Taip LRT RADIJUI sako psichologė Aušra Mockuvienė. Anot jos, antidepresinį poveikį turi fizinė veikla, pavyzdžiui, bent trys greiti pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimai per savaitę, tačiau sergančiam sunkia depresijos forma tai netinka.   

 Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?

 Pavasariui persiritus į antrą pusę, sodininkai jau kibo į darbus visu pajėgumu: reikia ir šiltnamius uždengti, ir daržoves sodinti, ir medžių šakas genėti. Lauko darbų nestigs iki pat vėlyvojo rudens ir, deja, ne visi jie yra malonūs.

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.

Dirbote globos namuose. Kodėl vėliau nusprendėte imtis kitokio darbo?

Pagalba norintiesiems įvaikinti turi labai aiškią prasmę, ko negaliu pasakyti apie darbą vaikų globos įstaigoje. Kad ir kaip ten būtų gražu ir tvarkinga, daug veiklos ir pramogų, įstaiga niekada neatstos šeimos ir namų. Tam pritaria ir visų vaikų namų darbuotojai, net ir tų, kurie šiandien jau yra tokie išdailinti, kad juokaudamos juos vadiname 5 žvaigždučių vaikų namais.  

 Esu filologė, visą gyvenimą dirbusi su žodžiais, save ir pasaulį suvokdavusi daugiausia per žodžius, sugertus iš knygų, iš iki manęs pasakytų iškilių asmenybių žodžių, apie juos rašanti ir kalbanti, tačiau jaučiu, kad nebūtų sąžininga man toliau kalbėti apie žodžius, apie tekstus, apie kalbą apskritai, nežvilgtelėjus į jos metamą šešėlį, į tai kas tarp žodžių – pauzę ir kas iki jų, kas anapus jų – tylą. Kaip nuotrauka negatyvą, kiekvienas daiktas turi savo kitą pusę, savo šešėlį. Nesuvoktume šviesos be tamsos, bet be šviesos nebūtų šešėlio, nesuvoktume sakinio be pauzių tarp žodžių, nesuvoktume garso be tylos, kaip nesuvoktume gėrio be blogio, džiaugsmo be skausmo, atradimų be praradimų, gyvybės be mirties. Dualumas neišvengiamas visame kame, kaip ir mumyse ir dėl jo egzistuoja suvokimas, sąmoningumas ir augimas.

Komentaras

 Laimingas, kurs gali tikėti,

Ko dar neapvylė viltis...

(K. Binkis, 1911)

Apie poeziją ir matematiką negalima nei kalbėti, nei rašyti trumpai... Tad tęskime svarstymus, ar viena poezijos knyga moksleivio namuose (knyga, apie kurią vaikas ŽINO!) pakelia jo/jos matematikos testo rezultatus Lietuvoje ir kitose šalyse. O jei rimtesne moksline kalba – išanalizuokime, kaip moksleivio šeimos kultūrinė aplinka papildo socialinę-ekonominę bei edukacinę aplinkas ir kokią įtaką daro moksleivio ugdymosi rezultatams. Kitas natūralus klausimas – kaip ta Lietuvos 15-mečio moksleivio šeimos kultūrinė aplinka, „išmatuota“ poezijos knygomis namuose, atrodo platesniame tarptautiniame kontekste ir kaip ji kito per pastarąjį dešimtmetį (t. y. nuo 2006 metų, kada Lietuvoje vykdomi tarptautiniai PISA tyrimai).