K. Girnius: Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

 

Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių nereikia atsisakyti principų ar perdėm stengtis įsiteikti.

Vienišų Lietuvos senolių istorijos liūdina: dauguma jų prašo tik vieno

Senolius prižiūrintys savanoriai prieššventiniu laikotarpiu rūpinasi ne dovanomis, o globotiniais. Nenuostabu – juk kas trečias Lietuvos gyventojas yra pensinio amžiaus, daugiau nei penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Šią negailestingą statistiką savo kailiu galime pajusti, kai su vienišais senoliais netikėtai susiduriame kaimynystėje, išgirstame iš artimųjų ar draugų istorijų. Maltiečiai primena – niekada nevėlu jiems dovanoti savo laiką, dėmesį ar skirti finansinę paramą.

M. Antonovič. Kova prieš „Nord Stream II“dar nebaigta

Atrodo, kad dar vasarą visą Vidurio Rytų Europą ir ypač Ukrainą gąsdinęs Vokietijos ir Rusijos bendras dujotiekio Baltijos Jūros dugnu „Nord Stream II“ (NS2) projektas žlunga. Tokį vaizdą galima susidaryti iš daugybės faktų. JAV Kongresas priėmė sankcijas, kurios baustų kompanijas, vykdančias naujų energetikos projektus su Rusija. Po truputį platėja koalicija valstybių, besipriešinančių NS2. Prie Baltijos valstybių ir Lenkijos prisijungė Danija, Italija ir ypač JAV. Net prokremliško Europos Sąjungos (ES) Komijos pirmininko Jeano Claude‘o Junckerio patarėjai prakalbo apie NS2 grėsmę visai ES energijos išteklių diversifikavimo strategijai. O praėjusią savaitę portalas energetyka24.com pranešė, kad „Gazprom“ atleido savo lobistus Briuselyje už prastą darbą ginant NS2 projektą.

Rytis Zemkauskas apie lietuvių kalbos mokymą: vaikai yra protingesni už mus

Kaip tinkamai ugdyti mąstantį ir kūrybingą žmogų – diskusijas kelianti nesenstanti tema. Pedagogai įsitikinę, kad šiame procese didesnį vaidmenį turi atlikti gimtosios kalbos mokymas. Tačiau norint pasiekti efektyvių rezultatų, būtina kurti nestandartines, kūrybiškumą skatinančias bei integruotas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Startuolių išgyvenimo pagrindai – kaip atrasti savo vietą verslo pasaulyje?

 

Jau šį sekmadienį, gruodžio 3-ąją, Tarptautinę neįgaliųjų dieną, Šiauliuose gimusi ir „Baltijos Ugdymo Centro“ bei labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ dėka per visą Lietuvą nuvilnysianti akcija „Aš ir Tu – tai MES!“ septyniolikoje mūsų šalies miestų ir miestelių suburs tūkstančius žmonių. 13 valandą, skambant akcijos himnui – grupės „Omerta“ dainai „Tu Gali!“ – sveikieji ir neįgalieji kartu sukurs „gyvą“ skulptūrą, simbolizuojančią bendrystę ir vienybę. AŠ – tai neįgalieji bei jų artimieji, TU – negalios nepaliesti, o MES – tai lygiateisiai visuomenės nariai, tokie pat lygūs, taip pat bendraujantys, galintys ir turintys teisę nesijausti kitokiais, „brokuotais“ ar nepakankamai gerais. MES visi šios žemės vaikai, puošiantys ir turtinantys ją.  Akciją antrus metus globoja Prezidentas Valdas Adamkus.

Fizikos ir chemijos mokytojų trūkumas Lietuvoje: kas mokys vaikus tiksliųjų mokslų?

 

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 m. fizikos studijų kryptį baigusių ir pedagogais įsidarbinusių asmenų skaičius Lietuvoje tebuvo vos 8, chemijos – 5, o 2015-2017 metais į studijų programą „Fizikos ir chemijos mokymas“ priimtas vos 1 studentas. Esant tokiam menkam susidomėjimui pedagoginėmis studijomis nuogąstaujama, jog pasitraukus senajai mokytojų kartai, nebebus kam mokyti fizikos ir chemijos. Šiame technologijų amžiuje tiksliųjų mokslų išmanymas yra itin aktualus, o vaiko susidomėjimą reikėtų ugdyti jau nuo mokyklos suolo. Kaip sudominsime vaikus, kai nebus kam tuo užsiimti?

Lucasas: Blunkančių ribų iššūkiai

Prisimenate pasaulį, suskirstytą į aiškias kategorijas? Pasaulis buvo arba kapitalistinis, arba komunistinis. Karai turėjo aiškias pradžias ir pabaigas. Priešai buvo žinomi. Geografija buvo svarbu. Vyriausybės ir verslas laikėsi atskirai. Šnipai veikė slapta. Naujienos buvo naujienos, o faktai buvo faktai.

Nekilnojamojo turto mokestis – šiandien ,,turtingiesiems”, rytoj – visiems?

 

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.   

Ieškojimai veda teisinga linkme

 

Šiandien mūsų puslapyje svečiuojasi įdomi, darbšti ir nepaprastai kūrybinga asmenybė, naujai įkurtos meno studijos „Vilina-art“ šeimininkė Lina Videckienė.

Gyvenimas yra toks, kokį susikuriame

 

Rietavo savivaldybės Liolių kaimo bendruomenės pirmininkas Mindaugas Marozas su žmona Agne ir dviem vaikučiais atsikėlė beveik prieš dešimtmetį. „Kai manęs klausia, kodėl pasirinkome Liolius, atsakau labai paprastai – taip lėmė likimas. Tiesiog ieškojome namo ir geriausias variantas atsirado šiame kaime“, – sako Agnė Marozienė, aktyviai dalyvaujanti kaimo bendruomenės gyvenime. .

„Maltiečių sriuba” – tai pagarba ir padėka senoliams

 

Šių metų maltiečių paramos seneliams akcija „Maltiečių sriuba” – jau dvyliktoji. Gyvuodama tiek metų, ji nepraranda savo aktualumo. Tūkstančiams senų žmonių Lietuvoje reikalinga pagalba – jiems tiesiog trūksta lėšų išgyventi. Šiuo metu, pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kalbame apie gražius darbus savo šaliai, apie dovanas jai. Bet juk seneliai šalia mūsų, išgyvenę tremtis, netektis, politinius pasikeitimus, ir yra mūsų Lietuva, tai jie jos valstybingumo vienmečiai, tikrieji istorijos liudytojai ir dalyviai. Atsigręžkime – jų buvimas ir yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų.

Nelygybė šaltais nervais

 

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys.

Nešioti atšvaitą tampa madinga

 

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam laikotarpiui, viena iš svarbiausių temų tampa pėsčiųjų saugumas. Sniegas, lietus, nuolatiniai šalčiai ir ypatingai trumpas šviesus paros metas apsunkina eismo sąlygas, todėl, nors ir pasirinkus saugų greitį, stabdymo kelias pailgėja, o tai lemia vis atsinaujinantį nelaimių skaičių.

Virginija Vingrienė: gyvenimas rodo – užstato sistema skatina rūšiuoti atliekas

 

Pasiūliau įtraukti papildomą reikalavimą produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių tarą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų. Siūlau, kad stikliniai stipraus alkoholio ar vyno buteliai būtų įtraukti į užstato sistemą. Taip atsirastų apie 250–300 mln. vienetų sistemoje papildomai dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų išspręstas apie 50–60 tūkst. tonų pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo klausimas. Šiuo metu jau esamos užstato už vienkartines pakuotes sistemos išplėtimas didelės įtakos administratorių plėtojamai surinkimo infrastruktūrai neturės. Neprireiktų ir papildomų kaštų ar investicijų.

Kurstomas separatizmas – grėsmė saugumui

 

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę?

Tyrimas: Lietuvos žmonės nežino, iš ko pragyvens senatvėje, bet nori išlikti savarankiški

 

Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai – atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsiantys senatvę praleisti pas vaikus.

Tai atskleidė draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

Aukštojo mokslo reforma. Kur link judame?

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Fo­to­gra­fi­ja – po­mė­gis, ku­ris at­pa­lai­duo­ja

 

Taip sa­ko ke­tu­rio­lik­me­tė Auk­sė Rū­sy­tė. Mer­gi­na dar tik aš­tun­to­kė, ta­čiau jau ga­li pa­si­gir­ti ne­ma­ža fo­to­gra­fa­vi­mo pa­tir­ti­mi. Ypač daug už­sa­ky­mų bu­vo pra­ėju­sią va­sa­rą. Vis­gi, kai veik­la ma­lo­ni, tai ir dar­bu to ne­pa­va­din­si. O fo­to­gra­fuo­ti Auk­sei pa­tin­ka. Tai ho­bis, ku­ris mer­gi­nai do­va­no­ja be­ne dau­giau­sia ge­rų emo­ci­jų.

Būti Lietuvos šaulių sąjungos šauliu – vertingiausias ir prasmingiausias iššūkis sau

Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės (LŠS) Švenčionių 1013-oji šaulių kuopa Švenčionių rajone veikia jau 10-us metus. Kuopa aktyviai dalyvauja kariniame jaunųjų šaulių mokyme, Švenčionių rajono visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, nuolat savanoriauja įvairių minėjimų, švenčių metu, daug metų organizuoja vasaros stovyklas vaikams ir jaunimui.

Vasaros pabaigoje mobiliojo interneto vartojimas užsienyje toliau augo

Mobiliojo interneto duomenų vartojimas rugpjūtį užsienyje toliau augo, rodo trijų didžiųjų operatorių duomenys.

Augimą skatino atostogas užsienyje pasirinkę Lietuvos vartotojai, taip pat tam įtakos turėjo ir nuo birželio vidurio visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs naujas tarptinklinio ryšio reguliavimu, suvienodinęs paslaugų kainas vidaus ir užsienio rinkose.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode