Sovietmetis – tai laikotarpis, kuris kiekvienam žmogui sukelia skirtingus jausmus. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar bandoma įvertinti, kokią žalą sovietmetis padarė ne tik kultūrai, bet ir pačiam žmogui. Yra nemažai straipsnių, mokslinių tyrimų apie sovietmečio laikotarpį, bet dar nebuvo ištirta homo sovieticus žmogaus jausmai. Kas yra homo sovieticus ir kaip ši sąvoka atsispindi lietuvių autorių kūriniuose?

Literatūrinį homo sovieticus portretą sovietmečio prozoje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lietuvių filologijos bakalauro studijų programos studentė Inesa Kvedaraitė. Savo tyrimą atliko remdamasi Vytauto Petkevičiaus kūriniu „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, Vytautės Žilinskaitės  „Angelas virš miesto“ ir Ričardo Gavelio romanu „Jauno žmogaus memuarai“.

Jodinėjimas arkliais, pasivažinėjimas kartingais, romantiška vakarienė tik dviese… Eilinis dovanų kuponasvoliojasi užmirštame stalčiuje, artėja savaitgalis ir norite nuveikti kažką tokio, ko nesate veikę, sugalvoti originalią ir smagią pramogą, bet svarstote vėl vaikščioti jau iki skausmo numindžiotais takais… O ir pirmadienis artėja – diena, kuomet kiekvienas bendradarbis giriasi savaitgaliniais žygdarbiais ir netikėtais laisvalaikio praleidimo būdais, kai laimi tas, kuris smagiausiai praleidžia laiką ir padaro gausybę selfių, live video bei „Instagram“ nuotraukų.

Tačiau svarbiausia šioje situacijoje ne like ir malačius skaičius, o gerai ir neužmirštamai praleistas laikas su draugais, šeima ar antrąja puse! Tad norime pasiūlyti originalias ir, tikėtina, mažai kam bandytas pramogas, kurios nėra tokios banalios ir populiarios, tačiau ne ką mažiau smagios!

     Antrą kartą sovietams okupavus Lietuvą, dar nenugriaudėjus paskutiniams Antrojo pasaulinio karo šūviams, Lietuvoje prasidėjo partizaninė kova prieš okupantus. Nepriklausomos Lietuvos karininkija per sovietų ir nacių okupacijas buvo išblaškyta, žuvo lageriuose, kautynių laukuose, dalis pasitraukė į Vakarus. Partizaninei kovai vadovauti trūko karininkų. Vienas iš aukščiausių karinių laipsnių partizanų vadų buvo mūsų kraštietis pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Likimo nublokštas į Dzūkiją, jis ten organizavo, vienijo ir  vadovavo dzūkų krašto partizanams ir tapo vienu žymiausių partizanų vadų.

Jau pamažu tampa įprasta, kad kiekvieną penktadienį „Menų stotyje“ vyksta dėmesio verti renginiai. Nenuostabu, jog ir šį kartą mažeikiškiai kviečiami į koncertą – čia rugsėjo 29-ąją pasirodys energija spinduliuojanti kauniečių grupė „Flash Voyage“. Psichodelinį roką grojantis kolektyvas, prieš atvažiuodamas į mūsų miestą, mielai sutiko atsakyti į klausimus, taip suteikdamas puikią galimybę mažeikiškiams labiau juos pažinti.

Rugsėjo 27 d. 48-ąjį gimtadienį švenčiantis Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komandos skyrininkas Rolandas Orda pasidovanojo sau gražiausią dovaną – prieš kelias dienas iš Europos čempionato parsivežė Europos stipriausio ugniagesio titulą ir medalį. Jį iškovojo 45-50 metų amžiaus grupėje.

Tik antri metai stipriausio ugniagesio varžybose dalyvaujantis vyras iš karto kopė ant aukščiausių apdovanojimų laiptelių. Pernai Vilniuje vykusiose tarptautinėse stipriausio ugniagesio varžybose, amžiaus grupėje per 40 metų, jis iš karto užėmė pirmąją vietą.

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams“, skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti. Testo autorė ir vaikų psichologė Asta Blandė įžvelgė ir nerimą keliančių tendencijų – mažiau pagalbos sulaukia paaugliai, tėvai nepasitiki mokykla, o pernelyg daug tėvų neįvertina savo vaikų gabumų. Psichologė ragina tėvus apmąstyti savo rodomą pavyzdį ir padėti vaikams tobulėti. A. Blandės kartu su leidykla „Šviesa“ sukurtą „Z kartos testą tėvams“ vis dar galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt.

Socialinio darbo katedros lektorius Benas Gudinavičius buvo tarp tų, kuriuos žurnalas „Reitingai“ įtraukė į lyderiaujančių Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų dešimtuką. Pats lektorius nuopelnų ir pasiekimų nesureikšmina, o tiesiog dirba tą darbą, kuris jam patinka. Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, su dėstytoju kalbėjomės apie socialinio darbo prasmę ir veiklas, kurios padeda atrasti ryšį su studentais. 

Dėstytojas pasakoja, kad pirmoji pasirinkta veiklos sritis buvo socialinė pedagogika, nes dar mokydamasis gimnazijoje jis organizuodavo įvairius renginius, seminarus ir stovyklas ne tik Šiaulių, gimtojo miesto, bet ir kitų Lietuvos ir Latvijos miestų vaikams, jaunimui. Tai lėmė ir studijų programos pasirinkimą. Baigęs Socialinės pedagogikos bakalauro studijas, būsimasis dėstytojas išvyko į Kretą ir ten pusę metų savanoriavo. Gyvenant svečioje šalyje pamažu atėjo suvokimas, kad socialinė ir pedagoginė pagalba asmenims yra tai, kas įdomu ir traukia.

Rusija turėjo visus reikiamus ginklus užpulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel – daugybę vogtų elektroninių laiškų ir dokumentų iš šios šalies parlamento ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU). Selektyviai juos suredagavęs ir nutekinęs, Kremlius būtų parodęs, kaip politikai vykdo politiką: kuria intrigas, apsimetinėja ir niekšiškai elgiasi. Rinkėjai būtų buvę šokiruoti. Panašiai buvo sužlugdyta kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton kampanija.

Vis dėlto tyla Vokietijos fronte buvo kurtinanti. Kremlius neiššovė. Kodėl?

     Sekmadienį Viekšnių  bažnyčioje (laikinuose namuose) auksinių vestuvių proga santuokos įžadus atnaujino ir gražiausių sveikinimų sulaukė Viekšnių seniūnijoje, Gyvolių kaime, gyvenanti pora Antanina ir Antanas Lengveniai. 

Linkėjo būti pavyzdžiu

     Šv. Mišių metu palaiminęs santuokos įžadus atnaujinusius A. ir A. Lengvenius Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Kęstutis Zybartas džiaugėsi gražiai 50 metų kartu pragyvenusia pora, linkėjo išlikti geru pavyzdžiu vaikams, anūkams ir proanūkiams, kartu petys petin praleisti dar ne vienus metus.

Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti, ką šiuo klausimu galėtume daryti geriau.

LR krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis neseniai labai taikliai pastebėjo, kad saugumas ir verslas glaudžiai susiję: pasak ministro, tik saugioje aplinkoje verslas gali turėti tvirtą pagrindą sėkmingai plėtrai, o tuomet verslas jau gali prisidėti ir prie saugumo didinimo kurdamas produktus bei paslaugas.

     Esama valstybės politika orientuota į visapusiškai kokybišką vaiko, netekusio tėvų globos, gyvenimą, kuris ugdytų pasitikėjimą savimi, leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

     Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. įvaikinti 157 vaikai, 935 vaikai nukreipti šeimų (asmens) globai.

Gamtos fotografijos ne vienam palieka didžiulį įspūdį, tačiau, kas lieka už objektyvo – žmogaus veiklos palikti pėdsakai – dažnai tampa nepatogia tema, kuri lengvai nustumiama į šalį. Pokalbiui apie tai, kodėl svarbu tausoti mus supančią aplinką ir kaip tai daryti tinkamai, ketvirtadienio popietę į Kauno apskrities viešąją biblioteką pakvietė gamtos fotografas Marius Jovaiša bei Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius Linas Ivanauskas.

Kaune vykusiame renginyje M. Jovaiša, pasitelkęs savo užfiksuotus gamtos kadrus, pasakojo, kaip prasidėjo pirmieji jo žingsniai į fotografiją. Ryšio su gamta svarbą fotografas pajautė dar vaikystėje, dalyvaudamas archeologinėse ekspedicijose. Vėliau gamta įkvėpė itin dideliems gyvenimo pokyčiams – iškeisti istorijos mokytojo specialybę bei sėkmingą reklamos verslą į mylimą hobį – fotografiją. „Gamta yra visų gyvų organizmų namai. Gyvūnai jaučia tai instinktyviai, jų būtis suderinta su gamta. Tuo tarpu kai kurie žmonių poelgiai ne visada suderinami su atsakingu požiūriu į gamtą bei jos teikiamą prieglobstį. Vienas iš žmonijos užmaršumą parodančių poelgių – tarša bei netinkamas buitinių ar elektronikos atliekų rūšiavimas“, – pagrindinę renginio mintį apibendrino savo mintis dėstė M. Jovaiša.

Jau ne kartą aiškinta, koks galvos skausmas yra Afrika šiandieniniams politikams, ekonomistams, biznieriams, istorikams geografams ir t.t. Afrika svarbi ir turtinga. Geologai iki šiol tvirtina randą Afrikoje neišsemiamus žaliavų resursus, įdėjus šiek tiek darbo, čia puikios sąlygos bet kokiai žemės ūkio veiklai. Daugėja žmonių ir turinčių pakankamą išsimokslinimą tokiam darbui. Darvinistiniai antropologai tvirtina, kad Afrika tikriausia būsianti Homo sapiens tėvynė, tad visi tiesiog turime ją kaip tėvynę mylėti ir didžiuotis.

Tačiau jokios pakilios kalbos apie Afriką nekeičia liūdnos realijos. Afrika yra visų įmanomų ekonomikos, politikos, demokratijos suvestinių ir lentelių pabaigoje ar „silpniausių” grupėje. Afrikoje viskas blogai ir dažniausiai tik blogėja. Šiuo metu čia vyksta žiauriausias karas nuo Antrojo pasaulinio pabaigos. Čia galima visai realiai numirti iš bado, būti įkalintam be teismo, nužudytam be priežasties, dingusiam be žinios.

Rugsėjo 23 d., šeštadienį, 15 val. Dautarų dvare vyks antrasis XI tarptautinio meno festivalio „Mažeikiai 2017“ renginys – koncertas „Rudens svajos“, kuriame pasirodys operos dainininkė Aistė Pilibavičiūtė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).

XI tarptautinio meno festivalis tęsis iki spalio 28 d. Mažeikiškiai ir miesto svečiai išvys 13 pasirodymų įvairiose Mažeikių rajono erdvėse. Šiais metais kolektyvų vadovams, atlikėjams pateikta po 10 klausimų. Antrajame interviu – operos dainininkės A. Pilibavičiūtės įžvalgos.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius kviečia susipažinti su aštuonių paskutinių mėnesių įdomiąją statistiką apie santuokų registravimą, gimstamumą bei populiariausius ir įdomiausius vaikams skiriamus vardus per paskutiniuosius keletą metų.

Naujausiais duomenimis, Vilniaus rajone per paskutinius aštuonis mėnesius užregistruoti 608 naujagimiai. Demografiniai duomenys rodo, kad trečius metus iš eilės rajone gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, per nuo 2017 metų pradžios įregistruoti 314 berniukų ir 294 mergaitės. Tarp gimusiųjų buvo net 10 porų dvynukų.

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Vienas iš sunkesnių gyvenimo etapų žmogaus gyvenime – paauglystė. Tai yra tas laikotarpis, kai mokiniai daugiausia susiduria su didžiausiomis problemomis ir įvairiomis baimėmis. Juos kamuoja profesijos pasirinkimo baimė, mokyklos (kontrolinių, mokytojų ar net bendraklasių) baimė. Nuo ko priklauso mokyklos baimė ir vienišumas? Kokie yra ryšiai tarp mokyklos baimės ir vienišumo?

rugsėjo 15–16 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, vyko lituanistams skirta konferencija „Mažosios Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros programoje“. Konferencijos metu žymūs Prūsų Lietuvos istorijos ir kultūros tyrėjai skaitė pranešimus apie mažiau žinomus šio unikalaus regiono asmenybių gyvenimo ir veiklos faktus, vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose mokytojai susivieniję ieškojo naujų metodų, iš tiesų įtvirtinsiančių mokinių galvose ilgam ne tik konkrečią temą, bet ir suvokimą apie ją. Konferenciją organizavo Liudviko Rėzos kultūros centras, Lietuvių kalbos institutas, Lituanistų sambūris ir Ugdymo plėtotės centras.

Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. Tai paaiškėjo šių metų rugpjūtį „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo šis išsamus atliktas gyventojų įpročių tyrimas, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2-3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą, nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

Naujame politiniame sezone planai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) grįžta. Tai gali labiau neigiamai paveikti jauną žmogų, sumažinti karjeros galimybes. Siekdami gerinti jaunimo situaciją ieškokime veiksmingesnių idėjų.

Poryt Trišalėje taryboje vėl virs diskusijos dėl MMA. Profesinės sąjungos ją siekia kelti nuo 380 iki 500 eurų ,,ant popieriaus“. Vienas pagrindinių tikslų – žmonių pajamų augimas. Man, kaip jaunam žmogui, svarbu paanalizuoti, kaip tai paveiks mano ir kitų gyvenimus.

Nors viena pagrindinių MMA didinimo priežasčių yra žmonių piniginių pilnėjimas, akivaizdu, kad poreikiai skiriasi. Vienišai jaunai mamai reikės daugiau pajamų nei studentui, gyvenančiam pas tėvus. Kebabas Kauno stotyje, tikėtina, bus brangesnis nei Jonavoje, nes regionų ekonominė situacija skiriasi.

Vėjuotą rugsėjo 14-osios rytą Sedos darželio bendruomenę ir aplinkinių kiemų gyventojus privertė suklusti gaisrinės mašinos sirenos kaukimas. Džiugu, kad šį kartą ugniagesiai skubėjo ne į nelaimės vietą, o į svečius. Nuo pat ankstyvo ryto šitos staigmenos laukė visi darželio vaikučiai, o kiek buvo džiaugsmo ir spindesio mažųjų akutėse, kai gaisrinė mašina įsuko į darželio kiemą.

Rugsėjo 15 d. „Rise Vilnius“ vykusioje diskusijoje socialinio verslo idėjas Lietuvoje skatinančių ir vystančių organizacijų atstovai kalbėjosi apie Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo sąveikas. Buvo svarstoma, kaip skatinti socialinių verslų radimąsi ir plėtrą Lietuvoje, aptarta socialinio verslo situacija pristatant gerąsias Lietuvos ir užsienio patirtis.

Diskusijoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą socialinių verslų radimuisi. Ministras pavyzdžiais apibūdino valdžios institucijų dedamas pastangas siekiant paremti nevyriausybinių organizacijų veiklas stiprinant verslumo įgūdžius.

Lietuvoje suskaičiuojama apie 29 tūkstančius upių ir upelių. Nieko nuostabaus, kad jų gausybėje galima rasti ir tokių, kurių pavadinimai išties priverčia pasukti galvą.

Jau rašėme apie keisčiausius Lietuvos kaimų pavadinimus. Šį kartą kviečiame susipažinti su įdomiausiais upių pavadinimais Lietuvoje. Tiesa, ne visada jų pavadinimai reiškia tai, apie ką galima pagalvoti tik juos išgirdus.

Nuo čigonų iki šumerų

Kėdainių rajone teka upelis Šumera. Tiesa, su šumerų civilizacija pavadinimas greičiausiai neturi nieko bendro: jo pavadinimas sietinas su žodžiu šumas, reiškiančiu „nuvirimas“ ar „nuoviras“.

Apie tai, kaip užtikrinamos vaiko teisės ir vaiko gerovė Klaipėdos rajone, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.  

Kokia situacija šiuo metu vaiko teisių apsaugos srityje? Ar dažnai mūsų rajone vaikai paimamai iš šeimų, lyginant su ankstesniais metais?

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kaip ir kasmet, gauna daug informacijos apie vaikų netinkamą elgesį ir vaiko teisių pažeidimus. Socialinės rizikos šeimų skaičius išlieka panašus jau keletą metų, šiuo metu sąraše – 163.

Šiandien daugeliui mūsų pakuočių atliekų rūšiavimas jau tapo įprastu dalyku ir neatsiejama kasdienės veiklos dalis. Jau nieko nebestebina tai, kad rūšiuojant pakuočių atliekas, prisidedama prie švarios ir gražios aplinkos išsaugojimo, gamtinių išteklių taupymo, miškų ir naudingų žaliavų tausojimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas yra suprantama, paprasta ir aišku. Tačiau vien tik faktas, kad rūšiuojame pakuočių atliekas nereiškia, jog tai darome teisingai.

Šie metai Seimo paskelbti ne tik piliakalnių, bet ir tautinio kostiumo metais, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į tautos istorinės atminties ir etninio tapatumo išraiškos svarbą. Pasirodo, apie tautinį kostiumą daugelis žinome tikrai nedaug. Tą patvirtino ir Ignalinos krašto muziejuje rugsėjo 7 d. surengta unikali paroda „Tautinis kostiumas. Interpretacijos“. Šį Kultūros tarybos remiamą projektą  inicijavo Lietuvos švietimo ir istorijos muziejus.

Šiemet ankstyvą pavasarį Lietuvą sukrėtusi jaunos vairuotojos pagrobimo ir nužudymo istorija pasėjo nerimą tarp šalies vairuotojų. Maždaug kas penktas jų teigia pagalvojantis apie galimą užgrobimo ir susidorojimo scenarijų, jei kitų eismo dalyvių elgesys pasirodo įtartinas, rodo draudimo bendrovės duomenys.

Ramūnas Vilpišauskas

Vakarykštis Sauliaus Skvernelio vizitas į Varšuvą vertas dėmesio dėl kelių priežasčių. Pagrįstai didelio susidomėjimo susilaukė jo neformalus susitikimas su svarbiausiu Lenkijos valdančiųjų žmogumi J.Kaczynskiu. Nors susitikimo turinys pristatytas gana lakoniškai, o ir komentavo jį kol kas daugiausia pats Lietuvos premjeras, tačiau bendravimas su įtakingiausiais Lenkijos politikais savaime yra svarbus. Pokalbiai gali sumažinti nesusipratimų tikimybę, padėti geriau suprasti vieni kitų požiūrį į dvišales bei regiono aktualijas, sklandžiau derinti pozicijas, įgyvendinant kiekvienos šalies nacionalinius interesus.

Užsienio studentai Lietuvoje – jau dažnas reiškinys. Vien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiemet studijas pirmame kurse pradėjo 278 laipsnio siekiantys jaunuoliai, 42 procentai jų pasirinko antrosios pakopos studijų programas. Užsienio studentų priėmimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 10 procentų. Šiuo metu VGTU studijuoja net 966 užsieniečiai: 648 bakalauro ir magistro laipsnio siekiantys studentai, 303 atvykę pagal mainų programas ir 15 doktorantų iš 81 šalies – nuo Japonijos iki JAV ar Čilės. Visgi jaunuoliai, kurie dėl studijų Lietuvoje pasiryžo išmokti tikrai nelengvą lietuvių kalbą, maloniai stebina. Gruzinai Nino Tabatadze, Nino Inasaridze, Mariam Čchivimiani ir Merab Šabešovi, šiemet pradėję magistro studijas VGTU, neslepia, jog atvykti į mūsų šalį priviliojo aukšta mokslo kokybė ir puikus technologijos mokslų srities specialistų rengimas. Ne veltui antrosios studijų pakopos užsienio studentai sudaro net 14 procentų visų VGTU magistrantūros studentų. Kalbamės su jaunais gruzinais, paperkančiais ne tik nuoširdumu, bet ir savo gražia lietuvių kalba, kurią išmokti viena iš pagrindinių paskatų tapo noras studijuoti mūsų šalyje.

Besibaigiant vasarai kenkėjų kontrolės ekspertai fiksuoja per trejus metus dvigubai išaugusį vapsvų iškvietimų skaičių. Pabrėžiama, kad daugėjo ne tik užklausų, bet augo ir aukštis, nuo kurio teko nukabinti lizdus.