„Tolerancija ir pilietinis pakantumas retai kada veši be aukštesnio išsilavinimo, gilesnio emocinio intelekto ir padoraus elgesio tradicijos. Pasaulyje, kuriame tikėjimas Dievo tvarka lengvai keičiamas tikėjimu viskuo, kas pakliūva didesnio ar mažesnio ekrano paviršiuje, labai greitai veriasi naujojo fanatizmo ir naujos elektroninių laukinių minios tamsybės“, – kalbėdamas per Tolerancijos žmogaus apdovanojimą teigė Sugiharos Fondas „Diplomatai už gyvybę“ pirmininkas Ramūnas Garbaravičius.

Neseniai Kazlų Rūdos kaimo tvenkinyje skendęs žvejys gali save laikyti laimės kūdikiu. Jo šauksmą, sklindantį iš už miškelio, tądien išgirdo moteris, kuri ir paskambino skubios pagalbos telefonu 112.  Atskubėję Kazlų Rūdos komandos ugniagesiai bandė jį gelbėti, mesdami virvę, tiesdami medžio šaką, bet 69-erių metų žvejui stigo jėgų į ją įsitverti. Laikas bėgo…  Tądien Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys naras Tomas Pečkys, gyvenantis Kazlų Rūdoje,  atostogavo. Apie tai, kad Kazlų kaimo tvenkinyje skęsta žmogus,  jam pranešė Bagotosios komandos ugniagesys, kuris įvykio eigą sekė per radijo ryšį. „Kol atvyks  narai,  brangi buvo kiekviena minutė. Išskubėjau nedelsdamas. Kadangi nardymas yra mano pomėgis, esu įsigijęs  savo įrangą. Šiai gelbėjimo operacijai prireikė naro kostiumo ir gelbėjimosi virvės“, – pasakoja T. Pečkys.

Trumpalaikis vidutinis skausmas, sunkaus nerimo ar su depresija susijusio nerimo sutrikimas, panika, erdvės baimė – dalis simptomų iš lietuvių pamėgtų migdomųjų, raminamųjų vaistų informacinių lapelių.

Rémi Brague’as (g. 1947) yra plačiai žinomas prancūzų filosofas, krikščionių, žydų ir arabų civilizacijų specialistas, eseistas, Paryžiaus Panteono-Sorbonos ir Miuncheno Ludwigo Maximiliano universitetų profesorius. 2009 m. jis buvo apdovanotas Prancūzijos Akademijos Filosofijos premija (Grand prix de philosophie) už viso gyvenimo darbus, o 2012 m. gavo Ratzingerio premiją už indėlį į teologijos mokslus. Du jo veikalai yra išversti į lietuvių kalbą: Ekscentriškoji Europos tapatybė (vertė Regina Matuzevičiūtė ir Kristina Kazakevičiūtė, Vilnius: Aidai, 2001) ir Pasaulio išmintis: žmogaus visatos patyrimo istorija (vertė Jūratė Žalgaitė-Kaya, Vilnius: Aidai, 2005). Brague’as 2006 m. viešėjo Lietuvoje, skaitė paskaitą Vilniaus universitete. 

Po bemaž dvidešimt metų, praleistų Vilniuje, pedagogų Daliaus ir Linos Dapkų šeima ne vieną nustebino savo sprendimu su dviem mažamečiais vaikais persikelti gyventi į kaimo vienkiemį. Kas galėjo nulemti tokį sutuoktinių, dirbusių aukštojo mokslo institucijose ir gyvenusių pačiame Vilniaus centre, apsisprendimą? Apie šią gyvenimo permainą pasakoja Lina.

„Ateities bagažą susikrauname vaikystėje“, – užtikrintai pokalbį pradeda Vaida ir džiaugiasi bei dėkoja likimui, kad jos bagažas puikus, nes didžiausią įtaką Vaidos gyvenimui padarė labai rūpestingi ir dėmesingi tėvai. Būtent Vaidos šeima jai buvo ir yra viso gyvenimo pamatas.

Šiandien, kalbant apie radikalių politinių jėgų iškylima dažnai naudojamas populizmo terminas. Tačiau, pasak istoriko T. Snyderio, tai nėra tikslus, dabartinę politinę realybę atspindintis apibūdinimas, ir siūlo vartoti sado-populizmo sąvoką.

2017 m. lapkričio mėnesį t. J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijos dvejų metų programą baigė jau 3-ioji laida, aštuonios poros. Šiuo metu Kaune mokosi 4-oji akademijos laida. Pristatome 3-iosios laidos trijų porų pasakojimus apie tai, ką patyrė ir ko išmoko J. Kentenicho šeimos pedagogikos akademijoje. Savo mintimis dalinasi Astrida ir Gediminas Švedai, Vilmantė ir Vaidas Kmeliauskai, Jurga ir Paulius Speičiai.

Dviejų istorijos mokytojų reakcijos į prieštaringai vertinamą naują Lenkijos įstatymą, numatantį baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, tyčia priskiriantiems lenkų tautai nusikaltimus, kuriuos Lenkijoje okupacijos laikotarpiu vykdė naciai. Laiško mokiniams autoriai – Sebastianas Matuszewskis ir Piotras Laskowskis – dirba daugiakultūriame Jaceko Kurońo vardo licėjuje Varšuvoje, taip pat yra Ringelblumo archyvo tyrėjai.

Įsivaizduokite, kad ramiai sau keliaujate atostogų. Lėktuvas skrieja įprastame 10 km aukštyje, jūs mėgaujatės šiltu gėrimu, o maloniai besišypsantys skrydžių palydovai praeidami klausia, ar nieko netrūksta. Tačiau tuomet jūsų nepažįstamas bendrakeleivis staiga pašoka ir atidaro lėktuvo duris. Kaip manote, kas tuomet nutiktų?

Vaiko sąmonė veikia kitaip nei suaugusiojo, todėl apie gyvenimo tiesas, sunkumus ir pasaulio sandarą geriausia sužinoti iš pasakų. Taip LRT RADIJUI sako Valdorfo pedagogikos auklėtoja, lektorė Edita Kuliavaitė. Kaip teigia ji, pasakose yra ir žiaurių vaizdų, tačiau reikia suvokti, kad taip kalbama ne apie fizinę, o metafizinę tikrovę.

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sveikina kiekvieną Lietuvos žmogų ir kviečia pasižiūrėti, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos medikai ir pacientai. Vasario 16-osios proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje“.

Numalšinus Tado Kosiuškos vadovaujamo Abiejų Tautų Respublikos piliečių sukilimą, 1795 m. spalio 24 d. tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos buvo pasirašytas trečiasis – paskutinis – ATR padalijimo aktas. Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui atsisakius karūnos, 1795 m. lapkričio 25 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybė buvo ištrinta iš Europos žemėlapio daugiau kaip šimtui metų. 

Kęstutis Kazimieras Girnius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos apžvalgininkas, filosofas, Institute dėstantis daugybę dalykų – nuo nacionalizmo studijų iki tautos sampratos lietuviškoje politinėje mintyje. Atgimimo įvykius jis stebėjo žurnalisto žvilgsniu, dirbdamas „Laisvosios Europos“ radijuje, vėliau kartu su žmona apsigyveno Lietuvoje.

Suknelės– neatsiejama kiekvienos moters garderobo dalis. Ir jeigu kurį laiką mados podiumuose triumfavo sportinio stiliaus drabužiai, tai 2018-aisiais, į mados viršūnes sugrįžta moteriškiausias iš visų drabužių – suknelės. Šiais metais jos: elegantiškos, tačiau santūraus stiliaus ir stebinančios praktiškumo bei seksualumo derme. Jeigu klasikinė maža juoda suknelė Jums pabodo, pats laikas atnaujinti savo spintą išraiškingesniais modeliais, atsižvelgiant į 2018-aisiais metais siaučiančius mados vėjus.

Moterų paaiškinimai, kad vaikų jos nenori, nes jaučiasi nepasiruošusios psichologiškai ar nejaučia motiniškų instinktų, nemano, kad vyras bus geras tėvas, nenori atsisakyti karjeros ar po gimdymo likti negražios, rodo įvairias baimes. Taip LRT.lt sako psichologė psichoterapeutė Jurga Gužauskienė. Nors vyraujanti nuomonė, kad būti mama – nuostabiausias jausmas, gali būti teisinga, vis dėlto, pastebi J. Gužauskienė, to taikyti visoms moterims negalima – juk ne be reikalo psichiatrijoje kalbama apie depresiją po gimdymo.

Vaikai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kadangi itin imlūs naujiems potyriams, lengvai „sugeria“ aplinkinių emocijas, tiesiogiai priima teigiamus ir neigiamus dalykus Augdamas vaikas pamažu išmoksta įvairiose gyvenimo situacijose taikyti emocijas, kurias susirenka iš aplinkinių. Dėl šios priežasties sėkmingai vaikui vystytis teigiama ankstyvosios vaikystės atmosfera ypač svarbi. 

Gyvūnų globa šiuo metu neturi džiuginančios perspektyvos. Viena iš pagrindinių  priežasčių – perpildytos gyvūnų prieglaudos. Situacija yra liūdna ne tik dėl priimamų gyvūnų iš gatvės, bet ir dėl  tų kurie turi namus, tačiau šeimininkai nutaria jų atsisakyti ir primygtinai reikalauja priimti į prieglaudą savo augintinius

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia politinio gyvenimo dokumentai: sutartys, notos, oficialūs pareiškimai. Šiuo projektu bus siekiama atkreipti dėmesį į kultūros, socialinės bei asmeninių istorijų ir su jomis susijusių dokumentų svarbą.

Tuokiamės tam, kad būtume laimingi ir pasiektume savo pačių ir savo gyvenimo pilnatvę. Absurdiška ir neatsakinga manyti, kad santuokinis ryšys turi galiojimo datą. Meilė yra ne jausmas, o valios aktas, kurį reikia nuolat atnaujinti. Negalima įsipareigojimo laikytis tik tol, kol ką nors „jausime“.

Nors pastaruoju metu vis daugiau įmonių pereina prie elektroninio dokumentų valdymo, popieriniai dokumentai vis dar aktualūs ir naudojami. Biure jų galima rasti labai įvairių, o jų tvarkymas bei archyvavimas dažnai reikalauja ne tik nemažai laiko, bet ir tam tikrų priemonių. Taigi, kokių priemonių prireiks norint sutvarkyti dokumentų archyvą?

Pasakojimas apie mergaitę mėlynai lakuotais nagais, įtrauktas šeštokų vadovėlyje sukėlė didelį atgarsį. Tėvų pasipiktinimas sklando socialiniuose tinkluose.

[Red. past.: originalus pasakojimo tekstas pateikiamas straipsnio pabaigoje.]

Seniau etninės kultūros mokydavo tėvai, seneliai. Iš jų buvo perimamos tradicijos, kaip peršalus išsigydyti žolelių viralu ar paruošti aguonų pieną Kūčių stalui, kodėl kiekvienąmet stengiamasi patiekti būtent 12 patiekalų, kas svarbiausia per šią ir kitas kalendorines šventes, ko moko iš kartos į kartą perduodamos patarlės ir pan.

Nežinau, ko noriu, nežinau, kur dirbti, iš tiesų – nežinau nieko. Taip galėtų pasakyti nemaža dalis jaunuolių, ką tik baigusių mokyklą ir susidūrusių su prieš juos atsivėrusiu galimybių vandenynu. Pasirodo, nežinomybė – visiškai normali, o etapas, į kurį pateko jaunas žmogus – naujas, tik prieš 20 metų mokslininkų pripažintas unikaliu. Tai – besiformuojančios suaugystės metas, kai išsinėręs iš paauglystės odos žmogus žengia savarankiško gyvenimo link.

 „Sveiki, visuomenės akyse esu normalus, sėkmingas vyras, negeriu, nerūkau, turiu neblogą darbą, niekada nesu pakėlęs rankos prieš žmoną, bet... esu baisus žmogus, esu smurtaujantis vyras šeimoje“, – taip savo laišką, adresuotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, pradėjo Edgaras (vardas pakeistas). Vyras rašė norintis pasidalyti savo istorija ir prisidėti kovojant prieš smurtą šeimoje. Susitikome su Edgaru pasikalbėti apie jo patirtį.

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimo kultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai. Kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero, visi esame patyrę, kai įsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.

Pirma istorija: gelbėtojai

Jozefas ir Wiktoria Ulmos augino šešis vaikus ir vertėsi žemės ūkiu mažame Markovos miestelyje, esančiame Lancuto rajone. 1942 metais jie kaip ir kiti miestelio gyventojai tapo vietinių žydų žudynių liudininkais. Žydai buvo sušaudyti ir užkasti teritorijoje, kurioje anksčiau būdavo užkasami nugaišę gyvuliai.

Vyresnės kartos žmonės, kiek sutrikę stebime dabartinius pokyčius tiek visuomenėje, tiek ir Bažnyčioje. Nors Lietuvos ir Rytų Europos tikrovė skiriasi nuo tradiciškai krikščioniškų Vakarų tautų maršruto, tačiau ir mūsų neaplenkia sekuliarizmo banga.

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.

Netrukus Lietuva švęs savo šimtmetį. Kasdien apie 1918-ųjų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto gimimo istoriją girdime per radiją, televiziją, skaitome spaudoje. Per tą šimtmetį būta visko: gėrio ir blogio. Visos šimtmečio kartos turi galybes įvairiausių prisiminimų.