Šiuo metu Lietuvos įmonėse sukasi apie 3000 laisvų kėdžių, laukiančių, kol jas užims IT specialistai. Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. LDB informuoja, kad šiuo metu dažniausiai darbo ieško pardavėjai, reklamos ir rinkodaros, apskaitos ir buhalterijos specialistai bei kt., tačiau daugiausiai darbuotojų trūksta transporto, pramonės ir IT sektoriuose. Toks neatitikimas ieškantiems darbo turi dvejopą išeitį – arba laukti, kol rinka prisitaikys prie darbuotojų lūkesčių, arba persikvalifikuoti. LDB duomenimis, pastarąjį variantą pasirinko daugiau nei 11390 darbo ieškančių asmenų.
„Sprendimą persikvalifikuoti žmonės priima dėl įvairių priežasčių: neturi jokios profesijos ar yra įgiję nepaklausią, tad negali įsidarbinti, stokoja įgūdžių ir neturi galimybių jų įgyti, taip pat – netenkina turimo darbo atlyginimas ar kilo noras dirbti ne bet kokį, o mėgstamą darbą, įgyti asmenybę atitinkančią profesiją“, – sako Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė. Jos teigimu, 41 proc. profesinio mokymo dalyvių sudaro jaunimas iki 29 m., tačiau aktyvūs ir sulaukę daugiau nei 50 m. – ši amžiaus grupė sudaro net 25 proc. visų, norinčių persikvalifikuoti. Tiesa, kol kas karjeros pokyčiams dažniau visgi ryžtasi 25–40 m. darbo biržos klientai.
LDB duomenimis, IT sritį arba konkrečiau – profesinį tinklapių kūrimo pradmenų mokymą, taip pat dažniausiai renkasi jaunimas. Viena iš priežasčių – tai, kad šie mokslai sudaro sąlygas dirbti savarankiškai. Remiantis LDB duomenimis, beveik pusė tinklapio programavimą pasirinkusių Vilniaus teritorinės darbo biržos klientų dirba individualiai, kiti įdarbinti pagal darbo sutartis ar dar tęsia mokslus, atitinkamai Kaune – visi dirba individualiai.
Viena iš vietų, kur kreipiasi priėmę sprendimą persikvalifikuoti į IT specialistus – „Vilnius Coding School“, ruošianti darbuotojus būtent IT rinkai. Kartu su LDB įgyvendinusi jau penkis projektus Vilniuje, du Kaune ir du Klaipėdoje, mokykla IT rinką per 7 mėn. papildė daugiau nei 80 studentų, iš kurių didžioji dalis sėkmingai pradėjo savo karjerą IT srityje. Mokyklos vadovės Eglės Karčiauskės teigimu, iš visų studentų, net 60 proc. tikslas – keisti profesiją.
„Į mokyklą užsuka įvairių žmonių, tačiau dažniausiai – tai aukštąjį išsilavinimą jau turintys ir persikvalifikuoti norintys vyrai. 60 proc. mūsų studentų nori keisti profesiją, 20 proc. – įgyti daugiau kompetencijos dabartiniame darbe, tiek pat yra ir tokių, kurie atvyksta „pasibandyti“, ar programavimas galėtų būti jų ateities perspektyva, – studentų motyvus vardija E. Karčiauskė. – Nors šioje srityje stereotipai apie „vyrišką“ specialybę kol kas pasitvirtina, matome, kad situacija keičiasi. Moterų studenčių dalis kurį laiką pas mus buvo 20 proc., tačiau šiuo metu jau siekia 30 proc., o per pastaruosius metus jų skaičius šoktelėjo dvigubai.“
Tai, kad į IT sritį vis drąsiau žengia ir moterys bei vyresnio amžiaus žmonės, patvirtina ir LDB, kuri kasmet rengia darbo rinkos prognozę ir įsidarbinimo galimybių barometrus bei profesijų žemėlapį. „Informacija apie situaciją rinkoje aktyviai pristatoma šalies moksleiviams, socialiniams partneriams, darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms. Nors renkantis tiek aukštojo IT mokslo, tiek ir profesinio mokymo IT programas, dar kliaujamasi stereotipais, moterys ar vyresni asmenys taip pat vis drąsiau renkasi šią sritį. Tiesa, kad vyrai ir jaunimas natūraliai šioje srityje labiau pasitiki savo jėgomis, tačiau plečiantis galimybėms mokytis įvairaus lygio mokymo programose spektrui, informacinių technologijų rinka tampa vis labiau prieinama ir kitiems“, – sako I. Balnanosienė.
„Vilnius Coding School“ vadovės teigimu, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ar lyties žmonės ateina į mokymus, beveik visi jie apsisprendę, kad IT sritis jiems tinka, bet labai dažnai nežino, į kokią tikslią sritį eiti, kurią kalbą rinktis: „Svarbiausia – įsiklausyti, ko nori darbdaviai, kokios programavimo kalbos paklausiausios, taip pat realiai įvertinti savo galimybes. Renkantis LDB finansuojamus mokymus, privaloma po jų bent pusmetį dirbti IT įmonėje, tad šį žingsnį žengia ypač motyvuoti ir pokyčiais gyvenime užtikrinti žmonės. Kitiems visada yra pasirinkimas rinktis įprastus mūsų mokymus, po jų padedame gauti praktiką IT srityje.“
E. Karčiauskė taip pat pastebi, kad nors IT specialistų trūkumas jaučiamas visoje šalyje, tai nereiškia, jog programuotojams dirbti reikia mažiau nei kitiems: „Didžiulės algos, darbdaviai, į darbą priimantys kone visus besikreipiančius, vos kelias valandas per dieną trunkantis darbas, leidžiantis likusį laiką gulėti po palme ir valgyti kokosus – taip, sulaukiame ir tokį programuotojų gyvenimą įsivaizduojančių studentų, – šypsosi mokyklos vadovė. – Deja, bet tenka juos grąžinti į realybę. Keičiant profesiją ir neturint visiškai jokių pagrindų, teks labai daug mokytis ir kasdien intensyviai dirbti. Priklausomai nuo mokymų pobūdžio, po jų laukia arba praktika, arba galimybė gauti darbą IT srityje. Tačiau net ir jį gavus, mokytis programuoti, gilinti ir atnaujinti žinias teks visą gyvenimą.“
Lietuvos darbo biržos informacija
Moksleivis, studentas, dirbantysis, mama ar tėtis – visus juos sieja jauno žmogaus apibrėžimas. Jaunais žmonėmis Lietuvoje laikomi tie, kurie patenka į 14-29 metų amžiaus tarpsnį. Akivaizdu, jog šioje amžiaus grupėje esantys asmenys pasižymi skirtingais poreikiais bei lūkesčiais. 2016 m. atlikto Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai parodė, kad jauni žmonės vis aktyviau išnaudoja sukurtas galimybes: įsitraukia į įvairias veiklas, aktyviai gina savo nuomonę dalyvaudami jaunimo organizacijų veiklose, prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir yra labiau nusiteikę reaguoti į visuomenėje kilusias problemas. Tačiau, ar tikrai esama jaunimo politikos sistema yra palanki visų jaunų žmonių poreikių įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, jog jie tokie skirtingi?
Jaučiuosi kaip karalius, kuris šlubavo namo su medžio ramentais iš mūšio lauko, ir galvoje vienas leitmotyvas... per ilgai kartojom žodį „šlovė“ jos nenusipelniusiems ir tris milijonus išvariusiems iš gimtojo krašto velniams blakstienų karpyti. Po profesinių sąjungų susitikimo su premjeru S. Skverneliu pasidarė aišku – per mažai kariavome ir per ilgai tikėjome paprastu žmogišku padorumu ir demokratijos pagrindu – susitarimu. Tartis galima tik su geros valios žmonėmis, atliekančiais namų darbus.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.
Pokario rezistencinė kova į miškus išvarė jaunus vyrus, su ginklu rankose stojusius ginti Lietuvos laisvę. Daug žmonių rėmė partizanus ir jiems padėjo, tačiau netrūko ir išdavikų, apsimetusių kovotojais už laisvę ir pasmerkusių partizanus mirčiai. Ne visos paslaptys dar atskleistos ir kažin ar pavyks jas atskleisti... Daugelį jų liudininkai nusinešė į kapus...
Neseniai iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro Trakų kultūros rūmuose rengiamo kasmetinio meno kolektyvų vadovų seminaro grįžęs Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Subatvakaris“ vadovas Antanas Erlickis ir vėl turėjo skubėti, šį kartą į šventę Raseinių rajone. Pasak jo, ilsėtis nėra kada, renginiai vyksta vienas po kito, tik spėk suktis.
Pulmonologai sako, kad kai kalbame apie pasyvų rūkymą – kvėpavimą tabako dūmais užterštu oru – labiausiai pažeidžiamos grupės yra vaikai, seneliai ir… naminiai gyvūnai. Nors yra atliktų tyrimų, apie pasyvaus rūkymo sukeliamas ligas mūsų augintiniams, deja, apie tai kol kas kalbama nedaug. Tad nenuostabu, kad paprastai nesusimąstome, kaip mūsų veiksmai atsiliepia šalia esantiems gyvūnams. 
Paskutinį vasaros sekmadienį pusmaratonis „Alytaus tiltai 2017“ į Dzūkijos sostinę sukvies daugybę bėgimo sporto mėgėjų bei profesionalų. Trečią kartą vyksiantis sporto renginys klasikinės – 21 km – pusmaratonio distancijos trasa apjuos vaizdingiausias Alytaus vietas ir sujungs jas vienais įspūdingiausių mūsų šalies tiltų.
Šio rašinio herojė Regina (Dovydauskaitė) Stonkuvienė (gimė 1960 m. Knabikuose) yra ryški, savita, įdomi ir gerai matoma asmenybė. Žemaitiškas charakteris, įgimtas potraukis grožiui bei menui, aktyvi veikla ir tvirti įsitikinimai, be jokios abejonės, išskiria ją iš kitų žmonių.
1995 m. viename rajone teko dalyvauti kovotojų už Lietuvą kankinių palaikų paieškose. Vicemeras, tremtinys, Krikščionių demokratų partijos narys, daugkartiniu artimųjų prašymu, organizavo paieškas. Atvažiavęs nurodė, kur ieškoti. 
Rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisija rinko miesto garbės pilietį. „Šią dieną pasirinkome neatsitiktinai. Molotovo-Rybentropo paktą laikau niekingu, o komisijos darbas yra garbė prieš niekingumą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Purpliai – kaimas 
Lietuvoje 2011 m. buvo daugiau negu 16 tūkstančių kaimų, kuriuose gyveno bent 1 gyventojas. Kai kurių jų pavadinimai gali priversti pasijuokti ir nustebti. Daugelis žino apie Bezdonis, Keturiasdešimt Totorių arba Jonavos rajone esančią Šveicariją, bet stebinančių kaimų pavadinimų Lietuvoje esama dar daugiau.
Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Daugelis pritars, jog šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be galimybės įamžinti svarbias akimirkas. Fotografija tapo ne tik meno forma, tačiau ir dominuojančiu informacijos perdavimo šaltiniu, socialių tinklų pagalba dažnai pasiekiamu ne tik artimiesiems, tačiau ir nepažįstamiems iš viso pasaulio. Taigi, Jūsų dėmesiui įdomūs ir netikėti faktai apie fotografiją iš šiandienos bei praeities.
Vis sunkiau surasti žmogų, kuris visą dėmesį sutelkia tik į tai, ką rodo televizorius. Tai daro tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių, rodo šalies gyventojų įpročių tyrimas. Didžioji dalis žiūrovų tuo pačiu mieliau dar ir užkandžiauja, tvarkosi namuose ar naršo internete. Tendencijos užsienyje rodo, kad prie televizijos ekranų vis daugiau praleisime su išmaniuoju įrenginiu rankose.
Kaip gražiai mes mokame kalbėti apie vaikus
„Delfyje“ skaičiau, kad socialdemokratų partijos skyriai dabar balsuoja dėl koalicijos su „žaliaisiais“ Vyriausybėje.
Kaunas tampa vis draugiškesniu miestu keturkojams draugams. Mieste daugėja maitinimo įstaigų, viešbučių, poilsio zonų, sporto klubų, parduotuvių, kurios yra draugiškos gyvūnams, dėl to dar kartą svarbu prisiminti gyvūnų laikymo taisykles, kurių laikymasis užtikrins, kad tiek jūsų gyvūnas, tiek ir aplinkiniai jaustųsi saugiai bei patogiai. 
Į Europos vartotojų centrą neretai kreipiasi vartotojai, kurie negauna internetu užsakytų prekių. Centro ekspertai įspėja – pirkdami internetu galite įkliūti į sukčių spąstus ir pinigus pervesti visai ne pardavėjams. Šiuo metu sukčiai mėgsta naudoti toliau pateiktas sukčiavimo schemas.
Rugpjūčio 12 d. minima Tarptautinė jaunimo diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas parengė informaciją apie Lietuvos jaunimą.
Rugpjūčio 12 d. Pociūnų aerodrome baigėsi dvi savaites trukęs Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatas, o rugpjūčio 13 d. nugalėtojams įteikti medaliai. Du lietuviai 20-metis Ignas Bitinaitis ir 24-ių Joris Vainius – lyderių trejetuke. Iš viso čempionate dalyvavo 70 jaunųjų sklandytojų iki 25 metų iš 18 pasaulio valstybių.
Teiginiai, kad gabiausi abiturientai „urmu“ vyksta iš Lietuvos, rinkdamiesi studijas užsienio aukštosiose mokyklose, – prasilenkia su realybe. Vienos geriausių šalyje Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) direktorius Tomas Kivaras pabrėžia, kad pastarųjų 5 metų duomenys rodo, jog daugiau kaip 74 proc. mokyklos abiturientų studijas rinkosi būtent Lietuvos universitetuose.
Žinomi vyrai – Marijonas Mikutavičius ir Algirdas Kaušpėdas, kartu su Labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ vadovu Gediminu Tvarijonu Vilniuje žada atgaivinti futbolą, kuris būtų prieinamas visiems norintiems jį žaisti vaikams. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitikimo metu užtikrino, kad jau kitąmet Vilniuje bus atnaujintas pirmasis stadionas, jis bus ir su kupolu, kuris leis kamuolį spardyti ir žiemą.
Pasirausęs vietinės reikšmės interneto platybėse, sėdžiu prie komputerio ir galvoju: kur ritasi pasaulis? Klausimas giliai neoriginalus. Ties atsakymu kamuojasi visa mąstančioji žmonijos dalis. O atsakymo kaip ir nėra.
Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas Lietuvos profesinio mokymo įstaigos pagrindinį priėmimą vis dar tęsia – prašymai mokytis LAMA BPO sistemoje yra priimami iki rugpjūčio 18 d. Tuo tarpu į besirenkančius profesinį mokymą dėmesį vis labiau atkreipia inovatyvios verslo įmonės, kadangi dažnas profesinį išsilavinimą įgijęs asmuo nuo pirmų darbo dienų gali pademonstruoti tai, ko reikia darbdaviui, – praktinius įgūdžius.
Lietuvos paštas gyventojus kviečia dalintis savo vasaros atostogų akimirkomis ir skelbia tradicinį nuotraukų konkursą „Sustabdyk akimirką žavingą…“. Jau septintą kartą rengiamo konkurso nugalėtojai galės džiaugtis specialiai jiems pagamintais atvirlaiškiais su įamžintomis gražiausiomis vasaros atostogų akimirkomis.
Kiekvienas savyje nešiojamės po svajonę. Jos skirtingos, kaip ir mes, žmonės. Vienų svajonės knygų puslapiuose šlama, kitų – spalvingais žiedais praeivius sveikina, dar kiti – materialiomis gėrybėmis grožisi. Čia nėra ir negali būti vieningos formulės. Bet sutikime, kad svajonė – kaip saulė. Kartais nušvinta mums pačiu netikėčiausiu metu, ir suprantame, kad mūsų svajonė išsipildė; kiti pėdina ilgai link spinduliais aplieto vitražo, suvokdami, kad jiems reikalinga toji šviesa…
Kol lietuvių tauta bus gyva, ji sieks laisvės ir kovos dėl savo nepriklausomybės. Nepriklausomybės atkūrimo tikslas sudarė teisinį rezistencijos pagrindą: visos priemonės okupacijai pašalinti buvo naudotinos ir pateisinamos. Tikėdami greita pergale visame krašte kūrėsi partizanų būriai, į kuriuos ėjo kaimo jaunuoliai. Pogrindžio organizacijas daugiausia sudarė besimokantis jaunimas, inteligentai, tarnautojai. Tiek partizanų būriai, tiek pogrindinės organizacijos kūrėsi ir Mažeikių apskrityje.
„Tautinis kostiumas – tai galimybė prisiliesti prie lietuviškų šaknų“, – sako Sigitas Šliažas, ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) tautinio meno ansamblio „Nemunas“ narys, politikas, visuomenės veikėjas, primindamas, kad siekiant populiarinti tautinį kostiumą ir įprasminti jį valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais.
