Artėjant Prezidentės vetuoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymui Seime, žiniasklaidoje vėl agituojama už tai, kad būtų įteisintas „perteklinių“ embrionų kūrimas ir jų šaldymas. Toks didžiulis suinteresuotumas kyla todėl, kad užšaldytų embrionų reikia Europos bei kitose pasaulio valstybėse augančiai biotechnologijų pramonei – eksperimentams su embrionais, embriono kamieninių ląstelių gamybai.
Nugaros ir kaklo skausmai yra itin didelėsocialinė, psichologinė, medicininė ir ekonominėproblema. Pavyzdžiui, apatinės nugaros srities skausmas yra penkta pagal dažnumą priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą,o 60–80 proc. jįpatiria bent vieną kartą per gyvenimą. Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko kiek rečiau. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent 1 kartą per gyvenimą, o 17–31proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai.
Kazickų šeimos fondas padovanojo Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro Kaulų čiulpų transplantacijos poskyriui labai reikalingą, modernų neinvazinį hemoglobino nustatymo aparatą, palengvinsiantį sunkių ligonių po transplantacijos diagnostiką ir gydymą.
Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės dr. Jelenos Rascon, po transplantacijų kai kurie pacientai patiria specifinę komplikaciją – hemoraginį cistitą. Tokiais atvejais kraujuojama labai daug ir nesulaikomai. Medikams tenka nuolat stebėti kraujo rodiklius, kad pacientas nenukraujuotų ir laiku būtų sulašinta eritrocitų masė. Šis aparatas leis kraujo rodiklius pamatyti be papildomų kraujo tyrimų, nereikės laborantų darbo, nereikės traumuoti ir taip sunkios būklės paciento.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM informuoja, kad rugsėjo 6-ąją, antradienį, smegenų mirtis buvo konstatuota žmogui, kuriam prieš keletą metų buvo atlikta inksto transplantacija.
Donorinio organo sulaukę recipientai dažnai patys būna pasirašę sutikimus donorystei po mirties, turi donoro korteles, tose šeimose donorystės tema kalbama ypač jautriai, nes visi žino, kaip sunku laukti donorinio organo ir kaip pasikeičia gyvenimas jo sulaukus. Artimųjų sprendimas gyvybės ratą tarsi suka toliau – kartą išgelbėtas žmogus po mirties tampa gelbėtoju kitiems.
Lietuvoje mažėja jaunų žmonių, jų sergamumas ir ligotumas didėja, tačiau mažėja mirčių.
Per pastaruosius 5 metus jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 2 proc. 2015 m. jaunimas, t. y. 14–29 m. amžiaus gyventojai, sudarė 20,4 proc. visos Lietuvos populiacijos, – jų buvo beveik 600 tūkstančių. Kiekvienam sergančiajam asmeniui teko 9,3 apsilankymopas gydytoją, iš viso – apie 4 mln. Tai sudarė 15 proc. visų apsilankymų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau penktus metus iš eilės, kviečia darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas sukurti „Švarių rankų šokį 16“, kuriame atsispindėtų rekomenduojamos rankų plovimo higienos taisyklės ir teisingo kosėjimo etiketo judesiai.
Užkrečiamųjų ligų prevencijai itin svarbi higiena. Per nešvarias rankas plinta įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos, galinčios sukelti rimtų pavojų sveikatai, tačiau daug užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tuberkuliozė, gripas, tymai ar ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos plinta oro lašeliniu keliu. Pavyzdžiui, tuberkulioze vaikai dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, kurie serga atvira šios ligos forma, todėl svarbu mažiesiems rodyti tinkamą pavyzdį bei ugdyti rankų plovimo ir kosėjimo etiketo įpročius.
Žiniasklaidoje pateikta daug prieštaringos informacijos. Kai kuriuose straipsniuose teigiama, kad maistas, paruoštas folijoje, pavojingas sveikatai. Ar tokia informacija pagrįsta?
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Almantas Kranauskas: „Aliuminio į maistą patenka tiek mažai, kad reikšmingo neigiamo poveikio sveikatai jis negali sukelti.“
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ visoje Lietuvoje organizuoja ir kviečia onkologinės ligos patirtį turinčius žmones dalyvauti nemokamuose seminaruose. Seminarų ciklas apims tiek teorinius, tiek praktinius užsiėmimus psichologinėmis, mitybos ir fizinio aktyvumo temomis.
Nepaisant to, kad gana nemaža gyventojų dalis nurodo žinantys, jog gali sutaupyti rinkdamiesi tos pačios rūšies kompensuojamuosius vaistus su mažesne priemoka, bet jie neskuba to daryti. Visgi pusė pastebėjusių informaciją apie tos pačios rūšies tik skirtingų gamintojų vaistus pradėjo pirkti juos pigesnius, kas sudaro septintadalį visų suaugusių šalies gyventojų. Tai rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Pasaulyje sparčiai ryškėjant tendencijai vaikų susilaukti vyresniame amžiuje, nerimą vis garsiau išreiškia genetikai. Noras atidėti šeimos pagausėjimą dėl socialinių veiksnių, studijų ar karjeros, taip pat kasmet pasaulyje didėjantis nevaisingumo atvejų skaičius signalizuoja apie rimtą padėtį – senstant tėvų organizmui, dažnėja vaikų genetinių ligų rizika.
Prie oftalmologų kabinetų išsirikiavusios ilgiausios vaikų eilės. Ar tai rodo, kad mažieji Lietuvos gyventojai vis prasčiau mato, ar tiesiog labiau rūpinamasi akių sveikata? Kokios akių ligos, regos sutrikimai juos atakuoja ir kaip jų išvengti, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Akių ligų skyriaus gydytoja oftalmologe dr. Dalia Krivaitiene.
• Bandė pasikarti: reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą;
• Pjovėsi venas: reikia sutvarstyti rankas, sustabdyti kraujavimą užveržus galūnes virš įpjovimų;
• Šoko nuo stogo ar kitos aukštos vietos: žmogaus geriau nejudinti – tai gali būti pavojinga;
• Prisigėrė vaistų: duoti atsigerti ir jį gerai išvimdyti;
• Susileido narkotikų: reikia stebėti, kad nesustotų kvėpavimas, ir guldyti ant šono, kad nepaspringtų vėmalais.
Tai, kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik fizinėmis savybėmis, yra nuo seno žinoma tiesa ir svarbus mokslinių tyrimų objektas. Ne išimtis ir medicina, kur lyčių skirtumai pasireiškia įvairių susirgimų statistikoje – rizika susirgti viena ar kita liga vyrams ir moterims yra nevienoda. Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos vadovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros docentas Vytenis Kalibatas atkreipia dėmesį, kad pavojingų susirgimų ir mirtingumo statistika dažniau nepalanki vyrams. „Liūdnas pasekmes galinčios turėti lėtinės neinfekcinės ligos gana dažnai išsivysto dėl kelių pagrindinių klaidų, kurios ypač būdingos stipriajai lyčiai, kai kalba pakrypsta apie rūpinimąsi savo sveikata. Jeigu vyrams pavyktų jų nekartoti, gyventume sveikesnėje ir laimingesnėje visuomenėje,“ – sako gydytojas.
VUL Santariškių klinikų daugiaprofilinė medikų komanda gegužės mėnesį atliko operaciją, kurios metu smegenų dangalų sudėtingos lokalizacijos kaukolės pamato gerybinį naviką pašalino endoskopine technika per nosį. Tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Ji truko maždaug 5 valandas. Hipofizės, priekinės kaukolės daubos endoskopinės operacijos yra įprastos medikų kasdieniame darbe, o šiuo atveju per nosį buvo pašalintas užpakalinės kaukolės daubos navikas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje užregistruotas pirmas itin retos Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejis. Susirgo 62 metų vyras. Praėjusiais metais buvo patvirtinti 2 klasikiniai Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejai, po vieną klasikinį Creutzfeldt-Jakobo ligos atvejį buvo nustatyta 2005, 2007 ir 2013 m.
Dėl didelio sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Statistikos duomenimis, kas antra mirtis Lietuvoje kyla dėl širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausiai gyvybių pasiglemžia miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Apie vieną iš veiksnių – kraujagysles kemšantį cholesterolį, jo funkcijas ir mažinimo būdus kalbamės su šeimos gydytoja Jūrate Karpoviene.
Pasaulyje sparčiai ryškėjant tendencijai vaikų susilaukti vyresniame amžiuje, nerimą vis garsiau išreiškia genetikai. Noras atidėti šeimos pagausėjimą dėl socialinių veiksnių, studijų ar karjeros, taip pat kasmet pasaulyje didėjantis nevaisingumo atvejų skaičius signalizuoja apie rimtą padėtį – senstant tėvų organizmui, dažnėja vaikų genetinių ligų rizika. Gydytojų genetikų teigimu, vaikelio nusprendus susilaukti vyresniame amžiuje, būtinas papildomas dėmesys sau, savo sveikatai ir gyvenimo būdui, o užbėgti už akių galimoms sveikatos problemoms gali padėti laiku atlikti tinkami genetiniai tyrimai.
Juokingas klausimas, jūreiviai tiksliai žino – negalima! Net sudužus laivui jūreiviai mano, jog geriau mirti nuo troškulio, nei gerti vandenį, kuris tūkstančiais mylių driekiasi aplink. Labai daug žmonių žuvo, laukdami pagalbos sudužus laivui, kai jiems pasibaigdavo visas turimas gėlas vanduo...
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad šią vasarą mokslus baigę abiturientai bei nuolatinių studijų programų absolventai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) iki šių metų rugpjūčio 31 dienos imtinai.
Šiandieniniame gyvenime, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, pasilinksminimo vietų lankytojai. Aplinkos triukšmas dažnai yra neišvengiamas, todėl nuo jo sukeliamų problemų kenčia žymi gyventojų dalis, o pagal sukeliamų ligų mastą triukšmo problema yra antra po oro taršos.
„Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą“, - sako Eugenija Novicki-Bittner, ROCKWOOL marketingo vadovė.
Aš Rusnė Gužauskaitė, man 18 metų, esu būsima abiturientė. Neseniai praėjęs mano 18-as gimtadienis toli gražu nebuvo tas tipinis vakarėlis sodyboje su svaigalais, rytiniais galvos skausmais ir pradingusia atmintimi. Jį atšvenčiau jaunimo stovykloje „Laisvės kodas“, kartu su maždaug 90-čia sveikos gyvensenos kryptimi žvelgiančių nuostabių žmonių. Geresnio gimtadienio sau neįsivaizduoju!
Vegetarams ir ypač veganams dažnai trūksta vienu ar kitu mastu maistingų medžiagų, kadangi jų mityba nėra subalansuota dėl gyvulinių baltymų stokos. Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas verčia susirūpinti, nes Europoje plinta susižavėjimas vegetariškumu ir veganiškumu, atsiranda vis daugiau šių idėjų įkvėptų žmonių, ypač jaunų. Globalizacija padarė prieinamais produktus ir prieskonius, reikalingus tokiam specialiam maitinimuisi, o socialiniai tinklai įtraukė daugybę žmonių į bendruomenes, kur aptariami veganų patiekalų receptai, keičiamasi veganiškų restoranų adresais ir pritraukiama prie tų idėjų vis daugiau žmonių. Apskritai tai gal ir nebūtų blogai sveikatai, nes bet koks dėmesys savo mitybai verčia žmogų geriau kontroliuoti savo sveikatą, neleidžia nutukti, stabdo senėjimo ir civilizacijos ligų vystymąsi.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiemet nupirkta gerokai daugiau ir pigiau sezoninio gripo vakcinų, kurios jau artimiausiu metu pasieks mūsų šalies gydymo įstaigas, o jose dirbantys medikai galės nemokamai skiepyti savo pacientus. Tai reiškia, kad šiomis vakcinomis bus galima paskiepyti dar daugiau žmonių, nei ankstesniais metais.
Ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir medikamentai gali paveikti vairuotojo būseną ir tapti autoįvykio priežastimi. Gydytojai įspėja, jog ypač vartojant stiprius preparatus apsvaigusio žmogaus reakcija menkai tesiskiria nuo smarkiai išgėrusio asmens.
Kas yra prakaitas, tikriausiai, žinome visi. Prakaitavimo problema opesnė tampa šiltuoju metų laiku, kai prakaituojama tikrai gausiau.
Palaikyti gerą kasdienę savijautą mums padeda jautimasis gražiu, o vienas svarbiausių „grožio“ aspektų yra plaukų higiena. Net sirgdami norime greičiau atsidurti karštoje vonioje ir tarsi išplauti visas ligas. Švarūs, purūs plaukai ne tik gerina savijautą, bet ir padeda jaustis sveikesniais. Galvos išsiplovimas yra kasdienis veiksmas, kurį lengvai ir greitai galime atlikti patys, bet susirgus visa tai tampa sunkiu uždaviniu. Dažnai sergančio žmogaus higiena tampa jau ne asmeninis, o visos šeimos, medicininio personalo darbas. Vienas iš paprasčiausių sprendimų, kuris palengvina galvos trinkimą, yra šampūno ir kondicionieriaus prisotinta kepurė.
Ar žinote, kad pats populiariausias ir labiausiai pasaulyje paplitęs gėrimas – tai kava? Bet jis ir „paslaptingiausias“ sveikatos požiūriu, nes net gydytojai neturi vieningos nuomonės, ar sveika, ar kenksminga gerti kavą. Parašyta daugybė straipsnių apie kavos naudą organizmui, tačiau beveik tiek pat jų yra ir apie kavos žalą. Kuo tikėti? Greičiausiai sprendimą jums teks priimti patiems...
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad mergaitės, kurioms 2016 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau sueis 11 metų - valstybės lėšomis bus skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Šis virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį. Vakcina bus išduodama Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms po šių metų rugpjūčio 24 d. Norintys paskiepyti savo atžalas tėvai ar globėjai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Tradiciniai plombyro ledai stiprina lyderio pozicijas. Didžiųjų Lietuvos prekybos centrų parduotuvėse pirmąjį šių metų pusmetį plombyro pardavimai sudarė 37,3 proc. visų ledų pardavimų kiekių ir buvo 3,7 procentinio punkto didesni negu tuo pačiu metu pernai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.
Iš nuosavo riebalinio audinio išskirtos kamieninės ląstelės neretai pavadinamos medicinos ateitimi. Jos naudojamos lėtinant senėjimo procesus, veido ar kaklo odos, dylančių sąnarių regeneracijai. Artimiausiu metu minėtos procedūros vis plačiau bus taikomos Lietuvos medicinos įstaigose, nes baigta ruošti vieninga kamieninių ląstelių išskyrimo iš paciento riebalinio audinio ir panaudojimo metodika.
Powered by BaltiCode
