Reklama 2

Pavasarį vėl grasina šunų ir kačių platinamos ligos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai (69 – toksokarozės, 54 – toksoplazmozės ir 26 – echinokokozės). Labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Dažniausiai jomis užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, pavyzdžiui, neparaginti suaugusiųjų nenusiplauna rankų prieš valgį, deda į burną įvairius daiktus. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais. 

Antimikrobinis atsparumas Europos Sąjungos šalyse išlieka didelis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, remdamasis naujausia Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ataskaita praneša, kad žmonių, gyvūnų organizme bei maiste aptinkamų bakterijų atsparumas plačiai naudojamoms antimikrobinėms medžiagoms išlieka didelis. Tai kelia rimtą grėsmę gyvūnų ir visuomenės sveikatai. Antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeltos infekcijos kasmet nusineša apie 25 tūks. gyvybių Europos Sąjungoje.

Traumas patiria tūkstančiai Lietuvos vaikų

Vidutiniškai net 207 vaikai 2015 m. kasdien dėl patirtų traumų buvo gydyti Lietuvos ambulatorinėse gydymo įstaigose, 20 susižalojo taip, kad pateko į ligonines, dėl patirtų sunkių sužalojimų kas savaitę mirdavo bent vienas vaikas, o neįgalumas dėl patirtos traumos buvo nustatytas 9 vaikams.

Aptarti žingsniai, būtini gimdymo ne ligoninėje teisiniam reglamentavimui

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta darbo grupė gimdymo ne ligoninėse klausimams nagrinėti pirmame posėdyje aptarė kitų šalių patirtį šioje srityje ir galimybes teisiškai reguliuoti šią sritį Lietuvoje.

Darbo grupės pirmininkės pavaduotoja Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė pasidžiaugė, kad jau pirmas posėdis buvo produktyvus ir geranoriškas, savo nuomonę, požiūrį ir siekius išsakė ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir akušerių, gydytojų akušerių-ginekologų atstovai.

Padaugėjo gyventojų dėl ŽIV besitikrinančių savo noru

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenims, pernai savo noru dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos pasitikrino beveik 14,5 tūkstančio gyventojų ir tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus (2012 m.).  

ULAC duomenimis, pernai tyrimų dėl žmogaus imunodeficito viruso infekcijos Lietuvoje atlikta 4 tūkstančiais daugiau nei užpernai. Bendras tyrimų augimas siekia 2 procentus. Atitinkamai nuo 205 tūkst. iki 210 tūkst. tyrimų.

Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai dalyvaus pasauliniame projekte

Prof. Feliksas Jankevičius: ėmėmės iniciatyvos ir siekdami išsiaiškinti išskirtinio sergamumo inkstų vėžiu Lietuvoje priežastis įsitraukėme į tarptautinį projektą.

Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai pakviesti dalyvauti pasauliniame „Grand Challenge“ fondo remiamame projekte, kurį finansuoja britų pelno nesiekianti organizacija „Cancer research UK“.  Lietuviai dirbs globalius vėžio tyrimus atliekančioje tarptautinėje tyrėjų komandoje.

Nemaloni tiesa – antibiotikai dažniausiai skiriami „iš akies” ir be reikalo

Ne vienerius metus medikai raginami atsakingai skirti, o visuomenė – atsakingai vartoti antibakterinius vaistus. Kad antibiotikai būtų skiriami tinkamai ir tik esant aiškioms indikacijoms, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2015–2017 metais planas. Deja, iki šiol nėra patvirtintos metodikos, kaip gydyti labiausiai paplitusius ūminius kvėpavimo susirgimus, tad antibiotikų šioms ligoms gydyti skiriama nepagrįstai daug. Gydytojai neturi pakankamai priemonių atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės – trūksta pinigų tyrimo metodams, leidžiantiems tiksliau pasakyti, ar ligą sukelia virusas, ar bakterija. Nenorėdami rizikuoti medikai gydo antibiotikais vadovaudamiesi šūkiu „geriau skirti, nei neskirti“.

Statybinės organizmo ląstelių medžiagos trūksta daugeliui lietuvių

Omega grupės riebalų rūgštys – vienos svarbiausių mūsų organizmo ląstelių statybinių medžiagų. Jos reikalingos viso organizmo darniai veiklai – odai, smegenimis, kraujotakos ir kvėpavimo sistemoms. Nors apie riebiąsias Omega grupės rūgštis girdėję daugelis, ne visi žino, kuo jos skiriasi ir kur jų rasti. Specialistai pastebi, kad dėl nepakankamai subalansuotos mitybos šių medžiagų trūksta dažnam lietuviui.

Ligonių kasų ekspertai: „Konsultuodami padedame išvengti klaidų“

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė rūpi ir gydymo įstaigoms, ir ligonių kasoms: nors visiems svarbiausia – paciento sauga ir gydymo kokybė, reikšminga ir gydymo įstaigų tvarkoma įvairi dokumentacija, todėl gydymo įstaigas nuolat konsultuoja teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertai. Kasmet šie specialistai minėtų konsultacijų suteikia vis daugiau – pernai jų būta per 188  tūkstančius. Aktyviausiai konsultavo Kauno ir Šiaulių TLK specialistai.

5 faktai apie rūkymą ir nevaisingumą

Gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja maždaug dviem tūkstančiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga. Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora – tai yra 10–15 procentų, – susiduria su vaisingumo problemomis. Dar 10–25 procentai moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai.

Apie grūdinimąsi ir jo reikšmę sveikatai

Vasarį, sveikatingumo ir sveikatos stiprinimo mėnesį, vainikuoja tradicinės maudynės lediniame vandenyje Palangoje. Tai užsigrūdinusiųjų šventė. Kyla klausimas: ar visi galime taip užsigrūdinti, kad galėtume dalyvauti šioje šventėje? Kas tas grūdinimasis ir kokia jo reikšmė sveikatai?

Pasak mokslininkų, grūdinimasis tai procedūrų sistema, didinanti žmogaus organizmo atsparumą nepalankių meteorologinių veiksnių poveikiui.

Trys R. Bogušienės patarimai, kad vaikai valgytų ne tik koldūnus

 Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą“. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė , dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pažeria keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pradžia: vaikų fizinis aktyvumas mokyklose Lietuvoje yra vienas mažiausių ES

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Naujausią Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai tvirtina, kad situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje, o  Lietuvos situacijai daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, sėslus gyvenimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis bei veiksmingo ir koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.

Lietuvių aktyvumas dalyvaujant vėžio prevencinėse programose didesnis nei ES vidurkis

Šių metų pradžioje buvo publikuota Europos Komisijos užsakymu Tarptautinio vėžio mokslinio tyrimo instituto ekspertų parengta 2-oji Ataskaita apie vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse (angl. Cancer Screening in the European Union, 2017). Šioje ataskaitoje Lietuvoje vykdomos ES rekomenduojamos krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos įvertintos kaip atitinkančios ES Tarybos Rekomendaciją dėl šių programų įgyvendinimo ES šalyse. Lyginant su pirmąja ES ataskaita apie prevencinių programų įgyvendinimą ES šalyse 2007 m., Lietuva padarė didelę pažangą, per šį laikotarpį buvo įdiegtos ir sėkmingai vykdomos visos ES rekomenduojamos vėžio prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos.

Lietuva gali sekti islandų įkvepiančiu pavyzdžiu išblaivant, sveikatinant šalį

Lietuvos Sveikuolių sąjunga kartu su projekto partneriais – Higienos institutu, Lietuvos profesinės sveikatos asociacija, Islandijos, Suomijos tyrimo institutais, Latvijos Liepojos rajono mokykla - siekta taikant inovatyvius, dinamiškus ir patrauklius švietimo metodus, naudojamus projekto partnerių šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Islandijoje ir Suomijoje – didinti suinteresuotų organizacijų gebėjimus diegiant sveikos gyvensenos principus ir teikiant žinias jaunimui apie sveikatą. Projektas pavadintas „Inovaciniai jaunimo švietimo metodai, skirti ugdyti sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą“.

Prieš 47 metus Lietuvoje prasidėjo organų donorystės ir transplantacijos era

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vasario 18-oji – Lietuvos medicinos istorijoje itin reikšminga diena. 1970 metais tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Ši diena žymi ir organų transplantacijų Lietuvoje pradžią.

Per 47 metus, atlikus įvairių organų transplantacijas, gyvenimo džiaugsmas buvo sugrąžintas tūkstančiams žmonių.Dabar organų donorystės ir transplantacijos procesą reglamentuoja įstatyminė bazė, įvairūs teisės aktai. Lietuvoje veikia du transplantacijos centrai – Vilniuje ir Kaune, kuriuose atliekamos įvairių organų transplantacijos, taip pat dirba donorinės ligoninės, kuriose ruošiami organų donorai. O tada, prieš penkis dešimtmečius, viskas šioje srityje buvo nauja, tik skynėsi kelią.

Startuoja moksleivių nuotraukų konkursas „Sveika šeima“: fotografuokite ir laimėkite vertingų prizų!

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Lietuvos spaudos fotografų klubo (LSFK) vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šiuo įvykiu prasideda ligonių kasų organizuojamas moksleivių nuotraukų konkursas „Sveika šeima", skirtas Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Konkurse svarbiausi vaidmenys atiteks nuotraukų autoriams – moksleiviams ir jų darbų vertintojams – spaudos fotografams. Tad jau nuo rytojaus, vasario 15 d., moksleiviai kviečiami fotografuoti ir siųsti nuotraukas.

Vis daugiau nėščiųjų saugosi gripo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad Kauno mieste ir apskrityje daugėja nėščiųjų besiskiepijančių nuo sezoninio gripo. Džiuginantys rezultatai skatina planuoti tolimesnius darbus.

Kas gresia ligoninėms, gydančioms kraujo vėžiu sergančius pacientus

Medikai, gydantys kraujo vėžiu sergančius ligonius, skambina pavojaus varpais: jei finansavimas šiemet nebus padidintas, ligoninės, kuriose atsiduria šios ligos pakirsti vaikai ir suaugusieji, neturės už ką įsigyti būtinų medikamentų. Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad psichiatrijos sričiai finansavimas tuo metu didėja. Gal tokius sprendimus, pasak jos, lėmė tai, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – psichiatras?  

Viena iš vyrų nevaisingumo priežasčių gali būti „paslėptas alkis“

Pasaulinės tendencijos rodo, kad vyrų spermos kokybė smarkiai prastėja – per pastaruosius 50 metų Europoje spermos kokybės rodiklis sumažėjo beveik dvigubai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta“ būna nekokybiška vyro sperma. Pagal Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatus, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo, iki 2050 metų pagalbinių apvaisinimų šiame regione padaugės net 7 proc. Pasak gydytojo urologo dr. Vytauto Kamarausko, Lietuvoje nevaisingų porų taip pat daugėja, tad pats metas atkreipti dėmesį į vyrų nevaisingumo priežastis.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo sergamumas vėjaraupiais

Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei 2015 m., tačiau vertinant pastarąjį dešimtmetį stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

2016 m. buvo užregistruota 13 611 vėjaraupių atvejų (sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.) 2015 m užregistruoti 15 294 atvejai, sergamumo rodiklis – 526,5 atv./100 tūkst. gyv.).

Powered by BaltiCode