Romas

Žiemos sezono metu būkime atsargūs kiekviename žingsnyje!

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įspėja gyventojus, kad žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems.

Naujagimiai Lietuvoje bus tiriami dar išsamiau

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad nuo šiol medikai turi dar daugiau galimybių išsamiau nemokamai ištirti naujagimius. Tuo Lietuva aplenkė kitas Europos šalis, kuriose tokių galimybių – mažiau. Nuo sausio mūsų šalyje atliekami du papildomi nauji tyrimai kūdikiams, siekiant įvertinti jų sveikatos būklę ir laiku diagnozuoti galimas ligas.

Kokiais būdais žiemą galima kompensuoti saulės vitamino trūkumą

Gydytojas endokrinologas, profesorius Gintautas Kazanavičius sako tiesiai šviesiai: žmonės turi naudotis tuo, kas duota gamtos, nes tai naudingiausia sveikatai. Kuo natūralesnis mitybą papildantis elementas – tuo geriau. Dažnai nesusimąstome, kad net ir daugelis vaistų yra iš gamtos. Tą patį profesorius sako ir apie žuvų taukus. Juose yra natūraliai žuvies organizme besigaminančio vitamino D, kuris gyvybiškai svarbus žmogui. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūksta didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

Pagrindinės peršalimo gydymo klaidos

Kai nesigydome ir nesveikstame, tai suprantama. Bet juk stengiamės, ko tik nedarome, tačiau sveikata negerėja, o gal ir dar labiau suprastėja. Kodėl? Sužinokime.

      1. Ligos metu vaikštome. O reikėtų išsigulėti šilumoje. Moteriai temperatūra 38°C, o ji skalbia, gamina valgį. Vyrai paprastai elgiasi teisingiau ir net turėdami 37,1°C linkę atsigulti į lovą. Jei peršalimą pradėsime laiku ir teisingai gydyti, jis gali praeiti po dviejų dienų, o jei sirgsime „ant kojų“, vis tiek teks atgulti, bet jau ilgam – su aukšta temperatūra ir komplikacijomis.

Noriu miego – negaliu užmigti

Ko gero, daugeliui žinoma ši liaudies žaidime užkoduota būsena: atrodytų, kūnas jau nebeturi jėgų, o žmogus niekaip negali užmigti. Pasak medikų, jei tai vienkartinės būsenos, nerimauti nėra dėl ko, tačiau vis daugiau žmonių kamuoja ilgalaikiai miego sutrikimai. Kada jau reikėtų sunerimti ir kaip saldžiai miegoti, pasakojo Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė prof. Vanda Liesienė bei gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Gintarė Špėlytė.

Veikia stresas

Trumpalaikius miego sutrikimus, pasak psichiatrės-psichoterapeutės G. Špėlytės, paprastai sukelia stresinės situacijos ar įtemptas gyvenimo būdas. Jei tai – pavieniai atvejai, pasak prof. Vandos Liesienės, pakanka kitą naktį gerai išsimiegoti, ir viskas susitvarkys. Tačiau sunerimti reikėtų, jei tokia būsena užsitęsia. 

Onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo procedūros bus tobulinamos

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame susitikime aptarti onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo klausimai. Siekiant išvengti netikslaus teisės akto taikymo nustatant darbingumo lygį, nuspręsta sukurti darbo grupę, kuri parengtų metodines rekomendacijas dėl onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo.

Stebimi vaikų sveikatos pokyčiai

Pastarąjį dešimtmetį šalyje didėja vaikų sergamumas. Vaikai vis dažniau lankosi pas gydytojus, jiems dažniau nustatomos naujos ligos, daugėja vaikams skirtų sveikatos priežiūros išteklių. Tokios išvados pateikiamos Higienos instituto parengtame leidinyje „Lietuvos vaikų visuomenės sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“, kuriame išanalizuoti vaikų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių rodiklių pokyčiai 2001–2013 metais.

Didėja apsilankymų pas gydytojus skaičius

Pastarąjį dešimtmetį šalyje didėjo vaikų sergamumas. Vaikai pas gydytojus lankėsi vis dažniau, taip pat didėjo vaikų profilaktinių apsilankymų pas gydytojus dalis. Padidėjo vaikų hospitalinis sergamumas ir skiriami sveikatos priežiūros ištekliai. Dažniausios vaikų hospitalinio sergamumo priežastys – infekcinės ir parazitinės, kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligos. Vaikų vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė per 13 metų sutrumpėjo apie 2 dienas.

Depresija

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.

Depresijos simptomai: dėmesio koncentracijos pablogėjimas, apatija, kūno masės mažėjimas, malonumo jausmo netekimas, sutrikęs miegas, mintys apie savižudybę, bendras nuovargis, energijos stoka, interesų rato susiaurėjimas.

Ką reikia žinoti apie apsinuodijimą?

Toksemija – apsinuodijimas kraujo nešiojamais toksinais, patenkančiais į organizmą iš aplinkos arba susidarančiais pačiame organizme (pvz., irstant mikrobams). Pats terminas kilęs iš graikiškų žodžių „toxikon“ (liet. nuodai) ir „haima“. Kaip ir kodėl šis apsinuodijimas pasireiškia ir ką reikėtų daryti?
 
Toksemijos priežastys

Išskiriamos kelios toksemijos atsiradimo priežastys.
      Pirmoji – natūralus organizmo darbas: mūsų organizme vyksta įvairūs procesai, po kurių lieka „šiukšlių“, natūralių skilimo produktų.

Žiemos traumos

Pasivaikščiojimai lauke žiemą nemalonumais baigiasi pradedant mažais vaikais, baigiant garbaus amžiaus žmonėmis. Nuo traumų neapsaugotas niekas. Kaip sumažinti traumos riziką, į ką vertėtų atkreipti dėmesį ir ką daryti, jeigu išvengti traumos vis dėlto nepavyko?
 
Kas gresia vaikams ir suaugusiesiems?

Labiausiai susižeisti rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės. Griuvimai – viena dažniausių jų susižalojimo priežasčių. Statistika rodo, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių griuvimai sudaro net 3/4 visų nelaimingų atsitikimų.

PSD taryba pritarė naujoms gydymo paslaugų kainoms

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė naujoms dienos chirurgijos ir stacionarinio gydymo paslaugų kainoms. Iš viso šioms paslaugoms 2015 m. bus skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 1,6 mlrd. litų.

„Valstybinės ligonių kasos specialistai apibendrino 67 gydymo įstaigų pateiktus duomenis apie dienos chirurgijos ir stacionarinio gydymo paslaugų teikimo sąnaudas. Remiantis šiais duomenimis, buvo nustatytos naujos bazinės kainos“,– sakė Gintaras Kacevičius, laikinai einantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pareigas.

Powered by BaltiCode