Pavydas – bjaurus dalykas, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas pirmąjį skaitinį iš Pirmosios Samuelio knygos, pasakojantį apie karaliaus Sauliaus pavydą, išgirdus, kad po pergalės prieš filistinus žmonės ne jį, bet Dovydą giria už narsumą.
Bjaurus dalykas yra pavydas. Bjauri laikysena; bjauri nuodėmė. Pavydas, – sakė Pranciškus, – tai tarsi širdyje sužėlusios piktžolės: jos neleidžia augti geriems augalams; jos negali pakęsti nieko, kas augdamas šalia galėtų ant jų mesti šešėlį. Pavydas drasko širdį, neleidžia jai nurimti. Širdį užvaldęs pavydas gali pastumti į mirtį, į žudymą. Šventasis Raštas aiškiai sako, kad per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį.
III eilinio metų sekmadienio Evangelijos tema – viltis. Mes pernelyg dažnai save skandiname sopuliuose, patirtuose gyvenimo praeities karčiuose išgyvenimuose, taip savo rankomis užtraukdami tamsos užuolaidą ant savo gyvenimo lango. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus apsilanko savo vaikystės ir jaunystės vietose – ten, kur buvo užaugęs – Nazarete. Jo sugrįžimas paženklinamas gaivios pranašystės dvasia. Tai Dievo Žodžio išlaisvinimo teologija ir žmogaus sugrąžinimas iš nuodėmės vergijos pančių į mylinčio Dievo namus.
Gegužės 6–8 dienomis Vilniuje vyks Nacionalinis gailestingumo kongresas – didžiausias Gailestingumo jubiliejaus renginys, kuriame laukiami tikintieji iš visos Lietuvos. Dauguma kongreso renginių vyks Vilniaus senamiestyje, o pagrindine susibūrimo vieta taps Katedros aikštė.
Kaip rasti gyvenimo prasmę? Ką daryti jos nerandant? Koks gyvenimas geras, o koks – nelabai? Tai klausimai kartais, turbūt, susukantys kiekvieno mūsų smegenis. Šiandien – išskirtinis interviu su buvusiu Kauno arkivyskupu 
Sausio 14 dieną Aukštadvario seniūnijos bendruomenė, parapijiečiai minėjo kunigo, Aukštadvario Kristaus Atsimainymo parapijos altaristo Albino Šilkinio (1922–2006) dešimtąsias mirimo metines.
2016 m. sausio 11–15 dienomis Kretingoje vyko Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos rinkiminė kapitula, kuriai pirmininkavo vizitatorius br. Sandro Overend Rigillo OFM iš Maltos. Kapituloje balsavimo teisę turėjo 37 Lietuvos pranciškonų broliai, davę amžinuosius įžadus.
2015-ieji baigėsi su neeiline žinia apie religijos laisvės suvaržymą. Ne pirmus metus pertekliniu valstybės kišimusi į vaikų auklėjimą garsėjančioje ir dėl to net tarptautiniuose teismuose pralaimėjusioje Norvegijoje, vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“ lapkričio viduryje atėmė iš krikščionių šeimos visus penkis jos vaikus ir atidavė juos globėjams. Sprendimas motyvuotas tuo, jog vaikus biologinėje šeimoje žaloja „krikščioniška indoktrinacija“. Toks iš pažiūros absurdiškas argumentas yra ankstyva pirmoji kregždė, įspėjanti apie ateityje laukiantį naują marksistinę pasaulėžiūrą kaip normą priėmusių valstybių santykio su savo krikščionimis piliečiais raidos etapą.
Sausio 24 d. 16 val. Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje (Aleksoto g. 3) Ekumeninės pamaldos minint Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį (sausio 18–25 d.).
Artėjantis sekmadienis, sausio 17 d. – Migrantų ir pabėgėlių diena. Popiežius Pranciškus susitikime su diplomatais Vatikane metų pradžioje savo kalboje pastebėjo, kad migracija bus ateities pasaulio dalis. Atrodo, šie popiežiaus žodžiai jau su kaupu pildosi modernioje Lietuvos istorijoje. Sausio 13 d. minėjome Laisvės gynėjų dieną, kuri primena, iš kur mes išėjome prieš ketvirtį amžiaus bei kur dabar yra Lietuva ir visi jos vaikai, pabirę po platųjį pasaulį. Visų mūsų kurta ir puoselėta Lietuva gal ir nėra tai, ko daugelis laukėme ir tikėjomės prieš ketvirtį amžiaus. Atpažindami ir įvardindami trūkumus, kurie matomi plika akimi dabarties Lietuvoje, pirmiausia turime išvysti ir atpažinti save. Migracija, kuri ne tik bus, bet jau ir yra dabarties Lietuvos dalis, kviečia susitelkti ties vertybėmis, kurios nekinta, nemąžta, o priešingai – su laiku ir patirtimi mums primena, kur yra saugus tautos išlikimo garantas ir kelias stipriai verdančiame pasaulio tautų katile.
Skaičiusieji antradienį pristatytą popiežiaus knygą „Dievo vardas – gailestingumas“ sako, kad ji lengvai skaitoma, popiežius Pranciškus paprastai ir atvirai seka mintį, jo kalba nesunki, mintys nesudėtingos, jis kreipiasi tarsi čia pat kalbėtų. Labiau nei knyga/pokalbis tai bendravimas su popiežiumi, dalijimasis mintimis. Pokalbį apie Dievo gailestingumą sudaro keturiasdešimt redaktoriaus Andrea Tornielli klausimų ir popiežiaus atsakymai, pasvarstymai. Keturiasdešimt temų autorius suskirstė į devynis skyrius. Štai kelios temos, aptartos su popiežiumi devyniuose knygos skyriuose.
Dievo vardas – Gailestingumas“. Taip pavadinta pirmoji popiežiaus Pranciškaus knyga-pokalbis su žurnalistu Andrea Tornielli. Knygos pristatymas įvyks sausio 12 dieną Augustinų Patristikos Institute Romoje ir jau tą pačią dieną veikalą bus galima įsigyti daugelyje pasaulio kraštų, įskaitant Lietuvą. Lietuvoje popiežiaus Pranciškaus knygos lietuvišką vertimą platins leidykla „Baltos Lankos“.
Sausio 6-ąją Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyko Trijų karalių šventės proga organizuotas renginys Pirmosios Komunijos sakramentui besiruošiantiems vaikams. Renginį organizavo parapijos ateitininkai, kurie vaikams pristatė penkis savo – ateitininkų – principus: katalikiškumą, tautiškumą, šeimyniškumą, visuomeniškumą, inteligentiškumą. Taip pat vaikai turėjo atlikti įvairias užduotis, kad nueitų iki Betliejaus. „Visa ši kukli šventė: žaidimai, užduotys, vaišės, šokiai – tik dėl vaikų“, – teigė viena iš organizatorių. 
Sausio 4 dieną Žemaičių Kalvarijos Šventovėje vyko kasmėnesiniai atlaidai. Tai pirmieji atlaidai šiais Gailestingumo metais. Šią dieną atstovavo Akmenės dekanato parapijų kunigai ir tikintieji. Pagrindinėms tos dienos 12 val. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, būrelis kunigų, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių kunigų seminarijos klierikai. Tą dieną visi dalyvavusieji atlaiduose turėjo galimybę įsigyti piligrimų pasą ir jame gauti atžymą apie savo dalyvavimą pamaldose Žemaičių Kalvarijos Šventovėje. Praėjus pro Šventovės Jubiliejines Gailestingumo duris piligrimams buvo perskaityta ištrauka iš popiežiaus Pranciškaus bulės dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo, išsamiai pristatytos atlaidų laimėjimo sąlygos šiais Gailestingumo metais šioje šventovėje, sukalbėta Gailestingumo Jubiliejaus malda. 
Ketvirtadienio rytą popiežiaus Pranciškaus aukotose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje vėl dalyvavo kelios dešimtys žmonių. Po Kalėdų švenčių pertraukos vėl buvo sakoma homilija ir joje, komentuodamas skaitinyje iš šv. Jono pirmojo laiško skambėjusį raginimą tikėti ne kiekviena dvasia, bet jas ištirti, įsitikinti ar jos iš Dievo, popiežius kalbėjo apie mūsų pareigą būti budriems, nepasiduoti supasaulėjimui. 
Vienas svarbių ir ko gero nemažai maldininkų sutrauksiančių Gailestingumo jubiliejaus įvykių Romoje bus Dievo gailestingumo apaštalo garsiojo kapucino nuodėmklausio šv. Tėvo Pijaus relikvijų išstatymas viešam pagerbimui Šv. Petro bazilikoje.
