„Visam pasauliui ir mums reikia Dievo gailestingumo. Paprasčiausiai pasiekiamas būdas patirti Dievo gailestingumą yra Susitaikinimo sakramentas. Išpažintis tai vieta, kurioje gauname Dievo atleidimo ir gailestingumo dovaną. Nuo jos prasideda kiekvieno mūsų atsinaujinimas ir visos Bažnyčios gyvenimo reforma“. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo sveikindamas katalikus iš Olandijos, dalyvaujančius nacionalinėje piligrimystėje į Romą Šventųjų gailestingumo metų proga. Piligrimai iš Olandijos antradienio rytą dalyvavo Mišiose Šv. Petro bazilikoje, kurias, kartu su visais šalies vyskupais, aukojo Olandijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Utrechto arkivyskupas kard. Willelm Eijk.

Netrukus prasidės adventas – kantrus ir viltingas Kristaus gimimo, Kalėdų švenčių laukimas. Kad šis laukimas neprailgtų, „Katalikų pasaulio leidiniai“ kviečia į Advento kelionę su dviem knygomis: M. Jean’os Frisk „Džiugus lūkestis“ ir Benedicto Groeschelio „Žiūrėkite, Jis ateina“. 

Visą lapkričio mėnesį knygynuose „Katalikų pasaulis“ Vilniuje, Šventaragio g. 4  ir Pranciškonų g. 3/6, šios knygos siūlomos įsigyti už ypatingą kainą – 2 Eur.

Popiežius Pranciškus priėmė Vokietijos futbolo rinktinę. Sveikindamas žaidėjus ir vadovus popiežius sakė, kad viena svarbiausių sporto ugdomų vertybių, o tuo pačiu ir laimėjimų sąlygų yra „komandos dvasia“, sugebėjimas visiems kartu bendromis pastangomis siekti tikslo.

Sekmadienį Šventosios durys buvo uždarytos ir Lietuvos Gailestingumo šventovėse, išskyrus tik Vilniaus Aušros Vartų šventovę, kurioje jos bus uždaromos ateinantį sekmadienį, lapkričio 20 d., užbaigiant šiemetinius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidus.

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje. Jose dalyvavo keturi tūkstančiai skurdą ir socialinę atskirtį kenčiančių žmonių iš Italijos ir kitų šalių, kurie nuo penktadienio Romoje šventė jiems skirtas Gailestingumo jubiliejaus dienas.

„Kiekvieną dieną mes sutinkame aukas ir išgyvenusius, ir sutinkame arba žinome apie tuos, kurie prisideda prie išnaudojimų, pažeminimo, tamsybių, skurdo ir apleidimo. Dabar mes meldžiame už kiekvieną žmogišką būtybę, kuri buvo įtraukta, kaip auka ar pažeidėjas, kaip klientas ar savanoris. Tegu suteikia mums Dievas karštą širdį, kad būtume gailestingumo tarnai. (...) Mes klausiame – kada tai pasibaigs? Kaip mes išgyvensime karą, kurį paskelbė prekiautojai žmonėms pažeidžiamiems?

TAIKA ŠIRDYJE – TAIKA PASAULYJE

Gerbiami ir brangūs šio – žodžiu „malda“ paženklinto – susibūrimo dalyviai,

jei esame čia, vadinasi, tikime maldos prasme ir verte, tikime, kad žmogus, kuris meldžiasi, gali ir turi susitikti su kitais žmonėmis, ieškoti bendrystės visų gerovei.

Lapkričio mėnesio vidurio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie Jeruzalės sunaikinimą ir apie artėjančios nelaimės ženklus laikų pabaigoje. Turbūt daugelis pasakytų: „Na, kam tas gąsdinimas šiandienos žmogui maištais, sukilimais, dideliais žemės drebėjimais, ligomis ir badmečiu, įvairiausiomis baisenybėmis ir dideliais ženklais iš dangaus? Žmogaus, kuris yra pažinęs didžiausias mokslo paslaptis ir ties pasiekimais moksle bei pasaulio raidos dėsnių pažinimu sustoti neketina?!.“

Ar gali viena šalis įveikti sunkumus, kuriuos sukelia priverstinė migracija? Turime nugalėti abejingumą ir baimę priimti kitą žmogų. Tas kitas galėtum būti ir tu. Arba aš...

Vienykis su manimi maldoje: kad daug perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių priglaudžiančios šalys sulauktų pagalbos šiame solidarumo darbe.

Vatikano radijas

Jėzaus Draugijos Lietuvos ir Latvijos provincija turi naują vadovą. Pastaruosius keletą metų jai vadovavusį t. Gintarą Vitkų SJ provinciolo pareigose pakeičia t. Vidmantas Šimkūnas SJ. Apie tai prie Vatikano radijo mikrofono pranešė pats t. Gintaras Vitkus SJ, šiuo metu Romoje dalyvaujantis nuo spalio pradžios vykstančioje Jėzaus Draugijos generalinėje kongregacijoje.

Trečiadienį šv. Petro aikštėje susirinkę tūkstančiai piligrimų buvo pasveikinti popiežiaus Pranciškaus, kuris atviru automobiliu važiavo tarp žmonių, jiems mojuodamas, gestikuliuodamas, palaimindamas jam tiesiamus vaikus. Trečiadienį maldininkai taip pat galėjo pasidžiaugti į Romą sugrįžusia saule.

Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolin, trečiadienį sakė tikįs, jog naujai išrinktąjį JAV prezidentą, Donaldą Trumpą, Dievas ves jo tarnystėje savo šaliai, o taip pat ir darbuojantis vardan taikos bei gerovės visame pasaulyje.

Sekmadienį, lapkričio 13 d vyskupijose uždaromos Šventosios Gailestingumo durys. Taip pat Romoje tą dieną bus uždarytos trijų didžiųjų bazilikų Šventosios durys. Popiežius, kuris Romoje Šv. Petro bazilikos Gailestingumo duris atidarė 2015 metų gruodžio 8 dieną, jas uždarys lapkričio 20 dieną: durų uždarymas taip pat ženklins ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus pabaigą Romoje ir pasaulyje.

Užkulisiuose jau girdėti kalbų apie vasarą Vilniuje vyksiančias Lietuvos jaunimo dienas. Šios naujienos kartu su jaunimo sielovados aktualijomis jau šį savaitgalį bus aptartos Kaune, Jaunimo sielovados forume. Apie tai, kaip ir kodėl apie tikėjimą reikia kalbėti su jaunimu, klausėme vienos iš jaunimo dienų organizatorių – Robertos Daubaraitės-Randės.

2015 metais sukako keturiasdešimt metų nuo Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos pasirašymo ir įsigaliojimo 1975 metais. Šis susitarimas, kartu su Branduolinių ginklų neplatinimo sutartimi ir Cheminių ginklų konvencija, padėjo tarptautinio saugumo pamatus, kalbant apie masinio naikinimo ginklus.

Lapkričio 6 d. popiežius Pranciškus kvietė visą Bažnyčią švęsti nuteistiesiems skirtą jubiliejinę dieną ir apmąstyti gailestingumo darbą kūnui – kalinį sušelpti. Jėzus mus moko, kad Dangaus karalystę paveldės tie, kurie atidžiai įsiklausė ir atsiliepė į Jo kvietimą: „buvau <…> kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 36). Šiandienos Lietuvoje yra daugiau nei 7 tūkstančiai nuteistųjų. Tad negalime likti abejingi, nes nuteistieji ir nukentėjusieji nuo nusikaltimų yra mūsų visuomenės nariai.

Jei norime tarnauti Viešpačiui, turime saugotis nesąžiningumo ir galios siekimo, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Atlikę visa, kas jums buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“.

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su „Europos vienuolių tinklo prieš prekybą žmonėmis ir išnaudojimą“ suvažiavimo dalyviais. Sveikindamas seseris vienuoles, brolius, o taip pat pasauliečius, kurie įvairiose Europos šalyse padeda vaduotis iš prekybos žmonėmis pinklių, o taip pat rūpinasi išvaduotųjų reintegracija, popiežius atkreipė dėmesį, kad jų suvažiavimas vyksta visoje Bažnyčioje švenčiant Gailestingumo metus.

Dar viena ištrauka iš popiežiaus Pranciškaus dokumento apie šeimą ir santuoką. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių" redakcijai.

Šalia nedidelio branduolio, kurį sudaro sutuoktiniai ir jų vaikai, yra platesnė šeima – jos nevalia ignoruoti. Juk „vyro ir moters meilę santuokoje, taip pat tos pačios šeimos narių – tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, giminių ir namiškių – tarpusavio meilę gaivina ir palaiko nenutrūkstama vidinė dinamika, teikianti šeimai vis stipresnę ir intensyvesnę bendrystę, kuri yra santuokinės ir šeimos bendruomenės pagrindas ir siela“. Ta aplinka taip pat aprėpia draugus bei šeimas, su kuriomis draugaujama, taip pat šeimų bendruomenes, kurios palaiko viena kitą išgyvendamos sunkumus, vykdydamos socialines pareigas ir puoselėdamos tikėjimą.

Lapkričio 6 dieną Vatikane minima Gailestingumo jubiliejaus kalinių diena. Popiežius Pranciškus šiemet net yra suteikęs malonę, kad išpažintį atlikęs kalinys gali pelnyti atlaidus paprasčiausiai pamaldžiai peržengdamas savo kameros duris, atstojančias katedrų gailestingumo vartus. Popiežius ir savo pavyzdžiu, Didįjį ketvirtadienį nuplovęs nuteistiesiems kojas, ragina atlikti konkretų gailestingumo darbą – aplankyti kalinį. Tokią akciją lapkričio 7 dieną Lietuvoje organizuoja ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“. Tačiau Lietuvoje vis dar egzistuoja didelis nuteistųjų ir visuomenės susipriešinimas. Pastaroji neretai įsitikinusi, kad tie žmonės nepataisomi. Ar tikrai? Kalbamės su jau dešimtmetį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbančiu pranciškonu kunigu Arūnu Peškaičiu apie tai, kaip jo akyse keičiasi kalinių gyvenimai ir kaip būtų galima tirpdyti neapykantą nuteistiesiems.

Popiežius Pranciškus sekmadienį Šv. Petro bazilikoje Vatikane aukojo specialias Gailestingumo jubiliejaus metų mišias kaliniams, kurių metu paskelbė gailestingumo ir vilties žinią nuteistiesiems visame pasaulyje.

Lapkričio pradžia skirta mirusiųjų minėjimui ir pagerbimui. Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų šventė. Diena, prilygstanti pirmajai Velykų dienai, tačiau, anot dvasininkų, daugelis ją praleidžia kapinėse. Lakričio 2-oji – Vėlinės, kai lankomi mirusiųjų kapai. Visuomenėje dažnai šios dienos painiojamos.

Eina į pabaigą popiežiaus pradėtas ypatingasis Gailestingumo jubiliejus. Vienas paskutiniųjų bus šį savaitgalį, lapkričio 5-6 dienomis švęsimas Kalinių jubiliejus. Kalinių jubiliejinę dieną ketvirtadienį Vatikane pristatė arkivyskupas Rino Fisichella, Naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas. Kalbėdamas Vatikano spaudos salėje arkivyskupas priminė popiežiaus Pranciškaus liudijamą ypatingą dėmesį kaliniams, pasidžiaugė, kad Kalinių jubiliejus bus švenčiamas ne vien Romoje su popiežiumi, bet ir daugelyje kitų pasaulio vyskupijų.

Liturginiai metai jau eina į pabaigą. Kaip žmogus į gyvenimo pabaigą susimąsto apie tai, kaip gyventa ir kas laukia užbaigus šią žemišką kelionę, taip ir Dievo Žodis sekmadienį po Vėlinių bando atsakyti į žmogaus būties ir gyvenimo prasmės klausimus.

Tradiciškai, grįžtant iš apaštalinės kelionės, popiežius atsako į žurnalistų klausimus. Taip buvo ir šį kartą, Pranciškui esant pakeliui į Romą, po dviejų dienų Švedijoje, ekumeniškai pradėjus Reformacijos penkių šimtų metų minėjimą.

Pirmasis klausimas buvo apie imigraciją į Europą, kurios daug kas baiminasi ar netgi mano, kad ji yra grėsmė Europos krikščioniškai kultūrai. Štai ir Švedija, garsėjusi ilga pabėgėlių priėmimo tradicija, pradeda uždaryti savo sienas.

Trečiadienio, Vėlinių dienos pavakare popiežius Pranciškus aplankė Romos šiauriniame pakrašty esančias pagrindines Prima Porta kapines ir aukojo mirusiųjų tikinčiųjų atminimo dienos Mišias.

„Dievui pašvęstas gyvenimas yra Bažnyčiai skirta dovana, kuri gimsta Bažnyčioje, auga Bažnyčioje ir tarnauja Bažnyčiai“, sakė popiežius Pranciškus penktadienį susitikęs su dviem šimtais vyskupų ir kunigų, vietinėse Bažnyčiose atsakingų už bendradarbiavimą su Dievui pašvęsto gyvenimo bendruomenėmis. Jie dalyvauja šiomis dienomis Romoje vykstančiame suvažiavime.

Kunigas Danielis P. Horanas OFM 2014 m. pasirodžiusioje knygoje Pranciškoniška Thomo Mertono širdis (The Franciscan Heart of Thomas Merton) rašė, jog Thomo Mertono tikėjimo gyvenimas vestas troškimo atsakyti į du kryptį teikusius klausimus: kas esu aš, kas yra Dievas? Pasak pranciškono, šios paieškos neatskiriamos – manoji tapatybė susijusi su Dievo radimu (p. 96). Tuo tarpu Los Andželo vyskupas Robertas Barronas trapistų vienuolį mini tarp tų, kurie XXI a. žmogui galėtų padėti grįžti prie kontempliatyviosios maldos. Mat pastaroji – „krikščionybės šerdis, gyvenimo sutelkimas apie Dievą“. Ieškome Dievo, tačiau „tą akimirką, kai Jį randame, Jis jau pradingęs!“ – rašo T. Mertonas. Tikslas, į kurį einama, kurio siekiama (juo juk gali tapti ne Dievas, o kas nors kitas), kaip ir šerdis, apie kurią sutelkiame gyvenimą, keičia ir formuoja patį žmogų. Tad rasti teisingą kryptį labai svarbu.

Popiežius Pranciškus, antrą vizito Švedijoje dieną aukojęs šv. Mišias Malmės miesto katalikams, kurių daugumą sudaro imigrantai, gyrė juos priėmusius švedus.

Tai visų teisiųjų mirusiųjų diena. Jie atsisveikino su šiuo pasauliu būdami pašvenčiamojoje Dievo malonėje, neturėdami neatleistų sunkių nuodėmių, bet tik nesuspėję pilnai atlikti bausmių už jau dovanotas sunkias nuodėmes ar už nedovanotas lengvąsias nuodėmes. Tas bausmes teisiųjų sielos atlieka skaistykloje.