Reklama 1

„Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28)

IV Advento sekmadienio Evangelijos žinios išskirtinis bruožas – netikėtas ir nelauktas nustebimas! Pirmiausia – tai angelo pasirodymas ir kreipimasis, Dievo žinia paprastai tautos mergaitei, kad ji bus Karalių Karaliaus Motina, ir tai bus Šv. Dvasios darbas žmoguje. Angelo žinia Marijai, kad Dievas geriausiai atsiskleidžia ne didžiūnų puikybėje ir materialaus pasaulio didybėje, bet nusižeminusio ir kilnaus žmogaus sielos slėpiniuose, tiesioginiame Dievo paslapčių artume.

„Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas... Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą“ (Jn 1, 6–8)

Trečiojo Advento sekmadienio Evangelija mums primena šv. Jono Krikštytojo pasiuntinybę šiame pasaulyje ir kviečia kiekvieną iš mūsų susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę. Tyruose šaukiančiojo balsas kviečia išgirsti, įsiklausyti ir išvysti šviesą Jėzaus dieviško gyvenimo veikloje ir Jo amžino gyvenimo pažade.

„Tyruose šaukiančiojo balsas: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mk 1, 3)

Antrojo Advento sekmadienio Evangelijos mintis – sugrįžimas namo. Kiekvieno iš mūsų tikrieji namai yra Dievo namai, kuriuose gyvena tiesa, gailestingumas ir meilė. To betarpiško Dievo artumo ilgimės ir trokštame gyvendami savo laikinuose namuose, juos puošdami pirmiausia širdžių artumu bei artimo meile.

Jonas Krikštytojas Evangelijoje mums parodo kelią pas Dievą, kaip Jį priimti ir kaip Jo laukti. Atgaila ir atsinaujinimas yra pagrindinė sąlyga ne tik Advento laikotarpio, bet ir viso žmogaus pilnaverčio gyvenimo sėkmės laidas. Žmoguje telpa didžiausi pasauliai: atjautos ir priešiškumo, meilės ir neapykantos. Tai gerai pažindamas Jonas Krikštytojas ir skelbia be atodairos skubančiam bei blizgančiam paviršutiniškumu visų laikų žmogui būtinybę atsiversti ir pasikeisti.

„Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti“ (Mk 13, 33–34)

Pirmo advento sekmadienio Evangelijos mintis: „Budėkite!“ ir būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai to nesitikėsite. Visas mūsų tikėjimas remiasi laukimu Antrojo Kristaus Atėjimo. Advento metu apmąstome ir prisimename Pirmąjį Jėzaus atėjimą į šį pasaulį. Jo kelionė, prasidėjusi Betliejaus tvartelyje, buvo išpildyta Golgotos viršūnėje ir Garbingu Prisikėlimu iš numirusių. Šių laikų Bažnyčios vaikai Jėzaus paguodžiantį artumą išgyvena Švč. Sakramente, Šv. Rašto skaityme, aktyviu dalyvavimu savo parapijos gyvenime, šeimoje ir savo asmeniniame gyvenime, kurį aukojame ir nuolat pašvenčiame Jėzui.

Telšių vyskupijoje paminėta klauzūrinių vienuolynų diena

Lapkričio 21 dieną Katalikų Bažnyčios liturgijoje minimas Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas. Ši diena, popiežiaus Pijaus XII sprendimu nuo 1953 metų yra paskelbta klauzūrinių (kontempliatyvių) vienuolynų diena. Tą dieną, naujųjų Liturginių bažnytinių metų išvakarėse, kurie yra paskelbti vienuolynų metais, Telšių vyskupijoje Kretingoje esančiame Šv. Klaros seserų – klarisių vienuolyne lankėsi ir kartu su ten gyvenančiomis bei jas aplankiusiomis seserimis vienuolėmis meldėsi Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Jis vienuolyno koplyčioje aukojo Šv. Mišias, pasakė pamokslą bei pabendravo su seserimis vienuolėmis. Sakydamas pamokslą vyskupas išryškino uždarųjų – kontempliatyviųjų vienuolynų svarbą ir uždavinį Bažnyčioje šių dienų pasaulyje. Jis kalbėjo apie tai, jog šiandienos žmogus vertina tik veiklumą, skubą funkcionalumą, rezultatą, pelną, kitaip sakant visa tai, kas apčiuopiama ir pastebima materialiniame pasaulyje. Vienuoliai ir vienuolės – pašvęstojo gyvenimo žmonės, uždarųjų vienuolynų nariai atlieka ypatingą misiją Bažnyčioje ir pasaulyje – jie kovoja dvasinę kovą. Malda ir kontempliavimu, nuolat nukreipę savo žvilgsnį į Viešpatį šie pašvęstojo gyvenimo žmonės nuolat budi šiame bėgime, melsdamiesi už visus ir taip parodydami kas svarbiausia – nuolatinis ryšys su Dievu bei bendruomene. Vyskupas linkėjo ir toliau kontempliatyvaus gyvenimo seserims vienuolėms gyventi džiugia viltimi ir maldos dvasioje ir taip nenuilstant vykdyti šią svarbią ir labai reikalingą misiją.

„Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės“ (Mt 25, 32)

Štai ir dar vienų kalendorinių, o su šiuo sekmadieniu ir bažnytinių metų pabaiga jau kaip ir čia. Užbaigiant metus Bažnyčia kviečia apmąstyti dieviškąjį Jėzaus asmenį kaip Kristų ir kaip Karalių. Šiais metais lapkričio 30 d. – jau pirmasis Advento sekmadienis, naujų bažnytinių metų pradžia. Taigi, kol esame senuose bažnytiniuose metuose, susimąstykime, kokia Kristaus Karaliaus reikšmė Bažnyčiai ir kiekvienam tikinčiajam.

„Kristus“ yra teologinis vardas, kilęs iš graikiško (Christos), versto iš hebrajų Mašiach (Mesijas), reiškiančio „pateptasis“. Šiais laikais daugelis žodžio reikšmių ir prasmių įgauna dviprasmišką, o neretai ir atvirkštinę reikšmę. Pažiūrėkime, kiek daug žmonių kabina rožinio maldos karoliukus ant savo automobilio vidinio veidrodėlio, tačiau retas suvokia jų prasmę. Šiandien galime neretai išvysti rožinio karoliukų maldos vėrinius ant žmonių kaklų ir krūtinių kaip papuošimo ir ekstravagancijos ženklą arba ilgai buvęs taikos ir vaikų draugystės ženklas vaivorykštė šiandien jau nieko nebestebina kaip pasivogtas tam tikros grupės žmonių simbolis, išreiškiantis tik jų vienų naudą bei tikslus.

Vyskupas su savo bendražygiais meldėsi už sediškius

Antradienį Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje paminėtas Telšių vyskupo Jono Borutos SJ 70-metis. Drauge su vykupijos Ganytoju šv. Mišias koncelebravo vyskupo ir vyskupijos kurijos buvę ir esami sekretoriai. Šventėje dalyvavo Sedos seniūnas, Vytauto Mačernio gimnazijos atstovai, skautai ir gausus būrys tikinčiųjų.

„Būdo žemaičių“ informacija

 

 

 

 

 

„Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė“ (Jn 19, 25)

Vilnius, Lietuva ir viso pasaulio lietuviai šį sekmadienį, lapkričio 16 d., kaip niekad viena. Gailestingumo Motinos iškilmė švenčiama visoje Lietuvoje, o Vilniuje tuo metu vyksta aštuonias dienas trunkantys Aušros Vartų atlaidai.

Sakoma, kad Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas, nežinomo dailininko nutapytas apie 1620–1625 m., tačiau šio paveikslo šlovės valanda išmušė 1655–1661 m. karų su Maskva laikotarpiu. Didžiausio pavojaus akivaizdoje valandomis, dienomis ir metais naktimis virš miesto danguje pasirodydavęs Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas teikęs miestelėnams viltį ir jėgas sunkaus laikmečio akivaizdoje.

Powered by BaltiCode