Reklama 2

„Narekas“, tarsi antroji Biblija

Šiomis dienomis sukanka šv. Grigaliaus Narekiečio paskelbimo Bažnyčios mokytoju trečiosios metinės. Popiežius Pranciškus paskelbė armėnų mistiką šv. Grigalių Narekietį Bažnyčios mokytoju 2015 metų balandžio 12 dieną. Iškilmėse Vatikano bazilikoje dalyvavo visų armėnų katolikosas ir patriarchas Karekinas II, Kilikijos katolikosas Aramas ir Kilikijos armėnų katalikų patriarchas Nersos Bedros XIX. Armėnijos valstybės ir vyriausybės delegacijai vadovavo Armėnijos prezidentas Serž Sargsyan.

Iškilmėje kardinolas Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, visos Bažnyčios vardu prašydamas popiežių skelbti Bažnyčios mokytoju šv. Grigalių Narekietį, priminė, kad „šis didis teologas, mistikas ir poetas perteikė dvasinę ir bažnytinę patirtį per savo gyvenimą ir doktrinos mokymą, eidamas grožio teologijos keliu“.

Armėnai mistiką vienuolį Grigalių Narekietį laikė šventuoju jam dar esant gyvam. Kai jis mirė 1003 metais, buvo palaidotas Nareko vienuolyne, tačiau po kelių dešimtmečių armėnai buvo priversti trauktis iš regiono ir su savo karaliumi apleisti tėvynę. Išvykdami pasiėmė Grigaliaus relikvijas, jas atgabeno į Areko vienuolyną. Po tūkstantmečio neišlikęs nei vienas iš šių vienuolynų, tačiau dėka šventojo ir Bažnyčios mokytojo raštų, Grigalius Narekietis tebėra aktualus visiems armėnams. Pasak Kilikijos katolikoso Aramo, šv. Grigalius Narekietis yra kiekvieno armėno širdyje visų pirma dėka žinomiausio jo veikalo „Nareko“. Armėnams krikščionims šis veikalas yra „neblėstantis paminklas“ ir gyvenimo „amžinas palydovas“.

Šventasis dėl dialogo su Dievu, siekio suvokti gyvenimo ir išganymo prasmę, išsivadavimo ir atsimainymo kovos išliko armėnams kaip amžinas jų gyvenimo bendrakeleivis, tvirtina Kilikijos katolikosas Aramas Vatikano dienraštyje „l’Osservatore Romano“.

„Narekas“ toks populiarus, kad daugelis armėnų sunkiai skiria autorių nuo jo veikalo. „Narekas“ yra tapęs sinonimu Grigaliaus nesibaigiančių dvasinių grumtynių vardan bendrystės su Dievu. Veikalą sudaro 95 pokalbiai, suskirstyti į 336 skyrius, atskleidžiantys šventojo susitikimą ir pokalbį su Dievu.

„Nareke“ autorius Dievo akivaizdoje atstovauja visai žmonijai. Ieškodamas Dievo, jis ieško savo tapatybės ir likimo. Jo savivoką nulemia ir sąlygoja Dievas. Be Dievo jis neturi nei prasmės nei tikslo. Jis suvokia savo būtį, savo egzistenciją ir savo likimą tik Dieve ir Dievo dėka.

„Nareko“ autorius Grigalius kaip mistikas neišsižada savęs, tačiau mato save kaip siekiantį atkurti ir atrasti Dievo paveikslą žmoguje. Jis nebėga nuo pasaulio, tačiau matydamas neteisingumą ir kentėjimą siekia žmonijos ir kūrinijos atsimainymo per Dievo malonę Jėzaus Kristaus asmenyje Šventosios Dvasios veikimu. Jo teologija yra dvasinė, egzistencinė ir dialoginė. Absoliuto vizija nusileidžia iš aukšto ir sužadina žmogaus atsiliepimą. Dievas yra žmogaus gyvenimo šaltinis, centras ir tikslas. Gimtoji nuodėmė įvarė pleištą tarp žmonijos ir Dievo, tačiau šis atskyrimas laikinas, nes sukeltas žmogaus nuodėmės. Šis procesas, palaikomas Dievo meilės ir malonės, baigiasi susitaikymu ir susivienijimu su Dievu. Susivienijimas su Dievu, pagal rytų mistinį mokymą suprantamas kaip žmogaus „sudievinimas“. Tam reikia Dievo malonės veikimo ir žmogus nuolankaus atsiliepimo. Šis procesas apima visą kūriniją. „Nareko“ autoriaus tikslas ne atrasti amžinybę, bet save amžinybėje ir dėka amžinybės. Tai Dievo išganančio buvimo žmonijoje ir kūrinijoje suvokimas Šventosios Dvasios galia.

Pasak Kilikijos katolikoso Aramo, Grigaliaus dialogas „Nareke“ toks platus ir gilus, jog veikalą reikia skaityti kelis kartus, kad būtų galima įžvelgti pagrindines mąstymo gijas ir suvokti jų prasmę. Kiekvienas jo žodis skaitytojui atskleidžia vis naujas dimensijas ir horizontus. Veikale daug metaforų ir biblinių temų, jo kalbai netrūkta kontrastų ir paradoksų. Grigaliui malda yra žmogaus ir Dievo santykių vyris, galingas vaistas kūnui ir sielai. Jis į Dievą kreipiasi kaip į tikrą gydytoją, prašo: „išgydyk kaip gydytojas“.

Armėnų liturgija turtinga citatomis iš „Nareko“. Tikintieji dažnai pasideda „Nareką“ po ligonio pagalve įsitikinę, kad gydo. Teologams autorius primena, kad teologija nėra traktatas apie Dievą, bet protu paremtos tikėjimo pastangos bendrauti su Dievu. Galiausiai, teologija reiškia įsipareigojimą gyvam santykiui su Dievu ir jo kūrinija. Armėnams, rašo Kilikijos katolikosas Aramas, „Narekas“ yra tarsi antroji Biblija. (Vatikano radijas)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode