Rasų kolonija – apie 10 ha užimanti Vilniaus miesto istorinė dalis. Rasų kolonijos vietoje XVIII a. buvo parkas ir sodas, XIX a. valda priklausė grafams Čapskiams. 1898 m. Vilniaus žemės banko direktorius Juozapas Montvila žemę kolonijai nusipirko iš Veronikos Ziberg-Plater. Didžioji dalis parko išdalinta sklypais, nutiestos naujos, stačiais kampais susikertančios gatvės. Daugiausiai kolonijoje statyta dviejų butų sodybinio pobūdžio namukų pagal V. Stipulkovskio projektą: su dviem atskirais įėjimais, langinėmis užveriamais langais, vientisu dvišlaičiu stogu. Kolonija pastatyta per 4 metus – 1898–1902 m. Šalia kolonijos pagal 1903 m. A. Kleino sudarytą projektą iškilo generolo majoro A. Mušnikovo vila (P. Višinskio g. 27).

Siekiant atnaujinti miesto veidą, padaryti jį patrauklesniu, Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet skiria mažiausiai 100 tūkst. eurų saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų daliniam finansavimui. Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projekto arba atskiro etapo įgyvendinimui sudarys iki 50 procentų jo sąmatinės vertės (medinės ir fachverko konstrukcijos objektų tvarkybos darbams iki 70 procentų), tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

Šeima – mūsų namai. Tokiu šūkiu Kauno miesto savivaldybė pradeda ketverių metų projektą „Kauno bendruomeniniai šeimos namai“, skirtą teikti kompleksines paslaugas – psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą – visiems miesto gyventojams. Taip siekiama padėti kauniečių šeimoms spręsti patiriamus sunkumus ir tuo pačiu užbėgti už akių galimoms krizinėms situacijoms.

Sapiegų rūmus 1689–1692 m. pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje. Teigiama, jog dekoruojant dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis. 1700 m. po Valkininkų mūšio rūmus nusiaubė konfederacijos bajorai. Buvo niokojami pastatai, rūmuose buvę paveikslai sukapoti.1 718 m. Sapiegos kompleksą laikinai išnuomojo Mozyriaus pastalininkienei Sofijai Bagdzevičiūtei Jablonskienei.

Praėjusiais metais gimė 303 mažieji Šalčininkų rajono gyventojai, 75 iš jų išvydo pasaulį užsienio valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Baltarusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Rusijoje. Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais mirė 407 Šalčininkų rajono gyventojai, 8 iš jų – užsienyje. Naujas šeimas sukūrė 190 porų, 108 iš jų sudarytos bažnytine tvarka, o 26 – užsienyje. Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai sutuokti jaunavedžių vyko į Jašiūnų dvarą, Aukštupio kaimo turizmo sodybą, Norviliškių pilį, vilą „Erarichi“, Paulavos Respubliką. Deja, net 75 poros praėjusiais metais apsisprendė dėl skyrybų, 3 iš jų išsiskyrė užsienio valstybėse.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ apskaičiavo ir patvirtino vidutinį Vilkaviškio miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje suvartojamo geriamojo vandens kiekį – 1,88 kub. m gyventojui per mėnesį. Taikomas nustatytas kiekis įsigalios nuo 2018 m. vasario 1 d.

Nemakščių seniūnijos (Raseinių r.) gyventojai didžiuojasi 6 piliakalniais. Juos sutvarkyti ir prižiūrėti seniūnas Remigijus Laugalis pasitelkia savo nuolatinius pagalbininkus Jurgį Šeputį, Liną Liubšį, Algimantą Kaminską bei visuomenei naudingą veiklą atliekančius asmenis.

Telšių rajono savivaldybė skelbia, kad praėjusiais metais Telšių rajone vienuolikai neįgalių asmenų pritaikytas būstas ir gyvenamoji aplinka. Šioms reikmėms iš valstybės biudžeto skirta 33 919,06 Eur, iš savivaldybės biudžeto ─ 24 832,30 Eur.

Kas yra B(b)ažnyčia? Atsakymai du: rašant iš didžiosios, reiškia tikinčiųjų bendruomenę, organizaciją, turinčią (hierarchinę) struktūrą, patalpas, reglamentuotas religines institucijas; rašant mažąja – kalbama apie krikščionių maldos namus – pastatą. Vietinėms bažnyčioms priklausanti tikinčiųjų bendruomenė vadinama parapija.

Šiuolaikiniai muziejai labai skiriasi nuo tradicinių „eksponatų rankomis neliesti“ muziejų. Būdami modernūs, interaktyvūs jie sugeba sudominti ir įtraukti įvairaus amžiaus ir pomėgių lankytojus, suteikti jiems smagaus pažinimo džiaugsmo. Net ir tradiciniai muziejai šiais laikais gali panaudoti kai kuriuos išmaniuosius elementais, nustebinti ir patys tarsi atjaunėti.

Radviliškio rajono savivaldybėje susirinkę Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė ir jos pavaduotoja Justė Venckutė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys, jo pavaduotoja Ivanna Žmėjauskienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Larisa Paurienė, bei Radviliškio rajono vaikų globos namų „Nykštukas“ vadovė Vilma Tikuišienė aptarė, kaip bus pradėtas įgyvendinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams Radviliškio rajono savivaldybėje 2017–2020 metų priemonių planas.

Vilniaus gyventojai nuo sausio 29 dienos valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos galės kreiptis ne tik į savivaldybę, bet ir į Vilniaus universiteto (VU) Teisės kliniką. Tai sudarys sąlygas nemokama pagalba pasinaudoti greičiau ir patogiau.

Sausio 20 d. vyko Marijampolės – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys. Jame buvo galima išvysti istorinius personažus: miesto įkūrėją grafienę P. Ščiukaitę-Butlerienę, J.Basanavičių, J. Jablonskį ir V. Kudirką, J. Žemaitę, Prezidentą K. Grinių. Parodyta 3D projekcija, pasakojanti Marijampolės miesto kūrimosi istoriją, vyko šokėjų pasirodymas, šventiniai fejerverkai.

Ilgai laukta Kretingos gatvės – įvažiavimo į Palangą ­– rekonstrukcija kurorte prasidės kovo viduryje. Iki to laiko rangovai atliks visus parengiamuosius darbus, kad prasidėję gavės platinimo ir modernizavimo darbai kurorto gyventojams ir svečiams sukeltų kuo mažiau nepatogumų.

Savaitgalį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atsižvelgdami į nemažėjantį Kelių eismo taisyklių pažeidėjų skaičių, toliau vykdė griežtą eismo dalyvių kontrolę. Patruliuodami Telšių, Mažeikių ir Akmenės miestuose bei rajonuose, policijos pareigūnai dėmesį skyrė didžiausią įtaką eismo nelaimėms turintiems pažeidimams išaiškinti, taip pat atidžiai stebėjo saugų pėsčiųjų dalyvavimą eisme, tęsdami akciją „Kiekvienas yra pėsčiasis“.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Neringos savivaldybės iniciatyva atlikti Nidos senojo švyturio pamatinės dalies archeologiniai žvalgymai pateikė intriguojančių rezultatų.

Sausio 18 d. Kultūros ministerijoje įvyko Marijampolės, Lietuvos kultūros sostinės 2018 m., programos „Laikas keičiasi ir keičia“ pristatymas.

Pirmoji diena vykdant policinę priemonę „Kiekvienas yra pėsčiasis“ tik patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nuogąstavimus dėl neatsargaus piliečių elgesio kelyje. Per valandą Alytaus apskrityje buvo nustatyta 18 pėsčiųjų padarytų pažeidimų, kertant kelią ne tam skirtoje vietoje ir trys automobilių vairuotojų pažeidimai. Vienas iš Alytaus mieste priemonę vykdžiusių ekipažų pastebėjo net 7 pažeidimus. Liūdniausia, kad piliečiai eina per gatvę netinkamoje vietoje net ir tuo atveju, kai pėsčiųjų perėja yra vos už keliasdešimt metrų. Ir nors visi teigė, esą sąmoningi ir taip elgiasi pirmąkart, tačiau žuvusiųjų ir sužeistų keliuose nemažėja.

Būsto energijos taupymo agentūra praneša, kad įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą (toliau – Programa), praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinti 403 daugiabučiai, iš kurių trečdalis – didžiuosiuose šalies miestuose. 2017 m. Kaune atnaujinti 55, Vilniuje – 48, Klaipėdoje – 32 daugiabučiai.  

Įgyvendinant projektą „Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio ir daugiabučių namų kiemų sutvarkymas, įrengiant bendruomeninę, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą“, ant Elektrėnų marių įrengta pontoninė prieplauka ir sutvarkytos prieigos.

Šiandien Vilniaus miesto taryba pradeda svarstyti vieną svarbiausių  šiais metais  klausimų – augančio Vilniaus biudžetą. Sparčiai augančiam Vilniui suplanuotas kylantis biudžetas palyginti su pernykščiu – planuojamos pajamos 552,0 mln. Eur (17,6 proc. didesnės), asignavimai – 583,2 mln. Eur (14,2 proc. didesni).

Panevėžio miesto savivaldybė su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį, kuria skiriama ES lėšų Senvagei atnaujinti.

Sausio 10 d. Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis su Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriumi Jonu Satkūnu ir Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriumi Inesiu Kiškiu tarėsi dėl Plungės rajono cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų įtraukimo į prioritetinį tvarkymo sąrašą.

Unikaliomis vandens kaskadomis garsėjantis Marvelės upės slėnis šįmet pasikeis neatpažįstamai. Amfiteatras, nauji pėsčiųjų takai, renginiams skirtos aikštelės ir naujas apšvietimas – tai tik dalis suplanuotų darbų, kuriuos slėnyje planuojama pradėti šių metų balandį. Kauno miesto savivaldybė šiam projektui pritraukė dalinį Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

Sausį sostinės savivaldybė kartu su aktyviais senjorais organizuoja ypatingą akciją – sausio 15-19 dienomis senjorai budės prie pėsčiųjų perėjų kiekvieną rytą prieš pamokas, kad moksleiviai saugiai pasiektų mokyklas, kol rytai dar tokie tamsūs.

Biržų rajono savivaldybės administracija vykdo apklausą, kurios tikslas – įvertinti gyventojų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo kokybę Savivaldybėje.

Gedimino prospekte, šviesoforais reguliuojamose sankryžose, baigti įrengti dviratininkams pritaikyti šviesoforai. Taip siekiama didinti dviračių eismo saugumą vienoje intensyviausiai naudojamų dviračių trasų sostinėje. Naujo tipo šviesoforai Gedimino prospekte veiks nuo sausio 15 dienos. Be to, šią žiemą sostinės savivaldybė pradėjo reguliariai valyti ir barstyti visus miesto dviračių takus, kad dviratininkai jais galėtų naudotis ir šaltuoju metų sezonu.

Minint Laisvės gynėjų dieną Mažeikių rajono Pikelių miestelio organizacijos ir gyventojai prisijungė prie jau ne pirmus metus organizuojamos pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“, pagerbiant laisvės gynėjus, kurie siekė apginti valstybės nepriklausomybę.

Sausio 10-ąją Prezidentūroje pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas apie tai, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės pasiruošusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus. Prieš Prezidentės susitikimą su Lietuvos savivaldybių merais tyrimas pristatytas žiniasklaidos atstovams.

Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 metais įregistruota:

262 gimimai (2016 m. – 245). 181 vaikas gimė Lietuvoje (2016 m. – 164) , 81 – užsienio valstybėse (2016 m. – 81). Iš 262 vaikų – 144 gimė susituokusiems tėvams, (2015 m. – 164),  100 vaikų pripažinta tėvystė (2016 m.  – 94), 18 vaikų gimė vienišoms motinoms (2016 m. – 21).  Gimė 133 berniukai, 129 mergaitės.  (2016 m. gimė 127 berniukai, 118 mergaitės). Jauniausia pagimdžiusi motina–17 metų,  jauniausias tėvas – 18 metų. (2016 m. jauniausia motina – 16 metų, jauniausias tėvas – 19 metų).