Reklama 2

Grįžtamoji migracija: regionų perspektyva

 

Sausio 10-ąją Prezidentūroje pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas apie tai, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės pasiruošusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus. Prieš Prezidentės susitikimą su Lietuvos savivaldybių merais tyrimas pristatytas žiniasklaidos atstovams.

Mažeikių rajono savivaldybėje tikslios statistikos apie emigrantus, pasak mero, nėra.

Atliko tyrimą

Susitikimuose tyrimą pristatė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, apie grįžusių vaikų integracijos sunkumus kalbėjo nevyriausybinių organizacijų atstovai, patirtimi dalinosi iš emigracijos grįžę šalies gyventojai bei miestų merai.

Pirmą kartą atlikto tyrimo analizė parodė, kad regionai norėtų, bet vietos valdžioms nepakanka priemonių susigrąžinti emigrantus. Savivaldybės kelia sau tikslą, bet joms neužtenka priemonių susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius emigrantus, o darbininkų trūkumą regionai bando kompensuoti darbininkais iš užsienio, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas. Jo metu buvo apklausti 44 iš 60 savivaldybių atstovai, pusė jų kelia tikslą susigrąžinti emigrantus, bet dėl to nepriėmė jokių sprendimų. Tuo tarpu su tokiu tikslu susijusius sprendimus priėmė 5 proc. savivaldybių. 36 proc. jų apskritai nekelia sau tikslo susigrąžinti emigrantus, o 5 proc. savivaldybių atstovų teigė to nežinantys.

Tyrimo duomenimis, savivaldybės daugiausiai norėtų susigrąžinti darbingo, 30–40 metų, amžiaus žmones, taip pat jaunimą, o savivaldybėse paklausiausi kvalifikuoti pramonės darbininkai, verslūs žmonės. Joms taip pat reikia daugiau gydytojų, psichologų bei tiksliųjų mokslų mokytojų.

Anot tyrimo, ryšiai su emigrantais daugelyje savivaldybių mezgami per gyventojų iniciatyvas, o ne institucijų veiksmus – 15 iš 44 savivaldybių teigia turinčios mechanizmus palaikyti ryšius su išvykusiaisiais, tačiau dažniausiai jų įvardijama priemonė yra savivaldybės interneto puslapis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, jog siekiant susigrąžinti emigrantus savivaldybės yra pati svarbiausia grandis. „Patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad viskas prasideda nuo apačios, nuo tų paslaugų, kurios yra artimiausios, prie žmogaus“, – žurnalistams teigė šalies vadovė.

Atvyksta užsieniečiai

Anot tyrimo, savivaldybės, kuriose trūksta darbo jėgos, vis rimčiau svarsto galimybes pritraukti darbininkus iš užsienio, tačiau, pasak A. Sipavičienės, tendencijos rodo, jog imigrantai neturėtų užimti lietuvių darbo vietų. 

Visgi statistika rodo, kad pernai į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei metais anksčiau, dauguma jų yra ukrainiečiai. 2017 metais darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai. Užpernai į Lietuvą dirbti atvyko 18 tūkst. žmonių iš užsienio šalių, maždaug 10 tūkst. jų buvo iš Ukrainos. Anot ekspertų, emigruoti į Lietuvą ukrainiečius skatina pernai pradėjęs veikti bevizis režimas su Europos Sąjunga, didesni atlyginimai ir palengvintos įsidarbinimo sąlygos. Kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą. Daugiausiai ukrainiečiai Lietuvoje darbinasi tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, betonuotojais, plytų mūrininkais, apdailininkais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais.

Prezidentė tvirtino, jog Lietuva nesiims veiksmų darbo jėgai iš užsienio riboti, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia yra investicija į iš užsienio sugrįžtančius lietuvius. „Investicija į savo žmones, į lietuvius, į Lietuvos piliečius turbūt yra svarbiausias tikslas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies bėda

Emigraciją Lietuvos gyventojai laiko didžiausia šalies bėda. Svetur ieškoti laimės kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien 2017-aisiais iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.

Nors emigracijos skaičiai ir atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę pagalvoja vis daugiau žmonių. Praktiškai kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis domisi galimybėmis grįžti namo, o vien tik pernai į gimtinę parvyko 5 tūkst. daugiau išvykusiųjų nei prieš metus.

Pasak Prezidentės, sprendžiant emigracijos klausimus labai svarbu, kad pajėgas suvienytų nacionalinė, vietos valdžia ir nevyriausybinės organizacijos (NVO), todėl savivaldybių indėlis ypač reikšmingas. Valstybės vadovė pabrėžė, kad, tik visoms valdžioms veikiant išvien, pastangos susigrąžinti išvykusiuosius gali duoti tinkamų rezultatų.

Daugiau išvyksta

Po susitikimo prezidentūroje pakalbintas Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys „Būdui žemaičių“ sakė, kad pasižymėjęs kai kuriuos iškeltus klausimus ir turintis įvairių pamąstymų, tačiau tiksliai nėra suskaičiuota, kiek yra išvykusių rajono gyventojų ir į kokias valstybes: „Pirmiausia reikia susirinkti informaciją per ambasadas ir kitas institucijas, veikiančias Lietuvoje.“ Mero teigimu, 2017 metų galutinių duomenų dar nėra, tačiau 2016-ųjų lyginant grįžtančių ir išvykstančių skaičių, pastarasis gerokai didesnis.

Birutė Šneideraitienė

Autorės nuotrauka

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode