Pieno produktai daugeliui mūsų neatsiejami nuo pusryčių: pienu gardiname kavą, mielai juo užpilame dribsnius ar avižinę košę, neretai ryte renkamės valgyti ir varškę, jogurtą arba sūrelius. Bet ar dažnai vartoti pieno produktus sveika? Vilnietė gydytoja dietologė Žana Antonova neabejoja, kad taip. Neišbraukti pieno produktų iš savo raciono ji rekomenduoja net ir netoleruojantiems laktozės.

Ricina – tai iš ricinmedžio sėklų spaudžiamas aliejus, plačiai naudojamas tiek kosmetikoje, tiek medicinoje. Nors paprastai ricinos aliejus vartojamas kaip vidurių laisvinamoji priemonė, ganėtinai seniai žinoma ir apie veido (ir ne tik) odai jo teikiamą naudą.

Pilvą pučia labiau nei įprastai? Apie dažniausias dujų kaupimosi žarnyne priežastis ir kaip su šiuo nemalonumu susidoroti, pasakoja huffpost.com.

Pirmiausia turime kartą ir visiems laikams suprasti, kad dujų susikaupimas organizme (arba meteorizmas) yra visiškai normalus dalykas. Tiesiog turite tai priimti. Tačiau kartais tai vyksta pernelyg intensyviai ir gali kelti nemenką diskomfortą.

Visi žinome, kad užkimti balsas gali nuo peršalimo ir anginos, taip pat jis keičiasi brendimo metu. Balso pokyčiai, kurių negalima paaiškinti šiomis natūraliomis priežastimis, gali byloti apie rimtus sveikatos sutrikimus, todėl jų negalima ignoruoti.

Specialistai pagal žmogaus balsą sugeba nustatyti kai kuriuos susirgimus Ypač smarkiai balso tembrą paveikia skydliaukės ligos ir rėmuo.

Prieš du dešimtmečius avokadas buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip maistingiausias vaisius pasaulyje. Pasirodo, jį galima ne tik valgyti ir naudoti gėrimams gaminti, bet ir panaudoti pačiais įvairiausias būdais ne maistui, rašo brightside.me.

Štai devyni įdomiausi avokadų panaudojimo būdai.

Po švenčių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) smarkiai išaugo.

Pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, savaite anksčiau jis siekė 42,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Vargina pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, refliuksas, skausmas pavalgius ar atvirkščiai – nieko nevalgius? Jaučiate pilnumo jausmą, pykina, trūksta energijos, skauda galvą, kamuoja alergijos? Metas susirūpinti ką ir kaip valgote. Mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria, kaip sumažinti nemalonius simptomus, pagerinti virškinimą bei jaustis kur kas geriau.

Obuolį galime vadinti nacionaliniu vaisiumi, rudens ir žiemos be naminių lietuviškų obuolių neįsivaizduoja nė vienas lietuvis! Tačiau turbūt nedaugelis žino, kad obuolys daro įtaką mūsų sveikatai. Teigiama, kad suvalgius net ir pusę obuolio kasdien nauda sveikatai bus didelė – svarbiausia, kad obuolys būtų šviežias ir termiškai neapdorotas.

Obuoliai į mūsų mitybą atkeliauja visokiais pavidalais – nuo šviežių iki keptų, džiovintų, pastaruoju metu išpopuliarėjusių liofilizuotų ar raugintų. Kuo jie ypatingi, DELFI Maistas skaitytojams pakomentavo biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.

Žiemą daugelis žmonių jaučia didesnį nuovargį ir kokybiško poilsio poreikį. Bet jei nuovargį jaučiate visus metus, galbūt kažką darote netinkamai – tikėtina, kad reikėtų peržvelgti įpročius ir miego kokybę. Interviu leidiniui „Femail“ miego sutrikimų gydymo specialistė Olivia Arezzolo įvardina septynias priežastis, kodėl žmonės jaučia nuolatinį nuovargį, ir pataria, kaip pagerinti miego kokybę.  

Nauji metai – nauji tikslai ir siekiai. Taip jau yra, jog norint būti laimingu ir sėkmingu, pradėti reikia nuo puikios fizinės ir dvasinės sveikatos. O ar šiuo metu jaučiatės būtent taip? Nors ir skamba kiek paradoksaliai, dėl didelio šiuolaikinio gyvenimo tempo, mes judame daug mažiau, o valgome visiškai bet ką ir bet kuriuo paros metu. Pusryčių praleidimas, valgymas vėlyvu paros metu bei nesubalansuota mityba yra tai, nuo ko nukenčia ne tik mūsų fizinė būklė – kūno formos, tačiau ir dvasinė sveikata. Esame išsekę, nervingi bei jaučiame nuolatinę nuotaikų kaitą. Ką daryti, kad nuo šios dienos viskas pasisuktų tinkame linkme? Skaitykite mūsų patarimus kiek žemiau.

Šiuolaikinė medicina neabejoja skiepų nauda – įvairios vakcinos išgelbėja nuo ligų nemalonumų ir net išsaugo gyvybes. Visgi vieni skiepai žmogaus organizmą nuo ligos apsaugo visą gyvenimą ir užtenka vienos vakcinos, kitus reikia kartoti kas kelerius metus ar net kasmet. Daugiau apie tai pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.

Laurų lapų nauda kasai seniai žinoma liaudies medicinos šalininkų. Norite išvalyti kasą ir pagerinti jos veiklą? Išbandykite šį receptą.

Kasa (lot. pancreas) – pagrindinė virškinimo sistemos liauka, gaminanti įvairius fermentus, skaidančius visas maisto medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius, rašo all-4-woman.ru.

Žiemą mūsų odai tenka daug išbandymų – žvarbus vėjas, temperatūrų kaita, šildymo išsausintų patalpų oras, drėgmės stygius. Amžinas klausimas – odą šaltuoju metų laiku reikia maitinti ar drėkinti? Temperatūrai žemėjant nebetinka ir ta pati kosmetika, naudota šiltuoju metų laiku. Tiesa, specialistų patarimu, kai kurių priemonių derėtų neatsisakyti – drėkinamasis kremas būtinas ir vasarą, ir žiemą, tačiau kosmetinę derėtų papildyti ir maitinamuoju kremu, turinčiu lipidinių medžiagų, bei kremu-kauke.  

Levandomis vis dažniau puošiamos namų prieigos, jomis kvepia ir vonios burbulai, ir skalbinių minkštiklis, bet kodėl šio kvapo niekada nėra tekę užuosti ligoninėje arba poliklinikoje? Apie tai, ką į šį klausimą atsako mokslas, rašoma svetainėje sciencedaily.com.

Neatsiejamas paskutinės metų nakties atributas – dangų nutvieskiantys fejerverkai. Jų laukia ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Visiems mums norisi žiūrėti užvertus galvą į spalvotus fejerverkus ar patiems kurti magišką spalvų spektaklį.

Kembridžo universiteto tyrėjai teigia, kad pogimdyvinę depresiją gali patirti ne tik moterys, bet ir vyrai. Anot mokslininkų, jei ši liga kamuoja vyrą, padidėja rizika ateityje depresija susirgti ir dukterims.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad kas septinta moteris patiria pogimdyvinę depresiją.

Didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje ir aukštas kraujo spaudimas gali sukelti sveikatos problemų ir pabloginti gyvenimo kokybę.

Jei norite užkirsti kelią blogojo cholesterolio ir kraujospūdžio didėjimui, galite išbandyti liaudišką vaistą, pagamintą iš natūralių ingredientų.

Mandarinai yra vaisiai, kurių skonis ir aromatas daug kam siejasi su žiemos šventėmis – Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

Ne paslaptis, kad šie vaisiai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi mūsų organizmui.

Nuo kitų metų sausio 1-osios kardiologiniai vaistai bus kompensuojami 100 proc., ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Norite sužinoti, ką sportininkams reiškia „sveika mityba“? Svajojate priaugti daugiau raumenų, o ne riebalinės masės? Tada su šiuo sąrašiuku keliaukite į artimiausią parduotuvę – ten rasite viską, ko jums reikės!

Patiriant dantų, sąnarių ar galvos skausmą nebūtina griebtis vaistų, jei namuose turite kelis jį malšinančius maisto produktus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, pakanka šių produktų suvalgyti ar įtrinti į skaudančią vietą, o jų efektyvumas net įrodytas moksliškai

Registrų centras, įvertinęs Susisiekimo ministerijos atlikto vidaus audito išvadas ir papildomus vidaus tyrimus, prašo prokurorų įvertinti e. sveikatos sistemos ir dviejų jos posistemių kūrimą.  

Sunku būtų rasti žmogų, visiškai nemėgstantį saldumynų – juk daugelis iš mūsų nebeįsivaizduoja savo gyvenimą be cukraus. Net tie, kurie deklaruoja nejaučiantys didelės simpatijos saldainiams, retkarčiais tikriausiai irgi nevengia vieno ar kito šaukštelio saldiklio įsiberti į kavą ar arbatą. Ką jau kalbėti apie įvairiuose pusgaminiuose aptinkamą cukrų, gebantį pasislėpti po tokiais rafinuotais pavadinimais kaip gliukozė, sacharozė, maltozė, laktozė ar cukranendrių sultys.

Atėjus tamsiajam metų periodui, net ir didžiausiems optimistams tenka ieškoti naujų būdų, suteikiančių energijos ir padedančių kovoti su apatija. Rudenį ir žiemą, kai labiausiai trūksta šilumos ir šviesos, dažniau juntamas liūdesys, lengviau pasiduoti negatyvioms emocijoms ir blogai nuotaikai, kartais net visai be priežasties. Specialistai tvirtina, jog sportas – pirmasis žingsnis, padėsiantis jaustis geriau.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Odontologai atskleidžia kelias dar negirdėtas dantų priežiūros taisykles – pavojai tyko ten, kur jų tikrai nesitikėjote.  Atkreipdami dėmesį į smulkmenas ir laikydamiesi paprastų taisyklių galėsite džiaugtis sveikesniais dantimis ir retesniais vizitais pas specialistus.

Jei po įtemptos darbo dienos susmuksite namie ant sofos ir leisitės į televizijos platybes arba panirsite į interneto gelmes, greičiausiai tik dar labiau išseksite, rašoma svetainėje Everydayhealth.com. Išjunkite televizorių, padėkite išmaniuosius į šalį ir vietoje to išbandykite kelis streso mažinimo būdus.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Per praėjusius metus tokiomis ligomis sergančiųjų padaugėjo 31 tūkst. ir šiuo metu tokią grupę Lietuvoje sudaro beveik 228 tūkst. pacientų. Pernai nuo šios grupės ligos – infarkto – taip pat ir mirė daugiausiai žmonių.

Antakalnio poliklinikos gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė aptarė pirmuosius širdies sutrikimų simptomus. Laiku juos pastebėjus galima išsaugoti savo ar artimojo gyvybę.

Dvigubas pagurklis – tai problema, kurią žmonės stengiasi slėpti skaromis, megztiniais aukštu kaklu ir kitomis priemonėmis. Manoma, kad jis susiformuoja dėl antsvorio, nepakankamos fizinės veiklos ar genetikos, tačiau jam įtakos turi ir kasdieniai įpročiai. Ką svarbu žinoti apie dvigubą pagurklį, pasakoja dr. Ernest Zacharevskij, „SV plastinės chirurgijos centro“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, prastai miega, yra nevalgus? Neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs, kad neva netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.