Klystame manydami, kad tiesi nugara daro įtaką nugaros skausmui, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ teigia Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Romanas Machtenas. Be to, priduria jis, negalavimus lemia visai kitos priežastys, tad galime atsipalaiduoti ir neįsprausti savęs į nepatogias kūno padėtis.

Galvos skausmas yra pats dažniausias iš visų patiriamų skausmų. Dėl pasikartojančių, nuolatinių galvos skausmų ne maža dalis suaugusiųjų kreipiasi į medikus. Viena priežasčių, kodėl galvos skausmas yra toks dažnas, yra tai, kad jį sukelia daugybė pačių įvairiausių veiksnių. 

Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. užsikrėtusių ŽIV žmonių žino, jog yra užsikrėtę ŽIV infekcija. Pagal šį rodiklį, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Lietuva yra tarp pažangiausių Europoje, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Kvėpavimo būdas turi įtakos tam, kaip giliai įrašomi prisiminimai, rašoma žurnale „The Journal of Neuroscience“. Švedijoje esančio Karolinerių instituto mokslininkai teigia, kad jei įsimindami tam tikrus kvapus kvėpuosime ne pro burną, o pro nosį, įsiminsime juos geriau.

Savaitgalį smarkiai pablogėjus oro sąlygoms, susiformavus plikledžiui, vien į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) dėl įvairių traumų kreipėsi 380 pacientų, teigiama ligoninės atsiųstame pranešime.

Dažnas vos tik pajutęs skausmus krūtinėje iškart įtaria širdies funkcijų sutrikimus. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, normalu, kad daugelis pacientų, kurie kreipiasi kamuojami krūtinės skausmų, yra sunerimę dėl širdies ligų – jos mūsų šalyje pasitaiko dažnai ir gali tapti staigios mirties priežastimi. Tačiau svarbu prisiminti, kad skausmai krūtinės srityje ne visada tiesiogiai susiję su širdimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja ketvirtą savaitę iš eilės, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai. 

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.

Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuoalkoholio –praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.

Jau netrukus gali žymiai pagerėti agresyviausios smegenų naviko formos – glioblastomos – gydymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai kuria naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį. Taip padidėtų jo sunaikinimo tikimybė ir sumažėtų gydymo šalutinis poveikis, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Jeigu visos projekto dalys pavyks, kaip planavome, turėsime įrankį, galintį labai pagerinti šios ligos prognozę“, – teigia LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Jekabsone. Pasak mokslininkės, galutinis metodo efektyvumas paaiškės po klinikinių tyrimų, kurie ir parodys, ar pavyks padėti pagrindus naujai terapijai.

Visi žinome, kad gerai išsimiegoti naktį yra labai svarbu mūsų sveikatai dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau prie šio tinkamo miego teikiamų privalumų sąrašo galima pridėti dar vieną: gerai išsimiegojus išvengiama dehidratacijos, rašo sciencealert.com.

Naujas tyrimas parodė, kad po trumpesnio nei šešių valandų nakties miego organizme būna mažiau nei pakankamai vandens. Mokslininkai išsiaiškino, jog šešias valandas per naktį miegojusių žmonių organizme buvo žymiai daugiau koncentruoto šlapimo ir jie susidūrė su 16–59 procentais didesne dehidratacijos tikimybe palyginus su tais suaugusiaisiais, kurie nuolat naktį miega po aštuonias valandas.

Pastaruoju metu ligonių kasos gauna daug klausimų dėl dantų breketų ir ortodontinių aparatų (plokštelių) kompensavimo vaikams. Šios priemonės kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, tačiau tik tam tikrų ligų ir būklių atvejais. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pataria, kur dėl šių priemonių ir paslaugų turėtų kreiptis tėvais su savo vaikais.

Kraujo kokybę lemia daugelis veiksnių: tai ir jūsų gyvenimo būdas, ir racionas. Vartojant tam tikrus produktus kraują galima ir suskystinti, ir pagerinti jo krešėjimą. Štai ką reikia žinoti.

Kas skystina kraują

Tirštas kraujas – labai pavojingas reiškinys: išauga trombų susidarymo rizika, krešuliai gali užkimšti smulkias kraujagysles, pabloginti organų aprūpinimą deguonimi ir sukelti insultą, todėl jeigu žinote, kad turite tokią problemų, iš pradžių reikėtų kreiptis į gydytoją, o po to – pakoreguoti savo racioną ir įtraukti į jį daugiau kraują skystinančių produktų.

Pastarnokai – tolimi morkų ir petražolių giminaičiai. Nors auga Europoje, Sibire ir Kaukaze, tikroji jų tėvynė lieka nežinoma. Kai kurie mokslininkai spėja, kad augalas kilo iš Šiaurės Europos, tačiau, kad ir kaip ten būtų, svarbiausia ne tai. Ar žinojote, kokiomis naudingomis savybėmis jis pasižymi?

Kraujo tyrimai yra vienas informatyviausių rodiklių, kuris parodo žmogaus organizmo būklę, todėl norint pastoti, arba jau laukiant šeimos pagausėjimo, tyrimų atlikimas yra neatsiejama nėštumo dalis. Apie nėščiųjų kraujo tyrimų svarbą kalbame su „Antėja laboratorija“ gydytoja genetike Jūrate Kasnauskiene.

– Kodėl kraujo tyrimai yra tokie svarbūs nėštumo metu, ką jie atskleidžia?

– Norint pastoti, arba jau pastojus, pirmosiomis nėštumo dienomis yra būtina atlikti visą eilę laboratorinių tyrimų, kad gydytojas akušeris – ginekologas bei šeimos gydytojas galėtų tinkamai įvertinti moters sveikatos būklę. Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo bendro kraujo tyrimo, kuris leidžia nustatyti kraujodaros būklę, taip pat įvertinti mažakraujystės riziką. Kiti aktualūs rodikliai – vitaminai bei mikroelementai, nes atlikus tyrimus, matome, ar nėra tam tikrų medžiagų stokos, o tai ypač aktualu moterims, kurios turi tam tikrus mitybos ypatumus ar riboja tam tikrus maisto produktus. Geležies, folio rūgšties, vitamino B12 ir D stoka turi neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi, todėl esant šių medžiagų trūkumui, rekomenduojama vartoti maisto papildus.

Žmonės, kurie kreipiasi į gydytoją dėl skrandžio ar pilvo skausmų, neretai net neįsivaizduoja kiek daug sudėtingų funkcijų atlieka žmogaus virškinimo sistema. Norint suprasti, ar simptomai, kuriuos jaučia pacientas, gali būti susiję su virškinamojo trakto ligomis, reikia gerai žinoti už ką yra atsakingas kiekvienas organas, kaip kasa, kepenys bei skrandis. Būtent apie pagrindines virškinimo ligas bei jų tyrimus šiandien kalbame su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Rasa Isevičiene.

Kandidozė – grybelinė gleivinių ir odos infekcija, kurią sukelia intensyvus mielių grybelių Candida veisimasis. Paprastai Candida grybelių sveiko žmogaus organizme yra nedidelis kiekis, tačiau kai kurie aplinkos faktoriai suardo normalų organizmo balansą, o tai paskatina grybelio plitimą. Urogenitalinė kandidozė dažniau pasitaiko moterims, tačiau ji gali būti perduodama lytiniu keliu. Taigi jei serga vienas partneris, reikėtų gydytis abiems, nes kandidozės simptomai gali būti nejuntami.

Nevalgumas, persivalgymas, nutukimas, anemija, virškinimo sutrikimai. Anot gydytojos dietologės Linos Barauskienės, tai gali būti vaiko sveikatos bėdos, kurias lemia netinkami mitybos įpročiai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Deja, daugelis tėvų net neįsivaizduoja, ką ir kaip turėtų valgyti sveikai auginamas vaikas. Tėvų apklausa apie 1–3 metų amžiaus vaikų mitybos įpročius atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 46 proc. tėvų Lietuvoje visiškai nustojo gaminti vaikui pritaikytą maistą, kai vaikui sukako 1–1,5 metų.

Alavijas (alijošius) – gerai pažįstamas augalas, kurį daugelis mielai augina savo namuose. Tai ne tik puiki kambario puošmena, bet taip pat ir vaistinė priemonė! Ar žinote, kam ji tinka?

Šis visžalis augalas kilęs iš Pietryčių Afrikos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai stori, mėsingi, sultingi, su spygliukais pakraščiuose. Drėgmę lapų viduje kaupia gleivinga masė. Augalas žydi žiemą, kas 5–6 metus.

Masažo metu nesportuojantys žmonės gauna savotišką treniruotę, tad masažas yra tinginių mankšta, portalui LRT.lt sako kineziterapeutas Marius Matulionis. Anot specialisto, dėl šių priežasčių po procedūros dažnai jaučiamas skausmas raumenyse. „Jei žmogus sportuoja, nesvarbu – mėgėjiškai ar profesionaliai, jam masažas kaip atgaiva, atpalaidavimas“, – kalba M. Matulionis.

Seimas svarsto atsisakyti taip ir neįsigaliojusių baudų gydymo įstaigoms už eiles.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, braukiančioms iš įstatymo nuostatą, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas būtų apmokama mažesniu tarifu.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus.

Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą. 

Patys sveikiausi produktai dažnai būna tie, kurių visada turime ranka. Pavyzdžiui, bulvės. Pačios jos, tiesa, ne visada yra pats dietiškiausias pasirinkimas (viskas priklauso nuo to, kaip jos paruoštos), bet bulvių sultys – jau visai kas kita.

Liaudies medicinoje šviežių bulvių sunka užima garbingą vietą vertingiausių vaistų sąraše. Senovėje jos buvo itin plačiai naudojamos – profilaktikai ir įvairioms ligoms gydyti, – tačiau nepamirštos ir dabar.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skausmą malšinantys preparatai grasina inkstų nepakankamumu, kraujospūdžio padidėjimu ir net vidiniu kraujavimu.

Ar žinojote, kad laurų lapai mažina cukraus lygį kraujyje, slopina apetitą ir padeda nuo sąnarių skausmų? Siūlome išbandyti 3 nesudėtingus receptukus.

Apetito ir svorio mažinimui. Įdėkite į arbatinuką kelis laurų lapus ir cinamono, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti 5 minutes. Gerkite tuščiu skrandžiu, po 1 puodelį per dieną (tinka tik tuo atveju, jei nesergate virškinamojo trakto ligomis). Po 20 dienų vartojimo padarykite 10 dienų pertrauką.

Medus – vienas tų maisto produktų, apie kuriuos pagalvojus kaupiasi seilės. O jei kaip tik šiuo metu norite ko nors saldaus, efektas dar stipresnis.

Jūsų dėmesiui – septyni pamąstymai apie medų.

1. Nors medus yra saldus (ir daugeliui skanus), atsižvelgiama ne tik į skonio savybes. Saldusis produktas dėmesį atkreipia auksine spalva. Žinoma, konkretus tamsumas ar šviesumas priklauso nuo rūšies, bet gaji sąsaja tokia: medus yra auksinis. Tai skatina užsiminti ir apie simbolinę reikšmę: medus suvokiamas kaip gerovės simbolis (na, auksas juk kelia asociacijas su turtu, gerove).

Būna taip, kad sergant apie maistą mintys sukasi mažiausiai, tačiau vis tiek turime suteikti organizmui energijos. Tačiau ne visus maisto produktus patariama valgyti, kai negaluojate, ypač, jei negalavimas liečia ir skrandį. Taigi ko reikėtų atsisakyti, kad greičiau pasveiktumėte?

Raudonėliai nuo seno naudojami kaip prieskoniai padažams ir sriuboms, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams pagardinti. Jie puikiai dera su daugeliu prieskonių – ypač su bazilikais, juodaisiais pipirais, rozmarinais ir mairūnais. Ar žinote, kokiomis naudingomis savybėmis pasižymi šis augalas?

Bičių pikis (propolis) – biologiškai aktyvi medžiaga, kurią iš medžių pumpurų ir jaunų šakelių lapų surenka bitės darbininkės. Tai stipraus, bet malonaus aromato tamsiai pilka masė (cheminiu požiūriu – labai sudėtingas junginys). Ją sudaro įvairios kvapiosios medžiagos, vaškas, eteriniai aliejai, žiedadulkės. Pikyje taip pat yra mangano, cinko, vario, nikelio, kobalto, kalcio, kalio, fosforo, sieros, natrio, geležies bei magnio. Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad propolis gydo žaizdas, mažina skausmą ir tinimą, šalina blogą kvapą.