Danielius buvo Arsenijaus mokinys. Budėjo prie jo šiam mirštant 449 metais. Sužinojęs, kad Arsenijus jam paliko apsiaustą, vilnonius marškinius ir sandalus, Danielius pasakė: „Nesu jų vertas, bet dėviu, kad jis mane laimintų.“

1. Apie abą Danielių pasakojo, kad kai barbarai užpuolė Skėtę ir kiti tėvai pabėgo, senolis pasakė: „Jei aš Dievui nerūpiu, kam gyventi?“ Tai taręs, praėjo pro barbarų minią ir liko nepastebėtas. Tada sau pasakė: „Matai, Dievas manimi rūpinasi, nes aš vis dargyvas. Dabar pasielgsiu kaip visi žmonės ir pabėgsiu  su tėvais.“

Juozapa Živilė MIELIAUSKAITĖ SF

Kai vasarą su jaunimu važiavome į Pasaulio jaunimo dienas Lenkijoje, pasiūliau įsivardinti vieną Jėzaus bruožą, kuris jiems yra svarbiausias – ir kelionės metu stebėti, kaip Dievas veikia gyvenime, kur tas bruožas tampa atpažįstamas. Labai naujų ir netikėtų įžvalgų tada jaunimas padarė, ypač apie Dievo gailestingumą – kaip jis pasireiškia. Aš tada įvardijau, kad man ryškiausias Jėzaus bruožas yra aistra, Jo visas buvimas persmelktas visa apimančios aistros – Jis viską daro nepaprastai aistringai, net ir mirti eina su didžiule aistra. Norėčiau šito labiau išmokti. Ir norėčiau šito daugiau matyti gyvenime – aistros, aistros gyventi, patirti, jausti, kurti – ne priimti gyvenimą kaip paruoštą pusfabrikatį, kur daugiau mažiau viskas aišku, o kaip dovaną, kuri išsiskleidžia dėl kokybiško naudojimosi ja.

Vasario 14-ąją „Žalgirio“ arenoje Kaune vėl šėls Šv. Valentino diena KITAIP. „Ši šventė mums primena, kad įsimylėti yra „okey“, kad yra smagu dažnai įsimylėti ir kad įsimylėjimo autorius yra Dievas. Jis pirmas mus įsimylėjo, dėl to mes galime švęsti įsimylėjėlių dieną“, – sako Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Vasario 14-ąją bažnyčia mini šventuosius Kirilą ir Metodijų. Nors populiariojoje kultūroje ši diena ir toliau siejama su šventojo Valentino vardu, oficialiajame Katalikų bažnyčios kalendoriuje šio šventojo minėjimo dienos nebeliko.

Šeimų ir tautų sunaikinimas prasideda nuo mažų dalykų, kuriems nereikia leisti išsikeroti, pirmadienio ryto Mišiose perspėjo Pranciškus, komentuodamas Šventojo Rašto skaitinį apie brolius Abelį ir Kainą, ir Abelio smurtinę mirtį nuo Kaino rankos.

Živilė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

Vasaris – mėnuo, kurio keturioliktoji diena nusidažo raudona spalva. Tą dieną gatvėse gali pamatyti širdelėmis nusėtų paauglių veidų, socialiniuose tinkluose skaityti džiaugsmingų meilės prisipažinimų arba išgirsti nusivylimo atodūsių, kad ši diena galėtų būti išbraukta iš kalendoriaus, nes, neturint antrosios pusės, nėra prasmės nei džiaugtis, nei švęsti. Bet ar tikrai Šv. Valentino diena džiugi tik įsimylėjėlių poroms? Ar švęsti galima tik būnant poroje? Apie tai, kam skirta ši diena ir kaip ją gali švęsti ne tik poros, kalbamės su Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.

Pirmadienį popiežiaus Pranciškaus darbotvarkėje buvo du susitikimai, vienas su aštuoniais katalikų vyskupais iš Kosta Rikos, lotynų Amerikos, atvykusiais į Romą su vizitu „ad Limina“, pateikti ataskaitas apie savo vyskupijas , aptarti įvairius spręstinus klausimus su Šventojo Sosto institucijomis.

Sekmadienį, vasario 12 dieną popiežius Pranciškus Twitter socialiniame tinkle paskelbė žinutę – „vaikų orumas turi būti gerbiamas: prašome, kad kiekvienoje pasaulio dalyje būtų panaikinta kareiviais paverstų vaikų vergovė“.

Šeimų ir tautų sunaikinimas prasideda nuo mažų dalykų, kuriems nereikia leisti išsikeroti, pirmadienio ryto Mišiose perspėjo Pranciškus, komentuodamas Šventojo Rašto skaitinį apie brolius Abelį ir Kainą, ir Abelio smurtinę mirtį nuo Kaino rankos.

Prieš keturis metus, 2013 vasario 11-ąją, kardinolų konsistorijoje popiežius Benediktas XVI lotynų kalba perskaitė trumpą pareiškimą, kuris daugeliui buvo tarsi „žaibas iš dangaus“.

Vasario 11 d. sukako 88 metai nuo Laterano sutarčių pasirašymo, kuriuo buvo užbaigtas po Italijos suvienijimo kelis dešimtmečius trukęs Šventojo Sosto nesusipratimų su Italijos karalyste laikotarpis, o tuo pačiu buvo įkurta popiežiaus suverenumą tarptautinėje bendruomenėje garantuojanti maža Vatikano Miesto Valstybė.

Kalbėdamas apie smurto mūsų visuomenėje priežastis, arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė dėmesį, kad dažnai kaip pagrindinė smurto priežastis yra įvardijamas nesupratimas, kas yra smurtas, kylantis iš to, jog suaugę žmonės patys vaikystėje yra gavę lupti ir dėl to nesupranta, kodėl tai blogai. „Taip, tai tiesa, kad žmonės, patyrę smurtą, patys dažnai smurtauja, – sakė arkivyskupas. – Bet per mažai kalbama apie kitus svarbius mūsų visuomenės faktorius, kurie lemia smurtavimo problemą. Vienas iš svarbiausių tokių faktorių yra girtuoklystė. Jei pažiūrėsime į šeimas, kuriose yra smurtaujama, labai dažnai šios šeimos turi problemų dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių. Dėl priklausomybių žmogus nebegali savęs suvaldyti, drausminimas virsta smurtavimu – tėvai prieš vaikus ar tėvai vienas prieš kitą. To šaknys labai dažnai yra priklausomybė nuo alkoholio.“

„Katalikų pasaulio leidiniai“ pristato atnaujintą leidyklos internetinį puslapį www.katalikuleidiniai.lt. Kartu pradeda veikti didžiausias Lietuvoje katalikiškų knygų elektroninis knygynas, orientuotas į patogią vartotojui paiešką ir knygų užsakymą.

Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijos būtinėje Niujorke arkivyskupas Bernardito Auza dar kartą pabrėžė vystymosi ir taikos sąsajas, pasisakydamas diskusijoje apie „skurdo išrovimą ir tvarų vystymąsi visiems“.

Vasario 8-ją minint Tarptautinę maldos ir apmąstymų dieną prieš prekybą žmonėmis, Caritas Europa kreipia dėmesį į šią globalią prekybos žmonėmis tragediją, rykštę, kuri paliečia milijonus asmenų visame pasaulyje atnešdama nusikaltėliams milijardinį uždarbį.

„Buvau dvylikos, kai mano tėvus aplankė šeimos draugė. Ji pasakojo, kad pažįsta porą Paryžiuje, kuri laukiasi kūdikio ir ieško paauglės, kuri galėtų prižiūrėti kūdikį. Jie žadėjo, jog man bus mokama  ir gausiu išsilavinimą. Jaučiausi lyg sapnuočiau, keliavau į Prancūziją studijuoti”, -pasakoja Olivija, kuri buvo parduota ir devynetą metų išnaudojama kaip namų vergė Paryžiuje.

Vasario mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija į mus kreipiasi Kalno pamokslo išmintimi. Jėzus – tai Senojo Įstatymo išpildymo tobulumo viršūnė. Jėzus apžvelgia to meto ir visų laikų aktualiausias gyvenimo temas: pykčio ir susitaikinimo gyvybišką būtinumą, svetimavimo nuodėmės žalą ne tik kūnu, bet ir mintimi; skyrybų žaizdas šeimos ir kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime; nepameluotos ir tikros priesaikos svarbą žmonių tarpusavio santykiuose.

Vasario 9-ąją popiežius Pranciškus priėmė istorinio italų jėzuitų žurnalo „Civiltà Cattolica“ kolektyvą. Šios audiencijos pretekstu tapo 4000 žurnalo numeris, išleistas per 167 metus. Šis žurnalas pateikia gilias ir išsamias analizes apie įvairias bažnytines realijas ir apie popiežių mokymą.  Nuo šių metų žurnalas plečia savo auditoriją ir bus leidžiamas taip pat ispanų, anglų, prancūzų bei korėjiečių kalbomis.

„Gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus dovanojo Lietuvai džiugią žinią. Jis pritarė Šventųjų skelbimo kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė, taip atveriant kelią jo skelbimui palaimintuoju“, – tokiais žodžiais Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius bendru kalėdiniu laišku, kuriuo šiuos 2017-uosius skelbė Teofiliaus Matulionio metais. Pirmą kartą Lietuvoje vyks skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – iškilmės.

Dalia SAKALAUSKAITĖ – BABRAVIČĖ

Penkiasdešimtmetis Povilas visą gyvenimą gyveno sėsliai ir gana ramiai, dirbo įvairiose gamyklose, su žmona augino vaikus, rūpinosi šeimos namais. „Auksarankis“ apie jį sakydavo žmonės, viską galėjo sutaisyti, išardyti, pakeisti. Vaikai užaugo, žmona anksti mirė, paskutinė darbovietė po krizės bankrutavo... ir nenoromis atklydo mintys apie tai, kaip dabar gyventi? Juk dar yra sveikatos, darbo patirties ir gabumų, noro padėti suaugusiems vaikams. Gal verta išbandyti darbą užsienyje?

Šiomis dienomis interneto portaluose pasirodė spėliojimų apie galimą naujojo Jungtinių Amerikos valstijų prezidento Donaldo Trumpo susitikimą su popiežiumi Pranciškumi. Remdamasis savo šaltiniais pirmas apie tokią galimybę parašė tarptautinis katalikiškas interneto portalas „Aleteia“. Pasak portalo, galimas JAV prezidento vizitas Vatikane galėtų įvykti gegužės pabaigoje, nes kaip tik tuo metu – gegužės 26 ir 27 dienomis Italijos Sicilijos salos Taormina mieste vyks G7 viršūnių susitikimas, kuriame turėtų dalyvauti ir Donaldas Trumpas. Praeityje Italijoje vykstant G7 viršūnių susitikimams, prezidentai George’as Bushas ir Brackas Obama, lankėsi ir Romoje bei Vatikane, kur juos priėmė tuometiniai popiežiai.

Jėzus pašaukė savo mokinius būti „žemės druska“ ir perspėjo, kad sekti paskui jį nebus lengva, todėl klystų tikintieji, kurie darytų kompromisus, siekdami prisitaikyti prie nekrikščioniškos visuomenės. Taip portalui LRT.lt sako Kauno arkivyskupas emeritas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Didysis kancleris Sigitas Tamkevičius. „Bandantieji ištikimai sekti paskui Kristų visuomet rizikuoja būti „prieštaravimo ženklu“, nes neįmanoma vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai. Reikia rinktis viena iš jų“, – sako LRT.lt pašnekovas.

Per pastaruosius dešimt mėnesių įvairių pasaulio šalių vyskupai paskelbė labai įvairuojančias popiežiaus Pranciškaus dokumento Amoris Laetitia, interpretacijas – ypač dėl nuorodos apie Komuniją išsituokusiems ir antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Kontrastas retai kada buvo toks aštrus kaip šįkart, kai Vokietijos vyskupų konferencija ir vokietis katalikų doktrinos prižiūrėtojas Vatikane regis virtualiai vienas kitam prieštaravo.

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“. Šiais žodžiais prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Vatikano spaudos salė popiežiaus dokumentą paskelbė antradienio vidudienį. Žinios tema: „Žodis yra dovana. Kitas žmogus yra dovana“. Popiežius Pranciškus joje komentuoja garsųjį Kristaus palyginimą apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19-31).

„Dvasingumas“ yra svarbus žodis. Žmogus, užčiuopęs autentiško dvasinio gyvenimo pradus, vertina juos kaip fundamentalią savo gyvenimo realiją. Tikras dvasinis gyvenimas daro žmogų laimingą. Tačiau į dvasingumo sąvoką galima sukrauti daugybę paviršutiniškų, lėkštų, o kartais ir pavojingų prasmių. Blogai suvoktas dvasingumas gali tapti destruktyvus žmogaus asmenybei ir netgi sukelti socialinių katastrofų. Kadangi pastaruoju metu net iš aukštų politinių tribūnų ima girdėtis kalbų apie dvasingumą, turime pasiaiškinti kai kuriuos pagrindinius dalykus apie šią sąvoką. Pabandykime įvardinti, kas dvasingumas nėra, kad imtų ryškėti tikroji jo prasmė.

Norint sekti Kristų pirmiausia reikia trokšti žmogiškumo pilnatvės; reikia eiti kartu su kitais kopiančiais aukštyn, tai yra, eiti kartu su Bažnyčia; reikia klausytis Kristaus žodžių ir pagal juos gyventi su tikėjimu, meile ir viltimi. (Benediktas XVI)

Vasario 1-ąją prasidėjo dalyvių ir savanorių registracija į Lietuvos jaunimo dienas 2017, vyksiančias birželio 23–25 dienomis Vilniuje. Skaičiuojama, kad LJD į Vilnių sutrauks daugiau nei 6000 jaunų žmonių iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Būk ir tu! 

Vasario 7 dieną didelėje šventėje Osakos mieste, Japonijoje, palaimintuoju buvo paskelbtas japonas Takayama Ukon (1553 - 1615), priklausęs kilmingų samurajų šeimai: Japonijoje yra jo šeimos vardo miestas, kuriame dar išlikę ir šeimos pilies likučiai. Jo krikščioniškas vardas buvo Justas – „teisusis“. Ir iš tiesų, jo gyvenime netrūko situacijų, kuriose jis turėjo rinktis: išlaikyti galią ir įtaką, bet prarasti tikėjimo ir moralinį teisumą, ir atvirkščiai.

Per pastaruosius dvejus metus kasmet po maždaug 2,3 tūkst. vienuolių paliko savo ordinus ir kongregacijas, pranešė Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos sekretorius arkivysk. José Rodríguez Carballo, Vatikano dienraščiui „l’Osservatore Romano” duotame interviu. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad vienuolinio gyvenimo atsisako vyrai ir moterys, kurių amžius nuo 30 iki 50 metų, tai yra palyginti jauni ir patys pajėgiausi.

Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pamokslas vasario 5 d. šv. Mišiose Vilniaus katedroje

Vienas globos namuose augęs berniukas, jau tapęs vyru, pasakojo istoriją, kad atmintyje jam vis iškyla vaizdas, kaip viena močiutė, gyvenusi tame pačiame miestelyje, kiekvieną kartą pamačiusi tą berniuką netoli savo namų, išnešdavo jam duonos riekę, storai apteptą uogiene. Globos namuose maisto buvo pakankamai, tačiau giliai atmintyje jam išliko tos duonos su uogiene skonis.

Griežti, kietai į taisykles įsikibę žmonės, bijo mylėti, bijo laisvės, kurią mus dovanoja Dievas, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių metu.

Vidudienio malda Vatikane

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus sveikino didelę piligrimų ir maldininkų minią šv. Petro aikštėje, tarp kurių buvo daug Romos tikinčiųjų, atėjusių paminėti nacionalinę Dieną už gyvybę. Italijos Bažnyčioje ši diena švęsta jau 39-ąjį kartą.